Civilinė byla Nr. e2S-834-889/2023
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01157-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2;
3.1.14.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės V. J. ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties modifikavimo priėmimo klausimas.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties modifikavimo; prašė pakeisti 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens D. V., P. M. ir kitų asmenų 1 punktą, ir jį išdėstyti taip: „Pardavėjas nuosavybės teise pardavė, o pirkėjai nupirko: D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 0,0220 ha žemės sklypo, E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 0,0156 ha žemės sklypo, P. M. asmeninės nuosavybės teise – 0,0157 ha žemės sklypo, A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 0,0156 ha žemės sklypo, V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 0,0156 ha žemės sklypo, J. E. per įgaliotinę asmeninės nuosavybės teise – 0,0380 ha žemės sklypo iš bendro 0,1225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas: 0,1225 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastrinius matavimus atliko UAB „Geovitara“, į. k. (duomenys neskelbtini); juridinis pagrindas: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2007-08-20)“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
2.2. Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą dėl 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkto pakeitimo. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad sutartis buvo sudaryta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens, ir D. R., E. M., P. M., A. M., V. J. ir J. E.. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę prašydama duoti sutikimą pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus atsakymo į ieškovės prašymą matyti, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimą ir nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą pagal visų bendraturčių pateiktą prašymą inicijuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius, parengtas sutarties projektas pasirašomas bendraturčių. Rašte taip pat išaiškinta, kad prašymą pakeisti sutartį turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, o ne tik mirusios P. M. turtinių teisių perėmėjai. Teismui nėra pateikta duomenų, kad šis atsakovės atsisakymas duoti sutikimą būtų apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, kuri ieškovei buvo išaiškinta.
2.3. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad dėl sutarties pakeitimo ji kreipėsi ne tik į atsakovę, bet ir į kitus sutartį sudariusius asmenis ir kad šie asmenys atsisakė pakeisti sutartį ieškovės prašomu būdu arba per trisdešimt dienų iš jų nebuvo gautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Teismas pabrėžė, jog ši aplinkybė ir buvo esminė priežastis, dėl kurios atsakovė atsisakė duoti sutikimą pakeisti sutarties 1 punktą. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė į atsakovę, o vėliau ir į teismą kreipėsi kaip mirusios P. M. turto paveldėtoja, tačiau iš kartu su ieškiniu pateikto notarės I. K. 2023 m. sausio 18 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą matyti, kad P. M. įpėdiniai taip pat yra E. M. ir A. M.. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad į šiuos asmenis būtų kreiptasi dėl sutarties pakeitimo ar kad jie patys kaip mirusiosios P. M. įpėdiniai būtų išreiškę valią pakeisti sutartį. Be to, jie ieškinyje nėra nurodyti jokiu procesiniu statusu.
2.4. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nesilaikė šiai bylų kategorijai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nesant duomenų, kad ieškovė kreipėsi į visus 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudariusius asmenis dėl sutarties pakeitimo, nėra pagrindo išvadai, kad sutartis negali būti pakeista visų ją sudariusių asmenų sutarimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti ieškinį Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovė laikosi pozicijos, jog įgyvendino visas sąlygas dėl sutarties modifikavimo, numatytas CK 6.223 straipsnyje, – išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo.
3.2. CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Taigi CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato du alternatyvius būdus, kai galima konstatuoti, jog šalis, siekianti pakeisti sutartį, pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties pakeitimo: l) kita šalis atsisako pakeisti sutartį; 2) per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Ieškovė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, kartu su ieškiniu pateikė teismui 2023 m. vasario 2 d. prašymą dėl sutarties punkto pakeitimo ir atsakovės atsisakymą pakeisti sutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį, kaip pateiktą tinkamai nesilaikius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
6. Teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra pasisakęs tokiu aspektu, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
8. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, savaime tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
9. Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi inicijuojant civilinę bylą teisme, yra išdėstyti CPK. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galbūt pažeistų teisių gynybos, turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieškinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieškinys turi būti paduotas teismui pagal CPK IV skyriuje išdėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginčą, įstatyme nustatytais atvejais ieškinį teikiantis asmuo prieš kreipdamasis į teismą privalo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų bei sąlygų, jo galbūt pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės padarė išvadą, kad civilinis procesas pagal apeliantės ieškinį negali būti pradėtas, nes ieškovė nesilaikė inicijuojamo pobūdžio bylų kategorijai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
11. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o aptartos materialiosios teisės normų nustatytos procedūros tikslas – ne tik informuoti kitą šalį apie sutarties šalies siekį pakeisti sutarties sąlygas, bet ir suteikti galimybę sutarties šalims derybų keliu susitarti dėl jų, išvengiant kreipimosi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020, 44 punktas). Vis dėlto sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju ikiteisminė ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo procedūra yra įvykusi, aplinkybės negali būti vertinamos formaliai. Kaip yra pažymima teismų praktikoje, tokiose situacijose būtina atsižvelgti į šalių santykių turinį ir dėl jų spręsti iš esmės, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad nei CPK 6.223 straipsnio 3 dalyje, nei kituose teisės normose nėra detalizuota, kokia forma turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl sutarties pakeitimo, ir nenustatyta privaloma rašytinė forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1864-464/2018, 13 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkto pakeitimo. Taigi ieškovė siekia modifikuoti sutartį, o kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio ginčui taikoma jo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, numatyta CK 6.223 straipsnyje. Sutartis, kurią ieškovė siekia modifikuoti, buvo sudaryta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens, ir D. R., E. M., P. M., A. M., V. J., J. E.. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui duomenis, kad 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę prašydama duoti sutikimą pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus atsakymo į ieškovės prašymą matyti, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimą ir nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą pagal visų bendraturčių pateiktą prašymą inicijuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius, parengtas sutarties projektas pasirašomas bendraturčių. Rašte išaiškinta, kad prašymą pakeisti sutartį turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai – ne tik mirusios P. M. turtinių teisių perėmėjai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jam nėra pateikta duomenų, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą būtų apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, kuri ieškovei buvo išaiškinta. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad dėl sutarties pakeitimo ji kreipėsi ne tik į atsakovę, bet ir į kitus sutartį sudariusius asmenis ir kad šie asmenys atsisakė pakeisti sutartį ieškovės prašomu būdu arba per trisdešimt dienų iš jų nebuvo gautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad būtent ši aplinkybė (kad ieškovė nepateikė visų bendraturčių pasirašyto prašymo dėl sutarties pakeitimo) ir buvo esminė priežastis, dėl kurios atsakovė atsisakė duoti sutikimą pakeisti 1-ąjį sutarties punktą.
14. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ji tinkamai įgyvendino reikalavimą dėl ginčo išsprendimo ikiteismine tvarka: kreipėsi į atsakovę dėl sutarties modifikavimo ir pateikė jos neigiamą atsakymą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, nepaisant to, kad ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrių dėl sutarties modifikavimo ir gavo neigiamą atsakymą, esminė aplinkybė, nusprendžiant dėl to, ar ieškovė tinkamai įgyvendino ginčo išsprendimo ne teisme tvarkos reikalavimus, yra ta, ar ieškovė tinkamomis priemonėmis ir būdais inicijavo ginčo sprendimo ne teisme procedūrą. Šiuo atveju ieškovė nėra vienintelė sutarties, kurią siekiama pakeisti, kontrahentė. Nacionalinės žemės tarnybos rašte ieškovei išaiškinta, kad prašymą pakeisti sutartį turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai – ne tik mirusios P. M. turtinių teisių perėmėjai. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad dėl sutarties pakeitimo ji kreipėsi ne tik į atsakovę, bet ir į kitus sutartį sudariusius asmenis ir kad šie asmenys atsisakė pakeisti sutartį ieškovės prašomu būdu arba per trisdešimt dienų iš jų nebuvo gautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, taigi negalima laikyti, jog ieškovė ėmėsi tinkamų priemonių išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Pabrėžtina, jog tokios ikiteisminės ginčo dėl sutarties modifikavimo tvarkos nustatymo tikslas – ne tik informuoti kitą šalį apie sutarties šalies siekį pakeisti sutarties sąlygas, bet ir suteikti galimybę sutarties šalims derybų keliu susitarti dėl jų, išvengiant kreipimosi į teismą. Nesant duomenų apie kitų bendraturčių poziciją dėl sutarties pakeitimo, nėra pagrindo išvadai, jog šalis, inicijuojanti ginčą, siekė jį išspręsti derybų keliu, išvengiant kreipimosi į teismą, tačiau to padaryti nepavyko, nes bendraturčiai nesutiko su tokiu reikalavimu arba nebendradarbiavo ir neatsakė į pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog ginčo išsprendimo ne teisme tvarkos reikalavimas turi būti įgyvendintas ne formaliai, o siekiant to tikslo, kuriam jis nustatytas, šiuo konkrečiu atveju – inicijuoti situacijos sureguliavimą tarp sutarties šalių derybų keliu.
15. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovė tinkamai neįgyvendino šiai bylų kategorijai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
16. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
17. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip pateiktą tinkamai neįgyvendinus ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pagrindo panaikinti ar pakeisti nutartį nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Milda Skersienė