Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-03-12][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-3326-952-2025].docx
Bylos nr.: eI3-3326-952/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiasis poilicijos komisariatas 191008577 atsakovas
Lietuvos policijos profesinė sąjunga 300608639 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Žodinis bylų nagrinėjimas
Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai



                                                                                         Administracinė byla Nr. eI3-3326-952/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01137-2024-5

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3               

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. kovo 10 d.

Šiauliai

 

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Deimantė Andrulytė,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. K., jo atstovui Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovui K. L.,

atsakovo atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

 

Teismas

 

nustatė:

 

1. 2024 m. spalio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) viršininko 2024 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 30-TE-491 „Dėl Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau - Įsakymas); įpareigoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos šalių susitarimu išmokant pareiškėjui 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Nurodo, kad 2024 m. liepos 22 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-7628 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininkui, prašydamas atleisti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės tyrėjo pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 17 punktu (šalių susitarimu), 77 straipsniu, 79 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos policijos šakos 2020 m. gruodžio 7 d. kolektyvine sutartimi Nr. 5-IL-15444/3-197 (toliau – Sutartis). Pareiškėjo tarnybinis pranešimas buvo neigiamai derintas 2024 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus vedėjo A. U. rezoliucija. Pareiškėjui žodžiu buvo paaiškinta, kad antrą kartą vidaus tarnybos pareigūnas negali būti atleistas šalių susitarimu iš vidaus tarnybos. 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. PR4-13245 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininkui, kuriuo paprašė atleisti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės tyrėjo pareigų nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. Prašymas buvo grindžiamas Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu (savo paties prašymu įgijus teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) bei Sutartimi. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko Įsakymu, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalis 12 punktu, 76 straipsnio 2 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo įsitikinimu, priimant Įsakymą buvo pažeistos materialinės teisės normos, todėl Įsakymas yra naikintinas, o atsakovas yra įpareigotinas tinkamai įforminti pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos.

Sutarties 42 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog Policijos pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai, įgiję teisę gauti senatvės ar pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir pačių prašymu pageidaujantys būti atleisti iš darbo (pareigų, tarnybos), atleidžiami šalių susitarimu ir jiems mokama jų 2 (dviejų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu nesutariama kitaip, vadovaujantis Statuto 77 straipsniu arba Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsniu. Tas pats punktas numato išimtį, kad ši garantija negali būti taikoma, jeigu pareigūnas turi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir/ar jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinės nuobaudos ar pareigūno vardo žeminimo arba jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. PR4-8745 ,,Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininką prašydamas atleisti iš vyriausiojo tyrėjo pareigų, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punktu, 77 straipsniu bei Sutartimi dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2023 m. balandžio 24 d. 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-233 ,,Dėl Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punktu, 75 straipsniu, 77 straipsnio 3 dalimi, vykdant 2023 m. balandžio 24 d. susitarimą Nr. 30-ST6-49, 2020 m. gruodžio 7 d. Sutarties Nr. 5-IL-15444/3-197 42 punkto nuostatas ir pareiškėjui išmokėta piniginė kompensacija už 61,82 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų bei jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-875 „Dėl atsisakymo Ž. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ ir pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-307 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-875“ atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, todėl 2024 m. sausio 15 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK „Dėl tarnybos eigos“, kuriuo paprašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko 2023 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 30-TE-233 „Dėl Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti į pareigas laikotarpiui iki sukaks laikas valstybinei pareigūno pensijai gauti (1 mėn. 1 d.). (duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. 30-S-757 ,,Dėl grąžinimo į pareigas“ informavo pareiškėją, kad prašymas grąžinti į pareigas negali būti patenkintas nesant teisinio pagrindo, ir paaiškino, kokiu būdu ir kokiais pagrindais pareiškėjas gali būti grąžintas į tarnybą. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko 2024 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 30-TE-264 ,,Dėl Ž. K. skyrimo į pareigas“ pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 21 d. buvo grąžintas į vidaus tarnybą, vadovaujantis Statuto 27 straipsniu ir atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos 2024 m. gegužės 14 d. protokolą Nr. 30-P1-111. Atsakovas pareiškėjui buvo paaiškinęs, jog Statuto 77 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnas gali pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui, o pareigūną į pareigas skiriantis asmuo – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Jeigu šį pasiūlymą gavusi šalis su juo sutinka, ji turi per 7 kalendorines dienas apie tai pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7 kalendorines dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu atmestas. Statuto 74 straipsnyje yra išvardyta, kokiais pagrindais pareigūnas gali būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos. 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko įsakymas nėra panaikintas ir galioja. Prašymas vėl atleisti iš pareigų tuo pačiu pagrindu ir pagal Sutarties 42 punktą antrą kartą išmokėti jam išeitinę išmoką, kaip įgijusiam teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją. Teisė į pareigūno valstybinę pensiją įgyjama ir pareigūnams pensija skiriama ir mokama, kai jie vidaus tarnyboje ištarnauja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių. Taigi, teisė į pareigūno valstybinę pensiją ir Sutarties 42 punkte numatyta išmokėti išeitinė išmoka yra susieta su ištarnautų metų skaičiumi, kurie yra pagrindas teisei į pensiją įgyti. Teisę į pareigūno valstybinę pensiją asmuo gali įgyti tik vieną kartą, taigi ir išeitinė išmoka pagal Sutarties 42 punktą gali ir turi būti mokama vieną kartą. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK neprivalo vėl atleisti pareiškėjo šalių susitarimu. Be to, Statuto 79 straipsnio 3 dalyje darbdaviui yra numatyta, kad atleidžiant šalių susitarimu, gali būti mokama išeitinė išmoka, taigi darbdaviui numatyta tik teisė mokėti išeitinę išmoką, o išmokėti išeitinę išmoką pagal Sutarties 42 punktą pakartotinai, kas reikštų, kad pareiškėjui būtų išmokėta dvigubo dydžio išeitinė išmoka, nei numatyta Sutarties 42 punkte, (duomenys neskelbtini) aps. VPK neturi teisinio pagrindo. Išeitinės išmokos mokėjimas antrą kartą tuo pačiu pagrindu ir esant galiojančiam (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko Įsakymui, neatitiktų ne tik Sutarties 42 punkto reikalavimų bei šalių interesų pusiausvyros, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo, darbuotojų lygiateisiškumo principų. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti. Joks teisės aktas nenumato, kad atleidimas iš vidaus tarnybos šalių susitarimu yra įmanomas tik vieną kartą. Vidaus tarnybos statute buvusiam pareigūnui numatyta galimybė grįžti į vidaus tarnybą, šia galimybe pareiškėjas pasinaudojo, todėl kaip vidaus tarnybos pareigūnas turėjo teisę būti atleistas iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pabrėžtina, kad Įsakyme toks pagrindas būtent ir nurodytas, todėl Sutarties 42 punktas privalėjo būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu.

2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Sutarties 42 punkte yra įtvirtinta, kad policijos pareigūnai įgiję teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją ir pačių prašymu pageidaujantys būti atleisti iš tarnybos, atleidžiami šalių susitarimu ir jiems mokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu nesusitariama kitaip. 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko ir pareiškėjo sudarytu susitarimu dėl statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš vidaus tarnybos Nr. 30-ST6-49, buvo sutarta, kad vadovaujantis Sutarties 42 punktu, pareiškėjui bus išmokėta jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-TE-233 „Dėl Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punktu (šalių susitarimu) ir 75 straipsniu, 77 straipsnio 3 dalimi, vykdant minėtą 2023 m. balandžio 24 d. susitarimą Nr. 30-ST6-49 ir Sutarties 42 punkto nuostatas. Šio įsakymo 2.2. punkte numatyta pareiškėjui, be kita ko, išmokėti jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 2023 m. balandžio 24 d. bankiniu pavedimu pareiškėjui buvo išmokėta 4517,50 EUR dydžio išeitinė išmoka. VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-875 „Dėl atsisakymo Ž. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes VSDFV nuomone pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimui būtinų sąlygų. Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. pateikė Regionų administraciniam teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti minėtą VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą (administracinė byla Nr. eI2-6535-596/2024). 2024 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-264 pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 21 d. grąžintas į vidaus tarnybą skiriant jį į (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės tyrėjo pareigas. 2024 m. liepos 22 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-7628 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo vadovaudamasis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 17 punktu (šalių susitarimu), 77 straipsniu, 79 straipsnio 3 dalimi, bei Sutarties 42 punktu, prašė atleisti jį iš pareigų nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. 2024 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK Valdymo organizavimo skyriaus vedėjas dokumentų valdymo sistemoje prie pareiškėjo 2024 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo įrašė pastabą ir informavo pareiškėją apie tai, kad „Pasiūlymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu atmestas“. 2024 m. liepos 25 d. dėl išeitinės išmokos išmokėjimo pakartotinai atleidžiant iš vidaus tarnybos šalių susitarimu pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir VRM). 2024 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK gautas pareiškėją atstovaujančios Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės prašymas LP5-S-70(24) „Dėl Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties vykdymo“ (toliau – Prašymas), kuriuo buvo prašoma atleisti pareiškėją šalių susitarimu dėl išėjimo į pareigūnų valstybinę pensiją vadovaujantis Sutarties 42 punktu. 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 30-S-7721 (duomenys neskelbtini) aps. VPK pranešė pareiškėją atstovaujančiai profesinei sąjungai, kad išmokėti išeitinę išmoką pagal Sutarties 42 punktą pakartotinai (duomenys neskelbtini) aps. VPK neturi teisinio pagrindo ir atsisako, nes išeitinės išmokos mokėjimas antrą kartą tuo pačiu pagrindu ir esant galiojančiam (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko 2023 metų įsakymui, neatitiktų ne tik Sutarties 42 punkto reikalavimų bei šalių interesų pusiausvyros, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo, darbuotojų lygiateisiškumo principų. 2024 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą Nr. PR4-13245 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo vadovaudamasis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu (savo paties prašymu įgijus teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) bei Sutartimi, prašė atleisti iš pareigų vidaus tarnyboje nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. 2024 m. rugpjūčio 30 d. VRM raštu Nr. 1D-4117 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2024 m. liepos 25 d. (rašto kopija pateikta Policijos departamentui prie VRM), kuriame nurodo, kad išeitinė išmoka yra socialinė garantija savo pobūdžiu ne daugkartinio, o vienkartinio taikymo ir pakartotinis išeitinės išmokos mokėjimas esant tam pačiam pagrindui (kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos šalių susitarimu) neatitiktų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme įtvirtintų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ekonomiškumo ir efektyvumo principų, kurių turi laikytis ir statutinės įstaigos. Vadovaudamasis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 76 straipsnio 2 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, vykdydamas Nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 punkto nuostatas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymą Nr. PR4-13245 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininkas skundžiamu Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos 2024 m. rugsėjo 9 d. Išeitinė išmoka pareiškėjui šiame įsakyme nėra numatyta.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pasinaudojo Statute numatyta galimybė grįžti į vidaus tarnybą, o po to pratarnavęs apie du mėnesius turėjo teisę ir vėl buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Todėl, pareiškėjo manymu, atsakovas priimant skundžiamąjį Įsakymą privalėjo taikyti Sutarties 42 puntą ir pakartotinai išmokėti pareiškėjui dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes Sutarties 42 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, kad išeitinė išmoka išmokama kai policijos pareigūnai atleidžiami šalių susitarimu, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo išreikštą valią pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu, nes pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. PR4-13245, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamasis Įsakymas, pareiškėjas net nesiūlė sudaryti šalių susitarimo ir nurodė įstatyminį atleidimo iš tarnybos pagrindą nesusijusį su šalių susitarimu; pakartotinis išeitinės išmokos mokėjimas esant tam pačiam pagrindui (kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos šalių susitarimu) neatitiktų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme įtvirtintų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ekonomiškumo ir efektyvumo principų, kurių turi laikytis ir statutinės įstaigos; išmokėti išeitinę išmoką pagal Sutarties 42 punktą pakartotinai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, darbuotojų lygiateisiškumo principų; Sutarties 42 punkte įtvirtinta socialinė garantija savo pobūdžiu yra ne daugkartinio, o vienkartinio taikymo ir Sutartyje nėra nuostatų, kurios reglamentuotų, jog sprendžiant dėl Sutarties 42 punkte nustatytos išmokos išmokėjimo neturi būti atsižvelgiama į jau išmokėtas išmokas, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjui negali būti priteista Sutarties 42 punkte numatyta išeitinė išmoka, nes ji pareiškėjui Sutarties 42 punkte numatytu pagrindu jau yra išmokėta vadovaujantis galiojančiu (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-TE-233 „Dėl Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

3. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė teismo skundą tenkinti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.  

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK buvo sudarytas susitarimas Nr. 30-ST6-49 „Dėl statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš vidaus tarnybos“. Susitarime nurodyta, kad pareiškėjas atleidžiamas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punkto (šalių susitarimu) ir vykdant Sutarties 42 punkto nuostatas. Šalys susitarė, kad pareiškėjui darbdavys išmoka neišmokėta darbo užmokestį iki 2023 m. balandžio 24 d.; kompensaciją už 61,82 darbo dienų nepanaudotų atostogų ir 3 (trijų) mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-233 ,,Dėl Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punktu, 75 straipsniu, 77 straipsnio 3 dalimi, vykdant 2023 m. balandžio 24 d. susitarimą Nr. 30-ST6-49, Sutarties 42 punkto nuostatas bei atsižvelgiant į Ž. K. 2023 m. balandžio 11 d. prašymą Nr. PR4-8745 ir jam išmokėta piniginė kompensacija už 61,82 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų bei jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

(duomenys neskelbtini) aps. VPK viršininko 2024 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 30-TE-264 ,,Dėl Ž. K. skyrimo į pareigas“ Ž. K. nuo 2024 m. gegužės 21 d. buvo grąžintas į vidaus tarnybą, vadovaujantis Statuto 27 straipsniu ir atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) aps. VPK pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos 2024 m. gegužės 14 d. protokolą Nr. 30-P1-111.

2024 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjas prašė vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 17 punktu (šalių susitarimu), 77 straipsniu, 79 straipsnio 3 dalimi bei Sutartimi atleisti iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės tyrėjo pareigų nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. (paskutinė tarnybos diena).

Pareiškėjo tarnybinis pranešimas buvo neigiamai derintas 2024 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus vedėjo A. U. rezoliucija (Pastaba: Pasiūlymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu atmestas).

2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjas prašė vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu (savo paties prašymu įgijus teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) bei Sutartimi atleisti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės tyrėjo pareigų nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. (paskutinė tarnybos diena).

Įsakymu, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 76 straipsnio 2 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, vykdant Nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 punkto nuostatas, atsižvelgiant į Ž. K. 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymą Nr. PR4-13245 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo vidaus tarnybos stažas 2024 m. rugsėjo 9 d. yra 24 m. 9 mėn. 16 d. Įsakymu pavesta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriui išmokėti Ž. K. piniginę kompensaciją už 11,5 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 0,62 darbo dienos nepanaudotų mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei.

6. Statuto (suvestinė redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) 74 straipsnyje nustatyta, kokias pagrindais pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš pareigų savo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos šalių susitarimu.

Statuto 79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Statuto 74 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui gali būti mokama ne didesnė negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu pareigūnas grąžinamas į vidaus tarnybą.

Statuto 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas skiriančio asmens sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui.

Statuto 77 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas gali pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui, o pareigūną į pareigas skiriantis asmuo – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Jeigu šį pasiūlymą gavusi šalis su juo sutinka, ji turi per 7 kalendorines dienas apie tai pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7 kalendorines dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu atmestas. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodomas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu laikas, nuo kurio pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio, nepanaudotų atostogų suteikimo, gali būti susitariama ir dėl kitų sąlygų. Rašytinio pasiūlymo ir rašytinio susitarimo dėl centrinės statutinės įstaigos vadovo atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu šalimis laikomos centrinės statutinės įstaigos vadovas ir ministras.

Statuto 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaitoma jo atleidimo dieną arba per šalių susitarime nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kai mokama Statuto 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka arba Statuto 79 straipsnio 4 dalyje nurodyta išeitinė išmoka, kai atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Sutarties 42 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai, įgiję teisę gauti senatvės ar pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir pačių prašymu pageidaujantys būti atleisti iš darbo (pareigų, tarnybos), atleidžiami šalių susitarimu ir jiems mokama jų 2 (dviejų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu nesutariama kitaip, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 77 straipsniu arba Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsniu. Šiame punkte nustatyta garantija pareigūnams, kitiems valstybės tarnautojams taikom tuo atveju, jeigu jie neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir dėl galimo tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo nėra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ikiteisminis tyrimas.

7. Iš esmės byloje prašoma panaikinti Įsakymą, pakeisti atleidimo pagrindą, atleisti pareiškėją iš tarnybos šalių susitarimu, išmokant pareiškėjui 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Taigi, pareiškėjas skundu siekia, kad jis dar kartą būtų atleistas iš tarnybos šalių susitarimu, išmokant jam išeitinę išmoką.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas šalių susitarimu pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punktą (šalių susitarimu), taip pat atleidžiant pareiškėją iš darbo buvo vadovautasi Sutarties 42 punkto nuostatomis, kurios reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos įgijus teisę į senatvės pensiją. Pareiškėjui buvo išmokėta trijų mėnesių dydžio išeitinė išmoka. Pareiškėjui išmoka buvo išmokėta, dėl to ginčo byloje nėra. Pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kuri sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes, VSDFV nuomone, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimui būtinų sąlygų. Tai yra pareiškėjui trūko būtinojo darbo stažo pensijai gauti. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas išreiškė norą grįžti į tarnybą (to Statutas nedraudžia). Pareiškėjas į vidaus tarnybą buvo grąžintas 2024 m. gegužės 17 d. įsakymu. 2024 m. liepos 22 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė, kad vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 17 punktu (šalių susitarimu) būtų atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo tarnybinis pranešimas buvo neigiamai derintas 2024 m. liepos 24 d. Pareiškėjas su minėta rezoliucija susipažino 2024 m. liepos 25 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas šios rezoliucijos neginčijo ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjas paprašė, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu (savo paties prašymu įgijus teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją), atleisti jį iš pareigų. Skundžiamu Įsakymu, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos.

Teismo vertinimu, nors teisės aktai ir nereglamentuoja kiek kartų asmuo gali būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu išmokant jam išeitinę išmoką, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėją antrą kartą atleidus iš pareigų šalių susitarimu, pareiškėjui įgijus teisę į senatvės pensiją ir išmokant jam išeitinę išmoką, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Akivaizdu, kad asmuo teisę į senatvės pensiją įgyja vieną kartą, jam sulaukus atitinkamo pensinio amžiaus ir tokiu atveju išmoka, susijusi su minėtomis aplinkybėmis, asmeniui gali būti išmokama vieną kartą. Toks teisės normos traktavimas, kaip nurodo pareiškėjas, lemtų nepagrįstą asmenų piktnaudžiavimą, kai asmuo kelis kartus išeina iš tarnybos ir sugrįžęs vėl nori iš jos išeiti gaudamas išeitinę išmoką. Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu jau buvo taikyta Sutarties 42 punkto nuostata, kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įgyja teisę gauti senatvės pensiją ir šalių susitarimu jam išmokama 2 (dviejų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu nesutariama kitaip. Pareiškėjo atveju, pareiškėjas su darbdaviu 2023 m. balandžio 24 d. susitarimu susitarė, kad pareiškėjas bus atleistas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punkto (šalių susitarimu) ir vykdant Sutarties 42 punkto nuostatas bei jam išmokėta 3 (trijų) mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensacija. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu pagal tokį susitarimą ir buvo atleistas iš tarnybos. Pareiškėjas skundu siekia, kad jis pakarotinai būtų atleistas iš tarnybos tuo pačiu pagrindu, jam išmokant išeitinę kompensaciją, kas teismo vertinimu, atsižvelgus į susidariusią situaciją, būtų teisiškai nepagrįsta.

Be to, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas neskundė, kitaip neginčijo rezoliucijos, kuria buvo netenkintas jo 2024 m. liepos 22 d. tarnybinis pranešimas (prašymas) dėl atleidimo iš pareigų, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 17 punktu (šalių susitarimu). Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniu pranešimu prašė atleisti jį iš tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 12 punktu (savo paties prašymu įgijus teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją), skundžiamu Įsakymu buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir nurodytu pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas buvo atleistas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taip pat pagrįstai jam nebuvo išmokėta išeitinė išmoka.

9. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo, taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimų. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

 

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

        Pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                 Deimantė Andrulytė