Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–1444– 888/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01005-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, ir

n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. sausio 25 d., apie 22 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis (0,91 promilės ± 0,02 %). Šiais veiksmais L. K. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo kartu burnoje, todėl gurkštelėjo alaus, jį išspjovė ir po keletos minučių jį sustabdė policija. Važiavo iš darbo, kuriame prieš išvykimą iš darbo pūtė į alkotesterį, buvo blaivus. Prašė policijos pareigūnų duoti pūsti antrą kartą, tačiau jie nesutiko, todėl draugas nuvežė į ligoninę (22-23 b.l.).

Teismo posėdžio liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir paaiškino, jog įpūtė į alkotesterį, prašė nuvežti į ligoninę pasitikrinti girtumą. Jis nuvežė L. K. į ligoninę, esančią Savanorių pr., Kaune, ir laukė jo mašinoje (44-45 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad įvykio dieną patruliavo tarnybiniu automobiliu ir sustabdė transporto priemonę, kurią vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jis sakė, jog alkoholio nevartojo, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl patikrinus jį alkotesteriu buvo nustatytas girtumas. L. K. pūsti į alkotesterį leido vieną kartą, nuo sustabdymo praėjo apie dešimt minučių, be to, nėra tokios praktikos, jog duoti asmeniui du kartus pūsti į alkotesterį (51 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad įvykio dieną dirbo su M. Š., sustabdė L. K. vairuojamą automobilį ir patikrinę vairuotojo blaivumą, nustatė, jog jis neblaivus. Paaiškino, kad nuo sustabdymo iki pūtimo į alkotesterį praėjo 15-20 minučių, paklausus ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevartojo alkoholio, jis sakė, kad ne, o antrą kartą pūsti į alkotesterį nedavė, nes to nenumato įsakymai ir instrukcijos (52 b.l.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Teismų praktikoje laikoma, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus.

L. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad alaus negėrė, tik praskalavo burną, nes buvo kartu burnoje (22-23 b.l.). Pažymėtina, jog pagal alkotesterio „Alcotest 6810“ instrukcijas, prietaisas turi būti naudojamas palaukiant ne trumpiau nei 15 min. laiko tarpą, nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10 – 15 min. matavimo rezultato patvirtinimui (2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1155-383/2015). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. Š. ir A. D. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui į alkotesterį leido pūsti vieną kartą ir nebuvo įpareigoti asmeniui duoti pūsti į alkotesterį antrą kartą (51-52), tačiau pareigūnai nepasinaudojo rekomendacija atlikti pakartotinį matavimą po 10-15 min. Tai, kad sustabdžius ir patikrinus L. K., jam buvo nustatytas lengvas (0,91 promilių) girtumo laipsnis, naudojant sertifikuotą ir turintį galiojančią patikrą alkoholio matuoklį (4 b.l.), nesudaro pagrindo paneigti visus kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių galima spręsti, jog nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo instrukcijų, ir tai galėjo iškreipti tikrinimo rezultatus. Tokią išvadą patvirtina ir pakartotinis L. K. patikrinimas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, tikrinant jį alkotesterio pagalba 2016 m. sausio 25 d. 22 val. 56 min. ir 23 val. 14 min. bei paėmus jo kraują 23 val. 00 min., šio patikrinimo metu alkoholio nei iškvepiamame ore, nei kraujyje nerasta (20, 21 b.l.).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad L. K. pagal jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą darbuotojų tikrinimo dėl neblaivumo tvarką, autobusų vairuotojams – konduktoriams tikrinamas neblaivumas. Įvykio dieną, t. y. 2016 m. sausio 25 d. neblaivumas L. K. buvo tikrinimas alkotesteriu 21 val. 46 min. (27, 28, 29, 36-42 b.l.). Kaip matyti iš asmens blaivumo testo Nr. 370, 2016 m. sausio 25 d., 22 val. 02 min., L. K. buvo nustatytas 0,91 promilių neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis (3 b.l.), tarp šių dviejų patikrinimų alkotesteriu yra mažesnis nei 16 minučių tarpas, todėl nuo paskutinio alkoholio vartojimo nebuvo praėjęs alkotesterio „Alcotest 6810“ instrukcijose numatytas 15 minučių tarpas, o kadangi alkotesteris matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, jog atliekant patikrinimą iškart po alkoholio vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad L. K. vairavo neblaivus (0,91 promilės) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Byloje nustatyta, kad nuo L. K. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo – 22 val. 00 min., iki L. K. kraujo paėmimo Kauno apskrities priklausomybės ligų centre – 23 val. 00 min. praėjo 48 minutės. Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad L. K. padarytas pažeidimas užfiksuotas 2016 m. sausio 25 d., 22 val. 02 min., kai buvo atliktas asmens blaivumo testas alkotesteriu ir nustatytas 0,91 promilės neblaivumas. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo L. K. surašytas 22 val. 02 min. (7 b.l.), į medicinos įstaigą – Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti jis atvyko 22 val. 55 min., 22 val. 55 min. ir 23 val. 14 min. patikrinus medicinos įstaigoje alkotesteriu „Drager ARSM 0688“, L. K. iškvepiamame ore užfiksuota 0,00 promilių. Kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti buvo paimtas 23 val. 00 min., kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Kauno priklausomybės ligų centre atlikto L. K. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi ir praėjus 48 minutėms iš L. K. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, t. y. aplinkybė, jog praėjus šiek tiek mažiau nei valandai po to, kai L. K. organizme nustatyta 0,91 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1155-383/2015).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog L. K. veikoje nenustatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 3024 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį L. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Laima Šeputienė