Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-51-626/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02882-2018-2

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.;

21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS 

2019 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nutarimo, kuriuo T. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį,

n u s t a t ė :

1.       T. M. nubausta už tai, kad ji 2018-11-24, apie 9.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė 1 097 cigarečių pakelius (600 – „Nz Gold Superslims“, 350 – „Fest“, 77 – „Minsk Capital“, 70 – „Corona Superslims“), nepaženklintus Lietuvos Respublikos banderolėmis. Neteisėtai laikytų cigarečių pakelių vertė 3 433,61 Eur (68,67 BNBD). Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 3.1.2. punkto reikalavimus.

2.       T. M. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nutarimo, kuriame prašo peržiūrėti jai paskirtos baudos dydį, arba leisti baudą mokėti dalimis, arba baudą pakeisti į viešuosius darbus. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji turi regos negalią ir jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, kad jos pajamos per mėnesį yra tik 140 Eur.  

3.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-sis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė neprieštaraujantis dėl paskirtos baudos sumažinimo.

Skundas netenkinamas

4.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės nėra, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

5.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką administracinių teisės pažeidimų/ nusižengimų bylose, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-59-2014, 2AT-60-2014, 2AT-68-2014, 2AT-48-693/2015 ir kt.).

6.       Pagal Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).

7.       Asmuo padaręs ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, baudžiamas bauda nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų (vidurkis – penki tūkstančiai eurų). Apylinkės teismas T. M. paskyrė ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią piniginę nuobaudą – 4 000 Eur.

8.       T. M. prašo sumažinti paskirtą piniginę nuobaudą, t. y. prašo paskirti mažesnę baudą nei numatyta administracinio nusižengimo sankcijoje arba baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam terminui, arba baudą pakeisti viešaisiais darbais.

9.       Baudos dydis nustatomas pagal Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK įtvirtinta, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

10.       Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

11.       Nagrinėjamu atveju, skirdamas nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę: tai, kad ji anksčiau yra bausta administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus; neteista; nedirba; yra dvi pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pripažinimas padarius administracinį nusižengimą ir gailestis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, tai, kad asmuo yra sulaukęs 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas)); nenustatyta sunkinančių aplinkybių.

12.       Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti taip pat į tai, kad T. M. nustatytas neįgalumas (20 procentų darbingumas) ir didelis specialiųjų poreikių lygis, jos sunki finansinė padėtis (pasak apeliantės, jos pajamos per mėnesį yra 140 Eur). Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad aplinkybių dėl apeliantės neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio, nagrinėdamas bylą apylinkės teismas nežinojo, todėl, individualizuojant nuobaudą, jos nebuvo vertinamos. Tačiau teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė nedirba. Kitų duomenų apie sunkią T. M. turtinę padėtį (išrašų iš VšĮ Registrų centro“, pažymos apie gaunamas pajamas, turimus skolinius įsipareigojimus ir kt.) byloje nėra. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti kiek nuobaudos individualizavimo klausimui reikšminga aplinkybė dėl apeliantės neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio.

13.       Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą, asmens atsakomybę lengvina aplinkybė, kai administracinis nusižengimas padaromas asmens, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba asmens, sulaukusio 65 metų. Taigi, visos šios aplinkybės pripažįstamos kaip viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šiuo atveju T. M. yra sulaukusi 65 metų amžiaus (šią aplinkybę teismas pripažino pažeidėjos atsakomybę lengvinančia) ir jai yra nustatytas 20 procentų darbingumas ir didelis specialiųjų poreikių lygis. Nors nėra pagrindo neįgalumą ir didelį specialiųjų poreikių lygį pripažinti kaip dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau į šiuos duomenis privalu atsižvelgti sprendžiant nuobaudos paskyrimo klausimą.

14.       Kita vertus, sprendžiant nuobaudos paskyrimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į kitas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų - į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju, T. M. neteisėtai laikė 1 097 pakelius cigarečių, kurių vertė - 3 433,61 Eur. Minėta, jog ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 4 000 Eur, kuri ir paskirta apeliantei. Taigi, šiuo atveju neteisėtai laikytų cigarečių vertė ir paskirta piniginė nuobauda yra panašaus dydžio. Apygardos teismo nuomone, paskirti mažesnę nuobaudą, nei neteisėtai laikytų prekių vertė, ar jai lygią, būtų neteisinga, nes nebūtų pasiekta administracinės nuobaudos paskirtis - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad T. M. jau buvo bausta už neteisėtą disponavimą tabako gaminiais (2016-05-10 pagal ATPK 163(2) straipsnio 4 dalį, neteisėtai laikytų ir parduotų tabako gaminių vertė buvo 2 038,92 Eur, paskirta 2 900 Eur bauda, ji sumokėta 2017-12-18), o nagrinėjamas pažeidimas padarytas nepraėjus net metams po baudos, paskirtos už pirmesnį pažeidimą sumokėjimo. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutarimo (Liteko duomenys) turinio matyti, kad praeityje apeliantė dar buvo bausta už analogiškus teisės pažeidimus, tačiau nuobaudos nebegalioja.

15.       Šiuo atveju, be 11, 12, 13 ir 14 punktuose nustatytų aplinkybių, svarbu ir tai, kad T. M. neįgalumas ir didelis specialiųjų poreikių lygis nustatytas 2013 metais, dar prieš pirmo, analogiško pažeidimo padarymą. Taigi, galimai sunki apeliantės finansinė padėtis ir sveikatos problemos, žinojimas apie itin griežtą atsakomybę, nesustabdo T. M. nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymo.

16.       Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. M. už padarytą administracinį nusižengimą turi būti paskirta minimali ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bauda. Skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijose, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, apygardos teismas nemato pagrindo, todėl šis skundo reikalavimas atmetamas.

17.       Skunde pateiktas ir kitas prašymas – paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Esant asmens rašytiniam prašymui, visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis ANK 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 37 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmuo turi pateikti ne tik rašytinį prašymą pakeisti baudą viešaisiais darbais, bet ir įrodymus dėl sunkios materialinės padėties (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Su apeliaciniu skundu dokumentai, kurie patvirtintų, jog apeliantės materialinė padėtis yra sunki, nepateikti. Be to, nustatyta, kad T. M. yra nustatytas 20 procentu darbingumas ir didelių specialiųjų poreikių lygis, tačiau nėra pateikta duomenų ar ji gali atlikti, o jeigu gali, tai kokius gali atlikti darbus. Todėl prašymas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais atmetamas.

18.       Apeliantei išaiškinama, kad ji dėl baudos (jos dalies) pakeitimo viešaisiais darbais, gali pateikti rašytinį prašymą. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 675 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, su rašytiniu prašymu turėtų būti pateikti ne tik 17 punkte išvardinti dokumentai, bet ir dokumentai, iš kurių būtų matyti, ar T. M. gali atlikti viešuosius darbus ir kokius darbus ji gali atlikti.

19.       Skunde prašoma baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Minėta, kad nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyta ANK 675 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė išdėstyti baudos sumokėjimą. Asmens rašytiniu prašymu, baudos mokėjimą galima išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kai asmuo pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Tai gali būti padaryta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi su skundu nėra pateikti ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, apygardos teismas neturi pagrindo tenkinti apeliantės parašymo.

20.       Apeliantei išaiškintina, kad jai manant, jog jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, ji gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 nutarimą nepakeistą ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.

Teisėja                                                 Vitalija Norkūnaitė