Civilinė byla Nr. e2-2712-1125/2023
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02051-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,
dalyvaujant ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, atstovui advokatui Karoliui Ušinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ramirent Baltic AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Az investment“ ir A. Z. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė Ramirent Baltic AS, veikianti per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, pareikštu patikslintu ieškiniu po teismo įsakymo išdavimo prašo iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Az investment“ ir A. Z. solidariai priteisti 1 711,43 Eur skolą, 53,14 Eur palūkanų, 36,30 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. balandžio 6 d. su atsakove UAB „Az investment“ sudarė Kliento sutartį Nr. 59306, kurios pagrindu ieškovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perdavė atsakovei už nustatytą užmokestį laikinai valdyti ir naudoti įranga, mechanizmais ir kt. daiktais (toliau – įranga), bei įsipareigojo už atskirą mokestį teikti įrangos projektavimo, įrengimo, išmontavimo, įrengimo priežiūros, (su) reguliavimo, transportavimo, valymo, pakrovimo ar iškrovimo paslaugas arba operatoriaus paslaugą, atlikti kitą su įrangos naudojimu susijusią veiklą, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį bei atlyginimą už suteiktas paslaugas, taip pat vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovės UAB „Az investment“ įsipareigojimų pagal minėtą sutartį užtikrinimui ieškovė su atsakovu A. Z. 2020 m. balandžio 6 d. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. Z. įsipareigojo atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Az investment“. Laidavimo sutartimi nustatyta, kad atsakovas A. Z. atsako ieškovei kartu su atsakove UAB „Az investment“ kaip solidariąją prievolę turintys bendraskolininkai (Laidavimo sutarties 2.1 punktas).
3. Nurodo, kad sutarties galiojimo laikotarpiu buvo sudaryti 2 priėmimo-perdavimo aktai: 2022 m. balandžio 11 d. Nr. SUT-429297 ir 2022 m. balandžio 14 d. Nr. SUT-430364. Atsakovei UAB „Az investment“ buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neapmokėjo nurodytų sąskaitų bei nebendradarbiavo su ieškove, ieškovė atliko pastolių demontavimo bei transportavimo darbus ir už minėtus veiksmus išrašė 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. RAMI-624306 1 640,08 Eur sumai. Kadangi trūkstama įranga nebuvo grąžinta laiku, atsakovui 2022 m. spalio 10 d. taip pat buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. RAMI-624638 130,68 Eur sumai. Atsakovė atliko mokėjimą tik 800 Eur sumai, kuriuo buvo padengtos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, bei dalis 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros. Taigi, viso atsakovė UAB „Az investment“ ieškovei liko skolinga 1 711,43 Eur: 1 580,75 Eur pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 130,68 Eur pagal 2022 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą.
4. Atsiliepimu atsakovai prašo ieškinį dalyje dėl 1 897,67 Eur skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodo, kad ginčo tarp šalių dėl 2022 m. balandžio 6 d. Kliento sutarties Nr. 59306 ir 2022 m. balandžio 6 d. Laidavimo sutarties sudarymo nėra. Sutarties pagrindu atsakovė UAB „AZ investment“ iš ieškovės nuomojosi pastolius. Atsakovai sutinka, kad atsakovė UAB „AZ investment“ už jai ieškovės suteiktas paslaugas turi mokėti šalių sutartą atlygį.
5. Paaiškina, kad 2022 m. spalio 26 d. atsakovė UAB „AZ investment“ atliko ieškovei 800 Eur mokėjimą. Šiuo pavedimu buvo apmokėtos šios PVM sąskaitos faktūros: 2022 m. rugpjūčio 31 d. RAMI-615816 ir 2022 m. rugsėjo 15 d. RAMI-619264, bei dalis (59,33 Eur) 2022 m. rugsėjo 30 d. RAMI-624306, bet tik toje dalyje, kuri yra susijusi su pastolių nuoma. Pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros RAMI-624306 suma yra 1 640,08 Eur, kurią sudaro 329,05 Eur pastolių nuomos paslaugos, 1 311,03 Eur transportavimo paslaugos iš objekto (134 Eur ir 75 Eur plius PVM) bei pastolių demontavimo darbai (874,50 Eur + PVM). Atsakovų teigimu, ieškovė savavališkai išmontavo nuomojamus pastolius, juos be atsakovės UAB „AZ investment“ sutikimo išsivežė iš statybvietės. Be to, ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų kaip buvo apskaičiuotos nurodytos sumos, nepateikė nei savo standartinių taikomų įkainių nei kitų paaiškinimų/ metodikų, iš kurių būtų galima spręsti kaip buvo apskaičiuotos šios sumos.
6. Teigia, kad 2022 m. spalio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos įrangos nepirko. Byloje nėra įrodymų, kad tokia įranga atsakovams buvo perduota. Be to, įrangą savavališkai atsiėmė pati ieškovė, byloje nėra įrodymų, jog atsiimant, šių komplektuojančių dalių truko.
7. Pastebi, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, t. y. sutartis yra vienašališkai parengta ieškovės ir norėdama išsinuomoti pastolius atsakovė UAB „AZ investment“ turėjo pasirašyti vienašališkai ieškovės parengtą sutarties projektą. Teigia, kad šalys turėjo sutartį vykdyti joje nustatyta tvarka. Už sutartinių sąlygų pažeidimą yra nustatytos netesybos bei priemonės, kokių šalys turi teisę imtis, esant sutarties pažeidimui.
8. Be to, ieškovės parengtose Bendrosiose sąlygose yra nustatyta aiški tvarka, kuria gali būti nutraukta sutartis. Pranešimo, susijusio su sutarties modifikavimo ar nutraukimu, siuntimas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com nėra laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie sutarties nutraukimą. Iš ieškovės pateiktos Kliento kortelės matyti, kad šis el. pašto adresas buvo skirtas tik sąskaitų pateikimui, t. y. tik buhalteriniams reikalams tvarkyti. G. Ž. niekada nedirbo pas atsakovę UAB „AZ inevstment“ ir nėra laikytina tinkamu atsakovės UAB „AZ investment“ atstovu. G. Ž. teikė atsakovei UAB „AZ investment“ buhalterines paslaugas, vykdydama individualią veiklą. Ieškovė turėjo veikti sąžiningai bei apdairiai ir pranešimus, susijusius su sutarties vykdymu, turėjo siųsti ieškovei žinomais atsakovės UAB „AZ investment“ buveinės adresu arba jos direktoriui A. Z. jo naudojamu el. pašto adresu. Be to, el. laiške yra nurodoma, kad siunčiamas įspėjimas, bet ne pranešimas apie sutarties nutraukimą. Šiame pranešime nėra nurodoma, kad sutartis bus nutraukta nuo kažkurios datos, o tik nurodomas ieškovės ketinimas sutartį nutraukti. Todėl atsakovų vertinimų šis pranešimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Karolis Ušinskas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus bei jame išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
10. Atsakovai teismo posėdžio metu nedalyvavo (gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovams nedalyvaujant).
Ieškinys tenkintinas.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir byloje nekilo ginčo, kad ieškovė 2022 m. balandžio 6 d. su atsakove UAB „AZ investment“ sudarė Kliento sutartį Nr. 59306, kurios pagrindu ieškovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perdavė atsakovei už nustatytą užmokestį laikinai valdyti ir naudoti įranga, mechanizmais ir kt. daiktais (toliau ir įranga), bei įsipareigojo už atskirą mokestį teikti įrangos projektavimo, įrengimo, išmontavimo, įrengimo priežiūros, (su) reguliavimo, transportavimo, valymo, pakrovimo ar iškrovimo paslaugas arba operatoriaus paslaugą, atlikti kitą su įrangos naudojimu susijusią veiklą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje ir sutarties prieduose numatyta tvarka atsiskaityti už paslaugas, taip pat vykdyti kitas sutarties sąlygas (sutarties 2.1, 6 punktai). Nustatyta, kad atsakovės UAB „Az investment“ įsipareigojimų pagal minėtą sutartį užtikrinimui ieškovė su atsakovu A. Z. 2020 m. balandžio 6 d. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. Z. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, tačiau ne daugiau nei UAB Az investment UAB prievolių pagal sutartį suma, jeigu ji, neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai, prievoles (bet kokiu pagrindu kilusias, kylančias ir kilsiančias) pagal Sutartį. Laidavimo sutarties 2.1 punkte taip pat nustatyta, kad laiduotojas ir įmonė, atsako kaip solidarūs skolininkai, jeigu ji, tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal sutartį.
12. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 11 d. Nr. SUT-429297 ir 2022 m. balandžio 14 d. Nr. SUT-430364 priėmimo-perdavimo aktais atsakovei buvo išnuomota nurodyta įranga. Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei UAB „Az investment“ išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. rugpjūčio 31 d. RAMI-615816 (382,28 Eur sumai) ir 2022 m. rugsėjo 15 d. RAMI-619264 (358,39 Eur sumai).
13. Ieškovės teigimu, atsakovai neapmokėjo nurodytų sąskaitų bei nebendradarbiavo su ieškove, todėl ieškovė atliko pastolių demontavimo bei transportavimo darbus ir už minėtus veiksmus išrašė 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. RAMI-624306 1 640,08 Eur sumai. Kadangi trūkstama įranga nebuvo grąžinta atsakovui 2022 m. spalio 10 d. taip pat buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. RAMI-624638 130,68 Eur sumai.
14. 2022 m. spalio 26 d. atsakovė UAB „AZ investment“ atliko ieškovei mokėjimą 800 Eur sumai, kuriuo buvo padengtos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, bei dalis 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros.
15. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir atsakovės tinkamo atsiskaitymo. Ieškovės teigimu, atsakovė liko skolinga 1 580,75 Eur sumą pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 130,68 Eur pagal 2022 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš viso 1 711,43 Eur sumą. Atsakovė teigia, kad yra atsiskaičiusi, sąskaitos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. RAMI-615816, 2022 m. rugsėjo 15 d. Nr. RAMI-619264 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. RAMI-624306 dalyje, kuri yra susijusi su pastolių nuoma, yra apmokėtos. Atsakovų nuomone, likusios sumos už transportavimo paslaugas iš objekto bei pastolių demontavimo darbus prašomos priteisti nepagrįstai. Savo atsikirtimus atsakovai įrodinėja aplinkybe, jog sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovų teigimu, apie sutarties nutraukimą atsakovams nebuvo tinkamai pranešta, pranešime nebuvo nurodyta aiški ieškovės valia sutartį nutraukti. Taigi, ieškovė savavališkai išmontavo nuomojamus pastolius, juos be atsakovės UAB „AZ investment“ sutikimo išsivežė iš statybvietės, nenutraukusi sutarties ir neturėdama tam teisės. Be to, atsakovai nėra pirkę įrangos nurodytos 2022 m. spalio 10 d. sąskaitoje faktūroje Nr. RAMI-624638, tokia įranga nebuvo jiems perduota, todėl ir šis reikalavimas yra nepagrįstas.
16. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.
17. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).
19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ne kiekvienas sutartyje nurodytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Vis dėlto net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).
20. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).
21. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad, nustatant terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014). Pažymėtina, kad tokio pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą tikslas išlieka aktualus ne tik tais atvejais, kai sutartis vienašališkai nutraukiama įstatyme nustatytais atvejais, bet ir tuomet, kai sutartis vienašališkai nutraukiama pačioje sutartyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
22. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).
23. Pagal CK 6.196 straipsnio nuostatas sutarties sąlygos, įskaitant ir pranešimo terminus nustatančias sąlygas, gali būti ne tik aiškiai nurodytos, bet ir numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi, vertinant, ar pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą konkrečiu atveju atliktas laikantis nustatyto termino, pirmiausia turi būti aiškinama šalių sudaryta sutartis, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
24. Kasacinio teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimu yra nuosekli ir išplėtota. Be kita ko, kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise.
25. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties Bendrųjų sąlygų 10.2. punkte numatė galimybę nutraukti sutartį vienašališkai ieškovės iniciatyva raštu, elektroniniu paštu įspėjus apie tai atsakovę ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas; vienu iš vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų šalys numatė atvejus, kai atsakovė daugiau nei 10 kalendorinių dienų pradelsė atlikti mokėjimą pagal sutartį ir bendrąsias sąlygas, arba pažeidžia bet kuriuos kitus sutarties, bendrųjų sąlygų, kitų sutartinių dokumentų arba įstatymų kylančius įsipareigojimus ir neištaiso pažeidimo per 7 dienų terminą nepaisant atitinkamo raštiško bendrovės priminimo.
26. Atsakovų teigimu, jie nebuvo tinkamai informuoti apie sutarties nutraukimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo, turi įvertinti, ar kita šalis buvo informuota. Šiam faktui nustatyti reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, šalių nustatytą susirašinėjimo ar susižinojimo tvarką, faktinį jos vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas dėl sutarties nutraukimo kitos sutarties šalies buvo gautas, o ne vien tai, ar laikytasi pranešimų teikimo formos, siuntimo adreso ar kitų susižinojimo tvarkos nuostatų. Jeigu pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo gautas, tai sudaro teismui pagrindą vertinti, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas įvykdytas, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi pranešimų teikimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 28 punktą).
27. Kaip minėta, ir byloje nekilo ginčo, kad už paslaugas atsakovams buvo išrašytos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. RAMI-615816 ir 2022 m. rugsėjo 15 d. Nr. RAMI-619264 PVM sąskaitos faktūros už atitinkamai iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. išnuomotą įrangą; apmokėjimo terminas 1 diena. Iš prie ieškinio pridėtų laiškų kopijų matyti, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com siuntė atsakovams pasiūlymą dėl pastolių demontavimo. Taip pat ieškovė 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovės UAB „AZ investment“ nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė priminimą apie negautą atsiskaitymą ir paragino atsiskaityti. Laiške nurodoma, kad kartu siunčiamas ir įspėjimas. Į bylą pateiktame įspėjime dėl įrangos grąžinimo ir nuomos sutarties nutraukimo nurodoma, kad neatsiskaičius iki 2022 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių sudaryta Kliento sutartis gali būti laikytina vienašališkai nutraukta dėl padaryto esminio sutarties pažeidimo. Minėtu pranešimu atsakovė UAB „AZ investment“ buvo informuota, kad nevykdant savo bendradarbiavimo pareigos ir neinformavus ieškovės apie tolesnius savo veiksmus, 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovės darbuotojai atvyks į įrangos buvimo vietą, ją išmontuos bei išveš. 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com informavo atsakovus apie rytojaus dieną pradedamus pastolių demontavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neapmokėjo nurodytų sąskaitų bei nebendradarbiavo su ieškove, ieškovė atliko pastolių demontavimo bei transportavimo darbus ir už minėtus veiksmus išrašė 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. RAMI-624306 1 640,08 Eur sumai (minėta sąskaita buvo apmokėta atsakovės 2022 m. spalio 26 d. mokėjimu dalyje dėl pastolių nuomos paslaugų, ginčas tarp šalių kilo dėl likusios neapmokėtos sumos už transportavimo paslaugas iš objekto bei pastolių demontavimo darbus).
28. Pažymėtina, kad ieškovė laiškus siuntė sutarties rekvizituose atsakovės UAB „AZ investment“ nurodytu kontaktiniu el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, taip pat 2022 m. balandžio 6 d. pranešime apie asmens duomenų tvarkymą ir sutikime dėl apklausos atlikimo nurodytu atsakovo A. Z. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Taigi pranešimas ieškovės buvo išsiųstas nepažeidžiant sutartyje nustatytos siuntimo tvarkos – elektroniniu paštu, kontaktiniais adresais, kurie buvo nurodyti atsakovų. Kita vertus, atsakovė jau sutarties sudarymo metu buvo informuota apie ieškovės galimybę vienašališkai nutraukti sutartį vėluojant atsiskaityti. Šiuo atveju atsakovė daugiau negu 10 dienų vėlavo atsiskaityti, todėl toks ieškovės pranešimas (įspėjimas) negalėjo būti atsakovei netikėtas. Atsakovei buvo suteikta galimybė iš anksto (prieš 3 dienas) suprasti ieškovės poziciją, kad, neatsiskaičius, atsiras sutartyje aptarti teisiniai padariniai – sutartiniai santykiai bus nutraukti. Taip pat nėra pagrindo pritarti atsakovų argumentams, kad ieškovės pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą turinys neatitinka aiškumo ir konkretumo reikalavimų. Vien ta aplinkybė, kad pranešime apie sutarties nutraukimą nurodoma, jog sutartis gali būti nutraukta, nepaneigia šalies valios nutraukti egzistuojančią sutartį, jei galutinis atsikaitymas nebus gautas iki nurodytos dienos.
29. Atsižvelgiant į nurodytą praktiką ir į tai, kad atsakovė iš esmės neneigia fakto, jog ieškovės siųstus elektroninius laiškus gavo, neįrodinėjo, kad toks pranešimų siuntimas neatitiko tarp šalių susiklosčiusią bendravimo praktiką, atsakovų argumentai, susiję su netinkamu pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą, teismo vertinimu, pripažįstami nepagrįstais.
30. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 str., įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos investicijos“ v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2011; kt.). Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai.
31. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, užsiimantys ūkine komercine veikla, todėl sutarčių sudarymas, tikėtina, yra įprastinė šalių verslo praktika, į tai, kad atsakovai buvo pasyvūs, nebendradarbiavo su ieškove, nereagavo į siųstus laiškus, ieškovė, išsiųsdama atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą elektroniniu paštu, nepažeidė pranešimų pagal sutartį įteikimo tvarkos, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė teisėtai ir tinkamai pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį, bei pagrįstai atliko pastolių demontavimo darbus už kuriuos išrašė 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. RAMI-624306 dalyje dėl išlaidų, patirtų už transportavimo paslaugas iš objekto bei pastolių demontavimo darbus.
32. Be to, ieškovė kreipėsi į atsakovus su 2022 m. spalio 3 d. pretenzija dėl negrąžintos įrangos, kuria paragino grąžinti nurodytą įrangą, bei gavus šią pretenziją nedelsiant susisiekti su ieškove. Atsakovai taip pat buvo informuoti, jog negrąžinus įrangos iki nurodyto termino pabaigos, ieškovė išrašys pirkimo-pardavimo sąskaitą faktūrą negrąžintos įrangos vertei. Pažymėtina, kad 2022 m. spalio 3 d. pretenzijoje minima negrąžinta įranga kryžminė apkaba 48/48 (prekės kodas LYU180) ir universali apkaba 48/48 (prekės kodas LYU185) buvo perduota 2022 m. balandžio 11 d. Nr. SUT-429297 (4 vnt. universalių apkabų Nr. LYU185, 70 vnt. kryžminių apkabų Nr. LYU180) ir 2022 m. balandžio 14 d. Nr. SUT-430364 (3 vnt. universalių apkabų Nr. LYU185) priėmimo-perdavimo aktais, todėl atsakovų argumentai, jog nurodyta įranga nebuvo jiems perduota, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad trūkstama įranga nebuvo grąžinta laiku, atsakovai nebendradarbiavo su ieškove, atsakovui pagrįstai 2022 m. spalio 10 d. taip pat buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. RAMI-624638.
33. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
34. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu laidavimo sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią, šalys nebuvo sutarusios kitaip.
35. Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutartį atsakovas A. Z. pasirašė būdamas UAB „Az investment“ įmonės vadovu, todėl jam taikomi ne vidutinio vartotojo standartai, o asmens atsakingo už visos bendrovės veiklą. Prisiimdamas atsakomybę už tinkamą juridinio asmens sutartinių prievolių vykdymą atsakovas privalėjo domėtis ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal laidavimo sutartį įvykdyti. Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovai savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir apmokėjo nurodytas PVM sąskaitas faktūras, nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia atsiskaityti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų (kaip pagrindinės skolininkės ir laiduotojo) 1 711,43 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205 straipsniai).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.
36. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
37. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino pradelsimą atsakovai privalo mokėti 0,06 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo pralestos atsiskaityti dienos. Iš palūkanų paskaičiavimų matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė, vadovaudamasi mažesne 0,02 procentų palūkanų norma, paskaičiavo atsakovams 53,14 Eur palūkanas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 53,14 Eur palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
38. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovų teigimu, toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo kompensuojamųjų palūkanų prašoma priteisti du kartus, t. y. jos įtrauktos į nurodytą 53,14 Eur sumą ir papildomai jas prašoma priteisti taikant 5 proc. dydį.
39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma įtvirtina vadinamąsias procesines palūkanas, kurios teismų praktikoje priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas išaiškino, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios procesinės palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės, kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
40. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškinį tenkinus ir vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovai nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. spalio 25 d.; teismo įsakymo išdavimo diena) privalo mokėti įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas, ieškovė patikslintu ieškiniu apskaičiavo mokėtinas kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo mokėjimo termino pradelsimo dienos (pagal pradelstas apmokėti sąskaitas, atitinkamai nuo 2022 m. spalio 2 d. ir 2022 m. spalio 12 d.) iki 2023 m. kovo 7 d. (patikslinto ieškinio parengimo), teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovei iš atsakovų solidariai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 764,57 Eur sumą nuo patikslinto ieškinio parengimo (2023 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
41. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pažymi, kad atliko 800 Eur mokėjimą ieškovei dar iki pirminio ieškinio pareiškimo, todėl šioje dalyje ieškinys pareikštas nepagrįstai. Patikslinusi ieškinį ieškovė atsisakė didesnės nei 33 proc. dalies reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (43 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidų, patirtų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 96,80 Eur už ieškinio parengimą teismui, po 193,60 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme dviejuose posėdžiuose) priteisti solidariai iš atsakovų. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis: patenkintai sumai apskaičiuotas 40 Eur dydžio žyminis mokestis, bei 520,30 Eur išlaidos už teisines paslaugas, iš viso 560,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 280,15 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios byloje sudaro 92,96 Eur, t. y. po 46,48 Eur iš kiekvieno (CPK 92, 96 straipsniai).
45. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma sudaro 1 764,57 Eur, žyminis mokestis nuo šios sumos – 40 Eur. Kadangi sumokėta iš viso 57 Eur suma (2022 m. spalio 20 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 12 – 14 Eur, 2022 m. lapkričio 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1 – 43 Eur), ieškovei grąžintina 17 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Ramirent Baltic AS, veikiančiai per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, j. a. k. 302431034, solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Az investment“, j. a. k. 305674187, ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 711,43 Eur skolą, 53,14 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 764,57 Eur sumą nuo patikslinto ieškinio parengimo (2023 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei Ramirent Baltic AS, veikiančiai per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, j. a. k. 302431034, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Az investment“, j. a. k. 305674187, 280,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei Ramirent Baltic AS, veikiančiai per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, j. a. k. 302431034, iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 280,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Az investment“, j. a. k. 305674187, valstybei 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Priteisti iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Grąžinti ieškovei Ramirent Baltic AS, veikiančiai per savo struktūrinį padalinį Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, j. a. k. 302431034, 17 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 20 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 12, ir 2022 m. lapkričio 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė