Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1437-781-2020].docx
Bylos nr.: e2-1437-781/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ČELTA 300660625 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinio proceso nutraukimas
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?

Civilinė byla Nr. e2-1437-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTAatskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTAprašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,  

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ČELTA“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

3.       Pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal Tauragės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 22 d. nutartį Nr. 15; priverstinį paskolos išieškojimą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 21 d. nutartį Nr. 22/2009; paskolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0039/09/00239/1, Nr. 0039/09/00240/1, Nr. 0039/09/00280/1; vykdymo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. 052009001268L dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto (3,6235 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) priverstinio pardavimo iš varžytynių; vykdymo veiksmus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. TNR(4.6)-186 dėl A. Č. nekilnojamojo turto (0,1631 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)); Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012 vykdymą; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-530/2014 vykdymą; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-154-236/2015 vykdymą. Pareiškėja nurodė, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti be pagrindo. Antstolis 2020 m. liepos 14 d. paskelbė varžytynes žemės sklypui parduoti, kuriuo ir paremtas kredito lėšų išdavimas. Pardavus žemės sklypą, praktiškai nebebūtų galimybės jį susigrąžinti. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia aplinkybė, jog šioje byloje ginčijami sandoriai, sudaryti su banku, kurie iš esmės yra pagrindas priverstinėms skolų išieškojimo procedūroms vykdyti. Banko vykdomas išieškojimas – iš ginčo sandorių kilusi pasekmė, kurios nebūtų, jei ieškinys būtų patenkintas, kredito sutartis būtų pripažinta negaliojanti, tuo atveju išieškojimo iš ieškovų įkeisto turto procesas negalėtų būti pradėtas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose ir dėl jų yra priimti teismų procesiniai sprendimai. Teismas vertino, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė savo prašymo pagrįstumo ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.

 

III.                      Atskirojo skundo argumentai

 

6.       Pareiškėja UAB „ČELTA atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, esą pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą išdėstytos aplinkybės jau buvo vertintos anksčiau, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas. Teismas nesuprato ginčo esmės, neišnagrinėjo nei pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, nei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.2.                      Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia byloje ginčijami sandoriai, kurie yra pagrindas priverstinei skolos išieškojimo procedūrai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus.

8.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Grįsdama savo prašymą, pareiškėja nurodė, kad paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės ir kurios turi įtakos ginčo baigčiai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nustatęs, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą teikia prašymą atnaujinti procesą, grindžiamą tuo pačiu pagrindu. Nesutikdama su šia teismo nutartimi, pareiškėja pateikė dėl jos atskirąjį skundą. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo atmestas.

9.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

10.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-768/2008). Civilinio proceso teisės normose, kuriose yra nustatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu yra nustatyta šių priemonių taikymo sąlyga ir esminis apribojimas – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus jų būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010). Tuo atveju, jeigu asmuo, pareiškęs reikalavimus teisme, jų atsisako, arba teismas nepriima asmens pareikšto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą), kurio įvykdymui užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byloje negali būti priimtas reikalavimus pareiškusiam asmeniui palankus sprendimas, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas praranda savo aktualumą.

11.       Kaip minėta anksčiau, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja pateikė kartu su atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas šiuo metu yra galutinai išspręstas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą, šio prašymo pagrindu negalės būti atnaujintas procesas užbaigtoje byloje ir atitinkamai negalės būti priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas galėtų būti užtikrintas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nebeliko pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo.

12.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutraukiamas. Teikdama atskirąjį skundą, pareiškėja sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Kadangi byla nutraukiama neišsprendus jos iš esmės, pareiškėjai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ČELTA“ (juridinio asmens kodas 300660625) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo data 2020 m. rugpjūčio 19 d., mokėjimo dokumento Nr. 167664).

 

 

Teisėja                                                       Jūratė Varanauskaitė

 


Paminėta tekste:
  • 2-634-614/2015
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-768/2008
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas