Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-368-380/2016

                                             Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00185-2016-2

                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.

(S)

              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

              NUTARIMAS

2016 m. birželio 17 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, ir

n u s t a t ė:

              R. M. 2016 m. vasario 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 6 d., 11.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam, neturėdamas pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

              Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje, nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

              Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – R. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, paskirti 724 Eur baudą. Teigia, kad policijos pareigūnai Ž. A. ir R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog matė, kaip nuo vairuotojo sėdynės į keleivio vietą judėjo žmogus. Veiksmas vyko, kai moteris buvo lauke, ėjo link bagažinės, po to link vairuotojo vietos. Policijos pareigūnai akivaizdžiai matė, kaip žmogus perlipa iš vairuotojo vietos į keleivio vietą, o įvertinus tai, kad automobiliu važiavo du asmenys, akivaizdu, kad perlipo į keleivio vietą R. M., nes žmonos tuo metu automobilyje nebuvo. Todėl neaišku kuo turėjo įsitikinti policijos pareigūnai, priėję arčiau prie automobilio. Teismo nuomonė, kad patruliai turėjo patikrinti ar vairuotojo durelės atsidaro iš vidaus, apelianto nuomone yra perteklinis įrodymų rinkimas, nes policijos pareigūnai matė kaip asmuo perlipa iš vairuotojo pusės, o R. M. sugalvota versija neįtikinama. Policijos pareigūnai sustabdę automobilį, net neabejodami dėl vairavusio asmens, iškarto priėjo prie keleivio vietoje sėdinčio R. M..

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

              ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai.

              R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo automobilį „Toyota Celica“ neturėdamas pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad automobilį vairavo R. M..

              Iš pareigūnų R. J. ir Ž. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad pastebėjo link jų važiuojantį automobilį „Toyota Celica“, kuris neprivažiavęs, apie 50 metrų, sustojo. Po kelerių sekundžių, pro keleivio pusės dureles išlipo moteris, priėjo prie bagažinės, ją atidarė ir uždariusi, įsėdo į automobilį pro vairuotojo pusės dureles, ir pradėjo važiuoti link jų. Kai moteris išlipo iš automobilio, matė, kad salone iš vairuotojo vietos kažkas persėda į keleivio vietą. Automobilį sustabdžius, matė, kad už vairo sėdėjo moteris, o keleivio vietoje – vyriškis, t. y. R. M.. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo (b. l. 6-7). Teismo posėdžio metu Ž. A. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Liudytojas Ž. A. paaiškino, kad automobilio langai buvo skaidrūs, atstumas tarp automobilių nedidelis, automobilyje buvo tik du asmenys (b. l. 44-45). Liudytojas R. J. teigė, kad rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už greičio viršijimą kitam asmeniui. Ž. A. pabarškino į kapotą ir pasakė, kad sustojo automobilis. Pats nematė iš kurios pusės išlipo moteris, matė, jog automobilyje kažkas perlipa iš vairuotojo vietos į keleivio vietą. Automobilio langai nebuvo tamsinti, švietė saulė, gerai matėsi, kas vyksta automobilio salone (b. l. 45). Nors liudytojas R. J. nematė, kaip moteris išlipo iš automobilio, tačiau pati liudytoja S. M. patvirtino, jog išlipo iš automobilio pro keleivio pusės duris (b. l. 38). Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad policijos pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs. Policijos pareigūno Ž. A. teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūnas R. J. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir Ž. A., o tai, kad jis tiesiogiai nematė kaip iš automobilio išlipo S. M., nesudaro pagrindo abejoti R. J. parodymais. Be to, tiek R. M., tiek S. M. neneigia, jog S. M. iš automobilio išlipo pro keleivio pusėje esančias duris. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai iki įvykio buvo pažįstami su R. M., nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir R. M.. Todėl policijos pareigūnų Ž. A. ir R. J. parodymai vertintini kaip patikimi įrodymai.

              ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

              Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimu R. M. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 18). Taigi pažeidimo padarymo metu R. M. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. R. M. teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį vairavo S. M.. Pasibaigė dujos, automobilis užgeso ir sustojo. Vairuotojo pusės durelės neatsidaro iš vidaus, todėl žmona turėjo išlipti pro keleivio pusės duris ir perjungti rankiniu būdu kurą. Žmona perjungusi kurą, įlipo į automobilį pro vairuotojo pusės duris. Automobiliui pajudėjus, juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 38). Tokia versija visiškai nelogiška, nes pačiam R. M. būtų buvę paprasčiau išlipti ir perjungti įrangą arba atidaryti duris, kad tai galėtų padaryti S. M., jeigu jis to nemoka. Liudytojos S. M. parodymai prieštaringi, ji teisme teigė, kad vyras nelipo iš automobilio perjungti kuro, nes jie buvo susipykę. Nors toliau duodama parodymus teisme jau aiškino, kad pamatę policijos pareigūnus su vyru juokavo, jog sustojo tiesiai prieš policiją. Be to R. M. parodymus paneigia policijos pareigūnai, kurie aiškiai matė, kad S. M. išlipus iš automobilio pro keleivio pusės duris, salone vairuotojo vietoje buvęs asmuo persėdo į keleivio vietą. Kadangi automobilyje be R. M. ir S. M. nebuvo daugiau žmonių, todėl aišku jog R. M. vairavo automobilį, pamatęs policijos pareigūnus sustojo ir iš vairuotojo vietos persėdo į keleivio vietą. Nors tikslus atstumas iki automobilio „Toyota Celica“ nebuvo nustatytas, tačiau tai nereiškia, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti kas jame vyksta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, teismo išvados, kad R. M. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

              Nustatyta, kad R. M. 2016 m. vasario 6 d., vairavo automobilį „Toyota Celica“, neturėdamas pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas naikintinas.

              Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

              Skiriant nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, įvertinamas padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybė, teisingumo ir protingumo kriterijus. R. M. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kelianti pavojų saugiam eismui. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalis 5 punktas). R. M. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 12-19). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, įvardinti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti R. M. paskyrus didesnę baudą už ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkį.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

              Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:             

              R. M. pripažinti kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 600 Eur baudą.

              Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16055110650 ir įmokos kodą 1001.

              Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                     Aurelija Sadauskaitė