Administracinė byla Nr. I-641-739/2019
Teisminio proceso 3-62-3-02191-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. A. (toliau – pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 27 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovė), 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose nuo 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, kurios plotas apie 33 kv. m, joje buvo 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms ir atmetus baldams ir sanitariniam mazgui skirtą plotą, jam teko apie 1,5 kv. m laisvo judėjimo ploto. Teigė, kad pagal Higienos normą HN 76:1999, laisvės atėmimo vietose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo ploto, o pagal Higienos normą HN 76:2010 baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas į gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas. Teigė, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Ant langų iš vidaus ir iš išorės buvo sudėtos metalinės grotos, dėl to langai atsidarė tik kelis centimetrus, ir jų nebuvo galima gerai išvalyti, kameroje buvo nepakankamas natūralus apšvietimas. Kamerose buvo tamsu. Kamerose trūko gryno oro, kadangi langai vos prasidarė. Laikymas jo tokiomis sąlygomis prilygo kankinimui. Jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Nors yra Alytaus PN administracija teigė, kad Alytaus PN yra bendrabučio tipo patalpų įstaiga, tačiau nuo 2018 m. birželio 5 d. jis ir kiti nuteistieji buvo laikomi kamerų tipo patalpose ir iš jų išleidžiami tik 3 val. per parą. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 1200 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 14–18) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., ir nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirtas į 6-to lokalinio sektoriaus 14-tą būrį, 3-ą miegamąjį, kuris yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo. Nurodė, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnyje buvo laikomas užrakintas gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Sanitarinis mazgas buvo šiame miegamajame. Kamerų tipo patalpose pareiškėjas nebuvo užrakintas. Pareiškėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis nei priklauso. Pareiškėjo kameroje buvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Pareiškėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti 3 val. dienotvarkėje numatytu laiku, kuomet jis galėjo laisvai judėti 6-to lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas, naudojimasis skalbykle ir t. t.). Be to, pareiškėjas jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėje numatytu laiku, kuomet nuteistieji išleidžiami iš miegamųjų patalpų. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Dėl kitų pareiškėjo laikymo sąlygų atsakovės atstovas paaiškino, kad 3-as miegamasis yra 34 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tenka 3,77 kv. m ploto. Sanitarinis mazgas įrengtas šiame miegamajame. Alytaus PN užtikrina tinkamą pagal Higienos normą HN 134:2015 dirbtinę apšvietą gyvenamosiose patalpose, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. (su pertrauka nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., kai buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių) (b. l. 14, 19–20) (toliau – ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde teigė, kad jo gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 33 kv. m, joje buvo 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms ir atmetus baldams ir sanitariniam mazgui skirtą plotą, jam teko apie 1,5 kv. m laisvo judėjimo ploto; teigė, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2). Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kuria skunde rėmėsi pareiškėjas, neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d.
Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo laikomas 6-to lokalinio sektoriaus 14-to būrio 3-ame miegamajame, kurio plotas 34 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 14). Prie atsiliepimo atsakovės atstovas pridėjo duomenis apie miegamuosius iš kompiuterinės sistemos Įskaita (b. l. 21) ir 3-o miegamojo planą (b. l. 22). Minėtuose prieduose esantys duomenys atitinka atsiliepime pateiktus duomenis. Pareiškėjas skunde teigė, kad jo gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 33 kv. m, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog 3-o miegamojo plotas buvo 34 kv. m.
Taigi, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namuose buvo laikomas 6-to lokalinio sektoriaus 14-to būrio 3-ame miegamajame, kurio plotas 34 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 14, 21), todėl pareiškėjui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto (34 / 9 = 3,78). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose (b. l. 2). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nors ir nurodė, kad 3-as miegamasis buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo, tačiau teigė, kad pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų tipo reikalavimus (b. l. 14). Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas 3-ame miegamajame (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuolat buvo laikomas užrakintas, gyvenamoji patalpa buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus (joje yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra klozetas ir praustuvas, įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, b. l. 14, 16), teismas vertina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir apskaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą taikytinas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktis. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktis).
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas (b. l. 15, 43), tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., be to, ji neįtvirtino reikalavimo neįskaičiuoti į gyvenamąją plotą baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto, kaip nurodė pareiškėjas atsikirtime. Dėl to atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad apskaičiuojant minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti neįskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Šiuo atveju, gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo 3-os gyvenamosios patalpos plotas būtų 33 kv. m, kaip skunde teigė pareiškėjas, minimalaus ploto reikalavimas (3,6 kv. m) nebūtų pažeistas, kadangi tokiu atveju pareiškėjui tektų 3,67 kv. m ploto (33 / 9 = 3,67). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ant langų iš vidaus ir iš išorės buvo sudėtos metalinės grotos, dėl to langai atsidarė tik kelis centimetrus, ir nebuvo galima jų gerai išvalyti, kameroje buvo nepakankamas natūralus apšvietimas; kamerose buvo tamsu; kamerose trūko gryno oro, kadangi langai vos prasidarė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralaus apšvietimo nei ši higienos norma, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentą (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) nesikreipė (b. l. 15). Bylos duomenimis, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis Alytaus pataisos namuose buvo patikrintas 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. iki ginčo laikotarpio (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), b. l. 30–33). Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Šio patikrinimo metu patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nustatė, kad pataisos namų pastate su kamerų tipo patalpomis kamerose langai yra skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui. Dirbtiniam apšvietimui naudojama liuminescencinė lempa. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, šios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 30–31). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų Alytaus pataisos namuose nenustatė (b. l. 33). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langus (yra du langai), o sanitariniame mazge (kuris buvo gyvenamojoje patalpoje) buvo įrengta ir veikianti ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 16). Teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų teisingumu. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjo gyvenamoje patalpoje buvo langai, jie atsidarė ir buvo galimybė gyvenamąją patalpą išvėdinti per langus. Be to, iš byloje esančių fotografijų, kuriuose užfiksuoti pareiškėjo gyvenamosios patalpos langai ir grotos ant langų (b. l. 42–44) matyti, jog grotos, uždėtos ant langų iš vidaus, negali trukdyti pradaryti langus ir išvėdinti gyvenamąją patalpą, taip pat yra galimybė langus išvalyti. Iš pareiškėjo skundo argumento darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi dėl natūralios šviesos per langą trūkumo, o ne dėl dirbtinio apšvietimo trūkumo. Iš tų pačių fotografijų matyti, kad langai pakankamai dideli, todėl teismas sprendžia, kad pro juos pateko pakankamai natūralios šviesos. Šiuo aspektu paminėtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu dirbtinio apšvietimo reikalavimų pažeidimų nenustatė, o atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus dirbtinę apšvietą (b. l. 3). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai dėl gryno oro trūkumo, šviesos trūkumo gyvenamojoje patalpoje bei galimybės langus išvalyti nebuvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.
Pareiškėjas skunde teigė, kad teismo nuosprendžiu buvo nustatyta jam bausmę atlikti pataisos namuose; nors Alytaus PN administracija teigė, jog Alytaus PN yra bendrabučio tipo patalpų įstaiga, tačiau jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir iš jų išleidžiamas tik 3 val. per parą.
BVK 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktas nustato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (731.1. papunktis); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (731.2. papunktis). Šių taisyklių 732 punktas nustato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti 3 val. dienotvarkėje numatytu laiku nuo 13.30 val. iki 16.30 val., kuomet jis galėjo laisvai judėti 6-to lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas, naudojimasis skalbykle ir t. t.) (b. l. 15). Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 patvirtinta Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė (b. l. 27) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 6-tame lokaliniame sektoriuje nuo 13.30 val. iki 16.30 val. buvo numatytas laikas pasivaikščiojimui. Atsakovės atstovo teigimu, be to, pareiškėjas jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios buvo vykdomos dienotvarkėje numatytu laiku, t. y. nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val., kuomet nuteistieji išleidžiami iš miegamųjų patalpų, tačiau pareiškėjas tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs (b. l. 15). Taigi, atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas galėjo būti išleidžiamas dienotvarkėje nustatytu laiku iš savo gyvenamosios patalpos (3-o miegamojo), jeigu būtų išreiškęs pageidavimą dalyvauti ir dalyvavęs kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Dienotvarkė (b. l. 27) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val. buvo numatytas laikas pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymui, psichologinei terapijai, mokymuisi. Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 yra patvirtintas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo aprašas, kuriame nurodyta, kad pozityvaus užimtumo priemonės – tai laisvės atėmimo vietos įstaigos personalo ir/ar socialinių partnerių vykdomos prasmingo nuteistųjų laisvalaikio leidimo organizavimo formos: fizinė kultūra ir sportas; dvasinių, religinių poreikių tenkinimas; nuteistųjų klubo, bibliotekos darbas; kūrybinių studijų, būrelių, pomėgių klubų veikla (aprašo 2 punktas), ir kad pataisos namai nuteistiesiems siūlo tokias galimybes laisvalaikiui praleisti: biblioteka, koplyčia, kultūriniai ir sportiniai renginiai, televizijos ir video filmų žiūrėjimas, psichologiniai grupiniai ir individualūs užsiėmimai, dalyvavimas projektuose, kuriuose pataisos namų administracija yra partneriai, dalyvavimas susitikimuose su įvairių religinių konfesijų ir bendrijų atstovais (aprašo 7 punktas) (b. l. 35). Teismas sprendžia, kad nei šios dienotvarkėje nurodytos pozityvaus užimtumo priemonės, nei kitos dienotvarkėje nurodytos priemonės, t. y. pataisos programos, psichologinė terapija, mokymasis, neapima asmeninio, buitinio pobūdžio veiklos, tokios kaip drabužių išsiskalbimas, maisto gaminimas virtuvėlėje, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje ir pan. Užsiimti šia veikla neišvengiamai kyla poreikis. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punkte nustatyta teisė būti išleistam iš gyvenamosios patalpos dienotvarkėje nustatytu laiku užsiimti asmeninio pobūdžio veikla. Priešingai, pagal Dienotvarkę, pareiškėjo laisvas laikas nuo 12 val. iki 14 val., ir nuo 16 val. iki 17 val. numatytas kameroje (b. l. 27). Atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti virtuvėle, laisvalaikio kambariu, kiemu tik nuo 13.30 val. iki 16.30 val. (b. l. 15), t. y. tas 3 valandas, kurios yra skirtos pasivaikščiojimui.
BVK 103 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73 straipsnio 5 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 14), taigi, jis remiantis BVK 73 straipsnio 5 punktu turėjo teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.
Dienotvarkėje nuo 12 val. iki 14 val., ir nuo 16 val. iki 17 val. yra numatytas laisvas laikas, o nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val. yra numatytos pataisos programos, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymas, psichologinė terapija, mokymasis (b. l. 27). Taigi, laisvalaikio ir kitų minėtų priemonių laikas iš dalies sutampa. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjui kiekvieną dieną turėjo būti suteikiamos 3 valandos pasivaikščiojimui gryname ore, be to, pareiškėjui kiekvieną dieną turėjo būti suteikiamas laikas laisvalaikiui priskiriamu laiku dalyvauti ne tik dienotvarkėje numatytose pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologinėje terapijoje, mokymosi veikloje (bylos duomenimis, pareiškėjas nebuvo išreiškęs pageidavimo dalyvauti minėtose priemonėse, b. l. 15), bet ir užsiimti asmeninio, buitinio pobūdžio veikla, tokia kaip naudojimasis virtuvėle, laisvalaikio kambariu, skalbimo mašina, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje nurodoma, jog atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019), jog laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje 21 val. per parą ir iš jos išleidžiamas tik 3 val. per parą. Dėl to pareiškėjas asmeninio, buitinio pobūdžio veikla turėjo galimybę užsiimti tik laiku, skirtu pasivaikščioti, ir pareiškėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą (b. l. 4). Į bylą pateiktame pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 12) nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Alytaus PN sveikatos priežiūros specialistus su nusiskundimais dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kuris galėtų būti reikšmingas sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t .y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-761-624/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-746-756/2018).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).
Įvertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (kiek daugiau nei tris mėnesius), nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas kreipėsi su skundais ar prašymais į atsakovės atstovą ar kitas kompetentingas institucijas (bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, b. l. 15–16), nesant įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista R. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Dalia Pranckienė