Civilinė byla Nr. e2-1012-909/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10371-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.9.3;

 (S)

2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atstovėms Marijai Karpovičiūtei ir Gitai Šabanaitei,

atsakovui S. L.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu (DOK-100135), prašydamas priteisti iš atsakovo 320,54 Eur negrąžinto kredito, 28,85 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Ieškovas nurodė, jog 2021 m. kovo 16 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2418-2021-73793 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 40 000 Lt (11 584,80 Eur) dydžio vartojimo kreditą iki 2017 m. vasario 28 d., atsakovas turėjo grąžinti kreditą dalimis, kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas kiekvieną mėnesį. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, įmokų ir palūkanų laiku nemokėjo, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 1 043,54 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. vasario 24 d. atsakovas grąžino 10 541,27 Eur kredito sumos. Atsakovas naujajam kreditoriui (ieškovui) 2017 m. rugsėjo 8 d. atliko 500 Eur ir 2018 m. liepos 2 d. 223 Eur mokėjimus. Ieškovas nurodė, kad atsakovui suteikto ir jo grąžinto kredito skirtumas sudaro ieškiniu prašoma priteisti suma – 320,54 Eur (11 584,80 Eur – 11 264,27 Eur). Ieškovas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. paskaičiavo 28,85 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. dydį, remdamasis Sutarties bendrosios dalies 35 punktu.

3.       2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusius įsiskolinimus. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo – pardavimo sutartimi.

4.       Atsakovas S. L. teismui pateiktu atsiliepimu (DOK-112922) į pradinį ieškinį nurodė, su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad dėl nepalankių aplinkybių, neturėdamas pakankamai lėšų, pažeidė kredito grąžinimo įmokų mokėjimo terminus, dėl ko susidarė įsiskolinimas. 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovas pareikalavimo laišku nurodė, kad tuo metu atsakovo įsiskolinimas sudarė 1 380,55 Eur, iš kurių 1 221,15 Eur suteiktas kreditas, 120,74 Eur palūkanos, 56,66 Eur delspinigiai, pagal grafiką liko sumokėti keturios įmokos – iš viso 1 062,35 Eur. Todėl atsakovas turėjo 1 380,55 Eur skolą ir privalėjo sumokėti 1 062,35 Eur negrąžinto kredito, iš viso 2 442,90 Eur. Atsakovas teigė, jog nuo 2016 m. lapkričio 2 d. atliko mokėjimus: 2016 m. lapkričio 2 d. 1 300 Eur, 2017 m. sausio 5 d. 300 Eur, 2017 m. vasario 24 d. 120,50 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. 500 Eur – iš viso 2 220,50 Eur. 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis dėl įsiskolinimo, tačiau negavęs motyvuoto atsakymo ir rodydamas gerą valią 2018 m. birželio 30 d. pavedimu ieškovui sumokėjo 223 Eur. Nurodė, kad yra grąžinęs kreditą, todėl ginčas tarp šalių gali kilti dėl įmokų paskirstymo, delspinigių skaičiavimo teisingumo, kadangi įsiskolinimo suma negali būti tokio dydžio, kokios reikalauja ieškovas. Paaiškino, kad ieškinyje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reiškiamo reikalavimo dydį, atsakovo manymu, neaišku, kaip yra apskaičiuota skola, palūkanos, delspinigiai, todėl negalima teigti, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti. Taip pat atsakovui kilo abejonių dėl perleistos reikalavimo teisės dydžio naujajam kreditoriui, nes ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių šios aplinkybės. Dėl to atsakovas nėra užtikrintas, kad reikalavimo perleidimas nepažeidė jo teisių, t. y. ieškovas nereikalauja daugiau skolos, nei jam perleido.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl skolos, palūkanų, delspinigių apskaičiavimo ir dydžio, pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo atliktus mokėjimus, jų įskaitymo tvarką, bei įrodymus, pagrindžiančius skolos perleidimo faktą.

6.       Ieškovas teismui pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-149203), kuriuose patikslino skolos, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą, dydį. Paaiškino, kad kredito davėjui, gavus iš kredito gavėjo mažesnę sumą nei reikalinga mokėtinoms sumoms pagal Sutartį padengti, mokėtinas sumas dengė tokia tvarka, t. y. pirma eilės tvarka dengė delspinigius, tuomet palūkanas pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, grąžinamą kreditą ir paskutinėje eilėje kredito davėjo patirtas išlaidas, o vėluojant nustatytais terminais atlikti įmoką, atsakovas įsipareigojo už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nesilaikė Sutarties, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 1 043,54 Eur, o 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintinio perleidimo sutartyje bei jos priede matyti, kad pradinis kreditorius perleido ieškovui 1 043,54 Eur negrąžinto vartojimo kredito dydžio reikalavimą pagal Sutartį. Pabrėžė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. vasario 24 d. atsakovas grąžino 10 541,27 Eur. Naujajam kreditoriui 2017 m. rugsėjo 8 d. atliko 500 Eur, 2018 m. liepos 2 d. 223 Eur mokėjimus, skirtus negrąžinto kredito dengimui.  

7.       Atsakovas teismui teikė prašymą (DOK-167377), jame, be kita ko, nurodė, kad ieškovo pateikti papildomi paaiškinimai ir priedai nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais skolos, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisingumą. Atsakovo manymu, ieškovas privalėjo pateikti duomenis, nuo kokios negrąžintos kredito sumos ir už kokį laikotarpį apskaičiavo jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyto dydžio palūkanos, o ne tik nurodyti konkrečias sumas.

8.       Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-181634). Ieškovas atkreipė dėmesį, kad mokėjimo (pelno) palūkanos apskritai nesudaro ieškovo reikalavimo, ieškiniu prašoma priteisti 320,54 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 28,85 Eur delspinigių. Pažymėjo, jog palūkanas atsakovui skaičiavo iki 2017 m. birželio 15 d., t. y. iki momento, kuomet pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą. Pridūrė, kad papildomuose paaiškinimuose ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina atsakovo įmokų paskirstymą, mokėtinų sumų dydžius ir susidariusį skolos dydį. Ieškovas, atsižvelgdamas į aritmetinę klaidą, prašė teismo sumažinti ieškovo reikalavimą iki 320,53 Eur.

9.       2021 m. gruodžio 1 d. byloje gautas patikslintas ieškinys (DOK-223801). Ieškovas nurodė, jog proceso metu paaiškėjo, kad skolos dengimą pirminis kreditorius atliko linijiniu būdu, o ne anuiteto, kaip kad buvo sutarta vartojimo sutartyje. Pažymėjo, jog atlikus perskaičiavimus, atsakovas liko skolingas 215,40 Eur, o ne 349,39 Eur, kaip nurodyta ieškinyje. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 215,40 Eur skolą, iš kurių 59,15 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito, 150,93 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu ir 5,32 Eur delspinigių.

10.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-235089). Pažymėjo, kad iš esmės visose ieškovo siųstose pretenzijose iki ieškinio pareiškimo ieškovas nurodydavo skirtingas įsiskolinimo sumas. Ieškovo pozicijos dėl skolos dydžio nenuoseklumas ir prieštaringumas, atsakovo teigimu, sukelia pagrįstas abejones skolos prievolės buvimu bei leidžia tikėtinai teigti, kad yra manipuliuojama įvairiais skaičiavimais. Mano, kad patikslintu ieškiniu pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti ir, galimai, klaidinantys teismą. Atsakovas taip pat teigė, kad Sutartyje buvo numatytas anuiteto kredito grąžinimo būdas, t. y. pirmąja eile grąžinamas kreditas, antrąja - dengiami delspinigiai, trečiąja - palūkanos, ketvirtąja - atlyginamos banko išlaidos. Todėl, anot atsakovo, jei skolos skaičiavimas būtų atliekamas pagal Sutartimi nustatytą eiliškumą, tai kredito ir delspinigių skolos neturėjo likti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovui iš viso sumokėjo 15 946,37 Eur, t. y. 2 062,64 Eur daugiau, todėl atsakovas mano, kad prievolę grąžinti skolą įvykdė.  

11.       Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-241154). Paaiškino, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo pradinio kreditoriaus išmokėtų ir atsakovo grąžintų (sumokėtų) piniginių sumų skirtumą, todėl atsakovas klaidingai daro išvadą, jog atsiskaitė pagal Sutartį. Atsakovas pagal Sutartį turėjo sumokėti 11 848,80 Eur kredito, visgi atsakovas netinkamai apskaičiavo palūkanų naudojimąsi kreditu sumą ir nurodė, jog pagal Sutartį turėjo sumokėti 2 298,93 Eur palūkanų. Jei atsakovas būtų laikęsis grafike nurodytų mokėjimo terminų, palūkanų už naudojimąsi kreditu suma būtų sudariusi 4 152,49 Eur. Atsakovas netinkamai apskaičiavo pagal Sutartį bendrą mokėtiną sumą už kreditą ir palūkanas (13 883,73 Eur). Pagal esamą grafiką, skolos suma ir palūkanas sudaro 15 731,50 Eur (skirtumas 214,87 Eur). Pažymėjo, kad pagal Sutartį palūkanos už naudojimąsi kreditu skaičiuojamos nuo išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Palūkanos skaičiuojamos ne pagal grafiką turėjusios likti negrąžintos kredito sumos. Ieškovas paaiškino, kadangi atsakovas ne visada mokėjo reguliariai, palūkanos buvo skaičiuojamos nuo didesnės negrąžinto kredito sumos (nes atsakovas vėlavo atlikti mokėjimus), ir taip pat, kai atsakovas mokėdavo didesnes sumas, tuomet dalis kredito buvo padengiama anksčiau nei grafike nurodytas terminas, tokiu atveju palūkanas skaičiavo nuo mažesnės negrąžinto kredito dalies.

12.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės palaikė patikslintą ieškinį pilnai jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nepateikė ieškovo reikalavimo teisę paneigiančių įrodymų. Akcentavo, kad pradinis kreditorius dėl žmogiškosios klaidos buvo blogai paskaičiavęs, nes palūkanas paskaičiavo pagal linijinį metodą, o ne pagal anuiteto, todėl vėliau ieškovas atliko perskaičiavimus, ko pasekoje buvo sumažinti ieškinio reikalavimai. Palūkanos buvo skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kaip numatyta Sutarties bendrosios dalies 14 punkte. Pažymėjo, kad Sutarties grafikas yra preliminarus, nes atsakovui nesilaikant grafiko, vėluojant mokėti įmokas, grafikas kito ir buvo perskaičiuotos palūkanos pagal minėtą Sutarties bendrosios dalies 14 punktą. Kol kreditas nėra visas grąžintas, tol palūkanos nedengiamos. Visi skaičiavimai pateikti su datomis, todėl atsakovas galėjo skaičiavimus pasitikrinti.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad jis yra įvykdęs prievolę pilnai, savo procesiniuose dokumentuose yra pateikęs paskaičiavimus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos, nes tai neatitinka logikos dėsnių. Atsakovui pažeidus įmokų mokėjimo terminus, tuomet turėjo būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau palūkanos neturėjo didėti. Šiuo atveju didėjant ir palūkanoms, ir delspinigiams – atsakovui taikoma dviguba atsakomybė. Akcentavo, kad grafike buvo numatyta konkreti apskaičiuotų palūkanų dalis, tuo tarpu bankas palūkanas skaičiavo kaip norėjo, netgi pridarė klaidų. Ieškovo skaičiavimai nepatikimi, nėra skaičiavimo tikrumą patvirtinančių duomenų, nenurodytas laikotarpis, nėra paaiškinimų. Ieškovo elgesys neatsakingas, nepagarbus, ieškovas ne kartą vengė atsakovui paaiškinti dėl sumų, nors atsakovas yra vartotojas (silpnesnioji šalis). 

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

14.       Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

15.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

16.       2012 m. kovo 16 d. AB „DNB“ bankas ir atsakovas sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2418-2012-73793, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumos kreditą, bendra atsakovo mokama suma 55 806,74 Lt (16 162,75 Eur), galutinis kredito grąžinimo terminas – 2017 m. vasario 28 d.

17.       Byloje pateiktas atsakovo sąskaitos išrašas Nr. 77 už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Taip pat teikti ir kiti išrašai, t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 24 d., kuriuose atsispindi duomenys apie išmokėtą kreditą ir jo grąžinimą.

18.       2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi AB „DNB“ bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą Lindorff OY (dabartinis UAB „Intrum Lietuva“). 2017 m. liepos 14 d. pranešimu (pavedimo Nr. 0605779/01) informavo atsakovą apie įvykusį reikalavimo perleidimą, pradelsti mokėjimai sudarė 1 095,95 Eur.

19.       2018 m. vasario 1 d. atsakovas į Lindorff kreipėsi su pretenzija, kurioje nurodė nesutinkantis su paskaičiavimais, prašė teikti išsamius skaičiavimus, kurie pagrįstų prievolės dydį. 2018 m. gegužės 30 d. atsakovas ieškovui adresavo pranešimą, kuriame išreiškė nesutikimą su paskaičiuota pinigine skola. 2018 m. birželio 30 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 93, atsakovas ieškovui pervedė 223 Eur sumą.

20.       2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-2976 dėl informacijos suteikimo ieškovas atsakė į 2018 m. vasario 5 d. gautą atsakovo pretenziją ir nurodė, kad pagal Sutartį įsiskolinimo suma 2 817,16 Eur, kurią sudaro 2 507,32 Eur pagrindinė skolos suma, 165,41 Eur delspinigių, 144,43 Eur palūkanos. Informavo atsakovą, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. gavo 2 221,21 Eur mokėjimus, o 2018 m. vasario 12 d. duomenimis skolos likutis sudarė 595,95 Eur, kurį sudaro: 543,54 Eur pagrindinė skolos suma, 49,83 Eur delspinigiai, 2,58 Eur palūkanos.

21.       2021 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsiuntė pranešimą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl įpareigojimo pateikti duomenis. 2022 m. vasario 14 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė atsakymą (DOK-28829), kuriame nurodė, kad pagal 2012 m. kovo 16 d. Sutartį perleido ieškovui finansinį reikalavimą į atsakovo įsiskolinimą. Perleistą skolą sudarė 1 046,11 Eur: 1 043,53 Eur kreditas, 2,58 Eur palūkanos. 2017 m. rugpjūčio 10 d. vyko sisteminis (galutinis) skolos uždarymas po pardavimo – nurašyta 656,15 Eur. Nurodė, jog tai techninis skolos nurašymas banko sistemoje į nuostolius, nes bankas nebeturi teisinio pagrindo (reikalavimo) į skolinius įsipareigojimus. Taip pat pridūrė, kad tai nėra skolos padengimas, o skolos perdavimas.

Dėl skolos priteisimo

22.       Byloje kilo ginčas iš vartojimo teisinių santykių, atsiradusių kreditavimo sutarties pagrindu. Ieškovo teigimu, atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 59,15 Eur negrąžinto kredito sumą. Ieškovas paskaičiavo atsakovui 150,93 Eur palūkanas ir 5,32 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. Tuo tarpu atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad ieškovui iš viso sumokėjo 15 946,37 Eur (55 059,63 Lt), vietoje Sutartyje numatytų 13 883,73 Eur, taigi sumokėjo 2 062,64 Eur daugiau, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reiškiamo reikalavimo dydį, atsakovo manymu, neaišku, kaip yra apskaičiuota skola, palūkanos, delspinigiai, todėl negalima teigti, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti.

23.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusius įsiskolinimus. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai, 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo – pardavimo sutartimi. 

24.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. liepos 14 d. pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

25.       Kreditavimo sutarties Nr. 2418-2012-73793 specialioje dalyje numatyta, kad kredito suma ir valiuta 40 000 Lt, kredito grąžinimo metodas – anuiteto (Sutarties specialiosios dalies 6 punktas, bendrosios dalies 32 punktas). Įmokų mokėjimo grafikas sudarytas taikant anuiteto metodą, šalys dėl to susitarė ir tai suprato. Anuiteto metodas reiškia, kad paskola grąžinama kiekvieną mėnesį lygiomis įmokomis, kurios susideda iš grąžinamos paskolos dalies bei priskaičiuotų palūkanų. Atsakovas tokį skaičiavimo būdą suprato ir jam pritarė, pasirašydamas kreditavimo sutartį ir patvirtino, jog Sutarties sudarymo dieną susipažino su Sutarties bendrojoje dalyje įtvirtintomis Sutarties sąlygomis, jos yra aiškios ir suprantamos. Bendra mokėtinų palūkanų suma visuose grafikuose išlieka tokia pati, kokia yra nustatyta Sutartyje ir prie paskolos sutarties sudarytame įmokų mokėjimo grafike. Anuiteto metodu sudarytame mokėjimo grafike visuomet pradžioje mokama daugiau palūkanų ir mažiau paskolos dalies, taigi, atitinkamai pirmą mėnesį (2012 m. kovo 31 d.) mokėtina palūkanų suma yra 213,33 Eur, o paskolos dalis – 0 Eur, tuo tarpu paskutinį mėnesį (2017 m. vasario 28 d.) palūkanų suma yra 9,68 Eur, o paskolos dalis – 907,57 Eur. Sutartyje metų palūkanų dydis sudaro 12,8 proc., bendros kredito kainos metinė norma 15,48 proc., o galutinis kredito grąžinimo terminas – 2017 m. vasario 28 d.

26.       Kreditavimo sutarties Nr. 2418-2012-73793 bendrosios dalies 14 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti bankui Sutarties specialiojoje dalyje nustatytos normos palūkanas, skaičiuojamas nuo išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Konkretų mėnesį mokėtina palūkanų suma yra nurodyta grafike. Remiantis šiuo Sutartyje numatytu punktu, darytina išvada, kad atsakovui nereguliariai mokant pagal Sutarties grafiką nurodytas įmokas, tuomet palūkanos buvo skaičiuojamos nuo didesnės negrąžinto kredito sumos, o kai atsakovas mokėdavo didesnes sumas, siekiu padengti kreditą, palūkanos buvo skaičiuojamos nuo mažesnės negrąžinto kredito dalies. Atsakovas nesutiko su ieškovo pateiktais įrodymais, palūkanų skaičiavimais, tačiau atsakovas apsiribojo motyvuodamas tuo, kad ieškovas teikia ir taiso skaičiavimus ir klaidų neargumentuoja, tačiau atsakovas neteikė savo konkrečių skaičiavimų, nenurodė, kurioje ieškovo teiktoje lentelėje ar skaičiavimuose yra galimai klaida. Taip pat atsakovas neginčijo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. Sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų ir jų punktų, taigi jie yra galiojantys ir šalims turi įstatymo galią, todėl jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad Sutarties grafikas yra preliminarus, nes atsakovui nesilaikant grafiko, vėluojant mokėti įmokas, grafikas kito ir buvo perskaičiuotos palūkanos pagal minėtą Sutarties bendrosios dalies 14 punktą, taigi ieškovas pagrįstai palūkanas skaičiavo nuo faktiškai negrąžintos sumos.

27.       Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo suprasti įmokų mokėjimų grafiką, t. y. jog anuiteto būdu iš pradžių dengiama didesnė dalis palūkanų ir mažesnė dalis paskolos, o laikui bėgant didesnė dalis paskolos ir mažesnė dalis palūkanų. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pagal ginčo grafiką ieškovas manipuliuoja situacija ir teikia vis skirtingus skaičiavimus, o šiuo atveju atsakovas yra net permokėjęs grąžintino kredito sumą. Pažymėtina, kad vidutiniškai apdairus ir rūpestingas paskolos gavėjas turėjo suprasti, kad grafike atvaizduota ne tik paskolos suma, palūkanų dydis, periodas, ir paskolos mokėjimo tvarka. Juo labiau, kad konkreti paskolos mokėjimo tvarka ir punktai buvo numatyti bendrosiose sąlygose. Paskolos sudarymo dieną (2012 m. kovo 16 d.) paskolos gavėjas kartu su Sutartimi gavo įmokų grafiką, kas patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę grafiką peržiūrėti ir apsispręsti dėl tinkamesnio, jei atsakovą kredito grąžinimo tvarka netenkino.

28.       Faktinė aplinkybė, kad pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius skolos dengimą atliko linijiniu būdu, ne pagal Sutartyje sutartą anuiteto būdą, šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant įsiskolinimo klausimą ar palūkanų paskaičiavo pagrįstumą. Taip spręstina dėl to, kad ieškovas, siekdamas patikslinti reikalavimą ir pateikti galutinius skaičiavimus, perskaičiavo skolos likutį pagal kredito dengimo tvarką (anuiteto) ir teikė skolos sumą detalizuojančią lentelę, dėl kurios pagrįstumo teismui abejonių nekyla. Teismas pakartotinai pažymi, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose rėmėsi prielaidomis, jog ieškovas galimai teikia klaidingus skaičiavimus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, savo skaičiavimų ar konkrečių pastabų pagal teiktas lenteles atsakovas neteikė. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs mokėtinų sumų dengimo eiliškumą, įtvirtintą Sutarties specialiosios dalies 6 punkte bei bendrosios dalies 32 punkte, t. y. kad pirma eile grąžinamas kreditas, antra eile dengiami delspinigiai, trečia eile dengiamos palūkanos pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą.

29.       Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pagal šalių sudarytos Sutarties įmokų mokėjimo grafiką iš viso atsakovas ieškovui grąžino 15 623,28 Eur. 2012 m. kovo 16 d. ieškovas Sutarties pagrindu atsakovui suteikė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) dydžio vartojimo kreditą. Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad yra grąžinęs kreditą ir įvykdė įsipareigojimus, todėl ginčas gali kilti tik dėl įmokų paskirstymo, delspinigių skaičiavimo teisingumo, o ieškovo reikalavimas dėl negrąžintos vartojimo kredito dalies yra nepagrįstas įrodymais. Papildomai pridūrė, kad atliko pavedimus, siekdamas sumažinti įsiskolinimą: 2016 m. lapkričio 2 d. 1 300 Eur, 2017 m. sausio 5 d. 300 Eur, 2017 m. vasario 24 d. 120,50 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. 500 Eur, 2018 m. birželio 30 d. 223 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, dėl atsakovo atliktų mokėjimų, kadangi pats ieškovas pateikė paskolos grąžinimą detalizuojančia lentelę, kartu su tai patvirtinančiais banko išrašais iš Luminor Bank AS už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d., taip pat papildomai informavo dėl atsakovo atliktų mokėjimų nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. birželio 30 d., todėl laikytina, kad tarp šalių ginčo dėl atsakovo sumokėtų sumų nėra. Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 178 straipsnis). Atsakovo argumentai, jog yra gražinęs kreditą pilnai, ir įvykdė įsipareigojimus, todėl ginčas gali kilti tik dėl įmokų paskirstymo, delspinigių skaičiavimo teisingumo, laikytini neįrodytais. Teismas šią išvadą padarė remdamasis tuo, kad atsakovas teikdamas atsiliepimą nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų ar kitokių duomenų, kas leistų konstatuoti kredito grąžinimo faktą. Šiuo atveju atsakovas pridėjo 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. ieškovui siųstų pretenzijų kopijas bei 2018 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymą, kurie neįrodo visiško kredito grąžinimo aplinkybės, o tik patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į ieškovą dėl išsamios skolos skaičiavimo pateikimo ir kitų klausimų kilusių Sutarties pagrindu, minėtu mokėjimu matoma, kad atsakovas pervedė ieškovui 223 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus ir papildomus paaiškinimus dėl susidariusio atsakovo įsiskolinimo, palūkanų, delspinigių, patikslino ieškiniu reikalaujamą sumą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas kreditui padengti yra sumokėjęs 11 525,64 Eur sumą (10 802,64 Eur buvo grąžinta pradiniam kreditoriui ir 723 Eur buvo grąžinta ieškovui (10802,64 Eur + 723 Eur = 11 525,64 Eur)). Tuo tarpu atsakovui buvo suteikta 11 584,80 Eur kredito. Taigi atlikus aritmetinius paskaičiavimus gaunama likusi negrąžinta 59,16 Eur vartojimo kredito suma (11 584,80 Eur – 11 525,64 Eur = 59,16 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią sumą ieškovui būtų sumokėjęs. Atsakovas taipogi nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 150,93 Eur palūkanas, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų, savo paskaičiavimų teismui visgi nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo paskaičiavimų nustatyta, kad palūkanoms padengti atsakovas turėjo sumokėti 4 145,85 Eur sumą, tačiau faktiškai atsakovas padengė tik 3 994,92 Eur sumą, taigi likusi atsakovo nesumokėta palūkanų už naudojimąsi kreditu suma sudaro 150,93 Eur (4145,85 Eur – 3 994,92 Eur = 150,93 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią sumą ieškovui būtų sumokėjęs.   

30.       Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas grąžino 59,16 Eur vartojimo kredito, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas grąžino 150,93 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

31.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pradiniu ieškiniu teigė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl perleistos reikalavimo teisės dydžio, kadangi nepateikė dokumentų, patvirtinančių šią aplinkybę. Dėl šios priežasties ieškovas nėra užtikrintas, kad reikalavimo perleidimas naujajam kreditoriui nepažeidė atsakovo teisių – kad ieškovas nereikalauja daugiau skolos, negu jam perleido. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikti dokumentai: 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintinio perleidimo sutartis, Priedas Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, kurios pagrindu pradinis kreditorius ieškovui perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Taipogi byloje pateiktas 2017 m. liepos 14 d. pranešimas siųstas atsakovui dėl reikalavimo teisių į skolą perleidimo naujajam kreditoriui (ieškovui). Pažymėtina ir tai, kad teismui išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime paminėjo, kad nesutikdamas su įsiskolinimo dydžiu ir reikalavimu, 2018 m. vasario 1 d. ieškovui pateikė pretenziją, iš kurios turinio matyti, kad atsakovas kreipėsi prašydamas ieškovą pateikti išsamų skolos skaičiavimą, 2018 m. gegužės 30 d. kreipėsi pakartotinai, kadangi atsakovo teigimu, ieškovas deklaratyviai ir prieštaringai pateikė prašomą informaciją. Visgi darytina išvada, kad atsakovas tinkamai informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, pabrėžtina ir tai, jog atsakovas ir savo iniciatyva kreipėsi į ieškovą, todėl teigti, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas dėl reikalavimo perleidimo fakto, perleistos skolos dydžio, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. 

32.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nustačius, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 59,15 Eur negrąžinto kredito ir 150,93 Eur palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu. 

Dėl delspinigių priteisimo

33.       Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

34.       Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis).

35.       Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 35 punkte nurodyta, kad už Sutartyje nustatytais terminais nesumokėtas įmokas kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną mokėti bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną iki tos dienos, kai kredito gavėjas visiškai sumoka bankui pradelstas mokėtinas sumas. Atsakovui prievolės tinkamai nevykdant, t. y. neatsiskaitant pagal Sutarties nurodytą įmokų grąžinimo grafiką, ieškovas paskaičiavo 5,32 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. (180 d.). Atsakovas delspinigių dydžio neginčijo ir duomenų, kad jie būtų sumokėti, teismui nepateikė. Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 5,32 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis). 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

36.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (215,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio.

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovo turėtos 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.  

Dėl pašto išlaidų

39.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ iš atsakovo S. L. 59,15 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 15 ct) negrąžinto kredito, 150,93 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 93 ct) palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu, 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (215,40 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   Justa Raciūtė