Baudžiamoji byla Nr. T-43-1023/2019
Teisminio proceso Nr. 1-34-3-00002-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.5; 2.5.11.7;
2.5.16; 2.5.15
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. vasario 12 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant pareiškėjui V. R., jo gynėjui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui,
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo išdėstymo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas V. R. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktu prašymu (b. l. 1, 2) prašo papildyti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorės 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas, dalį, kuria iš V. R. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Hilux“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 19530,00 Eur, nurodant kokia tvarka (kieno naudai, į kokią banko sąskaitą, kokiu įmokus kodu) bei terminais turi būti įvykdyta teismo paskirta poveikio priemonė.
2. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė kieno naudai išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, į kokią konkrečiai banko sąskaitą išieškota pinigų suma turi būti sumokėta bei kam pateikti išieškotos pinigų sumos sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus. Taip pat nėra nurodyta koks nustatomas terminas teismo paskirtai poveikio priemonei įvykdyti. Nurodo, jog kreipusis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išieškotos pinigų sumos sumokėjimo, šios institucijos darbuotoja negalėjo nurodyti į kokią banko sąskaitą bei pagal kokį konkrečiai įmokos kodą turi būti sumokėta išieškota suma. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje buvo nurodyta, kad jie kontroliuoja tik paskirto užstato sumokėjimą, o kaip įvykdyti ir sumokėti išieškoto konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, paaiškinti negalėjo. Nurodo, jog V. R. jam paskirtą poveikio priemonę nori įvykdyti geranoriškai.
3. Pareiškėjas V. R. teismo posėdžio metu (b. l. 37 – 42) nurodė, kad prašo per tris metus išdėstyti sumą nesvarbu kokio dydžio įmokomis: ar kas mėnesį, ar du kartus per metus dviem įmokom. Nurodė, kad šie metai žemės ūkyje buvo labai sunkūs, patyrė 185000 eurų nuostolių, ūkis gyvena ant bankroto ribos, todėl nesvarbu, kad pajamų yra daug, pajamos grįžta vieną kartą metuose, nes pagrinde ūkis yra augalininkystės, kažkiek galvijininkystės, pasėlių žemės yra 1200 ha, pievų apie 300 ha, galvijų šiai dienai yra apie 140, 30 ha miško. Dar yra nesumokėtų tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Be „Toyota Hillux“ įsipareigojimo, turi begalę paskolų, 78 procentų turto yra praskolinta. Nors turto turi nemažai, tačiau jo dauguma įkeista bankams kaip užstatas už paskolas, todėl tai atneštų žalos ūkiui. Šiai dienai jam negrąžintas automobilis, policijoje jam buvo pasakyta, kad teismas nenumatė automobilio grąžinti. Šiais dienai ūkio kasoje yra apie 6000 eurų, tačiau reikia sumokėti apie 10000 eurų. Jis išleidžia apie 1600000 eurų ir po metų dažniausiai susirenka bei gauna pelną. Jeigu areštuotų jo sąskaitą, tai bauda būtų sumokėta per 2 - 3 mėnesius, bet atimat iš darbininkų, kuriems turi mokėti, atlyginimus.
4. Pareiškėjo V. R. gynėjas advokato padėjėjas Vytautas Skulščius teismo posėdžio metu (b. l. 37 – 42) prašė leisti sumokėti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Hilux“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 19530,00 Eur, per tris metus. Prašymą grindė tuo, kad V. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, charakterizuojamas teigiamai, niekada neteistas, turi sumokėti realiai 20000 eurų ir už automobilį dar 20000 eurų, tai realiai gaunasi apie 40000 eurų. Vien tik baudžiamojo poveikio priemonė 20000 eurų, kurių jis šiuo metu neturi, gali sąlygoti jo turimo ūkio bankrotą, taip pat jis turi 8 dirbančius darbuotojus, kuriem reikia mokėti atlyginimus, ūkis turi daug finansinių įsipareigojimų. V. R. turi vaikų, kurie yra studentai ir jiems reikalinga pagalba. Mano, kad teismas vykdydamas teisingumą galėtų traktuoti, kad yra teisės spraga, kadangi kai konfiskuojama turto vertė, jos vykdymas iš esmės analogiškas įmokai į nukentėjusiųjų fondą, todėl pagal analogiją teismo prašo nustatyti, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo taikytas turto konfiskavimas, dienos, suma galėtų būti sumokama per 3 metus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 71 straipsnio nuostatas.
5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Andrius Brasas teismo posėdžio metu (b. l. 41) su pateiktu prašymu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad dėl nurodymo kur sumokėti sumą, tai prašo tenkinti, o dėl antros dalies, atsižvelgiant į pareiškėjo finansinius pajėgumus prašo tenkinti iš dalies ir nustatyti baudžiamosios poveikio priemonės įvykdymo 2 metų terminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prašymas tenkintinas iš dalies.
6. BPK 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal BPK 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
7. Iš bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-149726-18 medžiagos nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas, kuriuo V. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. R. laidavimą su 1000 Eur užstatu ir tuo pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-49726-18, nustatytas 1 metų laidavimo terminas, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, 2 metams, skaičiuojant terminą nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 22 d.; taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. R. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Hilux“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma– 19530,00 Eur (b. l. 9 – 11). Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. R. skundą ir minėtą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko galioti (b. l. 12 – 16). Taigi, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis dėl V. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirtų baudžiamųjų poveikio priemonių įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d., todėl turi būti vykdoma. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. R. prašymo matyti, kad dėl turtinės padėties jis prašo išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertės išieškotiną sumą trejų metų laikotarpiui, t. y. nustatyti jam paskirtos, BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas.
8. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertės išieškojimo pakeitimo, kai asmuo negali įvykdyti jos dėl pateisinamų priežasčių, kita priemone galimybės (BK 74 straipsnio 1 dalis, BPK 357 straipsnio 8 dalis). Taip pat įstatymas nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas – 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta ne išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, o ikiteisminiame tyrime patvirtinant prokuroro nutarimą. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį už ikiteisminį tyrimą, jo konkretų etapą, tame tarpe vykdymą, yra atsakingas prokuroras. Ši pamatinė nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, BPK IV dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu priimti teismų procesiniai sprendimai tampa ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, todėl disponuoti šia medžiaga (išsiųsti, supažindinti, ir kt.) ir taip nukreipti vykdymui minėtus ikiteisminio tyrimo etape priimtus teismo sprendimus, turi ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2019 m. sausio 2 d. antstolei D. M. buvo pateikta vykdymui teismo nutartys dėl baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo, todėl V. R., vykdydamas įstatyminę pareigą bendradarbiauti su antstole, gali pasikreipti į minėtą antstolę dėl visų su vykdymu susijusių klausimų, tame tarpe ir dėl atsiskaitomosios sąskaitos ir įmokos kodo (ikiteisminio tyrimo b. l. 125, 126). Teismas informuoja, kad viešai prieinamu tinklalapio adresu https://www.vmi.lt/cms/imoku-kodai yra pateikta informacija apie mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodus, iš kurių matyti, kad nagrinėjamu atveju įmokos kodas – 6610. Atsižvelgiant į tai, V. R. išaiškintina, kad išieškotina suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pareiškėjo V. R. pasirinktame banke, įmokos kodas 6610.
9. Teismas pažymi, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. R. prašyme nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti turto konfiskavimo sumos sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, įstatymas to nenumato ir numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnis).
10. Pasak pareiškėjo V. R. gynėjo advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus tai, kad nei BPK, nei BVK nenumato teismui galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškojimo termino, laikytina akivaizdžia teisės spraga, todėl turėtų būti taikoma įstatymo analogija ir nustatytas trijų metų terminas pagal BK 71 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato baudžiamojo poveikio priemonių: konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos ar įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo išdėstymo. Pagal BK 71 straipsnį, įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo konkretus terminas, bet ne ilgesnis nei 3 metai, nustatomas ir nurodomas nuosprendyje, tačiau BPK VII dalies normos nenumato galimybės asmeniui teikti prašymą dėl ilgesnio įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą savanoriško sumokėjimo termino nustatymo, nei kad nustatytas teismo nuosprendyje. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, įvykdymo termino teismas pažymi, kad taikyti įstatymo analogiją nėra teisinio pagrindo, nes baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje (šiuo atveju nutartyje) nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus atitinkamam procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, šį procesinį sprendimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiant vykdyti antstoliui, kas kaip minėta šios nutarties 8 punkte ir buvo padaryta prokurorei 2019 m. sausio 2 d. pateikiant antstolei D. M. vykdyti atitinkamus procesinius sprendimus.
11. Aukščiau padaryta teismo išvada dėl negalimumo išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą matoma ir formuojamoje teismų praktikoje šiuo klausimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. T-41-238/2018 ir Nr. T-345-478/2015, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis Nr. 1-111-804/2018, Panevėžio apylinkės teismo nutartis Nr. T-1069-1046/2018, Marijampolės apylinkės teismo nutartis Nr. T-244-416/2018, Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis Nr. T-155-750/2017).
12. Atsižvelgiant į tai, kad antstolei yra pateikta vykdymui procesiniai dokumentai dėl baudžiamosios poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo, V. R. papildomai išaiškintina atitinkamos su pareikštu prašymu susijusios vykdymo proceso normos. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, V. R., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje, sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
13. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi nusprendus jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 19530,00 Eur, konfiskavimą, jam nebuvo grąžintas automobilis „Toyota Hilux“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje yra nurodyta, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso lizingo davėjui (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nesielgė taip rūpestingai, kaip galėtų, kad užkirstų kėlią neteisėtai panaudoti V. R. valdyti perduotą automobilį, todėl buvo nuspręsta iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – V. R., išieškoti konfiskuotino turto, šiuo atveju automobilio „Toyota Hilux“, vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad minėta teismo nutartimi buvo nuspręsta konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl nusprendus nekonfiskuoti automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis, logiška, kad turi būti grąžintas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. BPK 361 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų pašalinimo. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant jį, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-149726-18, motyvuojamosios dalies devintoje pastraipoje neteisingai nurodytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas „vieneriems metams“, vietoje teisingo „dvejiems metams“, tačiau minėtos Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties šeštoje pastraipoje nurodyta, kad „<...> skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą vidurkį <...>“, ši teismo išvada atsispindi ir nutarties rezoliucinėje dalyje, nustatant šios baudžiamosios poveikio priemonės dviejų metų terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad padarytas aiškus rašymo apsirikimas ir jis ištaisytinas (BPK 361 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. R. prašymą tenkinti iš dalies.
Gražinti automobilį „Toyota Hilux“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu, V. R..
Išaiškinti V. R., kad išieškotina suma mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 6610.
Išaiškintina, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, V. R., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolę D. M. su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje, sudarymo.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-149726-18, motyvuojamojoje dalyje, motyvuojamosios dalies devintą pastraipą išdėstant taip:
„Remiantis tuo, kas išdėstyta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas, kuriuo V. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, ir tuo pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-49726-18, tvirtintinas, paskiriant V. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones, t. y. jam uždraudžiama naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir išieškotina konfiskuotino turto vertė 19 530,00 Eur (BPK 173 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 214 straipsnio 2 ir 3 dalys, BK 68 ir 72 straipsniai). Patvirtinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49726-18 ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 92-93; 94-95).“
Kitose dalyse Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-149726-18, nekeisti.
Ši nutartis dalyje dėl rašymo apsirikimo ištaisymo yra neatskiriama Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-149726-18, dalis.
Nutartis per 7 (septynias) dienas jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Teisėja Vaida Baumilė