Administracinė byla Nr. I-3404-561/2012

         Proceso Nr. 3-61-3-01498-2012-0

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 38.74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Arlauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui D. Ž., atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl nutarimo bei sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

    nustatė:

Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 2012-04-26 nutarimą Nr. 62-273 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-05-17 sprendimą Nr. 2S-2072.

Skunde pareiškėjas D. Ž. nurodė, kad atsakovas nepagrįstai paskyrė jam nuobaudą – papeikimą. Pažymėjo, kad į pareigūno paskirtą kamerą atsisakė eiti pagrįstai. Pareiškėjas pareigūnui paaiškino, kad į paskirtąją kamerą neis, nes joje jau buvo patalpinti trys asmenys ir tai pažeis jo teises. Paaiškino ir tai, kad jei bus patalpintas į kitą kamerą, kurioje jau buvo patalpinti trys asmenys, joje ilgai nebus laikomas, nes su skundais kreipsis į institucijas dėl pažeidžiamų jo teisių. Nurodė, kad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus kiekvienam kalinčiajam priklauso 3,6 kv.m kameros ploto, todėl tvirtino, kad pagrįstai įspėjo pareigūną, jog į perkeliamą kamerą neis. Pabrėžė, kad pareigūnas buvo piktai nusiteikęs ir pareiškėjui pasakė, kad jei pareiškėjas nevykdo jo reikalavimo, jis bus patalpintas į karantiną. Pareiškėjas tvirtino, kad sutiko vykdyti pareigūno reikalavimą ir nuėjo paskui pareigūną į karantino kamerą, todėl tikino, kad pareigūno reikalavimus vykdė ir jei pareigūnas būtų jį nuvedęs į perpildytą kamerą ir liepęs į ją užeiti, jis būtų paklusęs pareigūnui.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnas prie kameros Nr. 312 (į kurią turėjo būti perkeltas D. Ž.) nebuvo pareiškėjo nuvedęs, todėl nesupranta, kokių pareigūno reikalavimų D. Ž. nevykdė. Nurodė, kad būtų paklusęs ir ėjęs į kamerą Nr. 312, tačiau net prie jos durų nebuvo nuvestas, todėl teigė, kad D. Ž. paskirta nuobauda yra nepagrįsta.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas D. Ž. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo D. Ž. skundą su pareiškėjo D. Ž. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė eiti į Vidaus tyrimų skyriaus pareigūno paskirtą kamerą Nr. 312. Pabrėžė, kad D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus, todėl už tai D. Ž. 2012-04-26 nutarimu Nr. 62-273 buvo paskirta nuobauda – papeikimas.

Kalėjimas pažymėjo, kad pareiškėjas į Kalėjimą atvyko 2012-03-20 ir tą pačią dieną buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais bei įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimus.

Paaiškino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Kalėjimą asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad, skirstant asmenis į kameras, yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Nurodė, kad Kalėjimo direktorius, skirdamas D. Ž. nuobaudą, vadovavosi galiojančiais teisės aktų reikalavimais, įvertino pareiškėjo paaiškinimą bei visas aplinkybes, todėl D. Ž. paskyrė švelniausią nuobaudą – papeikimą. Pabrėžė, kad nuobauda paskirta teisėtai bei pagrįstai, todėl naikinti jos nėra pagrindo.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Kalėjimo atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjo D. Ž. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimo 2012-04-26 nutarimo Nr. 62-273 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei dėl Departamento 2012-05-17 sprendimo Nr. 2S-2072 teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai F. J. (F. J.) bei K. V. tarnybiniais pranešimais pranešė, kad nuteistasis D. Ž. kategoriškai atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus eiti gyventi į Vidaus tyrimų skyriaus pareigūno paskirtą kamerą Nr. 312 (kameroje yra 4 vietos), motyvuodamas tuo, kad minėtoje kameroje jau yra trys asmenys. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad D. Ž. savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus (b. l. 16, 17).

Pareigūnai 2012-04-19 surašė protokolą „Dėl nuteistojo (suimtojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ Nr. 57-182 (b. l. 18).

Pareiškėjas D. Ž. 2012-04-26 Kalėjimo administracijai pateikė įvykio, įvykusio 2012-04-19, aplinkybių paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareigūnų reikalavimus vykdė ir nuėjo paskui pareigūną į karantino kamerą. Pažymėjo, kad pareigūnui paaiškino, jog į perpildytą kamerą nesutinka eiti, nes tai pažeidžia galiojančius reikalavimus, t. y. kiekvienam kalinčiam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv.m kameros ploto. Pabrėžė, kad jei pareigūnas būtų jį nuvedęs į perpildytą kamerą ir liepęs į ją užeiti, jis būtų paklusęs (b. l. 19-20).

Kalėjimo direktorius 2012-04-26 priėmė nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-273. Minėtu nutarimu pareiškėjui D. Ž. skyrė nuobaudą – papeikimą už BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktų pažeidimus (b. l. 14). Minėto nutarimo kopija D. Ž. įteikta 2012-04-27 (b. l. 15).

Departamentas 2012-05-17 sprendimu Nr. 2S-2072, išnagrinėjęs 2012-04-30 pareiškėjo D. Ž. skundą, nusprendė, kad pareiškėjui D. Ž. nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai (b. l. 5).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas D. Ž. 2012-03-20 pasirašė įsipareigojimą, kuriuo buvo supažindintas su pagrindiniais teisės aktų bei dienotvarkės reikalavimais (b. l. 21).

BVK 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos šio kodekso 12 straipsnyje.

BVK 12 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šis straipsnis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Šio kodekso 110 str. 1 d. 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas imperatyviai reikalauja, kad nuteistieji vykdytų pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

BVK 142 straipsnis nustato nuobaudų rūšis, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už režimo reikalavimų pažeidimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjui D. Ž. paskirta nuobauda, numatyta BVK 142 str. 1 d. 1 punkte.

Pareiškėjas D. Ž. tvirtina, kad jokio pažeidimo nepadarė ir pareigūnų reikalavimus vykdė. Nurodė, kad įspėjo pareigūną, jog jo perkėlimas į kamerą, kurioje jau patalpinti trys asmenys, pažeis jo teises bei teisės aktų reikalavimus, nes pagal galiojančius teisės aktus kiekvienam kalinčiam asmeniui turi tekti 3,6 kv.m kameros ploto.

2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos  direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (Žin., 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m, todėl teismas sutinka su pareiškėjo D. Ž. argumentu, kad pareiškėją perkėlus į kamerą, kurioje kalinčiam asmeniui tenkantis plotas būtų mažesnis nei 3,6 kv.m, būtų pažeistas Departamento 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124.

Tačiau teismas daro išvadą, kad BVK 12 str. 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. pareigūnų paaiškinimai, kuriais nėra pagrindo netikėti, patvirtina (b. l. 16, 17), kad pareiškėjas D. Ž. kategoriškai atsisakė eiti į kamerą Nr. 312, nors pareigūnų buvo ragintas ne kartą (taip teigia skunde), t. y. pareiškėjas D. Ž. nevykdė imperatyvios bendrosios nuteistųjų pareigos – įstaigos pareigūnų nurodymo.

Pareiškėjo D. Ž. argumentas, kad jis pareigūnų nurodymą vykdė, tačiau pareigūnas jo nevedė į kamerą Nr. 312, vertintini kritiškai, kaip paprasta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėjas D. Ž. turėjo vykdyti pareigūnų reikalavimą ir persikelti į kamerą Nr. 312, tačiau jam atsisakius, pareigūnai pagrįstai pareiškėjo D. Ž. netalpino į kamerą Nr. 312 ir apie pareiškėjo D. Ž. atsisakymą vykdyti teisėtus reikalavimus pranešė Kalėjimo direktoriui (b. l. 16, 17).

Teismas daro išvadą, kad anksčiau aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos pareigūnų reikalavimus, o po to, jei abejoja dėl jų teisėtumo, gali juos apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis).

Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 dalis).

Ne vienoje iš savo nutarčių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad nuteistasis, paskirtas į konkrečią gyvenamąją patalpą, atsiradus svarbių priežasčių, gali pateikti įstaigos administracijai motyvuotą prašymą dėl perkėlimo ar izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūros vienete ar gyventi atitinkamoje patalpoje, pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos paskyrimo.

Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjas D. Ž. privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymus (paklusti perkėlimui į kamerą Nr. 312), o tik po to kreiptis su prašymu, ar su skundu į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną ir ginti savo teises, jei manytų, kad jo teisės pažeidžiamos. Teismas daro išvadą, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai bei vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Kalėjimo 2012-04-26 nutarimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-273 bei Departamento 2012-05-17 sprendimas Nr. 2S-2072 yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjo D. Ž. skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo D. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas  per 14 dienų  nuo  jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui.  

Teisėjai                                                                                                                Arūnas Kaminskas

                                                                                                                            Liuda Arlauskienė

                                                                                                                            Milda Vainienė