Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-1633-790-2012].doc
Bylos nr.: 2-1633-790/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto 1 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
NORFOS MAŽMENA 110778328 atsakovas
Nekilnojamojo turto valdymas 300145575 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Nuoma:
Negyvenamųjų patalpų nuoma
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1633-790/2012

Vieningas teisminio proceso  Nr.2-01-3-10992-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 50.5

(S)

 

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS

TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. pad. Antanui Lenkučiui, atsakovo atstovei Laurai Matjošaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

 

ieškovas, patikslinęs ieškinį (t. 1, b. l. 122), prašo priteisti  iš atsakovo 29451,59 Lt skolą, 2846,09 Lt delspinigių, 1233,01 Lt palūkanų, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2006-02-23 tarp UAB „Serneta“ ir atsakovo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria buvo išnuomotos patalpos Gvazdikų takas 1, Šiauliuose, kurių plotas 2154,66 kv. m. 2007-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ perleido nuosavybės teises ieškovui, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 4.10 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui be nuomos mokesčio mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Ieškovas atsakovui pateikė PVM sąskaitas-faktūras: 2010-11-25 NTV Nr. 4428 208,73 Lt sumai; 2010-12-23 NTV Nr. 4721 – 203,89 Lt sumai; 2010-12-23 NTV Nr. 4725 – 576,69 Lt sumai; 2010-12-22 NTV Nr. 4712 – 14292,76 Lt sumai; 2010-12-22 NTV Nr. 4713 – 14169,52 Lt sumai. Šių sąskaitų atsakovas nėra apmokėjęs, skola sudaro 29451,59 Lt. Sutarties 12.4 punkte šalys sutarė, kad jei nuomininkas pavėluoja nustatytu laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas, jis privalo mokėti teisės aktais arba sutartimi su komunalines paslaugas teikiančiais ūkio subjektais nustatyto dydžio netesybas. Tarp ieškovo ir UAB „Kauno vandenys“ sudarytos vandens pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 punkte numatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai. Tarp ieškovo ir AB „VST“ sudarytos elektros energijos pardavimo-pirkimo sutarties 4.4 punkte numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Todėl ieškovas privalo sumokėti 2846,09 Lt dydžio delspinigius. Kadangi šalys verčiasi ūkine-komercine veikla, prievolei mokėti palūkanas taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir iš atsakovo priteistinos 1233,01 Lt palūkanos, taip pat 8,49 proc. procesinės palūkanos. Ieškovas paaiškino (t. 2, b. l. 179-180), kad pastate bendrai naudojamose patalpose nėra įrengtas atskiras elektros skaitiklis, todėl ieškovas vadovaujasi 2011-02-18 energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 124.12 punktu, kuriame yra numatyta, jog laikotarpis, per kurį elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal vartotojo pateiktų ir operatoriaus turimų duomenų apie vartotojo elektros energijos įrenginius ir elektros energijos suvartojimą analizę. Nesant elektros energijos suvartojimo skaitiklių bendrai naudojamose patalpose suvartota elektros energija apskaičiuojama remiantis duomenimis apie bendrai naudojamose patalpose stovinčių elektros energijos įrenginių (apšvietimo lempučių ir kt.) suvartotą elektros energiją per prekybos centro darbo laiką. Tuomet gautas rezultatas per ataskaitinį laikotarpį padalijamas iš visų nuomininkų patalpų bendrojo ploto. Metrologijos įstatymo 19 straispnyje nustatyta, kad pirminė patikra atliekama pagaminus naujas matavimo priemones. Iš to seka išvada, kad elektros energijos skaitiklių gamintojai, pardavėjai neturi teisės parduoti elektros skaitiklių be pirminės metrologinės patikros. Kadangi patalpose elektros skaitikliai buvo pastatyti 2005 m., pirminė metrologinė patikra pagal galiojančius teisės aktus yra dar galiojanti.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuomos sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad patalpų plotas yra 2154,66 kv. m. Atsakovas nesutiko su ieškinyje nurodytomis sąskaitomis ir kreipėsi dėl jų perrašymo į ieškovą, nes neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuota atsakovui tenkanti dalis, be to ieškovas nepateikė paslaugas suteikusių įmonių išrašytų sąskaitų. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu. Atsakovas nuomojasi tik dalį pastato negyvenamųjų patalpų, ši dalis sudaro 56,70 proc. viso pastato. Nuomos sutarties 4.10 punkte nustatyta, kad mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių ir mokesčių. Atsakovui nėra įrengtas joks atskiras lietaus nuotekų skaitiklis, tenkanti mokesčio dalis turi būti paskaičiuojama proporcingai nuomojamam plotui. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2010-11-25 NTV Nr. 4428 tenkanti mokesčio dalis 118,35 Lt su PVM, pagal 2010-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4721 atsakovui tenkanti dalis galėtų sudaryti 115,61 Lt, pagal 2010-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4725 tenkanti dalis 326,98 Lt su PVM. Taip pat atsakovui nėra įrengtas joks atskiras elektros energijos skaitiklis, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuomojasi 56,70 proc. patalpų, pagal 2010-12-22 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4712 atsakovui tenkanti dalis sudarytų 13950,02 Lt su PVM, pagal 2010-12-22 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4713 tenkanti dalis sudarytų 13826,84 Lt. Atsakovas taip pat paaiškino (t. 2, b. l. 172-174), kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokie elektros skaitikliai kitiems pastato patalpų nuomininkams buvo įrengti, kokia jų rūšis, iš kokio subjekto jie įsigyti. Nuomininkams įrengtiems skaitikliams neatlikta metrologinė patikra, todėl jie negali objektyviai fiksuoti elektros energijos kiekio. Atsakovas pats ne kartą kreipėsi į ieškovą, kad pastarasis įrengtų atskirą elektros skaitiklį, tačiau ieškovas į tokius prašymus nereagavo.  

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovo atstovė su ieškiniu iš dalies sutiko.

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Tarp šalių susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai – pagal 2006-02-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas nuomoja 2154,66 kv. m. patalpas pastate, esančiame Gvazdikų takas 1, Šiauliuose (t. 1, b. l. 8-15). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.10 punktu šalys susitarė, kad, be nuomos mokesčio, atsakovas sumoka mokesčius už šaltą ir kaštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą, vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (sąskaitomis, išklotinėmis ir pan.). Ieškovas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių.

Dėl mokesčių už lietaus nuotekas.

Ieškovas atsakovui pateikė apmokėti 2010-11-25 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 4428 už 2010 m. spalio mėn. lietaus nuotekas 208,73 Lt sumai (t. 1, b. l. 26), 2010-12-23 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4721 už 2010 m. lapkričio mėn. lietaus nuotekas 203,89 Lt sumai (t. 1, b. l. 30) Byloje ginčo dėl to, kad šios sąskaitos atsakovo neapmokėtos, nėra.

UAB „Šiaulių vandenys“ 2010-10-30 išrašė sąskaitą (t. 2, b. l. 94, 107) už 2010 m. spalio mėn. lietaus nuotekas objekte 218,41 Lt sumai. Tai, kaip ieškovas apskaičiavo atsakovui tenkančią dalį, nurodyta išplėstinėje skaičiuotėje (t. 2, b. l. 108), iš kurios matyti, kad atsakovui apskaičiuota mokėti suma buvo gauta imant 91 proc. vandens tiekėjo išrašytos sąskaitos sumos bei pridedant 8,24 Lt be PVM arba 9,97 Lt su PVM papildomą mokestį.

UAB „Šiaulių vandenys“ 2010-11-29 išrašė  sąskaitą (t. 2, b. l. 110) už 2010 m. lapkričio mėn. lietaus nuotekas objekte 180,50 Lt be PVM arba 218,41 Lt su PVM sumai. Tai, kaip ieškovas apskaičiavo atsakovui tenkančią dalį, nurodyta išplėstinėje skaičiuotėje (t. 2, b. l. 111), iš kurios matyti, kad atsakovui apskaičiuota mokėti suma buvo gauta imant 91 proc. vandens tiekėjo išrašytos sąskaitos sumos bei pridedant 4,25 Lt be PVM arba 5,14 Lt su PVM papildomą mokestį.

Papildomo mokesčio skaičiavimas prieštarauja nuomos sutarties 4.10 punktui, todėl yra nepagrįstai reikalaujamas iš atsakovo. Lietaus nuotekų mokestis skaičiuojamas ne pagal faktinį kiekį (skaitiklio rodmenis), bet pagal atitinkamą normą. Todėl, remiantis nuomos sutarties 4.10 punktu, mokesčio dalis, tenkanti atsakovui, turi būti paskaičiuojama proporcingai nuomojamam plotui. Byloje nustatyta, kad bendras pastato patalpų plotas yra 3797,98 kv. m. (t. 2, b. l. 135). Atsakovo nuomojamų patalpų plotas bendrame plote sudaro 56,73 proc. (2154,66 kv. m. × 100 / 3797,98 kv. m.). Ieškovas mokesčio dalį, tenkančią atsakovui, paskaičiavo pagal atsakovui tenkančią ploto dalį visų nuomojamų patalpų plote (91 proc.) (žr. t. 2, b. l. 155), tačiau tai neatitinka sutarties nuostatų. Atsakovas neturėtų būti atsakingas už tai, kad dalis pastato patalpų nėra išnuomota kitiems subjektams, ir dengti dalį, tenkančią neišnuomotoms patalpoms. Toks sutartinių nuostatų aiškinimas prieštarautų sąžiningumo principui. Atsižvelgiant į tai, pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras už 2010 m. spalio ir lapkričio mėn. lietaus nuotekas atsakovas privalo mokėti po 123,90 Lt.(218,41 Lt × 0,5673). Todėl atsakovas pagal 2010-11-25 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 4428 ir 2010-12-23 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4721 liko skolingas viso 247,80 Lt sumą.

Dėl mokesčių už vandenį.

Ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 2010-12-23 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4725 už vandenį 2010 m. lapkričio mėn. 576,69 Lt sumai (t. 1, b. l. 29). Matyti, kad ieškovui paskaičiuota mokėti suma susideda iš mokesčio už 77 kub. m. vandens ir vandens nuotekų, 14,90 Lt (be PVM) pardavimo kainos ir 8,94 Lt be PVM už specifinių medžiagų pašalinimą. Pagal UAB „Šiaulių vandenys“ 2010-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą (t. 2, b. l. 113-114), pastate įrengtas vandens skaitiklis, kuris 2010 m. lapkričio mėn. užfiksavo 93 kub. m. vandens ir vandens nuotekų sunaudojimą, taip pat vandens pardavėjas paskaičiavo 14,90 Lt (be PVM) pardavimo mokestį. Iš UAB „Šiaulių vandenys“ sąskaitos nėra matyti, kad vandens pardavėjas objekte priskaičiavo mokestį už specifinių medžiagų pašalinimą (šis mokestis apskaičiuotas kitam pastatui), todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja šio mokesčio iš atsakovo. Matyti, kad pardavimo kaina yra fiksuota, todėl ji, remiantis nuomos sutarties 4.10 punktu, turi būti mokama proporcingai nuomojamam plotui, t. y. atsakovas turėtų mokėti 8,45 Lt be PVM arba 10,22 Lt su PVM pardavimo kainą (14,90 Lt × 0,5673). Sunaudoto pastate vandens kiekis yra užfiksuotas vandens skaitikliu, kaip minėta, pastate 2010 m. lapkričio mėn. buvo sunaudota 93 kub. m. vandens ir tiek pat išleista vandens nuotekų.  Kadangi yra aiškus pastate sunaudoto vandens kiekis, remiantis nuomos sutarties  4.10 punktu mokesčio už vandenį dydis turi būti apskaičiuojamas pagal faktinį vandens sunaudojimą, vadovaujantis skaitiklio parodymais. Be atsakovo, ginčo laikotarpiu objekte patalpas nuomojo dar 3 nuomininkai: V. Šutkaus įm. „1001 smulkmena“, Valdo Valdeikio IĮ ir Rasos Montvydienės IĮ. Todėl tarp jų turi būti paskirstytas mokestis už sunaudotą vandenį, nes niekas kitas vandens pastate sunaudoti faktiškai negalėjo. Pagal į bylą pateiktus įrodymus matyti, kad R. Montvydienės IĮ tiekiamas vanduo apskaitomas skaitiklio pabalba, ir ji 2010 m. lapkričio mėn. sunaudojo 15 kub. vandens (t. 2, b. l. 169) (šio fakto atsakovas byloje neginčija). Vadinasi visi likę nuomininkai sunaudojo 78 kub. m. Nėra duomenų, kad atsakovui ar kitiems nuomininkams būtų įrengti atskiri vandens sunaudojimą pastato viduje fiksuojantys skaitikliai, iš patalpų plano (t. 2, b. l. 184) matyti, kad patalpose yra bendras san. mazgas, todėl 78 kub. m. sunaudoto vandens kiekis paskirstytinas proporcingai nuomojamam plotui tarp nuomininkų, kuriems neįrengta atskira vidinė sunaudoto vandens apskaita. Kaip minėta, atsakovas nuomoja 2154,66 kv. m., V. Šutkaus įm. „1001 smulkmena“ nuomoja 129,84 kv. m., o Valdo Valdeikio IĮ 99,6 kv. m. (t. 2, b. l. 155). Viso šie nuomininkai nuomoja 2384,10 kv. m. ploto, šiame plote atsakovo dalis sudaro 90,38 proc. Vadinasi, šią dalį iš likusio 78 kub. m. kiekio turi padengti atsakovas, t. y. 70,5 kub. m. Todėl ieškovas nepagrįstai pareikalavo atsakovo apmokėti už 77 kub. m. sunaudoto vandens ir nuleistų nuotekų kiekį. Be to, iš UAB „Šiaulių vandenys“ 2010-11-30 sąskaitos matyti, kad vandens tiekėjas taikė vandens kubinio metro tarifą 2,80 Lt be PVM, o vandens nuotekų kubinio metro tarifą 2,58 Lt be PVM, tačiau ieškovas nepagrįstai padidino vandens nuotekų tarifą ir nepagrįstai pareikalavo iš atsakovo mokėti už vandens nuotekų vieną kubinį metrą 3,08 Lt be PVM. Todėl mokestis už 70,5 kub. m. vandens ir nuleistas nuotekas turi būti skaičiuojamas, atitinkamai, imant 2,80 Lt ir 2,58 Lt be PVM tarifus, mokėtina suma sudaro, atitinkamai 197,40 Lt ir 181,89 Lt, viso 379,29 Lt be PVM, arba 458,94 Lt su PVM. Pridėjus mokėtiną 10,22 Lt su PVM pardavimo kainą, viso iš atsakovo priteistina 469,16 Lt su PVM pagal 2010-12-23 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4725 už vandenį ir vandens nuotekas 2010 m. lapkričio mėn.  

Dėl mokesčių už elektros energiją.

Ieškovas atsakovui 2010-12-22 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4713 už elektros energiją spalio mėn. 14169,52 Lt sumai (t. 1, b. l. 24) ir 2010-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4712 už elektros energiją lapkričio mėn. 14292,76 Lt sumai. Sulyginus ieškovo pateiktuose sumų apskaičiavimuose (t. 2, b. l. 121 ir t. 2, b. l. 116) nurodytą suvartotos elektros energijos kiekį su elektros energijos tiekėjo AB  „VST“ sąskaitose (t. 2, b. l. 122, 117) nurodytu kiekiu matyti, kad ieškovo paskaičiavimuose teisingai pagal elektros energijos tiekėjo pateiktas sąskaitas, nurodomas pastate suvartotos elektros energijos kiekis. Kadangi pagal nuomos sutarties  4.10 punktą prioritetas teikiamas mokesčių už resursus skaičiavimui pagal faktinį resursų sunaudojimą, vadovaujantis skaitiklių parodymais, ir tik nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui, o kitiems pastato patalpų nuomininkams įrengti atskiri elektros energijos apskaitos prietaisai, galima pagrįstai konstatuoti, kad iš bendro pastate suvartoto elektros energijos kiekio atėmus pastate buvusių visų kitų nuomininkų, turinčių įrengtą atskirą apskaitą, sunaudotą elektros energiją, likęs elektros energijos kiekis laikytinas suvartotu bendrose patalpose ir atsakovo. Šiuo atžvilgiu teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo pateiktus apskaičiavimus. Tai, kad ginčo laikotarpiu buvusiems pastato patalpų nuomininkams V. Šutkaus įm. „1001 smulkmena“, Valdo Valdeikio IĮ ir Rasos Montvydienės IĮ buvo įrengti apskaitos prietaisai, įrodo byloje surinkti įrodymai (t. 2, b. l. 130-147, 166-171). Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nuomininkams įrengti apskaitos prietaisai negali būti naudojami nustatant pastato viduje suvartotos elektros energijos kiekį. Kaip matyti, skaitikliai pastatyti 2005 m., kad jie neteisingai fiksuoja suvartotą elektros energijos kiekį, atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Remiantis Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pirminė metrologinė patikra atliekama pagaminus naujas matavimo priemones, todėl akivaizdu, kad pastate įrengus naujus elektros apskaitos prietaisus, jie metrologiškai patikrinti, o ginčo laikotarpiu nauja metrologinė patikra nebuvo būtina (ginčo laikotarpiu galiojusio 2006-12-01 Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-178 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ 11.1 punktas). Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog kiti pastato nuomininkai būtų kėlę ginčą dėl neteisingai nustatyto elektros energijos kiekio jų nuomojamose patalpose. 

Kaip matyti iš ieškovo paskaičiavimų, atsakovui elektros energija, suvartota bendrose patalpose, ir galios dedamoji paskaičiuota pritaikius 91 proc. koeficientą, kurį, kaip minėta, ieškovas apskaičiavo pagal atsakovo nuomojamų patalpų ploto dalį bendrame nuomojamų patalpų plote. Teismas daro išvadą, kad bendroms pastato reikmėms sunaudota elektros energija ir galios dedamoji (vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos tiekimo ir (ar) vartojimo fakto) yra sąnaudos, patirtos viso pastato eksploatavime, todėl turi būti paskirstomos ne vien tik tarp pastate veikusių nuomininkų, bet proporcingai visų pastato patalpų (įskaitant tų, kurios neužimtos kitų nuomininkų) plotui. Minėta, kad atsakovo nuomojamų patalpų plotas bendrame plote sudaro 56,73 proc., todėl už 2010 m. spalio ir lapkričio mėn. apskaičiuotas galios dedamosios mokestis 249,60 Lt be PVM daugintinas iš 56,73 proc. ir atsakovui tenkanti dalis sudarytų 141,60 Lt be PVM, o bendrai suvartos elektros energijos 56,73 proc. dalis sudarytų 326,81 Lt be PVM. Taigi už spalio ir lapkričio mėn. bendrą elektros energijos suvartojimą ir galios dedamąją mokėtinos sumos mažintinos, atitinkamai, po 197,42 Lt ir 85,54 Lt, viso po 282,96 Lt be PVM arba po 342,38 Lt su PVM suma. Todėl atsakovo mokėtina suma pagal 2010-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4713 sudaro 13827,14 Lt (14169,52 Lt – 342,38 Lt), o pagal 2010-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4712 sudaro 13950,38 Lt (14292,76 Lt – 342,38 Lt).  Kadangi atsakovas šių sumų nėra sumokėjęs, jos priteistinos teismine tvarka.

Apibendrinant, ieškovui iš atsakovo priteistina 28494,48 Lt skola (po 123,90 Lt pagal 2010-11-25 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 4428 ir 2010-12-23 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4721, 469,16 Lt pagal 2010-12-23 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4725,   13827,14 Lt pagal 2010-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4713 ir 13950,38 Lt pagal 2010-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4712).

Pagal nuomos sutarties 4.10 punktą sąskaitos turėjo būti apmokėtos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po jų gavimo. Pagal nuomos sutarties 12.4 punktą, jei nuomininkas pavėluoja laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas, jis privalo mokėti teisės aktais arba sutartimis su komunalines paslaugas teikiančiais ūkio subjektais nustatyto dydžio netesybas. Sutartyje su UAB  „Šiaulių vandenys“ nustatytas 0,1 proc. dydžio delspinigių mokėjimas (t. 2, b. l. 151), sutartyje su AB „VST“ buvo numatytas 0,05 proc. delspinigių mokėjimas (t. 2, b. l. 148).  Už UAB „Šiaulių vandenys“ paslaugas pradelsta skola sudaro 716,96 Lt; už 180 dienų nuo 2011-01-15 iki 2011-07-13 delspinigiai po 0,1 proc. už uždelstą dieną sudaro 129,05 Lt. Už AB „VST“ paslaugas skola sudaro 27777,52 Lt; už 180 pradelstų dienų už laikotarpį nuo 2011-01-15 iki 2011-07-13 delspinigiai po 0,05 proc. sudaro 2499,98 Lt. Atsakovas 2010-12-31 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 4932 už elektros energiją gruodžio mėn. 12518,18 Lt sumai (t. 1, b. l. 31) apmokėjo 2011-02-01. Ieškovas nepagrįstai laiko, kad buvo pradelsta apmokėti šią sąskaitą 17 dienų ir už šį dienų skaičių skaičiuoja delspinigius. Sąskaita turėjo būti apmokėta per 10 darbo dienų, vadinasi delspinigiai skaičiuotini tik nuo 2011-01-17 už 15 pradelstų dienų. Todėl delspinigiai už pradelstą 15 dienų laikotarpį sudaro 93,89 Lt. Viso priteistina delspinigių suma sudaro 2722,92 Lt.

Atmestini atsakovo argumentai, kad netesybos aiškiai per didelės, nes dėl netesybų dydžio šalys, būdami verslo subjektais, sulygo sutartimi. Tačiau atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti už tą patį laikotarpį palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes palūkanų kaip sankcijos esmė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais už termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Tuo tarpu netesybos yra iš anksto numatyti kreditoriaus nuostoliai. Taigi, tiek netesybos, tiek palūkanos kaip sankcija atlieka tą pačią funkciją – kompensuoti kreditoriaus nuostolius. Šiuo atveju šalių sulygti delspinigiai (iš anksto aptarti nuostoliai) didesni nei palūkanos  (minimalūs nuostoliai). Palūkanų ir delspinigių priteisimas iš esmės reikštų, kad kreditoriui du kartus atlyginami nuostoliai, tai reikštų skolininko baudimą, kas civilinei teisei nebūdinga. Dėl to priteistini tik delspinigiai. Atsakovas privalo mokėti minėto įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas). 

Viso patenkinta reikalavimų už 31217,40 Lt, tai sudaro 93,10 proc. Ieškovas sumokėjo 1006 Lt žyminio mokesčio, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 936,59 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 10,78 Lt suma išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsnis). Iš atsakovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai valstybės naudai išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią ribą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, S. Stanevičiaus g. 33-25, Vilniuje, iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, juridinio asmens kodas 110778328, Savanorių pr. 176, Vilnius, 28494,48 Lt skolą, 2722,92 Lt delspinigius, 8,49 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 936,59 Lt žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, juridinio asmens kodas 110778328, Savanorių pr. 176, Vilnius, 10,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                     Marius Bajoras