Civilinė byla Nr. e2-3129-266/2020

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00584-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1;3.2.6.1

(S)

                             UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

                   S P R E N D I M A S

                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                              2020m. spalio 12  d.

                                                        Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant ieškovui B. R. ir jo atstovui advokatui Dominykas Vanhara,

atsakovo Anykščių kredito unijos atstovui advokatui Ramūnui Džiugui,

atsakovei E. V.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams Anykščių kredito unijai ir E. V. dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (actio Pauliana), ir

n u s t a t ė :

Ieškovas B. R. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams Anykščių kredito unijai ir E. V. kreipėsi į teismą, ir prašė nuginčyti ir pripažinti negaliojančia ab initio  atsakovės  E. V. ir atsakovo Anykščių kredito unijos 2015 m. gegužės 11 d. sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5. papunktį; nepatenkinus šio reikalavimo, prašo pripažinti atsakovo  E. V. ir atsakovo Anykščių kredito unijos 2015 m. gegužės 11 d. sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5. papunktį prieštaraujančiu imperatyviai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatai ir dėl to niekinį ir negaliojantį; taikyti restituciją ir iš atsakovo priteisti ieškovui 10961,89 Eur, kurie buvo išieškoti ieškovo naudai ir kuriuos ieškovas buvo priverstas pervesti atsakovui bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Po atsakovo Anykščių kredito unijos pateikto atsiliepimo, ieškovas pateikė dubliką (byloje tik dalis dubliko) , iš kurio matyti, jog ieškovas nesutinka su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis . Dublike ieškovas teigia, jog byloje yra visos būtinos actio Pauliana ieškinio sąlygos . Šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš E. V. buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos ir dėl to dar prie dubliko pateikė papildomą įrodymą, tai 2014m. spalio 30d., paprastąjį vekselį. Taip pat dublike nesutiko su atsakovo Anykščių kredito unijos teiginiu, jog po ginčo sandorio sudarymo E. V. turto nesumažėjo , o liko tiek pat, todėl ginčo sandoris negali pažeisti ieškovo teisių. Nurodė, jog Anykščių kredito unijai ir E. V. sudarius ginčo sandorį, E. V. turto liko tiek pat, tačiau jis buvo apsunkintas įkeitimu, t.y. į šį turtą ieškovas negali nukreipti savo išieškojimo . Dar daugiau , ginčo sandoriu bei ginčijama šio sandorio nuostata E. V. Anykščių kredito unijos naudai įkeitė savo būsimas pajamas, tokiu būdu ieškovas neteko galimybės nukreipti išieškojimą ir į jas, kas , kai matyti iš byloje pateiktų duomenų nulėmė , kad iki šios dienos ieškovui nėra nieko išieškota.

 Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį  ir patikslintą ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovas 2014 m. spalio 30 d. paskolino savo giminaitei E. V. 60.000 Lt (17.377,20 Eur) bei 4350 Eur sumas. Iš viso 21.727,20 Eur. Buvo išduotas vekselis ir atsakovė E. V. skolą turėjo grąžinti 2015-12-31d, tačiau iki šios datos atsakovė skolos negrąžino. Ieškovas, jo atstovas teigė, jog atsakovė E. V. keletą metų žadėdavo grąžinti skolą, tačiau savo pažadų neįvykdė ir skolos negrąžino. Po ketverių metų ieškovas kreipėsi į teismą ir 2018 m. balandžio 25 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų preliminariu sprendimu jo ieškinys buvo patenkintas. Ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį ieškovas pateikė vykdyti antstolei.  Per tam tikrą laiką antstolė iš atsakovės E. V. išieškojo  10.961,89 Eur. Tačiau, vėliau, po atsakovės Anykščių kredito unijos skundo dėl antstolės veiksmų , kuriuo ji ginčijo minėtų piniginių sumų išieškojimą ieškovui , ieškovas sužinojo, jog atsakovė E. V. ir atsakovė Anykščių kredito unija  2015 m. gegužės 8 d. sudarė paskolos sutartį ir sutartinio įkeitimo sutartį, pagal kurią Anykščių kredito unija suteikė E. V. 120.500 Eur paskolą, kurią užtikrindama E. V. įkeitė Anykščių kredito unijai savo kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą ,  kurio bendra vertė yra 216.129,50 Eur, kartu įkeitė ir pinigines lėšas ir būsimas pinigines įplaukas į jos asmeninę sąskaitą, kurių bendra suma – 26.316,50 Eur.  Po atsakovės Anykščių kredito unijos skundo , ieškovas turėjo grąžinti jam pervestą skolos dalį - 10961,89 Eur. Ieškovas, jo atstovas nurodė, jog tarp atsakovių sudaryta sutartis, sutarties 4.5 papunktis  pažeidžia ieškovo  teises ir teisėtus interesus,  , todėl ieškovas , vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio nuostatomis kreipėsi į teismą ir ginčija sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktį, kuriuo atsakovė E. V. Anykščių kredito unijos naudai įkeitė ir turtinę teisę, t. y. visas lėšas, kurias Nacionalinė mokėjimo agentūra pervedė E. V.. Prašydamas tenkinti ieškinį ieškovas, jo atstovas  remiasi CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, ir kategoriškai teigė, jog ieškovas turi teisę ginčyti skolininko , šiuo atveju atsakovės E. V. sudarytus sandorius ir visus actio Pauliana  ieškinio tenkinimo sąlygos. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę ir tą patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Tai pirmoji ir būtina actio Pauliana ieškinio sąlyga. Dėl antros actio Pauliana ieškinio sąlygos, ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog tarp atsakovių sudaryta ginčo sutartis pažeidžia ieškovo interesus ta apimtimi, kad ginčo sutartimi vėlesniam kreditoriui, atsakovei Anykščių kredito unijai buvo įkeistas visas laivas atsakovės E. V. turtas, ieškovui nepaliekant galimybių į jį nukreipti išieškojimą  bei tokiu būdu patenkinti savo reikalavimą, tiek ir įkeistos ateityje gautinos atsakovės E. V. pinigų sumos, tokiu būtu užkertant kelią ieškovui gauti savo reikalavimo patenkinimą ir atsakovės E. V. gaunamų piniginių sumų. Dėl trečios ir būtinos actio Pauliana ieškinio sąlygos ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad atsakovė E. V. neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Teigė, jog ieškovas neginčija atsakovės E. V. teisės gauti paskolas iš atsakovės Anykščių kredito unijos savo ūkio vystymui, o ginčija atsakovės E. V. iš atsakovės Anykščių kredito unijos pasiimtos paskolos užtikrinimo adekvatumą . Ginčo sutartimi atsakovė E. V. užtikrindama suteiktos paskolos , kurios dydis buvo 120 500 Eur, atsakovei Anykščių kredito unijai įkeitė visą savo kilnojamąjį turtą, kurio dydis buvo 189 813 Eur, t.y, kad E. V. įkeitimo vertė vien pagal kilnojamojo turto įkeitimą buvo 63,48 procentai , palyginus su gautos paskolos suma. Tačiau atsakovės vien tuo neapsiribojo, buvo įkeistos ir atsakovės E. V. gaunamos lėšos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Tai beveik dvigubai viršijo tarp atsakovių sudarytos paskolos dydį. Dėl to, atsakovei E. V. tikrai nebuvo privaloma įkeisti savo sąskaitą ir į ją gaunamas pajamas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Dėl ketvirtos sąlygos, ieškovas ir jo atstovas teigė, jog atsakovė E. V. , sudarydama ginčo sandorį,  buvo akivaizdžiai nesąžininga, kadangi ji žinojo, kad , turėdama ankstesnį kreditorių – ieškovą, ir su kredito unija sudarydama ginčo sutartį , ji akivaizdžiai suteikia prioritetą vėlesniam lygiaverčiam kreditoriui- atsakovei Anykščių kredito unijai. Tai akivaizdžiai sumažino galimybės ieškovui išsiieškoti savo reikalavimą arba jos iš viso išnyko, nes ieškovui per ilgai trunkantį vykdymo procesą  iš atsakovės E. V. nieko neišieškota. Ieškovo atstovas teigė, jog ir pati atsakovė E. V. pripažino posėdžio metu, jog buvo nesąžininga, nes Anykščių kredito unijai nepranešė, jog turi kreditorių- ieškovą, nepateikė turimo vekselio. Dėl penktos sąlygos, ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog atsakovė Anykščių kredito unija , sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga. Anykščių kredito unija yra profesionali kredito institucija, kurios viena iš pagrindinių veikslo sričių yra paskolų suteikimas. Šiuo atveju atsakovė Anykščių kredito unija, prieš suteikdama atsakovei E. V. paskolą, turėjo domėtis ir išsiaiškinti ar E. V. neturi galiojančių įsipareigojimų kitiems asmenims, ar paskolos suteikimas bei šios paskolos grąžinimo užtikrinimas nepažeis kitų kreditorių teisų ir teisėtų interesų, tačiau to nepadarė. Tą konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas, priimdamas nutartį pagal ieškovo apeliacinį skundą šioje byloje. Anykščių kredito unija nepatikrino duomenų bazėje, jog atsakovė yra skolinga kitiems kreditoriams ir į bylą tokius duomenis pateikė, tik po apeliacinės instancijos nutarties. Dėl ieškinio senaties, ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas jos nepraleido  ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovo paaiškinimai. Patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas įgys teisę nukreipti išieškojimą pagal savo vykdomąjį raštą į atsakovės E. V. sąskaitą bei į ją Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokamas pinigines išmokas tiek ir tik tokia apimtimi, kiek apima vykdomasis raštas, tad tuo bus patenkinta ir dar viena actio Pauliana ieškinio sąlyga. Be to, ieškovo atstovas nurodė, jog šioje byloje egzistuoja  ir visiškai savarankiškas teisinis pagrindas nuginčyti ginčo sutartį ir šis teisinis pagrindas įtvirtintas CK 6.930/1 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra numatomas skolininko atsiskaitymų eiliškumas, kai skolininkas fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis šio straipsnio 4 ir 5 punktais ieškovas turi pirmenybę prieš atsakovą Anykščių kredito uniją  gauti atsiskaitymus iš atsakovės E. V., nes ieškovas paskolą E. V. suteikė ankščiau nei kredito unija ir suteiktos paskolos terminas suėjo ankščiau , nei jis suėjo atsakovei kredito unijai. Dėl atsakovės E. V. sugrąžintos paskolos ieškovui, ieškovo atstovas nurodė, jog sumokėjus skolą, ieškovo teisės dar pažeidžiamos, nes nėra sugrąžinta visa priteista suma. Liko nesumokėtos palūkanos. Pagrindinę skolą atgavo po penkių metų, nors paskola buvo terminuota. Priteistos dalies dar negavo.  Prašė  taikyti restituciją ir priteisti iš Anykščių kredito unijos 7703,89 Eur. Neigė, jog buvo ir kitas vekselis, kuriuo buvo atidėtas skolos ieškovui gražinimo terminas. Prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 Atsakovas Anykščių kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškinį  į patikslintą ieškinį , tripliką. Juose   nurodė, jog nesutinka su ieškovo ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir prašo juos atmesti. Nurodė, kad ieškinys ir patikslintas negali būti tenkinamas, nes byloje nėra visų būtinų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų. Pagal formuojamą teismų praktiką, ieškovas turi pareigą byloje įrodyti, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ji egzistuoja, nėra tariama ar pasibaigusi. Todėl , šioje byloje svarbu nustatyti ar ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas  jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei E. V.. Kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, nepateikė įrodymų apie tai, ar ginčo sandorio sudarymo metu prievolės terminas buvo suėjęs ir ar kreditorius jau turėjo teisę reikalauti ją įvykdyti ir ar buvo pareiškęs reikalavimus įvykdyti prievolę. Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditoriaus(ieškovo) teisių, atsakovė Anykščių kredito unija atsiliepime nurodė, jog ieškovas neįrodo kaip ginčijamu sandoriu jo, kaip , kreditoriaus teisės , teisės buvo pažeistos. Ieškovo teiginys, jog po ginčo sandorio sudarymo, jis nebeturėjo jokios galimybės gauti savo reikalavimo teisės patenkinimo nei iš atsakovės E. V. turto , nei iš jos gaunamų pajamų, niekuo nepagrįstas. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog ieškovas ginčija ne visą įkeitimo sandorį, o tik įkeitimo sutarties 4.5 punktą , kuriuo atsakovė E. V. įkeitė lėšas , gaunamas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Galiojant pagrindinei prievolei (kredito sutarčiai) ir jos sąlygai dėl įkeitimo (kuri nėra nuginčyta), nėra teisinio pagrindo įkeitimo sandorio (ar jo dalies) nei ginčyti, nei vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana sąlygos konstatuoti negalima. Šiuo atveju, sudarant įkeitimo sandorį, trečiojo asmens mokumas nepakito, turtas, sudarant sandorius, nedingo. Byloje įrodymų , kad sudarius įkeitimo sandorį nebeliko atsakovės E. V. turto ar jo sumažėjo, nėra . Priešingai , atsakovės E. V. turtas yra, jis yra įkeistas atsakovei Anykščių kredito unijai, tačiau tai nereiškia, kad dėl to E. V. tapo nemoki ir ieškovas neturės galimybės ateityje nukreipti išieškojimą į turtą. Taip pat atsiliepime teigė, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad vykdomojoje byloje siekė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto ar kreipėsi į įkeitimo kreditorių dėl sutikimo parduoti įkeistą turtą. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovė E. V. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio ir kad atsakovo Anykščių kredito unijos paskolos užtikrinimas yra viršytas . Toks ieškovo teiginys niekuo nepagrįstas. Pagal formuojamą praktiką, privalėjimas sudaryti sandorį gali kilti iš įstatymo, teismo sprendimo arba vienašališko įsipareigojimo. Šiuo atvejų atsakovė E. V. Anykščių kredito unijoje turėjo 2007, 2008 ir 2009 metais paskolas, kurių terminai turėjo baigtis 2015 metais. E. V. Anykščių kredito unijoje turėjo paėmusi kelias paskolas, kurių terminai turėjo baigtis 2015  ir 2016 metais.  E. V., būdama apdairi ir protinga,  nelaukdama termino pabaigos kreipėsi į Anykščių kredito uniją prašydama refinansuoti visas paskolas ir jas apjungti į vieną palankesnėmis sąlygomis, padengti kreditus, kurių terminas jau ėjo į pabaigą. E. V. vertėsi ūkininkavimo veikla, todėl toks sprendimas gerino jos finansinę situaciją. Iš to seka išvada, kad sudaryti ginčo sandorį buvo būtina dėl susiklosčiusių finansinių aplinkybių. Anykščių kredito unija, kuri prisiima su paskolų išdavimo susijusią riziką, siekė ją kuo mažiau sumažinti ir privalėjo pareikalauti jas tenkinančių paskolos užtikrinimo priemonių, todėl buvo susitarta, jog atsakovė E. V. įkeis lėšas gaunamas iš NMA . Toks susitarimas buvo įprastinis susitarimas dėl prievolių užtikrinimo. Dėl ieškovo nurodyto atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčo sutartį, atsakovė Anykščių kredito unija atsiliepime nurodė, jog ieškovo tokie argumentai, kad atsakovė E. V. buvo akivaizdžiai nesąžininga, nes suteikė prioritetą vėlesniam lygiaverčiui kreditoriui, o atsakovės Anykščių kredito unijos nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog atsakovė nesidomėjo ir nesiaiškino ar E. V. neturi galiojančių įsipareigojimų kitiems asmenims, deklaratyvūs ir su jais nesutinka. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Ieškovas neįrodė nesąžiningumo fakto. Nurodė, jog atsakovė Anykščių kredito unija ginčo sandorio metu buvo sąžiningas ir prieš sudarant ginčo susitarimą jam prieinamomis ir teisėtomis priemonėmis patikrino atsakovės E. V. turimus įsipareigojimus, turto areštus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė Anykščių kredito unija ginčo sudarymo metu buvo sąžininga ir laikėsi visų kai keliamų reikalavimų . Atsakovė E. V. paraiškoje paskolai gauti pateikė informaciją apie save, turimą turtą ir duomenis apie turimus įsipareigojimus. Jokios informacijos viešuose registruose apie ieškovą , kaip kreditorių, nebuvo, o sužinoti apie iš privačių asmenų prisiimtus kreditus galimybės nėra, tokia informacija nėra viešai prieinama. Atsakovė E. V. jokios informacijos apie išrašytą vekselį ir apie ieškovą paraiškoje nenurodė, todėl atsakovė Anykščių kredito unija negali būti laikoma nesąžininga, jei atsakovė E. V. kai kuriuos duomenis apie turimus kreditorius nutylėjo. Atsakovės E. V. nutylėtas faktas apie skolą negali būti laikomas automatiškai kredito įstaigos kalte ir įrodymu, kad nesidomėjo E. V. skolomis. Atsakovė E. V. neginčija faktinės aplinkybės, jog ji skolinga ieškovui. Ji , kaip civilinių teisių subjektas turėjo teisę laisvai apsispręsti sudaryti konkrečią sutartį atsižvelgusi į susiklosčiusias aplinkybes, kurios tuo metu atitiko jos interesus.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad skolininkas ir tretysis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo, ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.  Dėl vienerių metų ieškinio senaties, atsakovė Anykščių kredito unija procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovas praleido nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą .  Ieškovas teigia jog apie sudarytą ginčo sandorį jis sužinojo 2019 m. sausio mėnesį, kai gavo 2019-01-03 antstolės patvarkymą. Atsakovė Anykščių kredito unija mano, jog ieškovas apie sudarytą ginčo sandorį galėjo sužinoti 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje, kai 2018-05-02 antstolės kontoroje registruota vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės E. V. turtui pagal 2018-04-25 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartį. Antstolė patvarkyme nurodė, jog atsakovės E. V. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (visas turtas įkeistas), vadinasi darytina išvada, jog antstolė apie sudarytą įkeitimo sandorį privalėjo ir turėjo žinoti ir turėjo informuoti ieškovą. 2018-05-21 buvo surašytas patvarkymas dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis ( įskaitant ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą) arešto. Ieškovas  pareikšdamas ieškinį teismui 2019 m. birželio mėnesį, galėjo praleisti ieškinio senaties terminą ir todėl ieškinys turėtų būti atmestas.  Dėl ieškovo nurodytos aplinkybėms, kad ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo pažeistas CK 6.930/1 straipsnyje nurodytas atsiskaitymų eiliškumas. Atsakovė Anykščių kredito unija atsiliepimuose, triplike  nurodė, jog tokie ieškovo argumentai absurdiški ir visiškai nepagrįsti. Ieškovas teigia, kad egzistuoja pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti ginčo sutartį negaliojančia nes buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnyje nurodytas atsiskaitymų eiliškumas. Tokie ieškinio argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kasacinis teismas , aiškindamas CK 6.930/1 straipsnyje įtvirtinto eiliškumo taikymo sąlygas yra nurodęs , kad tam, kad atliktas mokėjimas būtų pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatomis, turi būti nustatyta CK 6.930/1 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nenustatyta. Kaip matyti mokėjimus atliko ne atsakovė Anykščių kredito unija ar atsakovė E. V. Lėšos buvo grąžintos įkaito turėtojai – atsakovei Anykščių kredito unijai , vykdant teismo nutartis. Pagal CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties privalomumo taisyklę , reiškia tai, jog tai, kas nuspręsta teismo , yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Taigi, lėšų pervedimas (grąžinimas) buvo sąlygotas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, todėl kalbėti apie CK 6.930/1 straipsnio pažeidimą apskritai negalima. Dėl ieškovo prašymo taikyti restituciją ir priteisti iš Anykščių kredito unijos 10961,89 eurus , atsakovė Anykščių kredito unija atsiliepimuose, triplike nurodė, jog toks  ieškovo prašymas yra nepagrįstas, nes restitucija šioje byloje apskritai negali būti taikoma. Atsakovė Anykščių kredito unija lėšas gavo teisėtai, vykdant teismo nutartis, todėl kelti klausimą dėl teisėtai pagal teismo nutartį gautų lėšų grąžinimo ir restitucijos negalima. Prašė ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

Posėdžio metu atsakovės Anykščių kredito unijos atstovas  ieškinio ir patikslinto ieškinio  nepripažino, prašė jį atmesti . Nurodė, jog visus argumentus išdėstė atsiliepimuose, triplike ir prašė jais vadovautis. Paaiškino, kad nėra CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų. Nurodė, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nepateikė įrodymų, kad turėjo teisę reikalauti įvykti prievolę, nes mano, kad ieškovas neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. Kadangi ieškovas neginčija pagrindinio sandorio, todėl mano, kad nėra pagrindo ginčyti ir įkeitimo sandorio 4.5 punktą. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš esmės bus sutrukdyta patenkinti reikalavimą, kad likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodė, kad sudarius įkeitimo sandorį,  E. V. mokumas nepakito, turtas nedingo, o liko. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sudarius įkeitimo sandorį, nebeliko turto ar jo sumažėjo, jog siekė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto ar kreipėsi į kreditorių dėl sutikimo parduoti įkeistą turtą ir tokiu būdu atgauti skolą.  Atsakovių sudaryta ginčo sutartis, kai prievolės užtikrinimui  pasirašė turto įkeitimo sutartį, pagal kurią be turto, įkeitė ir esamas ir būsimas pinigines lėšas,  atitinka įprastinę bankinę praktiką. Kredito unija, prieš išduodama paskolą, patikrino duomenų bazėse apie atsakovės E. V. turimus kreditus. Kad E. V. paraiškoje nenurodė turimo vekselio, tai nėra pagrindo teigti, jog kredito unija buvo nesąžininga. Unija patikrino paraiškoje nurodytus duomenis. Viešuose registruose nėra duomenų apie privačius kreditorius ir apie užvestas vykdomąsias bylas. Kredito unijai nėra pareigos užklausti visus antstolius . Ir toliau atsakovė kredito unija mano, jog ieškovas galimai praleido terminą, ieškiniui paduoti. Dėl CK 6.930/1 straipsnio reikalavimų, tai atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė nėra pažeidusi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų, nes mokėjimų neatliko .  Lėšos buvo grąžintos įkaito turėtojui, vykdant teismo nutartį. Atsakovė lėšas gavo teisėtai, vykdant teismo nutartį , todėl  restitucija negalima. Prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį  atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.  

 Atsakovė  E. V. atsiliepimo į ieškinį  ir patikslintą ieškinį nepateikė. Posėdžio metu paaiškino, kad ji 2014 metais iš dėdės pasiskolino pinigų. Buvo išduotas vekselis, jog pinigus turi grąžinti 2015 metais. Pinigų dėdei negrąžino, nes susidarė  sunki finansinė padėtis. Ji su dėde bendravo ir 2016 metais buvo pasirašytas antras vekselis . Paskolos grąžinimo terminas buvo nukeltas ir buvo numatyta, jog skolą grąžins be palūkanų. Antro vekselio ji neturi.  Nurodė, kad ji iš kredito unijos turėjo paėmusi paskolų. Jų grąžinimo terminas baigėsi, o dėl pinigų trūkumo ji būtų negalėjusi laiku jų sugrąžinti. Sužinojusi, jog galima paskolas apjungti, tą ir padarė 2015 metais. Pildydama dokumentus unijoje, apie turimą skolą dėdei ji nepasakė. Dokumentuose nenurodė ir turimo vekselio. Nesuprato, jog privalo nurodyti visa turimas skolas, o jos niekas ir neklausė. Skolą kredito unijai baigia grąžinti.  Šių metų rugpjūčio mėnesį jos sūnus pervedė į dėdės sąskaitą skolą ir priteistas palūkanas, pagal teismo sprendimą,  viso 26 283,79 Eur , tačiau antstolė jai pateikė pažymą, jog ji liko skolinga palūkanas , kurios sudaro 7703,89 Eur.

Ieškinys tenkintinas.

           Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovo, atsakovės Anykščių kredito unijos atstovo, atsakovės E. V. paaiškinimais nustatyta , kad  ieškovas B. R. giminaitei atsakovei E. V. 2014m. spalio 30d., paskolino 60 000Lt , kas sudaro 17377,20 Eur  bei 4350 Eur, viso ieškovas atsakovei E. V. paskolino 21727,20 Eur. Atsakovė  E. V. 2014 m. spalio 30 d. išdavė ieškovui B. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai  iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti ieškovui  skolą 21727,20 eurus. Atsakovė E. V. iki vekselyje nurodytos datos  skolos  ieškovui negrąžino ir ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu. 2018 m. balandžio 25 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-2959-913/2018 ieškinį tenkino ir priteisė  iš atsakovės E. V. ieškovui 21727,20 Eur negrąžintos paskolos, 3127,46 Eur  pelno palūkanų, 2351,22 Eur  kompensuojamųjų palūkanų, 4,22 procentus dydžio metinių pelno palūkanų nuo 21727,20 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo 21727,20 Eur sumos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo ieškinio sumos , t.y. nuo 27205,88 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3146 Eur bylinėjimosi išlaidų.  2015m. gegužės 8 d., atsakovė Anykščių kredito unija ir atsakovė E. V. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei  E. V. išdavė 120 500 eurų paskolą. Atsakovė E. V. ir atsakovė Anykščių kredito unija įsipareigojimų užtikrinimui 2015 m. gegužės 11 d. pasirašė sutartinį įkeitimą, bendrai turto vertei 216 129,50 Eurų. Buvo įkeistas kilnojamas turtas ir esamos ir būsimos piniginės lėšos. Sutartinio įkeitimo 4.5 punkte nurodyta, kad įkeičiamos piniginės lėšos ir būsimos piniginės įplaukos į paskolos gavėjo E. V. sąskaitą, į kurią Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pervedinės gautas išmokas, esančią Anykščių kredito unijoje .  2018m. gegužės 2d., antstolės N. J. kontoroje buvo registruota vykdomoji byla Nr. 009/18/00593 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. V. turtui pagal 2018-04-25 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartį B. R. naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad atsakovė E. V. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą , neturi Visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas buvo įkeistas. 2018-05-21 antstolė surašė patvarkymą dėl piniginių lėšų esančių pas trečiuosius asmenis arešto. 2018-06-22 antstolės kontoroje buvo registruota vykdomoji Nr. 0092/8/00837 dėl 27 551.788 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš atsakovės E. V. B. R.. 2018-07-31 buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl atsakovės E. V. lėšų ir , ar turtinių teisių , esančių pas trečiuosius asmenis arešto. Patvarkymas išsiųstas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo pervestos lėšos ir ieškovui B. R. viso buvo pervesta 10 961,89 Eur. Dėl tokių antstolės veiksmų, 2018-12-27 atsakovė Anykščių kredito unija pateikė skundą antstolei N. J. dėl jos veiksmų. 2019-01-03 antstolė N. J. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino Anykščių kredito unijos skundo. Tokį antstolės patvarkymą atsakovė Anykščių kredito unija apskundė   Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. 2019-01-23 teismo rūmai priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovės Anykščių kredito unijos skundą. Apeliacinės instancijos teismas paliko nutartį galioti, todėl ieškovas B. R. išieškotą sumą 10961,89 Eur pervedė atsakovei Anykščių kredito unijai. Tuomet ieškovas B. R. su ieškiniu atsakovei Anykščių kredito unijai, trečiajam asmeniui E. V. 2019m. birželio 18d., kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (actio pauliana) . 2019-11-05 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas. Ieškovui apskundus priimtą sprendimą, 2020-05-20 apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino priimtą teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties, ieškovas patikslino ieškinį ir atsakovu kartus su Anykščių kredito unija patraukė E. V.. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė E. V. 2020-08-07 pateikė į bylą mokėjimo nurodymą, kuriuo patvirtino, jog skolą ieškovui B. R. sumokėjo, viso pervesdama 26 283,79 Eur. Po gautų dokumentų apie skolos gražinimą, ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu sutikslino ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės Anykščių kredito unijos 7703,89 Eur, kurios susideda iš palūkanų sumų.

        Teismas priimdamas sprendimą, remiasi šiais motyvais.

        Dėl ieškinio senaties. Atsakovė Anykščių kredito unija atsiliepimuose į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį , bei teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė , jog ieškovas apie sudarytą ginčo sandorį galėjo sužinoti 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje , kuomet  2018-05-02 antstolės kontoroje buvo registruota vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės E. V. turtui pagal teismo nutartį. Antstolė patvarkyme  nurodė, jog atsakovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto , jis visas buvo įkeistas, todėl darytina išvada, jog antstolė apie sudarytą įkeitimo sandorį privalėjo žinoti ir turėjo informuoti ieškovą B. R.. Tokių savo teiginių atsakovė Anykščių kredito unija nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais.   LR CK 1.127 straipsnio nuostatos numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. LR Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Posėdžių metu ieškovas , jo atstovas nurodė, jog  po priimto teismo sprendimo, ieškovas vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš E. V. pateikė antstolei vykdyti. Antstolė iš E. V. gaunamų išieškojo  ir ieškovui pervedė 10961,89 eurą. 2019-01-03 ieškovas B. R. iš antstolės N. J. gavo  pranešimą Nr. S-77, kad atsakovas Anykščių kredito unija pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir ginčijo piniginių lėšų išieškojimą jam. Ieškovas, jo atstovas  nurodė, jog iš gauto skundo sužinojo, kad atsakovai 2015 m. gegužės 11 d. sudarė įkeitimo sutartį, pagal kurią E. V. įkeitė pinigines lėšas ir būsimas pinigines įplaukas. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas 2018 m. gegužės mėnesį kreipėsi į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. V. turtui ir antstolė turėjo žinoti ir informuoti kreditorių apie sudarytą įkeitimo sutartį, tačiau labiau tikėtina yra aplinkybė, kad ieškovui faktas apie ginčo Įkeitimo sutarties 4.5 papunktį tapo žinoma gavus minėtą antstolės 2019 m. sausio 3 d. pranešimą, o ne anksčiau, t. y. kada kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateikęs vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, ieškovas gavo atitinkamas pinigų sumas ir viso buvo išieškota iš atsakovės E. V. virš 10 000 eurų. Tai ieškovą tenkino, todėl jis negalėjo žinoti apie kitus atsakovės E. V. kreditorius. Kitokių byloje įrodymų, jog ieškovas ankščiau sužinojo apie sudarytą ginčo sandorį, byloje nėra, nepateikė jų ir atsakovas. Esant tokioms aplinkybėms , vienerių metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019-01-04, kada ieškovas turėjo sužinoti apie galimai jo teises pažeidžiantį ginčijamą sandorį. Ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2019 m. birželio 18 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

          Dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje tokios kategorijos byloje yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečias asmuo , sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1 ) actio Pauliana  atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

         Teismas , įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog ieškovas B. R. pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolininkės atsakovės E. V. sudaryto sandorio (actio Pauliana ieškiniu), todėl sutinka su ieškovo ir jo atstovo argumentais. Dėl pirmos actio Pauliana  sąlygos, tai dėl ieškovo turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę E. V. ieškovo turimos neabejotinos ir galiojančios teisės į atsakovę E. V.. Kaip nustatyta , ieškovo turimą ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę E. V. patvirtina įsiteisėjęs 2018m. balandžio 25d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimas, kuriuo iš atsakovės E. V. ieškovui B. R. buvo priteista skola , palūkanos ir kitos sumos, bei jo pagrindu 2018-06-08 išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas antstolei vykdymui. Taigi, dėl ieškovo turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę E. V. , teismui nekyla jokių abejonių, todėl visiškai sutinka su ieškovo ir jo atstovo argumentais.

         Dėl antros actio Pauliana sąlygos, tai kad ginčijamas Sutartinio įkeitimo 4.5 punktas pažeidžia ieškovo interesus.  Ieškovas  B. R. prašo pripažinti  šį sutartinio įkeitimo 4.5 punktą negaliojančiu, nes tai pažeidė ieškovo interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Ieškovas , kadangi buvo įkeistos piniginės lėšos, tretysis asmuo neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties, atsakovas ir tretysis asmuo buvo nesąžiningi.  CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės . Ieškovas , jo atstovas , grįsdamas savo reikalavimą rėmėsi trečiuoju punktu, kuris teismų praktikoje akcentuotas kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teise. Atsakovės Anykščių kredito unijos atstovas nesutiko su tokiu ieškovo argumentu, teigdamas, jog ieškovas jo neįrodė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia , jog teismas . atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus., kurie neišvardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje. Svarbu tai , kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. (LAT 2012-04-19 nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-167/2012). Be to. LAT kasacinėje praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę , ir sumažėjusios vertės turto nebeužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Tam tikrais atvejais , atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau , nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Šiuo atveju, sprendžiant , ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė ( ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-17/2006, 2018-12-19 nutartis civ. byloje Nr.e3K-3-502-313/2018) Teismas remdamasis paminėtą kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes,  konstatuoja, jog ginčo sutartis pažeidžia ieškovo interesus ta apimtimi, kad vėlesniam kreditoriui- atsakovei Anykščių kredito unijai buvo įkeistas visas atsakovės E. V. turtas, ieškovui nepaliekant galimybių į jį nukreipti išieškojimą bei tokiu būdu patenkinti savo reikalavimą, tiek buvo įkeistos ateityje gautinos atsakovės E. V. pinigų sumos, tokiu būdu užkertant kelią ieškovui B. R. gauti savo reikalavimo patenkinimą ir iš atsakovės E. V. gaunamų piniginių sumų. Kad ieškovo B. R. ginčo sutartimi buvo pažeistos, akivaizdžiai įrodo ir tas faktas, kad praėjus beveik metams po to, kai ieškovas pateikė vykdomąjį raštą vykdyti, ieškovui nebuvo išieškota nieko, išskyrus tuo 10 961,89 Eur, kuriuos ieškovas vėliau- 2019-04-05 - buvo priverstas atiduoti atsakovei Anykščių kredito unijai . Nuo šios datos iki 2020-08-07, kuomet atsakovės E. V. sūnus pervedė ieškovui priteistą skolą ir dalį palūkanų, ieškovui nebuvo nieko išieškota.  Taigi dalį skolos atgavo tik po 5 metų. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovo , kaip kreditoriaus , teisės buvo kitaip pažeidžiamos. Pažeidžiamos dar ir dabar, nes atgavo tik dalį skolos, liko negrąžintos priteistos palūkanos. Atsakovės Anykščių kredito unijos argumentai nepaneigia nustatytų byloje aplinkybių dėl šios sąlygos.

            Dėl trečios sąlygos, kad atsakovė E. V. neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Ieškovas neginčija atsakovės E. V. teises imti paskolas iš atsakovės Anykščių kredito unijos savo ūkio vystymui. Taip pat neginčija ir atsakovės E. V. tokias iš atsakovės Anykščių kredito unijos pasiimtas paskolas užtikrinti. Ieškovas ginčija atsakovės E. V. pasiimtos paskolos iš atsakovės Anykščių kredito unijos užtikrinimą, kuris akivaizdžiai viršija atsakovės E. V. iš atsakovės Anykščių kredito unijos pasiimtos paskolos užtikrinimo adekvatumą.  Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, tai ginčo sutartimi atsakovė E. V. , užtikrindama atsakovės Anykščių kredito unijos suteiktos paskolos grąžinimą, kurios dydis buvo 120 500Eur, atsakovei Anykščių kredito unijai įkeitė visą kilnojamąjį turtą, kurios dydis buvo 189 813 Eur. Tačiau, atsakovė E. V. vien tuo neapsiribojo, ji atsakovei Anykščių kredito unijai sutarties 4.5 punktu  įkeitė ir savo banko sąskaitą, bei į šią sąskaitą gaunamas pinigines lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir tokiu būdu atsakovės Anykščių kredito unijos  suteiktos atsakovei E. V. prievolių užtikrinimo vertė beveik dvigubai viršijo iš atsakovės kredito unijos E. V. pasiimtos  paskolos dydį. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovei E. V. nebuvo privaloma dar įkeisti savo sąskaitą bei į ją gaunamas pajamas iš NMA, nes atsakovės kredito unijos suteikta paskola jau buvo pakankamai užtikrinta vien kito sutartyje įvardinto kilnojamojo turto įkeitimu.

            Dėl ketvirtos actio Pauliana sąlygos, tai , kad atsakovė E. V., sudarydama ginčo sutartį, buvo nesąžininga. Kaip byloje nustatyta, tai 2015m. gegužės 11d. atsakovės pasirašė ginčo sutartį. Atsakovė E. V. teikdama atsakovei kredito unijai prašymą dėl 120 500 eurų paskolos gavimo, joje nenurodė, jog turi įsipareigojimų ieškovui B. R., nepateikė ir turimo vekselio. Tą patvirtina byloje esantis jos prašymas žemės ūkio paskolai gauti. Šią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė E. V., jog kredito unijai apie turimą kreditorių – ieškovą , išduotą vekselį nieko nesakė, nežinojo , jog privalu. Atsakovė E. V. teigė, jog kredito unija jos neklausė apie turimus kitus kreditorius.   Tokiu būdu ji buvo akivaizdžiai nesąžininga, kadangi žinojo, kad turėdama ankstesnį kreditorių – ieškovą, su kredito unija sudarydama ginčo sutartį, ji akivaizdžiai suteikia prioritetą vėlesniam kreditoriui- kredito unijai, ieškovo sąskaita.  Tuo labiau , atsakovė E. V., turėdama vekselį, kad skolą dėdei turi grąžinti iki 2015-12-31 ir įkeisdama ne tik turtą , bet ir gautinas pinigines lėšas , suprato, jog ieškovui paskolos laiku negrąžins ir dėl to elgėsi nesąžiningai. Tokiu ieškovo galimybės gauti arba išsiieškoti skolą iš atsakovės E. V. akivaizdžiai sumažėjo arba iš viso išnyko, nes taip ir nutiko, nes per metus ieškovui iš atsakovės E. V. nieko neišieškojo. Teismo posėdžio metu atsakovė E. V. teigė, jog buvo pasirašytas antras vekselis, jog buvo nukelta skolos grąžinimo data, tačiau šiems savo teiginiams įrodymų nepateikė. Ieškovas neigė buvus antrą vekselį. Visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog ginčo sandorio metu, E. V. buvo nesąžininga.

            Dėl  penktos actio Pauliana sąlygos dėl atsakovės Anykščių kredito unijos nesąžiningumo . Tai dar viena būtina actio Pauliana ieškinio sąlyga . CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. (LAT 2015-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-703-706/2015) „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat aiškinamas kaip nesąžiningas elgesys. (LAT 2007-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-268/2007) Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Kaip nustatyta, atsakovė E. V., prieš pasirašydama ginčo sutartį, kredito unijos neinformavo apie turimą kreditorių- ieškovą, o kredito unija duomenų iš jos apie turimus kitus kreditorius nereikalavo. Kaip matyti atsakovė Anykščių kredito unija nėra paprastas subjektas ar šiaip paprastas kreditorius. Atsakovė Anykščių kredito unija yra juridinis asmuo – verslininkas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir apdairumo kriterijai. Anykščių kredito unija yra ne tik verslininkas, bet ir  profesionali kredito institucija, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra paskolų/ kreditų suteikimas. Savo veikloje ji privalo vadovautis Kredito unijų įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad kredito unijai privalu turėti paskolų komitetą, kurios nariai nagrinėja unijos narių prašymus dėl paskolų suteikimo. Byloje nėra duomenų, neteikė jų ir atsakovė kredito unija, jog kredito unijos paskolų komiteto nariai nagrinėjo atsakovės E. V. prašymą dėl paskolos suteikimo. LR Finansų įstatymo 31 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti pinigus, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė ir ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis , kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Atsakovės kredito unijos atstovas  teigė, jog kredito unija ginčo sandorio metu buvo sąžininga ir prieš sudarant ginčo susitarimą jai prieinamomis ir teisėtomis priemonėmis patikrino atsakovės E. V. turimus įsipareigojimus. Kaip byloje nustatyta, tai atsakovė kredito unija apie atsakovės E. V. turimus įsipareigojimus patikrino puslapyje CREDITINFO  ir byloje pateikė tokius duomenis. 2020-05-20 Panevėžio apygardos teismui nutartyje akcentavus aplinkybę dėl atsakovės kredito unijos pareigos veikti aktyviai , kad sudaromi sandoriai nepažeistų kitų kreditorių interesų, atsakovė kredito unija kartu su rašytiniai paaiškinimais, 2020-06-08 į bylą pateikė atsakovės E. V. prašymą žemės ūkio paskolai gauti ir išrašą iš Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazės . Šis išrašas kredito unijoje buvo gautas 2015-04-27, t. y., prieš pasirašant atsakovėms ginčo susitarimą. Iš šio išrašo matyti, jog atsakovės skoliniai įsipareigojimai tuo metu siekė 250 000 Eur. Taigi, teismas konstatuoja , jog atsakovė kredito unija , prieš pasirašydama ginčo susitarimą, turėdama tokius duomenis,  privalėjo domėtis ir išsiaiškinti ar atsakovė E. V. neturi galiojančių įsipareigojimų kitiems asmenims, šiuo atveju ieškovui, o taip pat , ar paskolos suteikimas E. V. bei jos grąžinimo užtikrinimas nepažeis kitų atsakovės E. V. kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tačiau, kredito unija ne tik, kad nereikalavo iš atsakovės duomenų apie turimus kitus kreditorius, bet ir nevertino turimo išrašo iš paskolų rizikos duomenų bazės, todėl teismas konstatuoja , jog ginčo sutarties pasirašymo metu atsakovė kredito unija žinojo arba pagal taikomą teisinį reglamentavimą, privalėjo žinoti , kad ginčo sutartis pažeis ieškovo B. R. teises ir teisėtus interesus, kad sutarties 4.5  punktas, kuriuo buvo įkeistos atsakovės E. V. gautinos lėšos, užkirs kelią ieškovui gauti savo reikalavimo patenkinimo iš atsakovės E. V. . Taigi, konstatuotina dar viena actio Pauliana sąlyga, tai atsakovės kredito unijos nesąžiningumas.

              Dėl aukščiau išdėstyto, teismas konstatuoja, jog nustatytos visos būtinos actio Paulina ieškinio sąlygos, nuginčytinas ir pripažintinas negaliojančiu  ab initio atsakovės E. V. ir atsakovės Anykščių kredito unijos 2015m. gegužės 11d., sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktis, todėl ieškovo ieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas visiškai.   Atsakovės kredito unijos atstovas teigė, jog nenuginčijus pagrindinės sutarties, negalima ginčyti ir sutartinio susitarimo , tačiau tokie atsakovės atstovo argumentai niekuo nepagrįsti. Ieškovas neginčija atsakovės E. V. galimybės gauti paskolą ūkio plėtimui . Be to, konstatuotina, jog patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovės kredito unijos interesams tai neturės jokios įtakos, nes atsakovei kredito unijai liks visas kitas įkeistas atsakovės E. V. turtas , kurio , kaip jau aukščiau nustatyta, daugiau nei pakanka , kad būtų padengti visi atsakovės E. V. įsipareigojimai atsakovei kredito unijai. 

              Dėl ieškovo antro reikalavimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jeigu teismas netenkintų  ieškinio 1 punkto reikalavimo,  tai prašė pripažinti tarp atsakovių 2015-05-11 sudaryto sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktį prieštaraujančiam imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms. Tai alternatyvus ieškovo reikalavimas.  Kaip matyti iš aukščiau sprendime  išdėstytų motyvų, teismas tenkino ieškovo ieškinio 1 punkto  reikalavimą, todėl  dėl antro ieškinio reikalavimo nebepasisako.

              Dėl restitucijos taikymo. Ieškovas prašė taikyti restituciją ir iš atsakovės kredito unijos ieškovui priteisti 10961,89 Eur , kurie buvo išieškoti ieškovui ir kuriuos ieškovas buvo priverstas grąžinti atsakovei kredito unijai. Kaip byloje nustatyta ieškovui pateikus vykdomąjį raštą antstolei dėl skolos išieškojimo , vykdymo procese ieškovui buvo išieškota 10961,89 Eur. Po teismų sprendimų dėl antstolės veiksmų, ieškovas išieškotą sumą grąžino Anykščių kredito unijai. Bylos nagrinėjimo metu , atsakovės E. V. sūnus 2020-08-07 ieškovui pervedė 26 283, 79 Eur skolos pagal teismo preliminarų sprendimą. Tačiau , pervesta ne visa skolos suma. Liko neapmokėta priteistų 7703,89 Eur palūkanų . Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas ir jo atstovas sumažino prašomą priteisti pinigų sumą ir prašė priteisti iš atsakovės kredito unijos ieškovui 7703,89Eur. Ieškovo prašymas dėl restitucijos taikymo tenkintinas. CK 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja restitucijos taikymą. Šioje byloje tarp atsakovių ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio, todėl tenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus ginčijamą sutarties nuostatą negaliojančia restitucija taikytina taip, kad iš atsakovės kredito unijos turi būti grąžinti ieškovui išieškoti 7703, 89 Eur, kuriuos ieškovas buvo priverstas pervesti Anykščių kredito unijai.

             Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui procesinius dokumentus rengė ir ieškovą atstovavo teisme advokatas. Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro:  247 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą , 247 Eur už apeliacinį skundą, advokato išlaidos 1200 Eur, viso 1694 Eur . Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovių ieškovo turėtis bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis . (CPK 93 str.)

            Bylos nagrinėjimo metu susidarė 18,25 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Todėl,  iš atsakovių lygiomis dalimis  į valstybės biudžetą  priteistinos 18,25 Eur teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 96 str.)  

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

             ieškinį patenkinti.

             Nuginčyti ir pripažinti negaliojančiu ab initio  kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos ir E. V. 2015m. gegužės 11d., sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktį.

             Taikyti restituciją ir B. R. a, k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unija  priteisti  7703,89 Eur  ( septynis tūkstančius septinis šimtus tris eurus 89 ct) .

             Priteisti B. R., a. k. (duomenys neskelbtini),  iš atsakovės kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos, į.k. 112047140, 847 ( aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis  )  Eur bylinėjimosi išlaidų.

             Priteisti B. R. a. k. (duomenys neskelbtini) iš  E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) , 847  ( aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis  )  Eur bylinėjimosi išlaidų.  

            Išieškoti  iš kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos, į. k. 112047140,  į valstybės biudžetą 9.12 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), įmokos kodas 5660.

         Išieškoti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) , į valstybės biudžetą 9,12 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), įmokos kodas 5660.

           Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

            Teisėja Zita Gavėnienė