Civilinė byla Nr. 2KT-87/2012
Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 3 d.
Vilnius
L. e. teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, susipažinusi su ieškovės D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. pareiškimu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr.2-2274-639/2012 nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui,
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. pareiškimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr.2-2274- 639/2012, iškeltos pagal ieškovės D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės T. Ž. ieškinį atsakovams AB „VST" Klaipėdos skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl elektros atjungimo ir atsisakymo sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti naują arba laikiną elektros tiekimo sutartį, įpareigojimo atlikti sugadintų įrenginių remontą bei atlyginti padarytą žalą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašymas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.
Prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas yra neobjektyvus. Ieškovės atstovės nuomone, teisme vyksta jos ir ieškovės persekiojimas, teismas turi išankstinę nuomonę ir yra šališkas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai savo procesiniais veiksmais ir sprendimais veikia prieš įstatymą ir prieš Konstituciją, taip veikdami padaro turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovės atstovė taip pat prašo nušalinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką nuo prašymo išsprendimo klausimo dėl jo neobjektyvumo.
Teisingumas, kaip teismo atliekama procesinė veikla, vykdomas ne pagal atskirų asmenų pageidavimus, o griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Klausimą dėl bylos perdavimo iš apygardos teismo, kuriam pagal įstatymą ji teisminga, kitam teismui, remiantis įstatymu, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Šio klausimo išsprendimas yra sudėtinė teisingumo vykdymo procesinės veiklos dalis, sureglamentuota proceso įstatymo normų (CPK 34 str.). Lietuvos apeliacinio teismo statusas, t. y. vienintelis Lietuvos teritorijoje esantis teismas, apeliacine tvarka peržiūrintis apygardų teismų priimtus neįsiteisėjusius procesinius sprendimus, lemia, kad tai yra vienintelis ir aukščiausias teismas, sprendžiantis dėl vienų apygardų teismuose nagrinėjamų civilinių bylų perdavimo kitiems apygardų teismams arba dėl apylinkės teisme nagrinėjamos bylos perdavimo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Kiti teisės subjektai - ne Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, neturi teisės ir įgaliojimų spręsti klausimo dėl bylos perdavimo iš apygardos teismo, kuriam ji teisminga, kitam apygardos teismui ar apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 34 str., 65-66 str., 71 str.). Kaip minėta, bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui pareikšto nušalinamo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik tuomet, jeigu nušalinami ir kiti apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės tesimas, apylinkių teismų teisėjai ir bylą prašoma perduoti nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui (CPK 34 str. 3 d.). Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovės atstovė reiškia nušalinimą ieškinį nagrinėjančiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl negalimumo bylos nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam kitam apylinkės teismui. Todėl šį prašymą pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį turėtų iš esmės nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. yra bei buvo nagrinėjamos net 28 bylos, susijusios su pareiškėja, kai kuriose iš jų pareiškėja reiškė nušalinimo pareiškimus ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, taip pat įvertinus aplinkybę, kad ieškovė šioje byloje yra nepilnametė bei bylos nagrinėjimas ir taip užtruko, yra pagrindas šiuo konkrečiu atveju iš esmės išspręsti pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo.
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3- 1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais - subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025-1028).
Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovės nuomonė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai gali būti šališki nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2274-639/2012, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Prašyme pateikti ieškovės atstovės argumentai yra tik deklaratyvūs abstraktaus pobūdžio teiginiai, nėra konkrečių duomenų dėl kiekvieno bylą nagrinėjančio teismo teisėjo galimo šališkumo. Juo labiau, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie kitų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų negalimumą nagrinėti bylos, nors, nesant abejonių dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, tai ir yra teisiškai nereikšminga aplinkybė.
Esant tokiai faktinei situacijai, tenkinti ieškovės atstovės pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teismo nušalinimo ir prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui paduotame procesiniame dokumente išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad akivaizdžiai nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjų nušalinimo vilkina bylos nagrinėjimą ir gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesine teisėjų nušalinimo teise, už ką pareiškėjai gali būti skiriama CPK 95 straipsnyje nustatyto dydžio bauda.
Vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir 34 straipsnio trečiąja dalimi, 1. e. teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė
n u t a r i a:
Ieškovės D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2274-639/2012 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmesti.
L. e. teismo pirmininko pareigas
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė