Pranešėja R. A. Gutauskienė                                                              Civilinė byla Nr. 2A-33-71/2011

Teisėja V. Liauzginienė                                                                  ( Proceso Nr. 2-47-3-00914-2010-3)

                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                          25.2; 25.3;121.21.          

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2011 m. kovo 14 d.

Šiauliai

 

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

sekretoriaujant Dianai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovui P. G., ieškovo atstovui advokatui P. O. (96 b. l.), atsakovei S. S., atsakovės atstovei advokatei R. V. (33 b. l.)

 

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 dienos  sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1161-339/2010 pagal ieškovų P. G. ir E. G. ieškinį atsakovams S. S., Telšių rajono savivaldybės administracijai, Telšių miesto seniūnijai dėl pripažinimo pirmenybės teisės palaidoti žmogaus palaikus ir įpareigojimo leisti perlaidoti žmogaus palaikus.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

        Ieškovai P. G. ir E. G. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė S. S. pažeidė jų pirmenybės teisę palaidoti tėvo S. G., mirusio 2006-07-14, palaikus, ir taip suvaržė jų teisę tinkamai įgyvendinti tėvo valią būti palaidotam jo paties įsirengtoje kapavietėje Tauragės mieste; 2) įpareigoti S. S. leisti jiems, P. G., ir E. G., pilnamečiams mirusiojo S. G. vaikams, perlaidoti jų tėvo S. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palaikus iš Telšių miesto naujųjų kapinių, Telšiuose, Plungės gatvėje, kapavietės Nr. 2279 į Tauragės miesto Pramonės gatvėje esančias kapines, 3 eilėje, 11 kvartale, 10 kape esančią kapavietę; 3) įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją  ir Telšių miesto seniūniją išduoti leidimą perlaidoti S. G. palaikus, iš Telšių miesto naujųjų kapinių, Telšiuose, Plungės gatvėje, kapavietės Nr. 2279, prižiūrimos S. S.,  į Tauragės miesto Pramonės gatvėje esančias kapines, 3 eilėje, 11 kvartale, 10 kape esančią kapavietę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-5 b. l.).

        Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė (77-81 b. l.). Teismas, iš surinktų įrodymų visumos nustatė, kad S. G. po santuokos nutraukimo, t.y. nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki pat mirties gyveno pas atsakovę S. S.. Telšių miesto seniūnija atsakovei S. S., jos rašytiniu prašymu, išdavė leidimą palaidoti S. G. palaikus. S. G. mirė (duomenys neskelbtini) (penktadienį), t.y. darbo dieną, todėl ieškovai turėjo galimybę kreiptis į Telšių miesto seniūniją dėl leidimo palaidoti tėvo palaikus išdavimo, tačiau nesikreipė, o atsakovei S. S. išduoto leidimo neginčijo. Teismas laikė, kad mirus S. G., tarp ieškovų ir atsakovės nebuvo ginčo dėl leidimo laidoti jo palaikus, todėl atsakovas Telšių miesto seniūnija visiškai pagristai leidimą išdavė atsakovei S. S.. Teismas laikė, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad S. G. buvo išreiškęs valią būti palaidotas Tauragės miesto kapinėse šalia buvusios sutuoktinės S. G.. Teismas pažymėjo, kad 2005-10-20 nutraukus santuoką tarp S. G. ir S. G., S. G. 2005 m. lapkričio mėn.paliko buvusią sutuoktinę ir išvyko gyventi į Telšius pas atsakovę S. S., su kuria jį sieja giminystės ryšiai. Nuo to laiko S. G. su sutuoktine S. G. net nebuvo susitikęs. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės paneigia ieškovų teiginius, jog S. G. valia buvo būti palaidotam Tauragės miesto kapinėse šalia buvusios sutuoktinės. Teismas ieškovų reikalavimą pripažinti, kad  atsakovė  S. S. pažeidė jų pirmenybės teisę palaidoti tėvo S. G., palaikus, ir taip suvaržė jų teisę tinkamai įgyvendinti tėvo valią būti palaidotam jo paties įsirengtoje kapavietėje Tauragės mieste, laikė  nepagrįstu ir atmetė.

        Ieškovas P. G. tik 2008-03-17, t.y. praėjus beveik dvejiems metams, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, pateikė Telšių miesto seniūnijai prašymą išduoti leidimą perlaidoti S. G. palaikus iš Telšių miesto kapinių į Tauragės miesto kapines. Telšių miesto seniūnija 2008-04-09 raštu informavo ieškovą P. G., kad atsakovė S. S. yra atsakinga už kapavietės, kurioje palaidoti S. G. palaikai, priežiūrą ir atsakovė prašo neišduoti leidimo S. G. palaikų perlaidojimui. Ieškovai nurodė, kad tėvo kapas yra sutvarkytas, atsakovei S. S. neturi pretenzijų dėl kapo priežiūros. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas byloje nenustatė jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą perlaidoti S. G. palaikus iš Telšių į Tauragę, todėl atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti S. S. leisti, o Telšių rajono savivaldybės administraciją ir Telšių miesto seniūniją įpareigoti išduoti leidimą  jiems perlaidoti jų tėvo S. G. palaikus iš Telšių miesto naujųjų kapinių į Tauragės miesto Pramonės gatvėje esančias kapines.

        Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas P. G. 2008-05-09 Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo pateikęs skundą dėl įpareigojimo Telšių miesto seniūną išduoti jam leidimą perlaidoti tėvo S. G. palaikus. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir teismai padarė išvadas, jog pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja aplinkybių visuma, sudarančių pagrindą perlaidoti jo tėvo S. G. palaikus Tauragėje.

        Apeliaciniu skundu ieškovai P. G. ir E. G. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti (87-94 b. l.).

        Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantai teigia, kad teismas, aiškindamas teisę, privalėjo atsižvelgti į tai, kad tikslesnis ir detalesnis laidojančio asmens sąvokos apibrėžimas yra pateiktas LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (2007-12-20, Nr. X-1404 redakcija) 1 straipsnio 14 punkte. Ieškovai, kaip mirusiojo pilnamečiai vaikai, artimieji giminaičiai, ir pirmos eilės S. G. įpėdiniai pagal įstatymą, paveldėdami jo turtą, yra tuo pačiu ne vien tik įstatyminiai jo teisių ir pareigų perėmėjai, ir tai sudaro pagrindą teigti, kad turi pirmenybės teisę organizuoti tėvo palaikų laidojimą. Laiko, kad tiek S. G. mirties metu galiojusios Kapinių tvarkymo taisyklės, tiek vėliau galiojęs LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numatė, kad asmens laidojimą gali organizuoti giminaičiai, vaikai, o tik jų nesant kiti asmenys, kiti artimieji giminaičiai. Teismas šiuos faktus ir aplinkybes turėjo vertinti kaip S. G. vaikų, artimųjų giminaičių pirmenybės teisę palaidoti savo tėvą;

2. Teismas padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl to, kad mirus S. G., tarp ieškovų, ir atsakovės nebuvo ginčo dėl tėvo palaikų laidojimo. Teismas visiškai nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas P. G. tik 2008-03-17, t.y. praėjus beveik dvejiems metams, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, pateikė Telšių miesto seniūnijai prašymą išduoti leidimą perlaidoti S. G. palaikus iš Telšių miesto kapinių į Tauragės miesto kapines. Leidimo ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus taisyklių 9 p. draudė išduoti leidimą ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus, jeigu nuo palaidojimo dienos praėjo mažiau nei 2 metai, todėl teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad tokiu būdu spręsdami tėvo perlaidojimo klausimą, laukdami kol sueis 2 metų nuo jo palaidojimo dienos terminas, apeliantai iš anksto ruošėsi teisėtam tėvo palaikų perlaidojimui;

3. Apeliantai mano, jog teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad tiek pareikšdami ieškinį teismui, tiek teismo posėdžio metu duodami parodymus teismui, patvirtino tą faktą, kad apeliantų tėvai visą gyvenimą puikiai sutarė, kartu gyveno, dirbo, buvo viskuo apsirūpinę. Žinodami tiek tėvo, tiek mamos valią pasilaidoti kartu, apeliantai nori tėvų valią pasilaidoti kartu, įgyvendinti. Teismas turėjo vertinti tai, kad apeliantų tėvai buvo sudarę tiek civilinę, tiek bažnytinę santuoką. Bažnytinė santuoka trunka amžinai ir nenutrūksta iki mirties, todėl teismas visiškai nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad S. G. ir S. G. buvo išsituokę ir S. G. iki mirties gyveno pas sesers dukrą, t.y. atsakovę S. S. Telšiuose. Per tą laiką, buvusi S. G. sutuoktinė bei ieškovai su S. G. beveik nebendravo;

4. Teismas vertindamas byloje nustatytas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą perlaidoti tėvą, turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantų tėvas palaidotas į atsakovės šeimos kapavietę, su svetimu jam asmeniu. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į šalių ir liudytojų paaiškinimus apie tėvo valią pasilaidoti Tauragėje, bei visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovai turėjo ginčyti atsakovei S. S. išduotą leidimą laidoti tėvo palaikus, o to nepadarius, jų reikalavimų tenkinti nėra pagrindo. Įrašai apie tai, kas laidojo vieną ar kitą asmenį, kam išduotas leidimas laidoti tėvo palaikus, neliudija to, kad negalima išduoti leidimo apeliantams perlaidoti tėvo palaikus tik todėl, kad yra kapavietę prižiūrinčio asmens - S. S. piktavališkas prašymas neišduoti apeliantams tokio leidimo. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, jog S. G. valia buvo jo palaikus palaidoti Tauragės mieste prie buvusios sutuoktinės, neįrodyta. Byloje esantys liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams.      

        Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija teigia, kad apeliantų prašymas įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją ir Telšių miesto seniūniją išduoti leidimą perlaidoti S. G. palaikus yra neteisėtas ir nepagrįstas ir todėl atmestinas, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai tokio privalomo šių institucijų leidimo
ekshumuojant palaikus nebenumato. Dėl kitų apelianto prašymų sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra (104-105).     

        Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. S. prašo apeliacinį skundą atmesti (106-108 b. l.). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

        Apeliantai vieną iš apeliacinio skundo argumentų motyvuoja ir grindžia 2007-12-20 LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostata, kad, nesant asmens valios dėl laidojimo arba, nesant testamento vykdytojo, tuomet laidojantis asmuo yra mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai. Tačiau šis įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo po S. G. mirties praėjus daugiau negu metams. Dėl šios priežasties minėta įstatymo nuostata negali būti pagrindas tenkinti apeliantų skundą. Apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovai reikalavo tėvo palaikų, o atsakovė neleidusi jų išvežti, visiškai neatitinka tikrovės ir yra atmestinas. Teigia, kad visiškai nepagrįstas ieškovų noras dabar jau mirusius abu sutuoktinius palaidoti vienoje kapavietėje. Kadangi byloje nėra įrodymų apie  S. G. palaikų perlaidojimo būtinumą, todėl teismas teisingai ir tinkamai vertino surinktus įrodymus ir pagrįstai ieškinį atmetė.

 

            Apeliacinis skundas atmestinas.

        Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

        Apeliantai vieną iš apeliacinio skundo argumentų grindžia 2007-12-20 LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostata, kad, nesant asmens valios dėl laidojimo arba nesant testamento vykdytojo, tuomet laidojantis asmuo yra mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai. Kadangi šis įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo po S. G. mirties praėjus daugiau negu metams, todėl teisėjų kolegijos nuomone, minėta įstatymo nuostata negali būti pagrindu spręsti  dėl S. G. vaikų, tai yra apeliantų, pirmenybės teisės palaidoti savo tėvą.

        Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pirmojo skirsnio bendrosiose sąvokose 14 punkte nurodyta, kad laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Teisėjų kolegija laiko, kad įstatyme nėra kategoriškai nurodyta, kad laidojančiu asmeniu būtinai turi būti mirusiojo pilnamečiai vaikai, jais gali būti ir kiti artimieji giminaičiai, šiuo atveju, tai S. S., pas kurią iki mirties ir gyveno S. G.. Tuo metu galiojusios Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144, kurių 11 punkte buvo nustatyta, kad rašytinį leidimą laidoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka miestuose išduoda savivaldybių institucijos ar jų įgalioti asmenys. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėtų kapinių tvarkymo taisyklių 11 punktas nesuteikta ir neišskirta mirusiojo vaikams pirmenybės teisės palaidoti palaikus.

        Apeliantų argumentą, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog mirus S. G., tarp ieškovų, ir atsakovės nebuvo ginčo dėl tėvo palaikų laidojimo, kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu. Pirmosios instancijos teismo argumentus, kad S. G. po santuokos nutraukimo nuo 2005 m. lapkričio mėn. gyveno pas atsakovę S. S., o jam mirus (duomenys neskelbtini) (penktadienį) t.y. darbo dieną, ieškovai turėjo galimybę kreiptis į Telšių miesto seniūniją dėl leidimo palaidoti tėvo palaikus išdavimo, tačiau nesikreipė, atsakovei  S. S. išduoto leidimo neginčijo, teisėjų kolegija laiko pagrįstais. Bylos medžiaga leidžia teigti, kad apeliantai jokių veiksmų apginti savo galimai pažeistas teises bei interesus nesiėmė. Byloje nėra duomenų, kad S. S. išduotas leidimas laidoti apeliantų tėvą S. G. teisės aktų nustatyta tvarka buvo ginčytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad apeliantai patys tėvo mirties dieną realizavo galimybę kreiptis į Tauragės miesto seniūniją su prašymu leisti laidoti tėvo palaikus Tauragėje. Tai, kad leidimo ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus taisyklių 9 punktas draudė išduoti leidimą ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus, jeigu nuo palaidojimo dienos praėjo mažiau nei 2 metai ir apeliantai iš anksto ruošėsi teisėtam tėvo palaikų perlaidojimui, tik patvirtina ieškovų nepagrįstą norą dabar jau mirusius abu buvusius sutuoktinius palaidoti vienoje kapavietėje, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad S. G. valia buvo būti palaidotam Tauragės miesto kapinėse kartu su buvusia sutuoktine.  

        Apeliantų argumentus, kad teismas nevertino aplinkybės, kad tiek tėvo, tiek mamos valia buvo pasilaidoti kartu, kolegija laiko nepagrįstais. Teismo 2005 m. rugsėjo 19 dienos sprendimu santuoka tarp S. G. ir S. G. buvo nutraukta (16 b.l.) ir 2005-11-08 S. G. buvo išduotas ištuokos liudijimas (13, b.l.). S. G. savo valia, iškart po santuokos nutraukimo, išsikraustė su savo asmeniniais daiktais gyventi į Telšius pas sesers dukrą S. S.. Nuo to laiko S. G. su sutuoktine S. G. net nebendravo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių S. G. ir S. G. valia būti palaidotiems kartu buvo iki santuokos nutraukimo, taip pat nėra įrodymų, kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai būtų išreiškę valią pasilaidoti kartu, todėl apeliantų argumentas, kad bažnytinė santuoka trunka amžinai ir nenutrūksta iki mirties, negali būti pagrindu įrodinėjant valios išraišką. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. G. būtų išreiškęs valią būti palaidotas Tauragės kapinėse kartu su buvusia sutuoktine, todėl apeliantų argumentai, kad teismas neatsižvelgė į šalių ir liudytojų paaiškinimus apie tėvo valią pasilaidoti Tauragėje, atmestini. Įrodymų visuma, kad S. G. ir S. G. santuoka nutraukta, S. G. ir S. S. siejo giminystės ryšiai ir S. G. iki mirties gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą Telšiuose, leidimas laidoti S. G. Telšiuose nėra nuginčytas, nepatvirtina apeliantų nurodytų aplinkybių, dėl kurių jų tėvo palaikai turėtų būti perlaidoti.

        Teisėjų kolegija pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182 str.). Kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, jeigu jos yra nagrinėjamos bylos dalykas, iš naujo neįrodinėtinos (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-283/2006; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-425/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-08-17 nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas P. G. neįrodė, kad egzistuoja aplinkybių visuma, sudarančių pagrindą perlaidoti tėvo S. G. palaikus Tauragėje.

        Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo, kaip teisiškai nepagrįstus.

        Atmetus apeliantų apeliacinį skundą atsakovei S. S. iš ieškovų priteistina 400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje bei pašto siuntimo išlaidos apeliacinėje instancijoje.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,  

 

n u t a r i a :

 

        Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)iš ieškovų P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

        Priteisti iš ieškovų P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. i(duomenys neskelbtini)r E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 3, 83 Lt (tris litus 83 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Kolegijos   pirmininkė                                                                             Regina Agota Gutauskienė

 

Teisėjai                                                                                                     Rasa Bartašienė

 

                                                                                                                  Egidijus Mockevičius