Civilinė byla Nr. e2-114-930/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30771-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.5; 3.2.3.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,
sekretoriaujant Jolitai Kasparavičiūtei, Gintarei Mačytei, Natalijai Tomilinai, Audingai Petrauskienei, Linai Pečiūrienei ir Andriui Šalkevičiui,
dalyvaujant ieškovui Ž. P., ieškovo atstovui advokatui Andriui Juoniui, atsakovei J. G., atsakovės atstovui advokatui Dariui Stalioniui, institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Rūtai Repčenkienei, Rūtai Norkutei-Aldakauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei J. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu, priteisti iš atsakovės dukrai G. M. P. sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 347,54 Eur kas mėnesį, priteisti iš atsakovės sūnui B. L. P. sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 231,70 Eur kas mėnesį bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2002 metų šalys kartu pradėjo gyventi šeiminį gyvenimą (nesusituokę). Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. M. P., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. L. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu bei 2014-05-08 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2015 nustatė šalių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo vaikų išlaikymui periodines išmokas, nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, jį papildė nustatydamas pereinamąjį šešių mėnesių ieškovo bendravimo su vaikais laikotarpį dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui pagal jo parengtą planą, įpareigojant atsakovę užtikrinti vaikų atvykimą pas specialistą. Atsakovė piktybiškai nevykdė sprendimo pereinamuoju ieškovo bendravimo su vaikais laikotarpiu, nesudarė sąlygų ieškovui bendrauti su vaikais ir maksimaliai dalyvauti jų auklėjime, nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotais, į organizuotus susitikimus neatvykdavo nei pati, nei kartu su vaikais, neužtikrino vaikų teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016 pakartotinai nustatė pereinamąjį šešių mėnesių laikotarpį, ieškovo bendravimui su vaikais tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, įpareigojo atsakovę užtikrinti vaikų atvykimą, nustatė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas su vaikais bendrauja 2014-04-24 sprendime nustatyta tvarka, įpareigojo ieškovą ir atsakovę lankyti psichologines konsultacijas pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtus psichologus. 2017 m. birželio 9 d. antstolis R. V. surašė sprendimo nevykdymo aktą Nr. 0179/17/00671, kuriuo konstatavo sprendimo nevykdymo faktą. 2017-07-03 remiantis vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, kuriame išdėstyta informacija apie atsakovės galimą piktnaudžiavimą motinos teisėmis ir pareigomis psichiškai gniuždant vaikus, atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33267-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis). Atsakovės elgesys prieštarauja vaikų interesams, kadangi ji nesudarė sąlygų vaikams bendrauti su ieškovu, nesutiko atlikti vaikų psichologinio/psichiatrinio vertinimo, nebendradarbiavo su vaiko teisių apsaugos skyriumi ir vaikų ugdymo įstaigomis. Ieškovas turi geras sąlygas (nuosavą namą), yra pasirengęs suteikti vaikams galimybę gauti būtiną psichologų/psichiatrų pagalbą, rūpinasi jų ugdymu ir sveikata. Ieškovas nedraustų atsakovei bendrauti su vaikais. Vaikams būtino išlaikymo dydis yra nustatytas teismo sprendimu, kurio priėmimo metu egzistavusios aplinkybės, susijusios su išlaikymo dydžiu, nėra pasikeitusios.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad tam, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, ieškovas turi įrodyti, jog po 2016-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir po 2017-02-23 Vilniaus apygardos teismo nutarties iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaikų gyvenamosios vietos nustatymui. Įtarimai smurto vaikų atžvilgiu atsakovei nėra pareikšti. Kadangi jokios aplinkybės nėra pasikeitusios, nėra teisinio pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pateikdamas ieškinį, kuris buvo atmestas 2016-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Vaikų gyvenamosios vietos keitimas padarytų neigiamą įtaką vaikų savijautai, emocinei ir psichologinei būklei. Neaišku kur gyventų vaikai, kadangi ieškinyje ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau iš ieškinio turinio aišku, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini). Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas gyvena šiame I. A. priklausančiame name, kokios būklės yra šis gyvenamasis namas, kaip jis yra išplanuotas. Ieškovas turėtų pateikti įrodymus, kad šis gyvenamasis namas tinkamas jame gyventi dar dviem asmenims, kuriems būtų reikalingi atskiri kambariai. Taip pat neaišku kaip ieškovas, turėdamas dar du vaikus su kita partnere, galėtų užtikrinti saugią vaikų gyvenamąją aplinką. Šalių vaikų apsigyvenimas su jiems visiškai svetimais asmenimis galėtų psichologiškai juos paveikti. Be to, ieškovas yra skolingas 14 210 eurų nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl kyla abejonių dėl ieškovo galimybių išlaikyti vaikus. Atsakovė nedraudžia vaikams bendrauti su ieškovu, vaikų prieš jį nenuteikinėja. Vaikai į susitikimus su ieškovu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichologu bijo ir nenori eiti, patiria nuolatinę įtampą ir stresą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia paaiškinimų, pagalbos, rekomendacijų, kaip būtų galima padėti vaikams, kad susitikimai nekeltų jiems streso, susitikimus derina tik pagal savo laiką, neatsižvelgiant į vaikų interesus, jų popamokinę veiklą. Kadangi susitikimai neigiamai veikia vaikus, atsakovė yra palikusi vaikams apsisprendimo laisvę ir jeigu jie neeina į susitikimą, jei nenori. Ieškovas turėtų įsivertinti ar jo elgesys yra teisingas, galintis sukurti saugų ir patikimą emocinį ryšį su vaikais, kad vaikai jo nebijotų, kad sutiktų patys niekieno neverčiami su juo matytis. Vaikai negali gauti kasmetinių pažymų mokyklai, kadangi ieškovas kalba gydytojams apie nebūtas vaikų ligas, nors vaikai jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundžia. B. po ieškovo apsilankymų mokykloje patiria patyčias. Turi būti sprendžiamas klausimas dėl ryšio tarp ieškovo ir vaikų atkūrimo, o ne gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi teismui priėmus sprendimą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, tai pažeistų vaikų interesus.
Išvadą byloje teikusi institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2012 metų dėl nesutarimų tarp šalių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaikais tvarkos klausimais. Šalių šeimos nebuvo įrašytos nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vaiko teisių apsaugos skyrius ne kartą rekomendavo tėvams kreiptis į psichologus, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, kvietė juos pokalbiams, lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su vaikais. Ieškovas, jo sugyventinė I. A., jos dukros G. A. ir K. A. bei poros mažametės dukros S. P. ir A. P. gyvena I. A. nuosavybės teise priklausančiame 10 kambarių name su patogumais. Namuose erdvu, jauku, tvarkinga, sudarytos puikios sąlygos nepilnamečių vaikų ugdymuisi ir poilsiui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorės lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovės namuose nerado, telefonu susisiekti nepavyko.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad teismo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka niekada nebuvo įgyvendinta, kadangi atsakovė tam priešinasi, neleidžia vaikams bendrauti nei su ieškovu, nei su jo artimais giminaičiais, taip griaudama vaikų identitetą. Vaikai dėl gyvenamosios vietos pakeitimo savo nuomonės išreikšti negali, kadangi atsakovė daro jiems poveikį. Ji turi sveikatos sutrikimų, o vaikai yra jos įkaitai. Atsakovė gyvena neremontuotame bute, atsiribojusi nuo pasaulio, iškreiptai suvokia tikrovę. Atsakovės elgesys vaikų akivaizdoje yra netinkamas, trikdo vaikų psichiką. Šalių dukra G. elgiasi nenormaliai, visur kartu su savimi nešiojasi vaizdo kamerą. Atsakovė nesirūpina vaikų sveikata, gydytojų raginimu vaikų į medicinos įstaigą neatveda, vaikams netaisomi dantys. B. nustatyti širdies ūžesiai, nusilpusios akys, jis yra hiper aktyvus, nėra aišku, kokia yra G. sveikata. Yra duomenų, jog vaikams reikia logopedo, psichiatro pagalbos. Atsakovė nebendrauja su vaikų mokytojais ir kitais mokyklos atstovais bei riboja ieškovo dalyvavimą mokyklos renginiuose. Paimti iš atsakovės įtakos vaikai per 2-3 savaites pasikeistų, gyvendami su ieškovu turėtų abu tėvus, galėtų būti nustatyta maksimali bendravimo su atsakove tvarka, vaikai galėtų vienodais laikotarpiais būti pas ieškovą ir atsakovę, bendrautų su giminaičiais, nejaustų įtampos, jiems būtų teikiama reikalinga pagalba. Ieškovas gyvena 360 m2 name, kuriame šalių vaikams yra įrengti du atskiri kambariai. Ieškovas buvo įsiskolinęs už nepilnamečių šalių vaikų išlaikymą tuo metu, kai neturėjo pajamų, tačiau šiuo metu įsiskolinimo nėra, kadangi ieškovas mokėjo už vaikų mokyklas. Jei ieškovas vaikų išlaikymui skirtus pinigus būtų pervedinėjęs atsakovei, ji nebūtų mokėjusi už vaikų mokslus. Ieškovo mėnesinės pajamos yra 5500 Eur, iš kurių 2500 Eur darbovietė atskaito kreditui dengti. Ieškovas gauna periodines pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini) (400 Eur per mėnesį) ir pajamas iš nuomos, viso 2100-2200 Eur per mėnesį bei dividendus. Gaunamų pajamų pakanka išlaikyti vaikams. Tuo tarpu atsakovė nedirba ir yra išlaikoma tėvų.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nereiškia reikalavimo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kadangi dėl jos galima susitarti taikiai. Priešingu atveju pati atsakovė gali reikšti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nėra tikslinga eksperimentuoti nustatant vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais, kadangi toks sprendimas taip pat nebūtų vykdomas. Remiantis liudytojų paaiškinimais, vaikų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis smurtas, jiems reikalinga pagalba. Situacija po 2016-06-28 teismo sprendimo nepasikeitė, nes atsakovė ir toliau nebendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos institucijom, psichologais, nevykdo teismo sprendimo ir neužtikrina ieškovo bendravimo su vaikais, nesudarė galimybės atlikti vaikų psichologinę ekspertizę, identifikuoti vaikų psichologinius poreikius, todėl byloje nėra psichologų išvados, tik prielaidos. Tai, kad vaikams reikalinga psichologų pagalba jau buvo nustatyta teismo. Tačiau atsakovei jokie psichologai netinka, pati priemonių nustatytai ieškovo bendravimo su vaikais tvarkai vykdyti nesiima, teigia, kad situacija yra normali, nesiruošia jos keisti. Tai neatitinka vaikų interesų. Situacija netoleruotina, vaikų gyvenamoji vieta keistina, kad jie turėtų pilnavertį gyvenimą. Nors gyvenamosios vietos pakeitimas padarys vaikams žalos, tačiau tai būtų mažesnė blogybė, nes ilgainiui jie turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nėra geranoriškas, nori atsakovei ir vaikams pakenkti, nenori bendrauti su vaikais, ieško preteksto skundams, nuolat rašinėja raštus į įvairias institucijas, menkina vaikus, daro visiems spaudimą. Kad ieškovas nebeteiktų priekaištų, vaikų mokyklos administracija nusprendė, kad reikia vaikus siųsti į (duomenys neskelbtini) tarnybą, nors mokykloje vaikams nėra sunku, rezultatai geri. Atsakovė, pamačiusi, kad į siuntimą įrašyta, jog vaikai siunčiami į minėtą tarnybą dėl tėvų konfliktinių santykių, nesutiko vykti. Į Tarnybą vykti nesutiko ir G.. Atsakovė nuo vaikų neslepia, kad vyksta bylinėjimasis. Vaikai patys žino bendravimo su ieškovu grafiką, todėl atsakovės pagalba jiems nebūtina. Vaikai neturėjo glaudžių santykių su ieškovu, tai ir nulėmė jų nenorą bendrauti su juo. Vaikai nepažįsta ieškovo šeimos, jiems nepatinka ieškovo motina. Be to, vaikai po pamokų lanko papildomus užsiėmimus. Atsakovė neturi problemų su vaikais, niekam nekyla abejonių ar vaikams su ja gyventi blogai. Atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikai turi savo erdves. Vaikų sveikata yra gera, B. nebuvo kardiologinių sutrikimų, ortopedinių problemų taip pat nėra, oftolmologai B. tikrina nuo gimimo, akinių jam nebereikia, dantų priežiūrą užtikrinama. 2017 m. vaikai buvo profilaktiškai siunčiami pas psichoterapeutą. Paskutinį kartą kai vaikams buvo išrašytas siuntimas pas psichoterapeutą ar psichiatrą, atsakovei net nebuvo apie tai pranešta. Psichologo paslaugos vaikams buvo pradėtos teikti kovo mėnesio viduryje, kai vaikai jau turėjo didelį užimtumą. Konsultacijos numatytos tris kartus per savaitę. Vaikai negali taip dažnai prieš savo valią vaikščioti į psichologo konsultacijas. B. nenorėdavo į jas eiti, verkdavo, todėl G. eidavo viena. Po pirmos konsultacijos ji pasakė, kad be įrašymo įrangos daugiau į jas neis, kadangi konsultacijų metu jos buvo prašoma patvirtinti, kad atsakovė blogai elgiasi su vaikais. Įrašus reikėjo daryti tam, kad vaikai būtų apsaugoti nuo ieškovo spaudimo. Vaikai klausė, ar gali išeiti iš konsultacijų, atsakovė jiems atsakė, kad tai yra jų teisė. Po baudos skyrimo atsakovė vykdė teismo sprendimą, vaikai ėjo į psichologo konsultacijas. Atsakovė dirba tėvų įmonėje, jos atlyginimas - 800 Eur per mėnesį. Už vaikų mokyklą per metus reikia mokėti 3000 Eur, virš 180 Eur per mėnesį reikia skirti vieno vaiko būreliams, asmeniniam vaikų gydytojui – 100 Eur per mėnesį.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovės naudojamą psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu. Nurodoma, kad atsakovė nededa pastangų užtikrinti ieškovo bendravimą su vaikais, tačiau niekas nenurodo, kokių ir kiek pastangų jai reikia dėti. Ieškovas nuolat teikia skundus, todėl atsakovė užsiima gynybinę poziciją. Liudytojas S. A. paaiškino, kad tiesioginis vaikų perkėlimas į ieškovo gyvenamąją vietą nėra įmanomas, kadangi nėra aišku, kaip šalių vaikai sutartų su kitais ten gyvenančiais vaikais bei ieškovo antrąja puse. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovo gyvenamoji aplinka būtų geresnė už atsakovės. Esant tokiai situacijai, galbūt būtų tikslinga nesiimti kardinalių pokyčių, kurie galėtų pakenkti vaikų psichinei būklei, o daryti pertrauką ieškovo ir vaikų bendravime. Nesant įtampos, nereikėtų ir psichologų pagalbos. Vaikai pamatytų kitokį ieškovo elgesį.
Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad lankantis atsakovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje 2017 m. buvo nustatyta, kad gyvenimo sąlygos yra tinkamos, buvo įrenginėjamas vaikų kambarys. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bandė apsilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje 2018 m., tačiau atsakovė nurodė, jog yra išvykusi, pagrindo lankytis nėra. Vaikai lanko mokyklą ir būrelius. Direktoriaus ir mokytojų nuomone vaikai yra visiškai normalūs, B. mokosi normos ribose, yra linksmas ir judrus vaikas, turi visus mokyklos reikmenis, atsakovė padeda jam ruošti namų darbus. Speciali pagalba jam nėra reikalinga, prasčiau sekasi tik lietuvių kalba. Rekomendacijose nurodyta, kad jam reikalingas logopedas, tačiau tai nėra specialus vaiko poreikis. Pokalbio metu B. išsakė norą likti gyventi su mama, sese ir senele. G.nuomonė kategoriška, ji nenori gyventi ir matytis su ieškovu. Ieškovo bendravimas su vaikais yra visiškai nutrūkęs, nėra vaikų ryšio su ieškovo šeima, nėra žinoma ieškovo sugyventinės nuomonė. Vaikai ilgai gyveno su atsakove, kurios gyvenamoji vieta yra saugi, stabili, nėra duomenų, kad netinkamai naudoja valdžią vaikų atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovo aplinka vaikams yra svetima. Byloje nėra pakankamai įrodymų dėl vaikų gyvenamosios vietos keitimo būtinybės. Ieškovui reikėjo reikšti reikalavimą ne dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, o dėl kitų būdų kaip atkurti ryšį su vaikais. Galbūt reikėjo pasitelkti kitus psichologus, kadangi paskirtam psichologui nepavyko užmegzti ryšio su vaikais – G. nurodė, kad psichologas jai nepatiko. Atsakovė savo neveikimu darė vaikams žalą, tačiau ir ieškovas nesiėmė veiksmų nepilnamečių vaikų interesų vardan. Abu tėvai yra kalti dėl vaikų identiteto griovimo, tačiau siekiant išlaikyti stabilumą vaikų gyvenime, tikslinga jų gyvenamąją vietą palikti su atsakove.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vaikų mokyklos psichologas ir Gerovės komisijos pirmininkas K. Ž. paaiškino, kad situacija šeimoje yra sudėtinga, atsakovė ir vaikai nebendrauja su ieškovu. Atsakovas buvo pernelyg susirūpinęs vaikų gerove, iš mažų detalių darydavo dideles išvadas, tačiau susirūpinimas buvo pagrįstas. Būdavo, kad vaikai nesijausdavo gerai, nerimaudavo. G. vengdavo psichologo, B. yra sakęs, kad bijo mamos, tačiau pradėjus apie tai kalbėti, nutraukė pokalbį. Jis negalėtų išreikšti nuomonės dėl bendravimo su ieškovu. Nerimo būtų mažiau, jei pavyktų geriau bendradarbiauti su atsakove, tačiau su ja nesusikalba, po paskutinio pokalbio kilo konfliktas. Iš esmės kalbėtis apie vaikų gerovę nepavyksta, nėra įsitikinimo, kad užtikrinamas psichologinis, emocinis vaikų saugumas. Kilo abejonių dėl vaikų elgesio į mokyklą atvykstant ieškovui. Susidariusi situacija kelia vaikams nerimą, baimę, jie gali turėti baugių fantazijų apie ieškovą, mintis apie gyvenimą pas jį gali būti siaubinga. Vaikų ryšys su motina yra stiprus, bet nebūtinai sveikas ir geras. Ji akivaizdžiai priešiškai nusistačiusi prieš ieškovą, tokiu būdu veikia vaikų požiūrį. Su ieškovu bendraujama. Jam nustojus lankytis vaikų mokykloje, vaikai jaučiasi geriau. Tačiau vaikams reikalinga psichologo pagalba. B. gali turėti specialių ugdymo poreikių, specialioji pedagogė sakė, kad reikia kreiptis į Psichologinę pedagoginę tarnyba. Atsakovei tai rekomenduota.
Liudytoja apklausta šalių nepilnamečio sūnaus B. mokytoja I. U. paaiškino, kad B. yra linksmas, atviras, draugiškas vaikas, kartais būna jautresnis, tačiau ypatingai dėl psichologinės būsenos neišsiskiria. Turi specialių poreikių – reikalinga pagalba dėl lietuvių kalbos, konsultacija psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, kad nustatytų kokios pagalbos reikia. Atsakovė dėl konsultacijos nesikreipė, tačiau padeda vaikui moksluose. Ieškovo apsilankymai mokykloje keldavo B. nerimą, baimę, jis pykdavo, verkdavo, slėpdavosi, būdavo išmuštas iš vėžių. Buvo keli kartai kai jis leisdavosi bendrauti, žaisti. Nutrūkus vizitams vaikas jaučiasi ramiai.
Liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini), kuriame prižiūrima šalių vaikų sveikata, vadovė D. S., paaiškino, kad šalių vaikus matė vieną kartą prieš du metus, kai ieškovas paprašė surengti konsiliumą. Ieškovas iškėlė abejones ar vaikų raida nėra atsilikusi. Buvo nustatyta, kad šalių dukra yra sveika, atitinka savo amžiaus grupę, psichiniai sutrikimai nebuvo nustatyti. Dėl šalių sūnaus buvo pateiktos rekomendacijos, dėl psichologinių ligų įtarimų nekilo. Atsakovei buvo išduodamos vaikų sveikatos pažymos, kuriose buvo nurodoma, kad vaikai neserga užkrečiamomis ligomis, gali lankyti mokyklą, nėra indikacijų. Buvo išduotas siuntimas kreiptis pas psichologą (duomenys neskelbtini). 2016 m. atsakovė atvedė vaikus pas psichologą dėl raidos, tačiau psichologas nieko blogo nepastebėjo. Jokios ligos vaikams nediagnozuotos, jie gali turėti smulkių sutrikimų. Nepasakytų, kad atsakovė nesirūpina vaikais.
Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. A. paaiškino, kad 2017 m. vasario viduryje su įmone susisiekė ieškovas ir nurodė, kad teismas įpareigojo įmonę teikti paslaugas. Jas sutiko teikti psichologas A. S. (A. S.), buvo nustatytas bendras planas, lankymosi grafikas tris kartus per savaitę, šalys galėjo teikti prieštaravimus. Ieškovas prie nustatyto grafiko prisitaikė, iš atsakovės pusės po trijų savaičių paaiškėjo, kad vaikai nuo antradienio iki ketvirtadienio lanko būrelius. Buvo siekiama suderinti visiems tinkamą konsultacijų laiką, tačiau atsakovė nurodė, kad vaikai bet kokiu atveju į konsultacijas neis. Antro pereinamojo laikotarpio mėnesio pradžioje atsakovė pranešė, kad dėl finansinių priežasčių negali sumokėti už teikiamas paslaugas, todėl ieškovas įsipareigojo mokėti pilną konsultacijų kainą. Ieškovas dalyvavo visose konsultacijose, konsultavosi pats, nesutarimų ir nebendradarbiavimo iš ieškovo pusės nebuvo. Su atsakove komunikacija buvo prasta, atsakovės balso tonas bendraujant buvo netinkamas, atsakovė neigiamai atsiliepdavo apie teikiamas paslaugas, tačiau jokių argumentų, derybų iš jos pusės nebuvo, priekaištų, kad psichologas yra netinkamas, nereiškė, o pagrindo taip manyti nebuvo. Vaikus į konsultacijas atsakovė vesdavo tada, kada norėdavo, vaikams būdavo uždedama aparatūra, buvo primokomi ką turi sakyti. Vaikai konsultacijų metu neklausydavo psichologo nurodymų, būdavo įnikę į telefonus. Liudytojo manymu, tokį šalių vaikų elgesį įtakojo atsakovė, kadangi pirmo susitikimo metu, kai vaikai buvo be aparatūros, šalių sūnus bandė megzti kontaktą. Liudytojo manymu, vaikai gali būti baudžiami už atsakovės nurodymų nevykdymą. Bausmės ne būtinai gali būti fizinės, tai gali būti vaikų ignoravimas, kalbėjimas pakeltu tonu. Tai yra smurto rūšys. Psichologo konsultacijos buvo nutrauktos, kadangi atsakovė neatvesdavo vaikų ir nemokėjo už teikiamas paslaugas. Vaikai turėjo matytis su ieškovu dažniau nei tris kartus per savaitę, pereinamojo laikotarpio pabaigoje būtų turėję matytis kasdien, nes po pusmečio vaikai su ieškovu turėjo bendrauti visą savaitgalį. Vaikų perkėlimas pas ieškovą nėra galimas, tačiau taip pat negalima palikti nepakeistą esamą situaciją. Turi būti nustatytas intensyvus pereinamasis vaikų ir ieškovo bendravimo laikotarpis, kuriuo vaikai turi gyventi pas globėjus ar įstaigoje, leidžiant maksimaliai bendrauti su atsakove.
L. M. J. J. paaiškino, kad buvo atsakovės draugė. Po metų draugystės pamatė, kad atsakovė manipuliuoja žmonėmis, turi psichologinių problemų, yra nestabilios būklės. Dėl pakrikusios psichinės būsenos niekur neidavo iš namų, nesitvarkydavo. Jai nuolat kartodavosi isterijos, kurių metu yra sakiusi, kad nusižudys pati ir nužudys vaikus. Atsakovė myli vaikus, tačiau griauna jų vertybių sistemą prie vaikų neigiamai atsiliepdama apie ieškovą, nuosekliai siekdama, kad vaikai nekęstų tėvo, savo veiksmais rodydama, kad nebus jos vaikais, jei nebus jos pusėje.
Liudytojas A. S. parodė, kad yra psichologas, buvo paskirtas tarpininkauti ieškovui bendraujant su vaikais pereinamuoju laikotarpiu. Ieškovas išreiškė pritarimą dėl konsultacijų grafiko, tuo tarpu iš atsakovės atsakymas nebuvo gautas. Pirma konsultacija buvo sėkminga, buvo pagrindo manyti, kad bendravimas vyks tinkamai. Buvo konsultacijų, kai G. buvo viena, 40 minučių ieškovas kalbėjo vienas apie tai, kad ji neprivalo prisiimti atsakomybės dėl to, kas įvyko tarp tėvų. G. klausė ieškovo, jos kūno kalba rodė, kad ji reaguoja į ieškovo kalbą. Likusios konsultacijos buvo nesėkmingos. Atsakovė instruktuodavo vaikus, kad jie nieko neprivalo, nuteikinėjo juos, įteikdavo įrašymo įrangą, nors buvo prašoma to nedaryti, vaikų akivaizdoje vartojo netinkamą leksiką, keikėsi, rodė necenzūrinius gestus, trankydavo duris, reikšdavo pretenzijas dėl kompetencijos. Vaikus į konsultacijas atveždavo tik penktadieniais ir tai ne visada. Bandant koreguoti grafiką, atsakovė rašė, kad vaikai užimti, savo pasiūlymo dėl bendravimo grafiko nepateikė, nors B. sakė, kad nelanko jokių būrelių. Konsultacijose vaikai būdavo su telefonais, ausinėmis, neišbūdavo viso konsultacijos laiko. Liudytojas nebematė tikslo tęsti konsultacijas, konsultuoti tik ieškovą nebuvo poreikio. Atsakovė dėl konsultacijų pabaigos apsidžiaugė. Atsakovė, savo veiksmais nuteikinėja vaikus, daro vaikams poveikį nebendrauti su ieškovu. Konstatuotinas vaikų išmokimas stebint. Vaikams yra reikalinga psichologo pagalba, kadangi kyla įtarimų, jog vaikai gyvena nesaugioje aplinkoje.
Vaikų apklausos metu išklausyta šalių nepilnametė dukra G. M. P. paaiškino, kad mokykloje jai patinka, mokslai sekasi labai gerai. Lanko daug būrelių, tačiau apie juos kalbėti nenori, kad nesužinotų ieškovas. Likusį laisvą laiką leidžia su draugais, namuose. Atsakovę apibūdino kaip gerą, linksmą, nurodė kaip sektiną pavyzdį. Nurodė, kad su mama labai gerai sutaria, nesipyksta, mama ją giria, džiaugiasi, o netinkamai elgiantis, paaiškina situaciją. Su ieškovu G. turėjo kelis susitikimus pas psichologą. Ieškovas jai nepriimtinas, jai jo netrūksta, nes ir vaikystėje tėvo jos gyvenime beveik nebuvo. Jis negražiai elgėsi su motina, ją mušė, yra neteisingas, godus, meluoja. Mama sakė, kad tėvas tikisi, kad vaikai gyvens su juo ir jam nereikės mokėti vaikams išlaikymo. Mama leidžia bendrauti su tėvu, tačiau G. nori, kad tėvas paliktų ją ramybėje, nenori susitikti nei su juo, nei su jo šeima. Bendraus kai turės laiko ir noro.
Šalių nepilnametis sūnus B. L. P. paaiškino, kad mokykla, kurioje jis mokosi, yra gera. Po pamokų jis grįžta namo, konstruoja Lego. Apie būrelius kalbėti nenori. Su mama sutaria gerai, kartu žaidžia, žiūri filmus. Padarius ką nors blogo, mama sako, jog nieko tokio, nepyksta. Tėvo vardo nežino, nenori kalbėti apie tai, kaip su juo bendrauja, nežino ar nori su juo bendrauti, nes jo norai giliai užrakinti ir jis nenori jų sakyti.
Vaikų apklausoje dalyvavusi teismo psichologė Simona Bartkienė paaiškino, kad atsižvelgiant į ilgametį, gilų konfliktą, vaikai šiuo metu savarankiškos nuomonės suformuoti negali (B. savo nuomonės ir neišreiškė). Matyti atsakovės poveikio vaikų atžvilgiu požymių: vaikų akivaizdoje kalbama apie teisme nagrinėjamą bylą, susitikimuose su psichologu naudota įrašymo įranga. Vaikai su ieškovu nebendravo 8 metus, todėl kyla klausimas iš kur toks jų požiūris į ieškovą. Atsakovė turėtų skatinti vaikus bendrauti su ieškovu, tačiau negeba atriboti savo poreikių nuo vaikų poreikių. Vaikams yra naudinga bendrauti su abiem tėvais, jei bendravimu nėra daroma žala. Kai šeimoje yra tokie gilūs ir užsitęsę konfliktai, vaikams reikalinga psichologinė pagalba.
Ieškinys atmetamas
Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 iš dalies patenkintas atsakovės J. G. ieškinys ieškovui Ž. P. dėl nepilnamečių vaikų G. M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove J. G. (t. I, e. b. l. 26-32). Iš ieškovo dukters išlaikymui priteista po 1200 Lt per mėnesį, sūnaus išlaikymui – po 800 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nustatyta ieškovo Ž. P. bendravimo su vaikais tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi (t. I, e. b. l. 35-43) paliko sprendimą iš esmės nepakeistą. Sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos patikslintas nustatant pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu ieškovas Ž. P. bendrauja su vaikais tarpininkaujant šeimos psichologui ar psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, ieškovė įpareigota užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimą. 2016-06-28 sprendimu (t. I, e. b. l. 44-55) Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pakartotinai nustatė pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, kuriuo ieškovas turėjo bendrauti su vaikais tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, įpareigojant atsakovę užtikrinti vaikų atvykimą, specialisto paslaugas apmokant šalims, lygiomis dalimis. Sprendimu taip pat nustatyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas su vaikais turėtų bendrauti 2014-04-24 teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Be to, teismas įpareigojo psichologines konsultacijas pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtus psichologus lankyti ir pačias šalis. 2017-02-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t. I, e. b. l. 56-68) ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestas, sprendimas paliktas nepakeistas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.). Minėta, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos keitimo klausimas pagal atsakovo ieškinį išnagrinėtas 2016-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu jį atmetus, apeliacinei instancijai palikus teismo sprendimą nepakeistą. Teismas sprendimu nenustatė pagrindo vaikų gyvenamosios vietos pakeitimui, todėl pakartotinai spręsdamas šį klausimą, teismas vertina tik aplinkybes, atsiradusias po 2016-06-28 teismo sprendimo priėmimo.
Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).
Ieškovas savo ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl ieškovo bendravimo su vaikais pereinamuoju laikotarpiu, siekdama riboti ieškovo bendravimą su vaikais naudoja psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu.
Dėl teismo sprendimo nevykdymo
Teismo vertinimu į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdė 2016-06-28 teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Tai, be kita ko, nustatyta į bylą pateiktu procesiniu sprendimu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartimi (t. I, e. b. l. 22-25), kuria patenkintas antstolio R. V. pareiškimas dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo atsakovei. Nutartimi teismas konstatavo, kad 2017-05-03 patvarkymu antstolis įpareigojo atsakovę užtikrinti vaikų atvykimą į psichologo A. S. nurodytą vietą jo nurodytu grafiku. 2017-06-09 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nustatyta, kad į paskirtas konsultacijas nepilnamečiai nebuvo atvežti (t. I, e. b. l. 13-14). Teismas sprendė, kad antstolio pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi atsakovė, turėdama pareigą stengtis, kad vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu ieškovu būtų maksimaliai įgyvendinta, savo veiksmais siekė priešingų tikslų – tėvo ir vaikų ryšių neatkūrimo, sąmoningai ir sistemingai nevykdė teismo įpareigojimų. Teismas nurodė nesant pagrindo sutikti su argumentais, kad atsakovei nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos vykdyti teismo sprendimą (vienašališkai nustatyta bendravimo grafikas, psichologo neužmegztas ryšys su vaikais), kadangi atsakovei buvo sudarytos galimybės pareikšti savo nuomonę, koreguoti konsultacijų laiką, tačiau jokių pasiūlymų ji nepateikė. Atsakovei abejojant dėl psichologo kompetencijos, ji nepateikė siūlymų naudotis kito psichologo paslaugomis, nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, atsisakė dalyvauti konsultacijose, elgėsi nekonstruktyviai, nereaguodavo į pastabas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė teismo sprendimo nevykdė sąmoningai, dėl nepateisinamų priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, jų įrodinėti nereikia. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Tai, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai, liudytojų paaiškinimai. Iš 2017-09-15 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (t. II, e. b. l. 110-112), kuriame nurodoma, kad ir vėliau atsakovė vaikų į susitikimus su psichologu ir ieškovu nevedė, teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Ieškovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai teismo sprendimu paskirta parinkti psichologą, tarpininkausiantį ieškovui bendraujant su vaikais, vadovas S. A. ir parinktas psichologas A. S. pateikė antstoliui raštą (t. I, e. b. l. 17-20), kuriame nurodė, kad atsakovė teigė neketinanti laikytis nustatyto grafiko, nes dėl užklasinės veiklos vaikai neturi laiko bendrauti su tėvu, į siūlymą bendradarbiauti atsakinėjo piktais laiškais, atvesti vaikai buvo įsitempę, įbauginti, nelinkę bendrauti, iš ko buvo akivaizdu, kad vaikai yra nuteikinėjami, verčiami nebendrauti su ieškovu, gąsdinami. Kitų konsultacijų (kurių buvo vos kelios) metu jiems buvo įduodami telefonas, planšetė, ausinės ir diktofonas vaikų prakalbinti nebepavyko, nes tam trukdė ieškovė, siųsdama vaikams žinutes, į kurias jie nuolat atsakinėdavo, dėl ko psichologinės konsultacijos nebegalėjo vykti. Ieškovo ir psichologų teigimu, teismo sprendimą ieškovė tinkamai vykdė tik vieną kartą, už konsultacijas nemokėjo. Priežastis, dėl kurių nebuvo vykdomas teismo sprendimas, S. A. nurodė ir raštuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (t. I, e. b. l. 96-98; t. III, e. b. l. 41). Remiantis šiais raštais, susitikimai vyko tik vieną kartą per savaitę, vaikai buvo atvežami į konsultacijas pavėlavus, nesilaikoma psichologo prašymų ir rekomendacijų nesinaudoti el. prietaisais konsultacijos metu, prieš konsultacijas vaikai buvo įbauginami, primokomi priešintis bendravimui. Vaikų bendravimas su ieškovu nevyko dėl atsakovės priešiškumo, neadekvataus elgesio ir stipraus emocinio poveikio vaikams, jų nuteikinėjimo ir bauginimo. Atsakovė prieš susitikimus atvirai nuteikinėjo vaikus nebendrauti nei su ieškovu, nei su psichologu, klausytis muzikos, žaisti kompiuterinius žaidimus. Parodydama savo požiūrį į psichologus, atsakovė bendravo piktai, nepagarbiai, įžeidžiančio turinio žodžiais, visuomet stengdavosi sukelti konfliktą. Perskaičius jos elektroninius laiškus, kilo rimtų abejonių dėl jos gebėjimo suprasti savo veiksmus, tikrovę, teismų sprendimus ir įvairių specialistų rekomendacijas. Ji nesiėmė jokių priemonių, kad būtų atstatyti vaikų ir tėvo emociniai ryšiai, piktavališkai nevykdė teismo sprendimo.
Į bylą pateiktas 2017-12-12 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės piktnaudžiavimo motinos valdžia, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nustatytas vaikų ir tėvo bendravimo intensyvus grafikas buvo sudarytas visiškai nesusipažinus su dokumentais, grindžiančiais, jog vaikai nenori bendrauti su tėvu, kad matydami tėvą jie patiria stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, ignoruotas pačių vaikų konsultacijų metu išsakytas nenoras bendrauti su tėvu. Visų pirma pažymėtina, kad iš liudytojo S. A. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad tokia bendravimo pereinamuoju laikotarpiu tvarka buvo nustatyta remiantis rekomendacijomis, siūlančiomis iš karto nustatyti intensyvų bendravimą, normalizuojant nutrūkusį ryšį. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad šiomis rekomendacijomis remtasi atsižvelgiant į tai, jog tėvo ir vaikų ryšio normalizavimui nustatytas tik pusės metų pereinamasis laikotarpis, po kurio vaikai turėjo bendrauti su tėvu maksimaliai. Bet kokiu atveju, nurodytos aplinkybės nėra vertintinos kaip pagrindas nevykdyti teismo sprendimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimo vykdymui sustabdyti ar teismo sprendimui keisti, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta (t. III, e. b. l. 25). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti S. A. ir A. S. iš esmės patvirtino, kad atsakovė nebendradarbiavo, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama vykyti teismo sprendimą, jo vykdymui trukdė ir jo nevykdė. Psichologo konsultacijos buvo nesėkmingos ir nutrauktos būtent dėl atsakovės kaltės.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą esant pakankamai byloje surinktų įrodymų apie tai, kad atsakovė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šis civilinio proceso principas nenumato išlygų, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, o asmenims, nevykdantiems įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos sankcijos.
Dėl psichologinio smurto
Aukščiau nurodytų ieškovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir psichologo A. S. raštų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečių šalių vaikų teisių ir teisėtų interesų, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis (t. I, e. b. l. 16). Pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. I, e. b. l. 11), kuris buvo nutrauktas 2017-12-12 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. IV, e. b. l. 41-42). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017-04-14 nutarimu taip buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio ir psichologinio smurto šeimoje, kadangi nebuvo gauta atitinkamų duomenų (t. III, e. b. l. 29-33).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visų pirma reiškia tai, jog atsakovės veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio smurto prieš vaiką formas, 3 punktas psichologinį smurtą, be kita ko, apibrėžia kaip tyčinį sistemingą vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimą, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymą ar kitokią nefizinio kontakto elgseną (veiksmus ar neveikimą), dėl kurios sukeltas pavojus vaiko normaliai raidai. Viena iš vaiko teisės išsaugoti savo identiškumą sudedamųjų dalių yra jo teisė į šeimos ryšius. Šios teisės apsaugą garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnis, kurio 1 ir 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 ir 3 dalimis, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, nustato teismas. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytais teismų sprendimais buvo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovė teismų sprendimų nevykdė. Nustatyta, kad ji ne tik neskatino vaikų bendrauti su tėvu, tačiau savo aktyviais veiksmais tokiam bendravimui trukdė, siekė, kad jis nevyktų. Nors tokius savo veiksmus atsakovė teisina vaikų nenoru bendrauti su ieškovu, teismo vertinimu, šis nenoras iš dalies yra pačios atsakovės įtakotas ir jos palaikomas. Liudytoja M. J. J. parodė, kad atsakovė prie vaikų neigiamai atsiliepdavo apie ieškovą, nuosekliai siekė, kad vaikai nekęstų tėvo. Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad atsakovė yra akivaizdžiai priešiškai nusistačiusi vaikų atžvilgiu ir tokiu būdu veikia vaikų požiūrį. Liudytojų apklaustas psichologas A. S. darė išvadą, kad atsakovė savo veiksmais nuteikinėja vaikus, daro vaikams poveikį nebendrauti su ieškovu, konstatuotinas vaikų išmokimas stebint.
CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę, atsižvelgiant į CK 3.174 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, šalių vaikai apklausti teisme. Šalių dukra išreiškė neigiamą nuomonę apie ieškovą ir nurodė, kad su juo bendrauti nenori. Iš išreikštos nuomonės matyti, kad mergaitė išskirtinai neigiamai charakterizuoja tėvą, jį atstumia, idealizuodama motiną, su kuria gyvena, akivaizdžiai tapatindamasi su ja. Tuo tarpu šalių sūnus į klausimus apie ieškovą išvis neatsakinėjo. Iš vaikų paaiškinimų, bylos medžiagos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad mergaitė yra atsakovės informuota apie bylos eigą, atsakovė neigiamai atsiliepia vaikams apie tėvą, o vaikai šią neigiamą nuomonę yra perėmę. Tai, kad vaikas negeba prisiminti jokių teigiamų dalykų, susijusių su vienu iš tėvų, gali rodyti susiformavus tėvo atstūmimą. Teismo posėdžio metu šalių nepilnamečių vaikų apklausą vykdžiusi teismo psichologė, atsakydama į byloje dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, kad iš apklausos matyti atsakovės poveikio vaikų atžvilgiu požymių. Tai, kad atsakovė darė vaikams žalą savo neveikimu, teismo posėdžio metu teikdama išvadą patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė.
Pažymėtina, kad veiksmai, kuriais vienas iš tėvų veikia vaiką, siekdamas, kad šis atstumtų kitą iš tėvų, psichologų prilyginami emociniam smurtui ir daro ypatingą žalą harmoningam vaiko vystymuisi, kadangi tik bendraudamas su abiem tėvais vaikas gali vystytis kaip pilnavertė asmenybė. Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė ir itin svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai.
Pažymėtina, kad byloje paskyrus teismo vaikų psichologinę ekspertizę, atsakovė taip pat neužtikrino vaikų dalyvavimo joje (t. V, e. b. l. 27), tokiu būdu nesudarydama teismui galimybės išsiaiškinti vaikų poreikius, jų emocinę psichologinę būklę, ryšį su abiem šalimis ir jo susiformavimo ar nesusiformavimo aplinkybes. Atsakovės pateikti paaiškinimai dėl neatvykimo į ekspertizės įstaigą (t. V, e. b. l. 29-32) iš esmės susiję su vaikų užimtumu mokykloje. Teismas šių aplinkybių nevertina kaip svarbių ir pateisinančių teismo procesinio sprendimo nevykdymą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas negalėjo būti teikiamas vaikų mokslams, o atitinkamas atsakovės požiūris tik patvirtina jos ne suinteresuotumą vykdyti teismo sprendimus, identifikuoti vaikų interesus ir dėti maksimalias pastangas užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas ieškovo bendravimo su vaikais pereinamasis laikotarpis, skirtas ieškovo ir vaikų ryšiui atkurti, daroma išvada, kad atsakovė piktnaudžiavo motinos valdžia, pažeisdama vaikų teisę į šeimos ryšius, tyčia sistemingai pažeidinėdama vaikų teisę į identiškumą, veikė keldama pavojų normaliai vaikų raidai, kas civilinės teisės prasme traktuotina kaip psichologinis smurtas vaikų atžvilgiu.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo galimybės
Remiantis teismų praktika, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas gali būti pagrindu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu ((Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaiko aplinkos keitimas neabejotinai sukelia vaikui emocinių išgyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinės ir psichologinės žalos, todėl teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą, tačiau tik jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tais atvejais, kai esama aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o būsima aplinka šiuos reikalavimus gali užtikrinti, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas ir pateisinamas dėl paties vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Vis dėl to aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Todėl sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės, susijusios su galimybėmis nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kita šalimi. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi pasisakė, kad atsakovės veiksmai nevykdant teismo procesinių sprendimų neabejotinai daro žalą vaikų interesams, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.
Visų pirma pažymėtina, kad 2016-06-28 teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas neteikė vaikams išlaikymo, jo skola dėl neteikiamo išlaikymo vaikams sudarė 17 106,64 Eur. Nors nagrinėjant bylą antstoliui, vykdančiam išlaikymo išieškojimą, pervesta 18 050 Eur suma, atsakovo neveikimą ilgą laiką neteikiant vaikams išlaikymo, t. y. neužtikrinant jų kasdienių poreikių tenkinimo, teismas vertino kaip priešingą vaikų interesams, parodantį, kad ne tik atsakovė nevykdė teismo sprendimo dėl vaikų bendravimo su ieškovu, bet ir ieškovas nevykdė teismo sprendimo dėl vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas šiuo klausimu, nurodė, kad kasmėnesinio išlaikymo neteikimas yra grubus vaiko teisių normaliai fizikai bei protiškai vystytis pažeidimas ir jokie ieškovo argumentai nėra pagrįsti ir pateisinantys išlaikymo neteikimo faktą.
Nagrinėjamu atveju situacija, kuomet ne tik atsakovė nevykdo teismo sprendimo dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, bet ir atsakovas nevykdo teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kartojasi. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nors šiuo metu ieškovas išlaikymo įsiskolinimo neturi (t. V, e. b. l. 65), dar 2017-10-12 jo skola sudarė 14 210,06 Eur (t. II, e. b. l. 135).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaikai nuo 2011 metų pabaigos gyvena su atsakove. Ieškovas turi kitą šeimą, kurioje gyvena trečiojo asmens I. A. vaikai iš pirmosios santuokos, ieškovo ir trečiojo asmens I. A. vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimu ši aplinkybė nustatyta kaip reikšminga, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nes šalių vaikai, tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys, turėtų gyventi kartu su kitais ieškovo šeimos nariais. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių vaikai su nauja atsakovo šeima nebendrauja. 2016-06-28 sprendimu nustatyta, kad su ieškovu gyvena asmenys, su kuriais vaikus sieja komplikuoti prisiminimai. Teismas privalo imtis priemonių, kad būtų atstatytas vaikų ryšys su ieškovu, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant, kad gyvenamoji aplinka vaikams būtų saugi, turėtų būti ne tik atstatytas ryšys su ieškovu, bet ir sukurtas ryšys su jo šeimos nariais, kas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, būtų problemiška. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-23 nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieškovo aplinka šalių vaikams nėra emociškai saugi, nurodė, kad vaikai visuomet gyveno su atsakove, yra prie jos prisirišę, ko negalima pasakyti apie emocinį ryšį su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo 2017 metų pavasario su vaikais bendravo tik kelis kartus tarpininkaujant psichologui, bendravimas nebuvo sėkmingas, daroma išvadą, kad situacija, lyginant su buvusia 2016-06-28 teismo sprendimo metu, nėra pasikeitusi ir ieškovo gyvenamosios aplinkos sąlygos emocinio saugumo prasme būtų geresnės nei atsakovės.
Nors byloje nustatyta, kad vaikų nenoras bendrauti su ieškovu yra įtakotas atsakovės, negalima neatsižvelgti į tai, kad vien bendravimas su ieškovu kelia vaikams ypač neigiamas reakcijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-05 rašte užfiksuota, kad 2017-03-31 B. pasijuto blogai, neturkus jam pasidarė bloga, jis vėmė, buvo neramus, teigė, kad labai nenori eiti ir bijo po pamokų suplanuoto susitikimo su tėčiu ir psichologu (t. III, e. b. l. 26-27). Auklėtojos teigimu, nuo bendravimo tvarkos įsigaliojimo, vaikas penktadieniais, kai vykdavo susitikimai, atrodė labiau nerimastingas. 2017-03-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagalbos vaikui organizavimo poskyrio specialistei išklausant vaikų nuomonę berniukas nurodė bijantis žmonių, kurie vagia vaikus, jis tokį žmogų pažįsta, tas žmogus turi daugybę vaikų, B. bijo, kad jo nepavogtų (t. III, e. b. l. 47-48). Tai, kad vaikai gali turėti baugių fantazijų apie ieškovą, o mintis apie gyvenimą pas jį gali būti siaubinga patvirtino liudytoju byloje apklaustas vaikų mokyklos psichologas K. Ž.. Liudytojas S. A. nurodė, kad vaikų perkėlimas pas ieškovą nėra galimas, turi būti nustatytas intensyvus pereinamasis vaikų ir ieškovo bendravimo laikotarpis, kuriuo vaikai turi gyventi pas globėjus ar įstaigoje. Tokią nuomonę patvirtino ir psichologas A. S., nurodydamas, kad ieškovo ryšys su vaikais yra nutrukęs, todėl pereinamuoju laikotarpiu vaikai turėtų gyventi pas senelius ar šeimos draugus.
Teismas 2016-06-28 sprendime buvo nurodęs, kad teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo ieškovas turėjo bendrauti su vaikais, nėra savitikslis, t. y. jis turi tikslą, į kurį yra orientuotas – palaikyti, atstatyti ir stiprinti ieškovo santykius su vaikais. Tai, kad nustatytu laikotarpiu bendravimas su psichologo pagalba nepavyko, nereiškia, kad tapo įmanomas bendravimas be jos, o juolab – vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas nustatant ją su atsakovu. Teismo vertinimu susiklosčius tokioms aplinkybėms, kuomet ieškovo emocinis ryšys su vaikais yra nutrūkęs, vaikai bijo ieškovo ir jaučia jam neapykantą, teismo sprendimas, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichikai. Atsižvelgiant į vaikų amžių (G. M. P. greitai sueis penkiolika metų, B. P. – 11 metų), į ilgą laikotarpį, per kurį formavosi ir įsitvirtino jų neigiama nuomonė apie ieškovą, tikėtina, kad ryšio atkūrimas gali būti ilgas procesas, reikalaujantis daug pastangų, todėl vaikų gyvenimas su ieškovu neatstačius jo ryšio su vaikais, esant itin dideliam jų priešiškam nusiteikimui, teismo vertinimu, nėra įmanomas ir būtų pernelyg žalingas vaikams, galimai sukeltų itin neigiamas pasekmes.
Europos Žmogaus Teisių teismas savo sprendimuose konstatuoja valstybės pareigą imtis priemonių, kad būtų atstatyti šeimos ryšiai (Nuutinen prieš Suomiją, Nr. 32842/96; I. G. ir A.U.I. prieš Ispaniją, Nr. 56673/00, Gluhakovič prieš Kroatiją). Tačiau pareiga atstatyti tėvo, su kuriuo negyvena vaikai, ryšius su jais nėra absoliuti (EŽŽT sprendimas Hokkanen byloje, § 58). Ne visuomet galimas greitas ryšio atstatymas. Tam gali prireikti parengiamųjų veiksmų.
Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus daro išvadą, kad esant susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu nėra tinkamas būdas problemai spręsti ir nėra galimas. Tos pačios nuomonės yra ir išvadą byloje davusi vaiko teisių apsaugos institucija. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys atmetamas.
Atmetus reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams iš atsakovės priteisimo nenagrinėjamas.
Dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš tėvų.
Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad atsakovė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, negeba atskirti savo interesų nuo vaikų interesų, pastarųjų neužtikrina. Siekis nepagrįstai riboti ieškovo bendravimą su vaikais rodo, kad atsakovė nėra orientuota į vaikų emocinių poreikių tenkinimą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad atsakovė negerbia ieškovo teisės bendrauti su vaikais, nesuvokia vaikų intereso bendrauti su tėvu. Atsakovė nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos institucija (t. III, e. b. l. 4, 7-9, 10-13, 25, 28, 34, 50), kas laikytina dideliu rizikos veiksniu, vertinant galimybę vaikui toliau gyventi su atsakove. Viename iš vaikų ugdymo įstaigos raštų nurodoma, kad vaikas mokykloje pasipasakojo apie namuose vykusį konfliktą, po kurio jis bijo mamos (t. III, e. b. l. 52). Byloje yra duomenų apie galimus vaiko specialiuosius poreikius (t. IV, e. b. l. 65-67, 70-74), ką patvirtino liudytoja apklausta vaiko mokytoja, mokyklos psichologas. Atsakovė nevykdo Vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo užregistruoti vaiką į (duomenys neskelbtini) (t. IV, e. b. l. 97-98), atitinkamos ugdymo įstaigos rekomendacijos bei rekomendacijos pasirūpinti, kad abiem vaikams būtų suteikta psichologinė pagalba ir palaikymas dėl šeimos gyvenimo aplinkybių (t. IV, e. b. l. 101).
Vaikų nuteikinėjimas prieš tėvus, neigiamai kalbant apie vieną jų, gali būti vertinamas kaip smurtas prieš vaikus. Tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimas naudojant tokius būdu, kurie pažeidžia vaiko teises arba neveikimas, vertintini kaip prieštaraujantys vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Remiantis CK 3.254 straipsnio 3 punktu, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų netinkamai auklėja vaiką, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, nustatoma laikina vaiko globa (rūpyba). CPK 3.2541 numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu apklaustų psichologų rekomendacijas, siekiant apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo atsakovės veiksmų, pažeidžiančių jų teises į šeimos ryšius, atkurti ieškovo ryšį su vaikais, suteikti vaikams reikalingą psichologinę pagalbą, užtikrinti kitus jų poreikius, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigotina spręsti klausimą dėl vaikų paėmimo iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė.
Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 231 Eur žyminį mokestį (t. I, e. b. l. 21) už vieną neturtinį reikalavimą ir reikalavimą priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, todėl ieškovui grąžintina 156 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas įrodymų apie išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo paskirta vaiko psichologinė ekspertizė, kurios atlikimui ieškovas teismo įpareigojimu įmokėjo 600,00 Eur depozitą, ekspertizės neatlikus, depozitas, atskaičius banko mokesčius, grąžinamas ieškovui.
Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 39,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai. Atlikus procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įskaitymą į ieškovui grąžintiną sumokėto žyminio mokesčio dalį, atsakovui grąžintina 116,32 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spręsti klausimą dėl vaikų G. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paėmimo iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovui Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,32 (vieną šimtą šešiolika eurų 32 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugpjūčio 7 d. AB DnB banke. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atskaičius banko mokesčius, grąžinti ieškovui Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) depozitą už teismo psichologinę ekspertizę.
Grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (V. G. g. 3 2 , Vilnius) G. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus (sveikatos priežiūros, gydymo istorijas).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ramunė Makelienė