Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-737/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31950-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.4.6.4.1; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko, 

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,

nuteistajam J. G. ir jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta trečdaliu ir J. G. paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai J. G. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 3 dalimi, J. G. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 4 metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant valstybinei įmonei „Regitra“ ir kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas automobilis „Hyunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas uždarosios akcinės bendrovės ,,Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro S. K. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. G. turtui – transporto priemonei „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                                            Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       J. G. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 19.25 val., Kėdainių r., Josvainių sen., Šingailių k., Kėdainių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo savo motorinę transporto priemonę – automobilį „Hyundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0079, patikros sertifikato numeris Nr. 2194628, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 ‰ (promilės), tai yra 1,87 ‰ (promilių) girtumas.

II.                                            Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dėl J. G. pripažinimo kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteisimo 90 parų arešto bausme sušvelninant J. G. paskirtą bausmę, jos vykdymą atidedant taikant BK 75 straipsnio nuostatas. 

3.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Skundo autoriaus nuomone, ankstesni teistumai neriboja teismo galimybės jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad nusikaltimas, už kurio padarymą 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu yra nuteistas J. G., buvo padarytas iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. priimto nuosprendžio. Tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atlikta 2022 m. lapkričio 19 d.

3.2.                      Skunde nurodoma, kad J. G. gyvena kartu su sutuoktine, kurios sveikata yra labai bloga, ji negali gyventi be kito asmens priežiūros. Jeigu J. G. turės atlikti realią arešto bausmę, nebus kam rūpintis jo žmona, o žiemos metu ji gali netgi sušalti, kadangi nebus kam kūrenti krosnį. J. G. deda pastangas išsigydyti priklausomybę alkoholiui, tuo tikslu 2024 m. rugpjūčio 29 d. užsikodavo.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis J. G. papildė, kad susitvarkė su alkoholio vartojimo problema, tikisi nuo kito mėnesio pradėti dirbti. Nuteistojo advokatas papildė, kad J. G. paskirta arešto bausmė neturėtų būti bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi nuteistasis ją atliko. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                                            Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo sušvelninti bausmę atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

6.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7.       Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8.       Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9.       J. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog paskirta reali arešto bausmė jam yra per griežta, atlikdamas realią arešto bausmę neturės galimybės pasirūpinti savo neįgalia žmona, prašo arešto bausmės vykdymą atidėti. Visgi, aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. G., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

10.       Pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė, ankstesnius J. G. teistumus, tai, kad jis du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 79-90). Iš įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad J. G. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 14 kartų, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo J. G. atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu J. G. yra teisiamas šešioliktą kartą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad J. G. per paskutinius 5 metus 10 kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 97-105), nuo 2020 m. birželio 3 d. registruotas Viešojoje įstaigoje Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų centre, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 113). Skirdamas bausmę J. G., pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 29 d. užsikodavo nuo alkoholio, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

11.       Skirdamas bausmę J. G. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad anksčiau J. G. paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės suvaržymu, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes neišnykus teistumui jis padarė naują nusikalstamą veiką.

12.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmos instancijos teismas nuteistajam J. G. už nusikalstamos veikos padarymą parinko arešto bausmę ir su šios rūšies bausmės parinkimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistajam J. G. ankstesni teistumai yra neišnykę, jie tęsiasi dar nuo 1990 m. gruodžio 27 d. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos įvairaus griežtumo bausmės – bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas taip pat ir atidedant jo vykdymą, tačiau J. G. pakartotinai nusikalto, todėl akivaizdu, kad praeityje nuteistajam taikytos kriminalinės bausmės ir poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Tai, kad nuteistasis nori pasirūpinti savo neįgalia sutuoktine charakterizuoja jį teigiamai, tačiau šią pareigą nuteistasis turėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, vis gi nagrinėjamu atveju nuteistojo šios aplinkybės nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegijai jos negali būti reikšmingesnės nei pačiam nuteistajam ir suponuoti pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmos instancijos teismas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

13.       Skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs aptartas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu J. G. paskirta arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

14.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, J. G. paskyręs galutinę arešto bausmę, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 75 straipsnio redakcija, svarstė galimybę skirti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau įvertinęs tai, kad J. G. arešto bausmė jau buvo skirta, taip pat tai, kad jis yra eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, konstatavo, kad nėra pagrindo J. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus pasiekti.

15.       Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, kurios 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tuo atveju, jeigu anksčiau jis jau buvo nuteistas arešto bausme. Vis dėl to, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atidėti J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes atidėjus paskirtos bausmės vykdymą nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

16.       Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.), atitinkanti šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 5 dalies redakciją). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

17.       Teisėjų kolegija, vertindama, ar  bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgia į tai, kad praeityje J. G. eilę kartų jau buvo taikytos švelnesnės rūšies bausmės – bauda, laisvės apribojimas ir netgi griežtesnės rūšies laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, jam taip pat buvo skiriamos ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau bausmės ir probacija teigiamo poveikio nuteistojo asmenybės korekcijai nepadarė, nes jis pakartotinai nusikalto. Pažymėtina, kad nuo naujos nusikalstamos veikos darymo J. G. nesustabdė net ir jo žmonos liga, todėl ši aplinkybė ir teismui negali būti prioritetine sprendžiant dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

18.       Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju paskirtos arešto bausmės vykdymą nuteistajam atidėti nėra pagrindo. Tokio sprendimo priėmimas nagrinėjamoje situacijoje akivaizdžiai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria be kita ko siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl J. G. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu J. G. gynėjas advokatas Raimundas Gargasas taip pat kėlė klausimą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagrįstumo. Pateikė duomenis, kad J. G. jau yra atlikęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio matyti, kad bendrinant šiuo nuosprendžiu paskirtą 60 parų arešto bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi. Tačiau įstatyme imperatyviai nurodyta, kad bendrinant bausmes pagal šias taisykles į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, ko pirmos instancijos teismas nepadarė. Nenurodydamas į galutinės paskirtos bausmės laiką įskaitomų laikotarpių pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Aptartų argumentų pagrindu Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendis keistinas papildant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į J. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką yra įskaitoma bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį.

20.       Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu J. G. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji nėra per griežta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nuosprendis keistinas tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

21.       Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

22.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant J. G. sudaro 104,16 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam J. G. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba J. G. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už J. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, papildant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į J. G. paskirtos galutinės subendrintos 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės laiką yra įskaitoma bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo J. G. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Jūratė Petraškienė

        Judita Sungailaitė

        Vaidas Vasiliauskas