Baudžiamoji byla Nr. 1-1019-899/2014

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00354-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5;

1.1.7.2.7 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant prokurorams Jonui Trumpuliui, Rasai Valančienei, Irenai Zgierskytei – Strumilaitei, 

gynėjai advokatei Ingai Mekienei,

nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų A. G. bei R. G. įstatyminei atstovei A. G.,

atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ G. (duomenys neskelbtini) pavaduotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. G. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - mažametę dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas mažametei R. G. fizinį skausmą.

Be to, I. G. 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto su savo šeimos nariais - žmona A. G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vieną kartą delnu į kairį skruostą, po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kišo obuolį jai į burną, - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. G. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio užuomazga daug seniau. Su A. G. gyvena 17 metų, 12 metų yra santuokoje. Viskas pakito po praeitais metais vykusių pusbrolio vestuvių, kuomet žmona susipažino su L. G.. L. G. jam nebuvo pažįstamas. Rugpjūčio mėnesį žmona savo profilyje „Facebook“ pasirašė „kai netikėtai aplanko meilė“. Spalio mėnesį santykiai atšalo, žmona išėjo miegoti atskirai, grįždavo vėlai - devintą ir pusę dešimt. Vasario 14 dieną susipyko su dukra, nes paprašė susitvarkyti kambarį, neleido žiūrėti televizoriaus, kol nesusitvarkys. Ji pasakė, kad nesitvarkys. Vasario mėnesį žmona paprašė gražiuoju skirtis ir padavė dokumentus skyryboms, po to atsiėmė. Po to rado žinutę žmonos L. G.. Vieno pokalbio metu žmona jam pasakė „esi ubagiškas, su ubagišku uždarbiu“. Gegužės 5 dieną buvo grįžęs bendradarbis iš Švedijos ir viskas buvo planuota iš anksto. Žmona dėl smurto meluoja,  nes jis gražiai neišsiskyrė. Ji nemotyvavo, kad ji turi draugą. Dukra jo tetai pasakė „nenorėjo tėtis skirtis geruoju su mama, tai išsiskirs taip“. Byla buvo pradėta kovo mėnesį, bet paskui sustojo. Tai žmonos kerštas, kad neišsiskyrė su ja gražiuoju. Žmona ėjo į anglų kursus, viskas buvo planuojama iš karto. Vasario 14 d. apšaukė dukrą dėl netvarkos, nuo televizoriaus ją nuvarė į viršų. Didžioji mergaitė žiūrėjo televizorių apačioje. Motina buvo darbe. Tuo metu buvo blaivus. Dukroms daug yra žadėta. Kadangi prieš Kalėdas atsisakė vaikams nupirkti po kompiuterį, nupirko smulkias dovanas, nes didelių dovanų pirkti reikalo nematė. Didžioji dukra buvo ruošiama kryptingai, nes pastoviai žmona kalbėjo „ar prisimeni kai tėtis ant tavęs šaukė, kaip telefono pavydėjo“. Klausė žmonos kodėl ji nuteikinėja vaikus. Šeštadienį dirbo, vakare išėjo pas draugą į gimtadienį, papriekaištavo už žinutes, sakė, kad atleis viską ir parėjęs nuėjo miegoti. Po to jau numigus papriekaištavo žmonai vėl dėl L. G. ir išėjo į lauką, prasėdėjo iki paryčių ir niekas jo neieškojo. Sekmadienį ryte išvažiavo, žmona pradėjo rašyti žinutes. Sekmadienį draugai parvežė. Ryte atsikėlęs pradėjo ruoštis į darbą, įvyko žodinis konfliktas, pasižiūrėjo, kad nėra automobilio. Paklausė kur automobilis, žmona sakė, kad kažkur yra. Patikrino garaže, automobilio nebuvo. Paėmė telefoną, dukra telefoną jam išplėšė iš rankų. Po to iš jos rankų telefoną pasiėmė, gal galėjo jai suskausti. Dukra jam pasakė „tu pyderi, pyderi“. Žmonos paklausė, ar girdėjo ką dukra pasakė, ji sakė, jog nieko negirdėjo. Prieš tai dieną mažoji dukra jam pasakė „tu gaidys“. Dukra pradėjo šaukti. Po to pasiėmė obuolį, suvalgė ir ruošėsi eiti į darbą. Pradėjo valgyti trečią obuolį ir lauke vėl paklausė kur automobilis, žmona pasakė, kad kažkur yra. Tuomet numetė obuolį ir pasakė, kad grįžę išsiaiškins. Sakė, kad automobilis ne jų, kad be jos leidimo automobilio parduoti negalima. Žmonos nėra mušęs. Nežino iš kur žaizda. Neatkreipė dėmesio, ar ji buvo susižalojusi iki įvykio. Mėlynių nematė, jų nebuvo. Susistumdymas buvo tik viduje, lauke konflikto nebuvo. Smurtą neigia. Grįžus žmonai vasario 14 dieną R. G. buvo viršuje. Žmona kvietė ateiti pakalbėti. Paaiškino, kad nemušė, tik paprašė susitvarkyti savo kambarį. Įvykis buvo koridoriuje, dukra griebė telefoną, o žmona lipo laiptais su skalbiniais. Erdvė, kur barnis įvyko, yra maža. R. nemušė, nežino kodėl iškilo toks klausimas. Telefoną paėmė dukrai suimdamas už riešo, gal ir galėjo sukelti skausmą. Žmona ėjo laiptais su skalbiniais. Prieš vasario 14 dieną buvo kalba apie santuokos nutraukimą taikiai, nežinojo, kad buvo L. G.. Su obuoliu išėjo į lauką, jos visos patenkintos, kad nėra automobilio, išėjo iš paskos. Paskambino draugams paklausti dėl automobilio. Žmona į policiją skambinti nepuolė. Į rankas gauna 1 830 Lt, moka visą paskolą, nors keturis mėnesius negali įeiti į namus, namai neprižiūrėti. Galimybės sumokėti ieškinį neturi, nes moką paskolą, išlaiko vaikus. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo. Ji jautėsi užtikrinta, su savimi turėdavo diktofoną. Ji skambino kelis kartus ir liepė paskambinti įgaliotiniui, kad leistų susitikti. Ji visą laiką jį provokuodavo. Todėl pasiūlė susitikti „T.“ kavinėje. Vaikai susitikimų metu nesislapstė, baimės iš jų nepajuto.

Nukentėjusioji A. G. teisme parodė, kad konfliktas įvyko dėl automobilio. Smurtą iš vyro patiria daug metų, tik ankščiau nedrįso kreiptis. Jam jaučia didelę baimę, pamačius jį tiesiog negali paeiti. Ankščiau į policiją nedrįso kreiptis, dabar išdrįso dėl vaikų. Gegužės 5 d. ryte (duomenys neskelbtini) vaikai ruošėsi į mokyklą, vyras - į darbą. Jis buvo pagiringas, nes dvi dienas gėrė. Atsikėlęs pamatė, kad nėra automobilio, pamatė, kad nėra raktelio, labai supyko, pasakė „durne, jis tau nepriklauso“, pamojavo techninės apžiūros pasu, pasakė, kad apkaltins vagyste, kad automobilis priklauso kitai moteriai. Sukonfliktavus atbėgo didžioji dukra. Jis iš pradžių trenkė dukrai, išėjus lauke ant laiptų trenkė jai (A. G.) su obuoliu ir bandė jį sukišti į burną. Pajuto skausmą, tirpimą. Jis neblaivus išvažiavo į darbą su tarnybiniu automobiliu. Dukrai A. sudavė vieną kartą į skruostą stiprų antausį. Visos trys buvo namie. Namie yra holas, laiptai prie išėjimo iš namų. Buvo už jo nugaros, dukra buvo priešais. Jis šaukė ant A., ji puolė, klausė „ką darai“. Matė rankos atitraukimą nuo skruosto. Skruostas buvo raudonas. Ji iš vonios iš karto pribėgo. Jis pasakė dukrai, kad ji rengiasi kaip prostitutė, dažosi. Jis buvo piktas, pagiringas, dukrą užgauliojo. Jis buvo piktas ir dėl automobilio. Ieškojo raktelio, kurį buvo pasislėpęs, po to susirado.  Jis visą savaitgalį gėrė. Kieme ant laiptų išėjusi klausė „kodėl taip elgiesi, kodėl atimi automobilį“. Jis skambino draugams. Pajuto smūgį į veidą su obuoliu, sukando dantis, kad obuolio nesugrūstų. Vaikai stovėjo šalia. Viskas vyko greitai, praėjo 15-20 minučių. Tai matė abi dukros, nes dukros visuomet atbėga jos gelbėti. Dukros visuomet bijo. Obuolį grūdo, netikėtai pajuto skausmą, tirpimą. Paskui burnoje buvo guzas. Galvojo, kad į medikus kreiptis nereikia, nes atvyko policijos pareigūnai. Trečią dieną tik suprato, kad reikia kreiptis ir tuomet kreipėsi į ekspertus. Buvo suduota į žandikaulį ir jai grūdo obuolį į burną. Tas obuolio kišimas buvo skaudus, burnoje pajuto kraujo skonį. Ekspertas rado jau užsitraukusią žaizdelę burnoje. Su byla susipažinusi. Nežino už ką galima mušti žmogų, o ypač vaikus. Jei jis nebūtų lietęs vaikų, būtų toliau kentėjusi, laukusi kol vaikai užaugs. Juto ne tik fizinį smurtą, bet ir kitokį. Vyras buvo agresyvus nuo pat pradžių, kuo vaikai augo didesni, tuo daugiau nuo jo gaudavo. Pavėlavo grįžti į namus, todėl varė ją iš namų. Jai buvo net gi laikas nurodytas kada turi grįžti. Pasipriešino su juo miegoti, nuėjo į kitą kambarį. Mažajai pasakė, kad atiduos į vaikų namus, bet ji tada nedrįso kreiptis į policiją. Mėlynes yra rodžiusi tik tetai, mėlynes matė ir bendradarbiai, klausdavo iš kur mėlynės. Jiems buvo suteikta psichologinė pagalba. Vaikai apklausiami policijos pareigūnų. Ji vyro labai bijo, baimė yra likusi. Buvo visos trys, dukros prašė „mama, kviesk policiją“, verkė. Kuomet jos paragino, išdrįso. Skambino į moterų centrą, policijoje davė parodymus ir manė, kad to užtenka ir daugiau niekur kreiptis nereikia. Atvykę pareigūnai viską matė. Moterų centre paaiškino, kad reikia kreiptis į ekspertus. Su policijos pareigūnų leidimu bendravo. Jis buvo atėjęs daiktų, vieną kartą norėjo paimti mažąją dukrą. Jam pasakė, kad dukra ne šuniukas. Atsiprašymo iš jo pusės nebuvo. Dukra atbėgo kai vyras pasiuto dėl automobilio, jis pradėjo sakyti „kaip tu atrodai, kaip tu rengiesi, kaip dažaisi“. Nepamena, ar dukra prieš vyrą išsakė negražius necenzūrinius žodžius. Tą dieną jai sunku prisiminti. Prieš suduodant A., ar jis kalbėjo telefonu, nepamena. Prieš jai suduodant vyras kalbėjo telefonu. Telefono iš jo neatimtų ji, vaikas - juo labiau. Reikalinga psichologinė pagalba, dar dabar pilnai negali atsigauti. Vaikams žala yra padaryta, joms yra reikalinga psichologinė pagalba ir ateityje bus reikalinga. Pagalba buvo paskirta Vaiko teisių apsaugos tarnybos, dokumentas buvo pateiktas skyrybų byloje. I. G. į kavinę nesikvietė, bet jam skambino dėl paskolos. Prašė vaikų, kad paskambintų tėčiui ir pabendrautų. Su I. G. susitikę yra ne kartą, kadangi nedideliame mieste neįmanoma ne vienam būnant. Kavinėje buvo susitikę, nes ten yra vieša vieta, buvo pokalbis. Kad eis į policiją, jam rašė tokią žinutę, nes jis visą naktį gėrė, grasino, kad nusižudys. Stengėsi, kad jis nurimtų. Sekmadienį buvo nuėję į policiją, bet buvo užrakinta. Negalėjo miegoti, nes jis trankėsi visą naktį, grasino nusižudyti, vaikams kėlė baimę. Šeštadienį buvo košmariška diena. Tiksliai visko nepamena. Nepamena, ką tiksliai jam parašė, bijojo, kad jis tikrai nusižudys. Vyras skambino draugams, jie - jai, tai buvo košmaras. Jis dažnai prisigalvoja dėl ko pavyduliauti ir dėl ko priekaištauti. L. G. – jos bendradarbis, dirba vienoje įmonėje. Apie jų pokalbį negali pasakyti. Jie seniai yra pažįstami. Seniai norėjo skirtis dėl smurto, dėl nesutarimo, dėl žeminimo, bet bandė taikytis prie visko. Grįžo iš darbo po 18.00 val. Dirbo parduotuvėje „G.“ pardavėja. Namie buvo neįprastai tylu. Didžioji nusiverkusi stovėjo, paklausė „kas yra“, ji parodė padėtą rožę su Valentino diena ir liepė eiti į viršų. Viršuje rado nusiverkusią dukrą, paklausė kas nutiko, pasakė, kad tėtis mušė. Apžiūrėjo dukrą, jos rankos ir kojos buvo raudonos. Didžioji dukra girdėjo, kad ji šaukia „nemušk, man skauda“. Tai vyko vasario 14 dieną. Apie šį įvykį policija buvo informuota gegužės 5 dieną, nes pati mažoji pradėjo pasakoti. Tą dieną iš baimės neišdrįso kreiptis į policijos pareigūnus. Su vyru pakalbėjo piktai. Jis pasakė, kad taip auklėja dukrą. Ji sakė, kad trenkė ranka, po to trankė su pagalve. Smūgių skaičiaus tiksliai negali pasakyti, apklausos metu ji prisiminė tiksliai. Jis buvo blaivus. Vaikas neįgalus - šuntuotas. Dukra kažko nesusitvarkė. Jis sakė, kad taip ją auklėjo. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad kaltinamojo nepamena. Tarnyboje per dieną būna du-trys atvejai dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarnybinis pranešimas rašomas po įvykio, jame viskas išdėstoma ir yra tiesa. Smurto atveju po įvykio asmenį pristato į nuovadą, užrašo ką vyras, ką moteris pasako, nurodo sužalojimus. Jei nurodyta, kad buvo paraudimas, tai vadinasi taip ir buvo. Jei stiprūs sužalojimai, kviečiami medikai. Dirba K. mieste ir apylinkėse, bet konkrečiai šio atvejo nepamena. Dažniausiai aplinkybės surašomos tik iš nukentėjusiosios žodžių, nurodytoje lentelėje, kur nupieštas žmogus, pažymi smurto požymius. Atvykę atlieka pirminius veiksmus, sulaiko įtariamąjį, gauna paaiškinimą, po to atvyksta operatyvinė grupė ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Jei būna išvartyti, išdaužyti baldai, daiktai, pažymi tarnybiniame pranešime. Tokių smulkių daiktų, obuolio graužtuko nežymi, pareigūnams smulkiai visko neaiškino.

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu, santykių su juo jokių. Įvykių dėl smurto artimoje aplinkoje būna daug, įvykio nepamena. Su kaltinamuoju bendravo, ką jis aiškino, nepamena. Viskas parašyta tarnybiniame pranešime.

Liudytoja Romualda P. R. teisme parodė, kad su visa G. šeima sutaria gerai. Šiai dienai bendrauja su I. G., nes jo žmonos nėra Lietuvoje. 2013-07-27 vyko jos sūnaus vestuvės, nuo to laiko viskas ir prasidėjo. Gegužės 2 d. išvažiavo į darbą, grįžusi rado Irmanto praleistų skambučių. Skambino jam, bet neprisiskambino, po to paskambino jo mamai, ji sako „nepriskambinsi, nes jis yra areštinėje“. Skambino jo žmonai, ji neatsiliepė. Paskambino dukrai A.. Ji iš pradžių sakė, kad tėvas darbe. Po to pasakė, kad yra areštinėje. Ji sakė „tėvai barėsi ir mama pasakė, kad jis nenori išsiskirti gražiuoju, dabar bus kitaip. Mes dabar laimingos vaikštome po namus“. Su A. G. po barnių nebendravo. Su ja matėsi tik 2013-07-27. Su mergaitėmis ji atvykdavo pas draugą, kuris gyvena netoliese , t. y. jų kaime. Iki tos dienos G. sutarė gražiai. A. pasakė, kad tėvai susibarė. Iš pradžių ji nesakė, kad tėvas areštinėje. Sakė „tiek stiklų, neina pereiti, sudaužė vidines duris“. Žmona yra sakiusi, kad „mūsų tetukas geras“, niekada nesakė, kad ją skriaudžia. Visi gražiai bendravo. Visiems buvo staigmena dėl jų šeimos iširimo. Pati gyvena Š. rajone. Jie ankščiau atvažiuodavo, palikdavo mergaites per vasarą. A. G. tėvai gyvena 20 km nuo jos atstumu. A. G. matė, nes su L. jos žentas yra giminės. Kaime pas jį matė ne kartą.

Nors I. G. pagal jam inkriminuotinus nusikaltimus kaltės nepripažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios A. G. teisme duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2014-05-05 A. G. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2014-05-05, apie 7.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. ją sumušė vyras I. G. su obuoliu vieną kartą smogdamas į veidą, obuolį bandydamas sugrūsti į burną. Taip pat I. G. rankos delnu vieną kartą smogė dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. į veidą. 2014-02-14 I. G. sumušė mažametę dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., su pagalve suduodamas 3-4 kartus į įvairias kūno vietas ir du kartus smogė ranka (1 t., 2 b. l.);

- 2014-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) esantis mūrinis dviejų aukštų namas (1 t., 3-7 b. l.);

- 2014-05-05 pareigūno A. J. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgių sudavimu iš rankos į kairį žandą, kuris sukėlė fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime užfiksuotas paraudimas. Taip pat nurodyta, kad buvo smurtauta nepilnametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu (1 t., 15-17 b. l.);

- 2014-05-05 asmens blaivumo testas, pagal kurį I. G. nustatytas 0,60 promilės girtumas (1 t., 79 b. l.);

- 2014-05-07 specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31 b. l.);

- nepilnametės nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad viskas vyko prieš mėnesį iki apklausos, t. y. gegužės pradžioje, tikslios datos neprisimena. Ryte buvo susiruošusi eiti į mokyklą, tėtis kaip įprastai išvadino A. G. „prostitute, kekše ir kitaip“. Įsivėlė ginčas ir tėtis I. G. stipriai trenkė A. G. į kairį žandą. Buvo žymė, kuri išnyko per pusvalandį, bet tą dieną žandą dilgčiojo. Po to ginčo mama pykosi su tėčiu, I. G. laikė graužtuką ir su kumščiu trenkė mamai A. G. į žandą, po to bandė graužtuką į burną sukišti. Laiko tarpas tarp to, kai tėtis I. G. trenkė A. G. ir mamai 15 min., tai buvo tas pats konfliktas. A. G. tėtis I. G. sudavė kambaryje, o mamai A. G. lauke. A. G. pasakė, jog kviečia policiją ir I. G. pabėgo. A. G. iškvietė policiją, po dviejų dienų nuėjo abi į ekspertizę, bet A. G. nieko nerado, o A. G. žandas buvo iš vidaus sužeistas. I. G. tada pagiringas buvo, gal A. G. nesusilaikė ir tėčiui pasakė ką necenzūrinio, bet tėtis visada vartoja necenzūrinius žodžius. Per Valentino dieną A. G. girdėjo kaip sesė R. G. klykė, I. G. ją mušė, I. G. R. G. taip auklėjo. Mušė delnu ir pagalve. A. G. to nematė, bet girdėjo, kaip klykė sesuo ir daužėsi pagalvė, A. G. buvo apačioje, o sesuo kambaryje. I. G. neleido R. G. išeiti ir telefoną atėmė, kad mamai nepaskambintų, nes mama darbe buvo. Po to I. G. parėjo su rože pas mamą, o A. G. mamai pasakė eiti į viršų, kur mama rado sesę. Girdėjo kaip sesuo verkė, prašė, jog nebemuštų. Dėl ko buvo konfliktas tada, nežino. Kai tėvas A. G. sudavė per veidą, sesuo R. buvo tėvui už nugaros. A. G. buvo vonioje, durys buvo atidarytos, nežino, ar mama matė. Mama su tėčiu pykstasi nuo tada, kai tėtis buvo jas visas išmetęs iš namų. Konfliktai namuose būna kai tėtis blaivus ir kai girtas (1 t., 51-52 b. l.);

- nepilnametės liudytojos R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad viskas vyko ryte, tikslios dienos nepamena, pavasaris buvo. Vasario 14 dieną su ja viskas vyko. Valentino diena, tėtis neleido R. G. žiūrėti televizoriaus, nes nesusitvarkė kambario. Nesitvarkė vis tiek. Tėtis I. G. atėjo ir pradėjo R. G. mušti su delnu per rankas ir kojas. Po to I. G. pagalve ją mušė, pagalvė didelė, ant jos R. G. miega, sudavė su pagalve 3-4 smūgius, nelabai skaudėjo, prieš tai ranka sudavė 3-4 smūgius. Kai sudavė pirmą kartą, R. G. sėdėjo ant lovos, po to jau ant žemės sėdėjo susirietusi, kad nemuštų. Po to davė R. G. per kojas, ji atsistojo, tada mušė pagalve. Mama grįžusi atėjo į R. G. kambarį ir ją pamatė, o R. G. mamai viską papasakojo. Skaudėjo kai tėtis mušė ranka. Dar buvo įvykis ryte, galėjo būti gegužės 5 diena, mama su tėčiu susipyko, o sesuo įsikišo. R. G. buvo tėčiui už nugaros, kai jis trenkė delnu A. G. per žandą. Po to tėtis buvo nuėjęs kažkur, o mama ėjo aiškintis dėl mašinos, tėtis trenkė mamai graužtuku ir norėjo jį sugrūsti į burną, tai buvo pusiau obuolys, bet tėtis po to išvažiavo, o mama iškvietė policiją. Sesei A. tėtis davė stipriai, liko žymės, neatsiprašė. Sesei A. G. sudavė kambaryje, nematė kaip sudavė, tik girdėjo, nes buvo tėčiui už nugaros. A. G. nevadino tėčio negražiais žodžiais, bet garsiai šaukė ant mamos ir sesers (1 t., 59-61 b. l.).

Išdėstyti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. G. teisme metu duoti parodymai apie I. G. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, nukentėjusiųjų A. G., R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie I. G. prieš jas panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog I. G. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - mažametę dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas mažametei R. G. fizinį skausmą; be to, 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto su savo šeimos nariais - žmona A. G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vieną kartą delnu į kairį skruostą, po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kišo obuolį jai į burną, - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A. G. fizinį skausmą. Šiuo atveju surinkti įrodymai yra sutampantys, patvirtinantys, kad I. G. smurtavo tiek sutuoktinės, tiek savo abiejų vaikų atžvilgiu. Jau pirminiame A. G. protokole – pareiškime aiškiai buvo įvardinta, kokius neteisėtus veiksmus I. G. 2014-05-05 atliko sutuoktinės ir dukters A. G. atžvilgiu, ir kokius neteisėtus veiksmus 2014-02-14 atliko dukters R. G. atžvilgiu, nurodant, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Kviečiant policijos pajėgas į įvykio vietą, A. G. nurodė, kad jos vyras I. G. jai su obuoliu trenkė per veidą, o kiek anksčiau trenkė ranka vaikui (A. G.) (1 t., 8 b. l.). Pareigūno A. J. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad A. G. nurodė, jog I. G. smurtavo tiek jos, tiek dukters A. G. atžvilgiu; tarnybiniame pranešime užfiksuotas paraudimas (1 t., 15-17 b. l.). Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog A. G. padarytas sužalojimas: muštinė žaizda kairio lūpų kampo vidiniame paviršiuje; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus kairę veido pusę; A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31 b. l.). Kad nukentėjusios patyrė fizinį smurtą, ko pasekoje turėjo atitinkamų psichologinių problemų, patvirtina ir Šiaulių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-09-09 raštas Nr. S-31. Jame nurodyta, kad A. G., A. G. ir R. G. kreipėsi į tarnybos psichologą dėl patiriamo smurto namų aplinkoje ir psichologo konsultacijas lankė nuo 2014-06-13 iki 2014-07-04. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios A. G. parodymai yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusiųjų mažametės R. G. ir nepilnametės A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems parodymams, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Kad tėvas/vyras iš tikrųjų naudojo fizinį smurtą savo žmonos ir dukrų atžvilgiu, įrodo nukentėjusiosios A. G. protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės, kad vyras su obuoliu vieną kartą smogė jai į veidą ir bandė obuolį sugrūsti į burną ir vieną kartą smogė dukrai A. G. (1 t., 2 b. l.). Teisme A. G. parodė analogiškas aplinkybes, kad I. G. iš pradžių trenkė dukrai, išėjus lauke ant laiptų trenkė jai (A. G.) su obuoliu ir bandė jį sukišti į burną; pajuto skausmą, tirpimą; tas obuolio kišimas buvo skaudus, burnoje pajuto kraujo skonį; matė rankos atitraukimą nuo skruosto; skruostas buvo raudonas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis I. G. teisme negalėjo paaiškinti, iš kur pas žmoną buvo rastas sužalojimas ir jis parodė, kad žmonos nėra mušęs; nežino iš kur žaizda. Tokią kaltinamojo I. G. poziciją teismas vertina kritiškai ir laiko, kad tai kaltinamojo iškelta gynybinė versija, kuria siekia išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Kitos nukentėjusiosios taip pat patvirtino aplinkybes, kad I. G. šeimoje vartojo smurtą kitų šeimos narių atžvilgiu. A. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėtis I. G. stipriai trenkė A. G. į kairį žandą; buvo žymė, kuri išnyko per pusvalandį, bet tą dieną žandą dilgčiojo; po to ginčo mama pykosi su tėčiu, I. G. laikė graužtuką ir su kumščiu trenkė mamai A. G. į žandą, po to bandė graužtuką į burną sukišti; girdėjo kaip sesuo verkė, prašė, jog nebemuštų (1 t., 51-52 b. l.). Mažametė R. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kai jai tėvas sudavė pirmą kartą, pati sėdėjo ant lovos, po to jau ant žemės sėdėjo susirietusi, kad nemuštų; po to davė R. G. per kojas, ji atsistojo, tada mušė pagalve; tėtis trenkė mamai graužtuku ir norėjo jį sugrūsti į burną, tai buvo pusiau obuolys; sesei A. tėtis davė stipriai, liko žymės, neatsiprašė; sesei A. G. sudavė kambaryje, nematė kaip sudavė, tik girdėjo, nes buvo tėčiui už nugaros (1 t., 59-61 b. l.). Pažymėtina, kad teisme kaltinamasis I. G. nors ir netiesiogiai, t. y. teisme parodydamas kiek kitas įvykio aplinkybes, o būtent - telefoną paėmė dukrai suimdamas už riešo, gal ir galėjo sukelti skausmą, t. y. pripažino, kad dukrai galėjo sukelti fizinį skausmą. Šios nukentėjusiųjų parodytos aplinkybės, t. y. apie kaltinamojo naudotą smurtą jų atžvilgiu ir atsiradusios pasekmės atsipindi kituose rašytiniuose dokumentuose, t. y. policijos pareigūnai tiesiogiai įvykių nematė, tačiau jie paaiškino, kad reikšminga informacija buvo užfiksuota atitinkamuose dokumentuose. Liudytojas A. J. teisme parodė, tarnybinis pranešimas rašomas po įvykio, jame viskas išdėstoma ir yra tiesa; smurto atveju po įvykio asmenį pristato į nuovadą, užrašo ką vyras, ką moteris pasako, nurodo sužalojimus; jei nurodyta, kad buvo paraudimas, tai vadinasi taip ir buvo. Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad įvykio neprisimena, viskas parašyta tarnybiniame pranešime. Taigi, nukentėjusiųjų duoti parodymai sutampa su išvardinta rašytine medžiaga, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų duotų parodymų teisingumu. Nors tarp A. G. ir I. G. vyksta skyrybų procesas, tai, įvertinus surinktų įrodymų visetą, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios išreikšta pozicija – ji itin nuosekli, detalizuota. Teismo nuomone, šiuo atveju I. G. neigdamas jam inkriminuojamus nusikaltimus, tik bando išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės, todėl jo tokia pozicija vertintina kritiškai. Tiek nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., tiek nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 3 d., įrodyti. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo I. G. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš A. G. ir A. G.) ir pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (smurtas prieš R. G.).

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas I. G. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

I. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Praeityje neteistas (1 t., 65 b. l.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (kaip pripažino I. G., alkoholį buvo vartojęs vakare, t. y. iki įvykio) ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dirbantis K. m. u. (1 t., 71 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., 73 b. l.), praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 77-78 b. l.). Nėra atlyginęs nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos. Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymą I. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 1 p., o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., padarymą I. G. skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmių rūšys, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių dydžiai nustatytini kaip mažesni nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme.

Pastebėtina, kad I. G. nusikalto būdamas neteistas, yra dirbantis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs tai, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Į bausmės laiką įskaitytinas I. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014-05-05, 09.00 val. iki 2014-05-06, 13.50 val. (1 t., 89-90 b. l.) (LR BK 65 str., 66 str.).

I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 93-94 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

2014-06-23 nukentėjusioji A. G. ir nukentėjusiųjų A. G. bei R. G. atstovė pagal įstatymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti po 1 500 Lt iš I. G. kiekvienai iš nukentėjusiųjų (1 t., 33 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5 straipsnis).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Nukentėjusioji mažametė R. G., nukentėjusioji nepilnametė A. G. ir A. G. patyrė fizinį skausmą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo I. G. veiksmų. Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė A. G. teigė, kad dėl I. G. nusikalstamų veikų tiek ji pati, tiek dukros patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, mažametei dukrai dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, ji patyrė fizinį skausmą, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. O taip pat dėl netinkamo tėvo/vyro elgesio A. G. bei A. G. patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, todėl ir jos turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad I. G. veiksmai prieš A. G. ir A. G. buvo vienkartinio pobūdžio, o prieš mažametę dukrą R. G. neteisėti veiksmai buvo naudoti aktyviau, suduodant didesnį skaičių smūgių; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie būtų sukėlė sunkesnes pasekmes nukentėjusiosioms, nebuvo padaryta; po šio įvykio buvo kreiptasi dėl patirto smurto į Šiaulių pedagoginę psichologinę tarnybą; į tai, kad I. G. yra dirbantis, gaunantis pastovias pinigines pajamas, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų IV ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas A. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo Irmanto G. R. G. naudai priteistina 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. G. naudai priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. G. naudai priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-07-01 nutarimu laikinai apribotos I. G. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – bankų sąskaitose esančius 4 500 Lt  (1 t., 154-155 b. l.). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimas (realiai jiems atlyginta padaryta neturtinė žala).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (720 Lt advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į I. G. finansinę padėtį (gaunama alga nėra didelė, turi skolinių įsipareigojimų), į šiuo nuosprendžiu priteistų piniginių lėšų sumas, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: - kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu – paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant I. G. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę I. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies  8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. G. atidėti 1 (vieneriems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šį įpareigojimą:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti I. G. laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-05, 09.00 val. iki 2014-05-06, 13.50 val. išbūtą laiką.

I. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiosios R. G. įstatyminės atstovės A. G. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai R. G. tenkinti visiškai ir priteisti iš I. G. 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) sumą neturtinei žalai nukentėjusiosios R. G. naudai.

Nukentėjusiosios A. G. įstatyminės atstovės A. G. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai A. G. tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. G. 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumą neturtinei žalai nukentėjusiosios A. G. naudai.

Nukentėjusiosios A. G. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. G. 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumą neturtinei žalai nukentėjusiosios A. G. naudai.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą I. G. turtui – 4 500 litų, esantiems bankų sąskaitose, panaikinti galutinai išsprendus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimą.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis 720 Lt dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                   Bronius Vinciūnas