Civilinė byla Nr. 2A-480-157/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 99.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriame ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-512-440/2014 pagal ieškovo ERGO Insuarance SE ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo parketas“, tretieji asmenys V. B., V. S., G. T., 996-oji daugiabučių namų bendrija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovas ERGO Insuarance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insuarance SE Lietuvos filialą, pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ 650 000 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 5 125 Lt žyminį mokestį.

Nurodė, kad laikotarpiui nuo 2003-03-19 iki 2012-03-19 sudarė draudimo sutartį dėl buto, esančio Bokšto g. 16-10, Vilniuje, kuriame 2010-10-27 kilo gaisras – apdegė mansardinis aukštas, stogas, vidaus apdaila; kad atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ buvo įsipareigojęs savo rizika, medžiagomis ir įrankiais minėtame bute sumontuoti grindų dangą, todėl 2010-10-26 klojo, šlifavo ir alyva dengė parketą trečiame aukšte esančiame bute; kad atliekant darbus buvo naudojama „Synteco Solid 1612“ alyva, kurią reikia naudoti ypač atidžiai dėl galimo savaiminio užsidegimo pavojaus; kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertas pateikė išvadas, jog gaisro židinio vieta yra trečio aukšto patalpoje bei labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra savaiminis medžiagų užsidegimas bei bendrųjų gaisro saugos taisyklių nesilaikymas. Teigė, kad atsakovo darbuotojai yra atsakingi dėl kilusio gaisro, todėl jis privalo atlyginti ieškovo sumokėtas išmokas.

Atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir teigė, kad jis yra nepagrįstas, nes nepateikta įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ERGO Insuarance SE ieškinį atmetė ir iš jo atsakovui UAB „Pakruojo parketas“ priteisė 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, jog atsakovas yra atsakingas dėl kilusio gaisro.

Spręsdamas atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ 11 949,66 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nurodė, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo, laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas sudaro pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, atstovavimas 4,5 val. trukmės 2014-06-05 teismo posėdyje, atvykimo į posėdį laikas, atsiliepimo į ieškinį, tripliko, papildomų dokumentų, prašymų ruošimas, kelionės išlaidos ir kt.

Įvertinęs atsakovo atstovo paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtį, keliamus teisinius klausimus, įvykusių teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, teismas sprendė, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina iki 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti paminėtą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir iš ieškovo ERGO Insuarance SE priteisti jam 11 949,66 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, nes pagal Rekomendacijų nuostatas teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo jose nustatytų maksimalių dydžių, be to, pagal teismų praktiką bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011 ir kt.). Nurodo, kad byla sudėtinga dėl prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, byloje apklaustų liudytojų skaičiaus, ieškovo, atsakovo procesinių dokumentų itin didelės apimties, juose nurodomų daugybės teisinių ir faktinių argumentų, ilgiau nei metus trukusio bylos nagrinėjimo. Be to, atsakovo buveinė yra kitoje vietovėje nei vyko teismas.

Ieškovas ERGO Insuarance SE atsiliepime į atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigia, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma iš esmės viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl nėra pagrindo ją padidinti. Nurodo, kad byla nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties, joje nebuvo keliama sudėtingų teisinių klausimų, nebuvo atliekama ekspertizių, o vien ikiteisminio tyrimo medžiaga nesudaro pagrindo teigti priešingai. Be to, su šia medžiaga buvo leista susipažinti po to, kai atsakovas buvo pateikęs savo galutinį bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą. Teigia, kad atsakovo atstovo nurodytos atliktų darbų laiko sąnaudos yra perteklinės (teismui teikiamo prašymo dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga rengimas užtruko apie 1,5 val. ir kt.). Nurodo, kad bylos nagrinėjimas truko ilgiau kaip metus, tačiau įvyko tik vienas parengiamasis ir trys trumpi teismo posėdžiai iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ERGO Insuarance SE ieškinį ir iš jo atsakovui UAB „Pakruojo parketas“ priteisė 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantas UAB „Pakruojo parketas“, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria jam iš ieškovo priteistas 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų ir nepagrįstai priteisė jam per mažą šių išlaidų atlyginimą.

Taigi šioje apeliacijoje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė iš ieškovo ne 11 949,66 Lt, o 6 000 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį klausimą, visų pirma pažymi, kad išlaidos advokato pagalbai civilinėje byloje apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pagal teismų praktiką ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes neturi būti toleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas. Jeigu realiai išmokėtos šių lėšų sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti.

Kaip žinoma, CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, spręsdamas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio teismas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo atsakovo prašymuose ir atliktų darbų išklotinėse nurodytas suteiktas konkrečias teisines paslaugas ir jų dydį, nustatė, kad  11 949,66 Lt atstovavimo išlaidas sudarė pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, atstovavimas teismo posėdžiuose, atvykimo į posėdį laikas, kelionės išlaidos, ieškinio, tripliko, prašymo teismui dėl susipažinimo su bylos medžiaga rengimas ir kt.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.), ir savo prašymą motyvuoja tuo, kad byla yra sudėtinga, prie jos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, byloje buvo apklausta nemažai liudininkų, byloje pateikti procesiniai dokumentai buvo didelės apimties ir kt.

Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad ieškovas atsiliepime į skundą teisingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtį, keliamus teisinius klausimus, kitas patirtas atstovavimo išlaidas dėl susipažinimo su byla, vykusių teismo posėdžių skaičių, jų trukmę bylos sudėtingumą, bylos apimtį ir atsižvelgęs į tai, kad nebuvo keliama naujų teisinių klausimų, dėl kurių atsakovo atstovo sąnaudos galėjo žymiai išaugti, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sprendė, jog šių paminėtų aplinkybių visuma šioje byloje būtent ir sudaro pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių ir priteisti didesnį atlyginimą nei pagal Rekomendacijose nustatytus konkrečius dydžius (1 625 Lt už atsiliepimą, 1 750 Lt už tripliką, 700 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, 124 Lt už parengtą prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš viso 4 200 Lt), – tai yra priteisti 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš tiesų, ši suma neatlygina faktiškai atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau šalys, susitardamos dėl advokato atlyginimo, turi atsižvelgti į pirmiau paminėtas įstatymo nuostatas ir turėti omenyje tai, kad bylą laimėjusiai teismas šaliai neprivalės priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus.

Šiame kontekste pažymėtina taip pat tai, kad remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pagal teismų formuojamą praktiką dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1656/2014; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012 ir kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto nurodomos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo šią bylą traktuoti tiek išimtinai sudėtinga ar specifine, kad būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu (CPK 178 str.). Priešingai nei teigia apeliantas, teismo vertinimu, šalių procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, prijungtos ikiteisminės tyrimo medžiagos apimtis taip pat nėra didelė, o svarbiausi – bylai reikšmingi, šios medžiagos dokumentai taip pat yra ir nagrinėjamos civilinės bylos dalimi; šioje byloje nebuvo atliekama ekspertizių; nebuvo nagrinėti nauji, išskirtiniai klausimai; nebuvo sprendžiama dėl taikymo itin daug teisės aktų; taip pat nebuvo keliami klausimai dėl vieningos teismų praktikos nebuvimo; pati byla nuo ieškinio gavimo teisme buvo išnagrinėta beveik per metus laiko, – taigi šis procesas pagal Rekomendacijos nuostatas nebuvo ir itin ilgas. Pažymėtina tai, kad apeliantas, siekdamas pagrįsti savo prašymą dėl didesnės dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Tačiau įvertinus apelianto gausiai nurodytų bylų bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi pažymėtina, kad tik vienoje iš jų – 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-486/2012, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 240 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra pakankamas ir jį padidino iki 1 694 Lt (CPK 4 str.).

Taigi, remiantis bylos medžiaga ir vadovaujantis pirmiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantui minėto dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį, atsižvelgė į visus aktualius kriterijus, leidžiančius nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų dydžių, tinkamai įvertino pirmiau nurodytas bylos ir kitas aplinkybes,  todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir keistinas apelianto nurodytu būdu (CPK 185 str., 93 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, apelianto UAB „Pakruojo parketas“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų klausimų išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma, nes, kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Danutė Milašienė

                                                                      Alvydas Poškus