Baudžiamoji byla Nr. 2K-352-976/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33820-2016-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                        2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas: iš civilinės atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z. priteista 1000 Eur neturtinė žala sumažinta iki 500 Eur. Taip pat priteista iš nuteistosios D. L.-K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z. 300 Eur už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 100 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu D. L.-K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį paskiriant 80 MGL (3012,8 Eur) baudą ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – paskiriant 100 MGL (3766 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (3766 Eur) bauda.

Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z. iš civilinės atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 1000 Eur neturtinės žalos, o iš nuteistosios D. L.-K. – 10,46 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       D. L.-K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, dirbdama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK) (duomenys neskelbtini) tyrėja ir tirdama policijoje gautus 2016 m. vasario 11 d. D. Š. ir K. Z. pareiškimus, tyčia nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 29 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2016 m. vasario 19 d. D. Š. ir 2016 m. vasario 23 d. K. Z. vardu surašė paaiškinimus, nurodydama juose tikrovės neatitinkančią informaciją bei paaiškinimuose parašydama „surašita teisingai“, „sarašita teisingai“ ir pasirašydama už D. Š. bei K. Z., šių paaiškinimų pagrindu, 2016 m. vasario 29 d. A. M. nedalyvaujant, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-52734593-16, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-52735278-16, kuriuose parašė tikrovės neatitinkantį A. M. paaiškinimą bei pasirašė už A. M. Taip ji suklastojo tikrus dokumentus – 2016 m. vasario 19 d. D. Š., 2016 vasario 23 d. K. Z. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-52734593-16 ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-52735278-16.

2.       Taip pat ji pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja – policijos pareigūnė, dirbdama Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. tyrėja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – vykdydama savo pareigas ir tirdama policijoje gautus 2016 m. vasario 11 d. D. Š. ir K. Z. pareiškimus, tyčia nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 29 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2016 m. vasario 19 d. D. Š. ir 2016 m. vasario 23 d. K. Z. vardu surašė paaiškinimus, nurodydama juose tikrovės neatitinkančią informaciją bei paaiškinimuose parašydama „surašita teisingai“, „surašita teisingai“ ir pasirašydama už D. Š. bei K. Z., šių paaiškinimų pagrindu 2016 m. vasario 29 d. A. M. nedalyvaujant surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-52734593-16, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-52735278-16, kuriuose parašė tikrovės neatitinkantį A. M. paaiškinimą bei pasirašė už A. M. Taip ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktus, padarė didelę žalą D. Š. ir K. Z., nes pažeidė jų teises ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, taip pat padarė didelę žalą valstybei, nes pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą.

II.        Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3.       Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo ir sumažino iš civilinės atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, priteistos neturtinės žalos dydį nuo 1000 Eur iki 500 Eur. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teismas įvertino ne tik tai, kad K. Z. dėl D. L.-K. veiksmų jaučia nusivylimą ir nepasitikėjimą policijos institucija, patyrė įtampą ir nerimą, nesijaučia saugus, kreipėsi į psichologą, bet ir tai, kad iš jo paaiškinimų matyti, jog dėl jo prastos emocinės būsenos ir patirto streso jis kaltina ne tik D. L.-K., bet ir A. M. Be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų K. Z. lankėsi pas psichologą, nenurodyta, kokie sutrikimai diagnozuoti, ar pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.       Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo ir jo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti solidariai iš civilinių atsakovų – D. L.-K. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:

4.1.        Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas, nepagrįstai susiaurino turtinės žalos atlyginimo taikymą ir aiškinimą baudžiamajame procese nurodydami, kad atstovavimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249 straipsnio reguliavimo sritį, t. y. nėra turtinė žala ir negali būti priteisiamos baudžiamajame procese. Administracinės bylos nagrinėjimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 279 straipsnis įtvirtino galimybę kompensuoti nukentėjusiajam tik atvykimo į teismą išlaidas, todėl nukentėjusysis K. Z. administraciniame procese neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo. Taigi, nukentėjusysis negalėjo vadovautis ATPK nuostatomis, kad būtų atlygintos išlaidos už atstovavimą, todėl šios išlaidos laikytinos patirta turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Be to, CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), todėl išlaidos, patirtos administraciniame procese, atitinka žalos apibrėžimą, taip pat yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais: jei kaltinamoji nebūtų padariusi nusikalstamų veikų, tuomet nukentėjusysis nebūtų teismui pateikęs skundo. Todėl, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, administracinio proceso metu patirtos atstovavimo išlaidos (170 Eur) laikytinos turtine žala ir turi būti priteisiamos nukentėjusiajam.

4.2.        Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nesivadovavo aktualia teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį ir priteisė pernelyg mažą turtinę žalą (pirmosios instancijos teismas – 1000 Eur, o apeliacinės instancijos teismas šią sumą sumažino iki 500 Eur). Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, akcentavo tik nusikalstamos veikos padarinius, tačiau neanalizavo kitų teisiškai svarbių kriterijų, nurodytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. neatsižvelgė, kad nuteistoji žalą nukentėjusiajam padarė veikdama tiesiogine tyčia, nevertino nuteistosios turtinės padėties, taip pat aplinkybės, kad kitas civilinis atsakovas yra juridinis asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities VPK. Taip pat teismai neatsižvelgė, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos padarė didelę žalą civiliniam ieškovui, nes pažeidė jo teises ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka.

4.3.        Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl procesinių palūkanų nepriteisimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad norint priteisti procesines palūkanas reikalingas priežastinis ryšys su neteisėta veika. Procesinių palūkanų priteisimas yra siejamas su atsakovo procesiniu elgesiu, bet ne su padaryta nusikalstama veika, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino procesinių palūkanų priteisimo nuostatas, siedamas priežastinį ryšį su padaryta nusikalstama veika. Be to, bylą nagrinėję teismai vadovavosi netinkamu precedentu, nustatytu kasacinėje nutartyje Nr. 2K-99-648/2016, nurodydami, kad procesinės palūkanos ir delspinigiai baudžiamosiose bylose nepriteisiami, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių (BK 1992 straipsnis). Tai patvirtina ir kasacinės instancijos teismo formuojama praktika. Antai kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2007, 3K-3-144-915/2018).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       K. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės, neturtinės žalos ir procesinių palūkanų

6.       Kasatorius – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. – teigia, kad teismai netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio nuostatas, nes atstovavimo išlaidų administracinio teisės pažeidimo byloje nepripažino turtine žala baudžiamojoje byloje.

7.       Baudžiamojoje byloje, kurioje D. L.-K. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o civiline atsakove pripažinta Lietuvos valstybė (atstovaujama Šiaulių apskrities VPK), kasatorius buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti 170 Eur atstovavimo išlaidas, jo patirtas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Kasatoriaus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nuteistajai D. L.-K. suklastojus K. Z. paaiškinimą, neva jis neturi pretenzijų A. M., buvo nukentėjusiajam nepalankiai išnagrinėta administracinė byla, t. y. A. M. nubaustas per švelniai (už administracinį teisės pažeidimą). Kasatorius savo prašymą laikyti šias išlaidas turtine žala ir priteisti nagrinėjamoje byloje grindžia tuo, kad jeigu nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta (nebūtų suklastoti dokumentai), nebūtų kilę ir proceso išlaidų, patirtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo byloje klausimų.

8.       Kaip matyti iš teismų sprendimų, abiejų instancijų teismai nurodė, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas buvo reglamentuojamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 279 straipsnyje, be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusysis K. Z. patirtų išlaidų atlyginimo klausimo nekėlė. Teismai atkreipė dėmesį į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos (turtinės žalos) sampratą ir nurodė, kad išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nepatenka į minėto CK straipsnio reguliavimo sritį.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji aiškinama remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Kaip jau minėta, jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

10.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorius neturėjo galimybių gauti tokio pobūdžio procesinių išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, nes tuo metu galiojęs ATPK nenustatė išlaidų advokatui atlyginimo.

11.       Kasatorius teisus teigdamas, kad ATPK 279 straipsnis įtvirtino, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, tarp jų atvykimo išlaidos. Tačiau ATPK 249 straipsnio 

12.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. Z. patirtos procesinės išlaidos pagrįstai nepripažintos turtine žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

13.       Nukentėjusysis K. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur, neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus kriterijus, lemiančius neturtinės žalos dydį, taip pat pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalį.

14.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15.       Byloje nustatyta, kad nuteistoji D. L.-K., suklastojusi K. Z. paaiškinimą, tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė jo kaip nukentėjusio nuo neteisėtos veikos asmens teisę į teisingą procesą, todėl nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog, visų pirma, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala, kurią jis apibūdina kaip patirtą stresą ir emocinius išgyvenimus, susijusi ne tik su nuteistosios D. L.-K., bet ir su A. M. veiksmais (dėl kurių nukentėjusysis ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas), antra, byloje nepateikta jokių įrodymų, jog nukentėjusysis būtent dėl nuteistosios veiksmų lankėsi pas psichologą, nenurodyta ir kokie sutrikimai jam diagnozuoti. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinio atsakovo apeliacinį skundą, taip pat pripažino, kad nukentėjusysis vis dėlto kreipėsi dėl galimai nusikalstamos prieš jį padarytos veikos į kompetentingas institucijas: dėl K. Z. pareiškimo, ištyrus visas pareiškime nurodytas aplinkybes bei atlikus kitus procesinius veiksmus, buvo priimtas procesinis sprendimas (1 t., b. l. 64–66), kuriame buvo paaiškinti tokio sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo vertintas aplinkybes, taip pat pirmiau minėtą aplinkybę, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino, apeliacinės instancijos teismas K. Z. priteistą neturtinės žalos dydį motyvuotai sumažino nuo 1000 iki 500 Eur.

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimą bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu, neturtinės žalos dydžio nenustato; neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas tik patikrina, ar teismas, byloje išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai laikėsi CK normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje, ir ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos. Taigi, kitaip vertinti teismų ištirtus įrodymus, kuriais remiantis buvo nustatytas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

17.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos dydžio suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teisės taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

18.       Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė įstatymą, nepriteisdami procesinių palūkanų.

19.        CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

20.       Nors teismai, atmesdami K. Z. reikalavimą priteisti procesines palūkanas, akcentavo skirtingą baudžiamojo ir civilinio procesų paskirtį, taip pat tai, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese, patys savaime šie argumentai, nesant kitų faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios lemtų efektyvų žalos atlyginimo užtikrinimą, teisiškai nepagrindžia sprendimo nepriteisti procesinių palūkanų, jei toks prašymas buvo pareikštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškinys, kuriame buvo pareikštas prašymas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, buvo pareikštas 2017 m. rugsėjo 11 d., tą pačią dieną ieškinys buvo priimtas teisme. Civilinė atsakovė nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu, ginčijo šiuo klausimus ir apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, priteisė 1000 Eur neturtinės žalos, apeliacinės instancijos teismo nutartimi neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 500 Eur. Įvertinus tai, kad konkretų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustato teismas, pritartina pozicijai, kad deliktinės atsakomybės atveju proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principus labiau atitinka civilinio ieškovo teisė reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įsiteisėjimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nutaria kasatoriaus prašymą dėl procesinių palūkanų patenkinti iš dalies – priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

21.       Kasatorius K. Z. prašo pripažinti proceso išlaidomis 400 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant kasacinį skundą apmokėti bei solidariai priteisti jam šias išlaidas iš civilinės atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir nuteistosios D. L.-K.

22.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

23.       Kasacinį skundą šioje byloje padavė nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z., ginčydamas civilinio ieškinio ir jo dydžio klausimus. Taigi nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Atsižvelgus į tai, kad kasacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, atmetant du reikalavimus (dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos dydžio) ir iš dalies tenkinant vieną skundo reikalavimą – dėl procesinių palūkanų, iš nuteistosios D. L.-K. priteistina 100 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsniu,

n u t a r i a :

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarties dalis dėl procesinių palūkanų pakeisti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z. iš civilinės atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš nuteistosios D. L.-K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z. 100 Eur (vieną šimtą eurų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Teisėjai                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                                        Tomas Šeškauskas

                                                                        Rima Ažubalytė