Civilinė byla Nr. 2S-1501-510/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00154-2013-8

Procesinio dokumento kategorijos:

45.5; 119.1; 122.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-352-805/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ ieškinį atsakovui V. P. dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo, skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Prienų energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo V. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neteisėtu, priteisti iš atsakovo 2 685,73 Lt skolą, 179,71 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovo atsakovui 1 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šilumos energijos vartotojo ir šilumos energijos tiekimo įmonės kilo ginčas dėl šilumos energijos tiekimo atsakovo butui nutraukimo, taip pat šilumos paskirstymo, energijos apskaitos ir apmokėjimo už nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. patiektą šilumos energiją paskaičiavimo, o toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalys numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Ginčą dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų privaloma ikiteismine tvarka turi nagrinėti Valstybinė energetikos inspekcija, o ginčą dėl šilumos paskirstymo, prisijungimo, kainų ir tarifų taikymo privaloma ikiteismine tvarka turi nagrinėti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nurodė, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo teismui turėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau ieškinį pareiškė šia tvarka nepasinaudojęs, taigi nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, dėl to inicijavo teisminį procesą. Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad atsakovas byloje pateikė tinkamai parengtą, išsamų ir detaliai argumentuotą atsiliepimą į ieškinį, kurio parengimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Prienų energija“ atskiruoju skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) 2012 m. vasario 27 d. atsakovo jau buvo kreiptasi su skundu į Valstybinę energetikos inspekciją. Kadangi klausimas dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo jau buvo išnagrinėtas Valstybinės energetikos inspekcijos, ieškovas pakartotinai nesikreipė, nes skundas būtų paliktas nenagrinėtas. Ieškovo formalus pakartotinas kreipimasis dėl to paties dalyko nesukurtų naujos teisinės situacijos, o tik padidintų šalių laiko ir finansines sąnaudas;

2) nors atsakovui iš ieškovo priteista 1 500 Lt suma advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškinį surašymą atitinka Rekomendacijose numatytą dydį, tačiau identiški atsiliepimai į ieškinį buvo rengti kitose Prienų rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2–346–878/2013, Nr. 2–347–878/2013, Nr. 2–355–878/2013, Nr. 2–344–878/2013, todėl bylinėjimosi išlaidomis priteistos nepagrįstai.

Atsakovas V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:

1) išankstine tvarka nėra pasinaudota, nes nagrinėjant tokius ginčus dalyvauja abi ginčo pusės, o ieškovas net nedalyvavo Energetikos inspekcijai nagrinėjant atsakovo kreipimąsi į Prezidentę. Be to, Energetikos inspekcija atsakovo kreipimąsi į Prezidentę išnagrinėjo 2012 m. gegužės 7 d., pateikdama savo nuomonę. Šis kreipimasis buvo išnagrinėtas pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o ne pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatas;

2) Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nėra imperatyviai ir konkrečiai nurodyta, kuri ginčo šalis – energijos vartotojas arba energetikos įmonė – turi kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar Valstybinę energetikos inspekciją dėl kilusių ginčų, apibrėžtų minėtame straipsnyje. Todėl laikytina, kad ši išankstine tvarka taikytina abiem ginčo pusėms, o ją pasinaudoti, kreipiantis į išankstinio ginčų sprendimo institucijas, privalo ta ginčo šalis, kuri inicijuoja ginčą;

3) jei būtų laikytina, jog atsakovas jau pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, o ieškovui nebereikia pasinaudoti šia tvarka ir ieškinys yra nagrinėtinas teisme iš esmės, tuomet šis ginčas nėra teismingas Prienų rajono apylinkės teismui, nes Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalis nustato, jog šie ginčai yra nagrinėtini tik Vilniaus apygardos teisme. Be to, skundai dėl sprendimų, priimtų išankstine tvarka, gali būti apskųsti per 30 dienų nuo jų paskelbimo. Ieškovas yra praleidęs apskundimo terminą, nes iki šiol neskundė Energetikos inspekcijos 2012 m. gegužės 7 d. rašte Nr. (03)2R-643 išdėstytos nuomonės ir jokio kito „išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo“, kuriais remiantis ieškovas gali tvirtinti, kad atsakovas pasinaudojo išankstine ginču nagrinėjimo tvarka;

4) Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos: 1) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo; <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymas yra specialusis įstatymas Energetikos įstatymo atžvilgiu. Minėtas įstatymas kaip tik ir nukreipia į Energetikos įstatymo normas, reglamentuojančias ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka;

5) atsakovas teisėtai įsigijo teismo procesinio dokumento parengimo paslaugą, už ją atsiskaitė ir turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pats ieškovas analogiškose bylose Prienų rajono apylinkės teisme pateikė identiškus ieškinius, už kurių parengimo išlaidas iš kiekvieno vartotojo reikalavo sumokėti po 700 Lt. Atsakovas turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, nes teisminį ginčą savo rizika pradėjo ieškovas. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovo sprendimą kreiptis į teismą, nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio, kuriame nustatytas išankstinis privalomas vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimas ne teisme, aiškinimo ir taikymo.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka teismas turi palikti ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovo deklaruojamą atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų. Peržiūrėjus civilinėje byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą (t. 1, b. l. 13–16, 21–62, 65–67).

Atsižvelgdamas į atsakovo veiksmus, susijusius su atsijungimu nuo šilumos perdavimo tinklų, ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, buto šildymo būdo pakeitimo teisėtumo, mokesčio už tiekiamą energiją skaičiavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą, ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012 m. sausio 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1888). Toks įstatymo aiškinimas atitinka formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-481-436/2013; 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-616-260/2013; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1465-254/2013).

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nagrinėjamojoje byloje aktualu atriboti Energetikos inspekcijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine neteismine tvarka. Minėto straipsnio Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Be to šių institucijų veiklą nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1V-134 patvirtintas Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr.O3-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo. Į šiuos aprašus yra perkeltos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2004 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 03-121, kuriuo patvirtino Šilumos paskirstymo vartotojams metodų (toliau – Paskirstymo metodai) rengimo ir taikymo taisykles. Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Paskirstymo metodai reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo-vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti Paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų Paskirstymo metodų taikyti negalima. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (Taisyklių 9 p.).

Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas yra ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl šilumos paskirstymo, atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo. Todėl, vadovaujantis anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, o taip pat Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 03-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo 1 punktu, kuriame nustatyta, jog ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašas reglamentuoja ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Taigi, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovo kartu su kitais namo gyventojais kreipimasis su skundu į Prezidentę viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, negali būti laikytinas pasinaudojimu išankstine ginčo sprendimo tvarka, nes ginčo šalys nesikreipė į instituciją, kuriai įstatymų nustatyta tvarka yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, maksimali atsakovui priteistina advokato pagalbos išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą šioje byloje yra 3 000 Lt (Rekomendacijų 8.2 punktas). Pirmosios instancijos teismas priteisė 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios yra net mažesnės net už Rekomendacijose numatytas išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimą ir taikymą šioje civilinėje byloje, laikytina, kad atsakovo turėtų 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį atsiradimo priežastis yra ieškovo veiksmai, todėl teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 336–337 straipsniais,

n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Ramūnas Mitkus