Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-715-651/2014
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00261-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 47.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. spalio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo,
n u s t a t ė
2014-06-02 V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-05-30, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame „(duomenys neskelbtini)“, apie 23.20 val. pardavė 0,5 litro 21 proc. stiprumo alkoholinį gėrimą „Nemirof“, atidaryta pakuote, išsinešimui. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė prekybos alkoholiu taisykles, numatytas LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje.
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-08-28 nutarimu padarė išvadą, kad V. P. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta, ir skyrė 50 Lt baudą.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-28 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad jai inkriminuoto pažeidimo esmę sudaro tai, kad į barą atėjusiems jaunuoliams, užsisakiusiems butelį alkoholinio gėrimo, kurį ji atidarė, paaiškino, jog jie gėrimą turi vartoti vietoje. Ant baro padėtos ir vienkartinio naudojimo stiklinės, kurias ji įteikė pirkėjams. Apeliantė teigia, kad ji ėmėsi visų protingų priemonių, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, tačiau ji nėra apsaugota nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo teise, todėl ji negali būti baudžiama, nes jos veiksmuose nėra tyčios. Teismas motyvuojamojoje nutarimo dalyje nepagrįstai nurodė, kad nekelia abejonių pareigūnų parodymai, nes jie išsamūs, nuoseklūs, sutampantys ir atitinkantys pažeidimo faktines aplinkybes. Apeliantės manymu, priešingai – pareigūnai netgi nesugebėjo paaiškinti, kuris iš dviejų jaunuolių pirko ir nešėsi alkoholinius gėrimus. Kaip liudytoja apklausta R. P. taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl alkoholį pirkę jaunuoliai rašydami paaiškinimus buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų teikimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis šaukiamas apklausai. Todėl tokie jų paaiškinimai yra ydingi, iš jų net negalima suprasti, kaip buvo nustatyta jaunuolių tapatybė, todėl remtis jais negalima. Apeliantė pažymi, jog už panašius pažeidimus nebuvo bausta, tai netiesiogiai patvirtina, kad nustatytų taisyklių ji tikrai laikosi, barą aplanko daug lankytojų, visi puikiai supranta gėrimų vartojimo vietoje ypatumus, visiems pavyksta išaiškinti esamus reikalavimus. Teigia, jog ji nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo V. P. skundą atmeti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. P. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodyta.
Kaip matyti iš bylos duomenų, V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį kyla už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-05-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybiniame kioske „(duomenys neskelbtini)“ 23.20 val. pardavė 0,5 l alkoholinio gėrimo „Nemirof“ atidarytą pakuotę išsinešimui. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-07 yra išduota licencija, leidžianti laikinajame statinyje prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 22 proc. stiprumo visą parą (b. l. 12). Vadinasi, V. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja – pardavėja, turėjo teisę parduoti alkoholinius gėrimus po 22 val. Iš bylos duomenų, t. y. tarnybinių pranešimų, pačios V. P. paaiškinimo bei asmenų, pirkusių alkoholį, L. B., M. S. paaiškinimų (b. l. 7, 8, 13–15) nustatyta, jog V. P. pardavė L. B. ir M. S. alkoholinį gėrimą ir jį paduodama pirkėjams atsuko kamštelį, t. y. pardavė L. B. ir M. S. alkoholinį gėrimą atidarytoje pakuotėje. Tai reiškia, kad nebuvo pažeistas įpareigojimas parduoti alkoholį atidarytoje pakuotėje.
Remiantis pateikta medžiaga matyti, kad ginčas šiuo atveju yra kilęs tik dėl to, ar V. P. atsakinga už tai, kad atidarytoje pakuotėje parduotas alkoholis nebuvo vartojamas vietoje, t. y. viešojoje maitinimo įstaigoje. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad alkoholis bei kiti produktai yra parduodami kioske, o šalia jo įrengta terasa su lauko staliukais (b. l. 9–11). Taip pat iš V. P. paaiškinimų nustatyta, jog ji nurodė, kad buvo pateikti vienkartiniai indai. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame laikinajame statinyje yra sudarytos visos sąlygos, kad alkoholinius gėrimus būtų galima vartoti vietoje. Be to, V. P. nurodė, kad jaunuoliams, pirkusiems alkoholį, buvo paaiškinta, jog alkoholį reikia vartoti vietoje. Nors šiuo atveju negalima tokių V. P. paaiškinimų vertinti kaip vienareikšmiškai teisingų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pardavėjas nėra tas asmuo, kuris imtųsi kažkokių prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio. Be to, pardavėjas negali sekti kiekvieno pirkėjo. Tuo labiau kad pardavėjas turi aptarnauti ir kitus klientus. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. alkoholį pardavė pradarytoje pakuotėje, kad buvo sudarytos visos sąlygos alkoholį vartoti vietoje, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytų reikalavimų ji nepažeidė. Pažymėtina, jog vien tai, kad jaunuoliai manė galintys išsinešti alkoholį, negali būti pagrindas patraukti atsakomybėn pardavėją.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, todėl V. P. apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla jai nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėja Dalia Kursevičienė