Administracinė byla Nr. I-7576-643/2015
Proceso Nr. 3-61-3-01456-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1., 73.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, spręsdama pareiškėjo V. M. skundo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjo V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1D-1024(11) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VRM išnagrinėti jo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010,2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 ).
Kaip matyti iš prie skundo pridedamų dokumentų, pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas panaikinti ginčijamą VRM Sprendimą. Pažymėtina, jog šiame Sprendime yra pateikiama informacija apie pareiškėjui mokėtos pensijos dydį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki2013-12-31, teisės aktus, kuriais remiantis jo pensija buvo perskaičiuota, bei sumažintos pensijos skaičiavimo tvarka. Be to, šiuo sprendimu VRM atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo tuo pagrindu, kad prašymas pensiją mokančiai institucijai buvo paduotas praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 37 str. 2 d. praleistą 6 mėnesių terminą.
Šiuo atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Šioje byloje LVAT nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, tačiau pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka yra taikoma ABTĮ 3 str. 1 d. nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. Kaip jau minėta ginčijamu 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 1D-1024(11) VRM atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kaip praleidus apskundimo terminą ir kartu nurodė, jog neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, todėl laikytina, kad ministerija išreiškė savo poziciją dėl kilusio ginčo esmės. Tačiau kartu tai neįpareigoja pareiškėjo skųsti teismui šio sprendimo, kadangi jis nelaikytinas šios institucijos sprendimu, priimtu kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl ir šio sprendimo panaikinimas (nepanaikinimas) nesąlygoja klausimo dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Šis Sprendimas tik įrodo, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, tačiau nesukelia pareiškėjui teisių ar pareigų, bei neįpareigoja jo skųsti teismui. Pareiškėjui išaiškintina, jog ir be reikalavimo panaikinti šį VRM sprendimą, jis gali kreiptis į teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 37 str. 2 d. 1 p., 149 straipsniu, teisėja,
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. M. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė