Civilinė byla Nr. e2A-573-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01085-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.20.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4053-933/2019 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. Č. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 10 067,20 Eur bei 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40 Eur išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas, ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Nurodė, kad šalys 2018 m. gruodžio 13 d. sudarė administracinės paskirties pastato, esančio Kalvarijų g. 153, Vilniuje (toliau – ir objektas), atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbų užbaigimo techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. (049.6)S-403 (toliau – sutartis). Ieškovas sutartimi įsipareigojo atlikti objekto atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų techninę priežiūrą. Už suteiktas paslaugas atsakovas įsipareigojo sumokėti 12 000 Eur. Ieškovas paslaugas suteikė tinkamai, pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui 10 000 Eur skolą, 67,20 Eur sutartinius delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 067,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-26) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidas bei 793 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

4.       Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose pažymėjo, kad nesutinka su priimtu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. preliminariu sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nepaneigta aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta po viešojo pirkimo procedūrų, o sutarties sąlygas rengė atsakovas. Teiktame kvietime teikti pasiūlymą viešajame pirkime nurodyta, kad NVSC (atsakovas) planuoja pirkti rangos darbų, vykdomų pagal 2018 m. gruodžio 12 d. Administracinio pastato Kalvarijų g. 153, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbų užbaigimo sutartį Nr. S-399, techninės priežiūros paslaugas. Sutarties terminas – iki 2019 m. gegužės 31 d. su galimu 2 mėnesių pratęsimu (e. b. 1 t., b. l. 27). Teismas atkreipė dėmesį, kad sutarties sąlygos nenumato automatinio sutarties pratęsimo (pvz. dėl statybos darbų sutarties pratęsimo). Duomenų, kad toks terminas buvo pratęstas, į bylą nepateikta. Vertinant sudarytos sutarties sąlygas, sutikti su atsakovo aiškinimu, kad techninė priežiūra už sutarties sumą (12 000 Eur su PVM) turės būti vykdoma iki galutinio objekto pridavimo, nėra pagrindo.

7.       Teismas vertino, kad praeityje ieškovo ir atsakovo kitų sudarytų sutarčių nuostatos bei sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jose nustatyta suteiktų paslaugų apmokėjimo tvarka nevertintina.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors, atsakovo teigimu, ieškovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų (daroma nuoroda į sutarties 9.12, 9.4 punktus), atsakovo raštai, kuriuose dėstoma apie ieškovo suteiktų paslaugų kokybę, parengti jau pasibaigus sutarties terminui, taip pat nėra duomenų, kad iki sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2019 m. gegužės 31 d. ieškovui buvo reikštos pretenzijos dėl jo teikiamų paslaugų kokybės.

9.       Teismas nurodė, kad įrašai apie tai, kad rangovas nesilaiko darbų atlikimo terminų yra fiksuoti statybos žurnalo išraše, taip pat fiksuoti blogai atlikti darbai (atsiliepimo į prieštaravimus 4 priedas). Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, jog apie rangovo vėlavimą buvo nuolat kalbama gamybinių pasitarimų metu.

10.       Teismas nesutiko su atsakovo aiškinimu, kad ieškovui vizavus 27 procentus darbų kiekio, laikytina, jog ieškovas tinkamai atliko ne daugiau kaip 27 procentus sutarties vertės, todėl turi gauti apmokėjimą tik už nurodytą dalį. Teismas sutiko su ieškovu, kad sutarties vykdymo terminas ir atsiskaitymo sąlygos pagal sutartį nėra susietos su objekto rangos sutartimi ir jos terminu ar objekto statybos atliktų darbų procentu. Sutarties 7 punkte yra nustatyta sutarties kaina 12 000 Eur (e. b. 1 t., b. l. 8), tačiau nėra numatyta jokių sąlygų, jog ši suma nustatyta už viso objekto techninę priežiūrą iki galutinio objekto pridavimo. Be to, sutartyje nėra numatyta jokios sąlygos, kad techninės priežiūros paslaugų įvykdymo procentas turi būti ne didesnis nei per ataskaitinį laikotarpį atliktų statinio statybos darbų procentas, kad ieškovo atlyginimas siejamas su užvizuotų rangovo atsakovui atliktų darbų aktų kiekiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Sutarties 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad už viso objekto techninę priežiūrą iki galutinio objekto pridavimo numatytas atlygis 12 000 Eur. Kadangi ieškovas įvykdė tik dalį sutarties, t. y. vizavo 27 proc. darbų kiekio, atsakovas sutiko sumokėti ne daugiau kaip 27 proc. sutarties kainos (kas sudaro 3 240 Eur).

11.2.                      Ieškovo, kaip atskiro statybos proceso dalyvio, teisės ir pareigos reglamentuotos ne tik sutartimi, tačiau ir imperatyviomis įstatymų normomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1-848 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (STR 1.06.01:2016) 97 p. numatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) Reglamento VII skyriaus 4 skirsnio nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo.

11.3.                      Byloje pateikta UAB „FIMA“ atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 3 patvirtina, jog statybos darbų įvykdymas 2019 m. gegužės 31 d. buvo 39,61 proc. Akivaizdu, jog statinio statybos darbai 2019 m. gegužės 31 d. buvo neužbaigti, todėl ieškovo kaip statinio prižiūrėtojo veikla turėjo būti tęsiama.

11.4.                      Apeliantas, atsižvelgdamas į sutarties 5 p., kuris numato galimybę pratęsti sutartį iki 2019 m. liepos 31 d., kreipėsi į ieškovą 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (04 6.1 E)2-27171 „Dėl sutarties pratęsimo“. Tokiu būdu apeliantas techninės priežiūros vykdymą organizavo, kad jis tęstųsi visą statybos darbų atlikimo terminą. Tuo tarpu ieškovas 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. S-03 „Dėl papildomo susitarimo“ atsisakė pratęsti vykdyti techninės priežiūros paslaugas, motyvuodamas, jog apeliantas nevykdo įsipareigojimų, numatytų sutarties 1, 10.3 ir 11 punktuose.

11.5.                      Sumokėjus ieškovui už faktiškai neatliktus darbus iki 2018 m. gruodžio 12 d. rangos sutarties Nr. S-399 įvykdymo pabaigos apeliantas pažeistų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, įpareigojančias efektyviai naudoti valstybės lėšas.

11.6.                      Paslaugų teikimo laikotarpiu pateiktos trys sutarties ataskaitos: 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. gegužės 5 d. ir 2019 m. birželio 3 d., ataskaitų formose numatyti tokie punktai kaip „3. Kilusios problemos ir jų sprendimo būdai“, „5. Finansinis projekto būvis“, „6. Projekto įgyvendinimo grafikas“. Tik 2019 m. birželio 3 d. ataskaitoje ieškovas informavo apeliantą, 3 p. rašto nurodydamas „Problemų labai daug ir pagrindinė rangovo labai blogas darbų organizavimas, apeliantas kreipėsi raštu dėl darbų spartos, tačiau negavo jokio atsakymo“, 5 punkte – „Rangovas per sutartinį terminą įvykdė tik 27,38 proc. sutartinių darbų“, 6 punkte – „Rangovas stipriai vėluoja atlikti darbus, nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, atnaujintas grafikas nepateiktas“.

11.7.                      Egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi jame buvo išspręsti neįtraukto trečiojo asmens teises ir pareigas liečiantys klausimai. Patvirtinus aplinkybę, jog UAB „FIMA“ neatliko darbų iki numatyto darbų užbaigimo termino (2019-05-31), laikytina, kad nuostoliai susiję su darbų neatlikimu gali būti perduodami už tai atsakingam subjektui, šiuo atveju – UAB „FIMA“.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. Č. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:

12.1.                      Atsakovas netinkamai aiškina statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ bei sudarytos sutarties nuostatas. Minėtas dokumentas tiesiogiai nereglamentuoja konkrečių techninės priežiūros teikimo sutarčių sąlygų. 97 p. faktiškai nustato pareigą būtent atsakovui, kaip statytojui, techninės priežiūros vykdymą organizuoti taip, kad šis tęstųsi visą konkretaus statinio statybos terminą.

12.2.                      Pasibaigus sutarties terminui, kadangi joje nebuvo numatytas automatinis pratęsimas, atsakovas privalėjo vykdyti pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir sudaryti naują techninės priežiūros pirkimo sutartį.

12.3.                      Pažymėtina, kad sutartį parengė atsakovas. Tik dabar, nusprendęs nepagrįstai neatsiskaityti su ieškovu, apeliantas pradėjo teikti įvairius pamąstymus apie tai, kad sutartis neva turi galioti visą objekto statybos laikotarpį.

12.4.                      Iš sutarties turinio daugiau nei akivaizdu, kad sutarties vykdymo terminas ir atsiskaitymo sąlygos pagal sutartį nėra susietos su objekto rangos sutartimi ir jos terminu, ar, juo labiau, objekto statybos atliktų darbų procentu. Pagal sutartį buvo pareiga priimti ir vizuoti tik realiai rangovo atliktų darbų kiekius.

12.5.                      Pagal sutarties 9.4 punktą buvo pareiga informuoti ne apie bet kokius atvejus, susijusius su rangovo netinkamu darbų vykdymu, kaip dabar bando aiškinti atsakovas, o tik apie tokias aplinkybes, kurios trukdo rangovui vykdyti rangos sutartį, bei apie rangovo veiksmus, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos rekonstruojamo objekto saugumui, funkcionalumui ir ilgaamžiškumui. Tokių aplinkybių per visą sutarties vykdymo laikotarpį nebuvo.

12.6.                      Apie tai, kad rangovė netinkamai vykdo rangos sutartį buvo nurodoma statybos darbų žurnaluose (e. b. 1 t., b. l. 134-135), nuolatos informuojama gamybinių pasitarimų metu.

12.7.                      Atsakovas prieštarauja pats sau ir yra nenuoseklus: viena vertus teigia, kad neturi pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės, tačiau atsisako mokėti, nes tariamai buvo įvykdyta tik 27 proc. sutarties, kita vertus, teigia, kad sutartis visgi buvo vykdoma netinkamai ir dėl to jis neturi pareigos atsiskaityti. Tampa neaišku, kodėl atsakovas vengia atsiskaityti – ar dėl to, kad dėl rangovės UAB „FIMA“ kaltės buvo įmanoma įvykdyti tik 27 proc. sutartų paslaugų kiekio, ar dėl to, kad sutartis buvo pilnai įvykdyta, tačiau paslaugos neva buvo suteiktos netinkamai.

12.8.                      Atsakovui negalėjo būti nežinoma, kad UAB „FIMA“ teises ir pareigas kažkokiu tai būdu gali įtakoti teismo sprendimas. Būtent atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, rėmėsi šiomis aplinkybėmis, tačiau jokio prašymo įtraukti į bylą UAB „FIMA“ trečiuoju asmeniu neteikė. Tokiais veiksmais atsakovas piktnaudžiauja procesu ir veikia prieš sąžiningą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip, nei tiesiogiai nei netiesiogiai nepaveikė ir nepaveiks rangovės UAB „FIMA“ materialiųjų teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl rangovės UAB „FIMA“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

14.       Apelianto teigimu, patvirtinus aplinkybę, kad UAB „FIMA“ neatliko rangos darbų iki numatyto darbų užbaigimo termino (2019 m. gegužės 31 d.), laikytina, kad nuostoliai, susiję su darbų neatlikimu, gali būti perduodami už tai atsakingam subjektui UAB „FIMA“. Apelianto teigimu, šis subjektas turėjo byloje dalyvauti kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje įtvirtintos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos, t. y. byloje sprendžiama, ar sutartyje įtvirtinta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka susieta su rangovės UAB „FIMA“ atliktais statybos darbais. Ieškovo teigimu, apmokėjimas už statybos techninę priežiūrą nepriklauso nuo objekto užbaigtumo, o atsakovo teigimu – priklauso.

17.       Pažymėtina, kad net konstatavus, jog sutartyje apmokėjimas už suteiktas paslaugas yra susietas su trečiojo asmens įvykdytu darbų kiekiu pagal rangos sutartį, t. y. apmokėjimas priklauso nuo sąlygos, kokią darbų dalį atliko trečiasis asmuo, trečiajam asmeniui dėl tokio ginčo šalių susitarimo jokių teisių ir pareigų neatsiranda. Esant šalių susitarimui, kuris susietų statybos techninio prižiūrėtojo atlyginimą su statybos objekto užbaigtumu, rangovė neįpareigotina nei apmokėti statybos darbų prižiūrėtojui už likusių neįvykdytų darbų priežiūrą, nei kaip nors kitaip atlyginti nuostolius šalims dėl tokios jų laisva valia susitartos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos.

18.       Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentas dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą atmestinas, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnis).

Dėl sutartyje numatytos atsiskaitymo tvarkos

19.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo sutarties vykdymo terminas ir atsiskaitymo sąlygos pagal sutartį nėra susietos su objekto rangos sutartimi ir jos terminu ar atliktų darbų procentu. Atitinkamai, buvo atmesti atsakovo argumentai, kad ieškovas patvirtino tik 27 proc. nuo galutinio darbų kiekio, todėl turi būti apmokama tik 3 240 Eur. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pagal sutarties 6 ir 7 punktus 12 000 Eur apmokėjimas buvo numatytas už viso objekto techninę priežiūrą iki galutinio objekto pridavimo.

20.       Pagal šalių sudarytos sutarties 1 punktą, ieškovas įsipareigojo atlikti objekto techninę priežiūrą, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu sutartyje numatyta tvarka. Sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad paslauga turi būti atlikta iki 2019 m. gegužės 31 d. Šalių susitarimu paslaugų atlikimo terminas galėjo būti pratęstas, tačiau ne ilgesniam terminui kaip iki 2019 m. liepos 31 d. Kita vertus, sutarties 6 punktas numatė, kad sutartyje numatyti įsipareigojimai pradedami vykdyti po sutarties pasirašymo ir sutarties vykdymas tęsiamas visą statinio statybos darbų laikotarpį iki galutinio objekto pridavimo. Sutarties 7 punkte nurodyta sutarties kaina – 12 000 Eur, o sutarties 11-13 punktuose įtvirtinta atsiskaitymų už tinkamai suteiktas paslaugas tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju, sutartyje yra įtvirtintos dvi prieštaringos atsiskaitymo už atliktus darbus sąlygos, todėl teismui kyla pareiga šias sąlygas aiškinti.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą. Tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

22.       Kartu pažymėtina, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

23.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Kvietime dalyvauti viešajame pirkime (e. b. 1 t., b. l. 27) apeliantas nurodė sutarties terminą iki 2019 m. gegužės 31 d. su galimu 2 mėnesių pratęsimu. Kvietime dalyvauti viešajame pirkime nebuvo išaiškinta, kad nepaisant nurodyto termino, jei statybos darbai nebus užbaigti, techninės priežiūros paslaugos turės būti teikiamos toliau. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutarties 7 skyriuje „sutarties galiojimas“ tokių nuostatų apie automatinį sutarties termino pratęsimą, užsitęsus statybos rangos darbams, taip pat nėra.

24.       Sutarties 5 skyriuje įtvirtinta atsiskaitymų už suteiktas techninės priežiūros paslaugas tvarka – 11 punkte nustatyta, kad už tinkamai suteiktas paslaugas užsakovas įsipareigoja sumokėti paslaugos kainą, įtvirtintą sutarties 12 punkte (12 000 Eur). Sutarties 12 punkte numatyta, kad užsakovas priima tinkamai suteiktas paslaugas pagal paslaugų teikimo ataskaitą iki kito mėnesio 10 dienos, o sutarties 13 punktas numato, kad atsiskaitymai atliekami per 30 kalendorinių dienų nuo suteiktų paslaugų rezultatų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Taigi iš esmės sutarties 5 skyriuje, nustatančiame atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką, nėra nuostatų, susiejančių apmokėjimą už suteiktas paslaugas su atliktų statybos rangos darbų procentu.

25.       Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad sutarties termino pabaiga yra 2019 m. gegužės 31 d., o šiam terminui pasibaigus už suteiktas paslaugas jam turės būti sumokėta sutartyje nustatyta kaina – 12 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškoje situacijoje atidus ir protingas žmogus būtent taip būtų supratęs sutarties turinį. Priešingas aiškinimas lemtų išvadą, kad už sutartą konkretų atlygį ieškovas statybos priežiūrą įsipareigojo vykdyti iš esmės neribotą laiką, kai, pavyzdžiui, rangovui bankrutavus ar dėl kitų priežasčių statybos darbams sustojus, ieškovo pareigos pagal techninės priežiūros paslaugų sutartį liktų galioti iki to laiko, kol bus surastas naujas rangovas ir užbaigti statybos darbai. Toks aiškinimas iš esmės neatitiktų sutarties teksto, numatančio konkrečią sutarties galiojimo datą.

26.       Atmestini ir apelianto argumentai, kad įstatymas imperatyviai numato pareigą ieškovui vykdyti statybos techninę priežiūrą iki galutinio statybos užbaigimo. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad statinio statybos techninės priežiūros atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šią normą įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-848 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (STR 1.06.01:2016). Minėto įsakymo 97 punkte numatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) Reglamento VII skyriaus 4 skirsnio nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši norma imperatyviai nustato būtent statytojo pareigą užtikrinti, kad visą statinio statybos laiką būtų vykdoma statybos techninė priežiūra. Kita vertus, ši norma nenumato, kad konkrečios sutartys su statybos techniniais prižiūrėtojais turi galioti nuo statybos darbų pradžios iki statinio statybos galutinio užbaigimo. Kitaip tariant, minėta norma nedraudžia statytojui statybos laikotarpiu sudaryti keletą statybos techninės priežiūros sutarčių skirtingiems laikotarpiams, tačiau įpareigoja, kad statybos metu statybos techninė priežiūra būtų vykdoma nepertraukiamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su ieškovo argumentu, kad minėta norma įpareigoja apeliantą pasibaigus statybos techninės priežiūros sutarties terminui organizuoti naują viešąjį pirkimą ir pirkti statybos techninės priežiūros paslaugas sekančiam laikotarpiui, tačiau neįpareigoja ieškovo, nepaisant konkretaus sutartyje nustatyto termino, statybos techninę priežiūrą vykdyti toliau.  

27.       Atmestinas apelianto argumentas, kad jam apmokėjus 12 000 Eur už, apelianto vertinimu, nesuteiktas paslaugas bus pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis, įpareigojantis efektyviai naudoti valstybės lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės ir savivaldybės turto valdymo efektyvumo bei racionalumo principai visų pirma turi būti įgyvendinami sudarant pagrįstas sutartis, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės poreikį konkrečiu sutarties objektu, sudaromose sutartyse nustatant aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas, kaip bus naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas, kokie atsiskaitymai ir kokia tvarka bus atliekami iš valstybės ar savivaldybės turto. Kita vertus, nurodyta norma negali tapti pagrindu valstybei ar savivaldybei atsisakyti apmokėti pagal sudarytas sutartis ir tokiu būdu išvengti sutartinių įsipareigojimų  vykdymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas negali atsisakyti apmokėti sutartyje nustatytos kainos remdamasis analizuojama norma. Paminėtina ir tai, kad sutarties sąlygas parengė pats apeliantas, todėl atsakomybė už tai, kad sutartyje buvo įtvirtintas galimai neefektyvus ir neracionalus valstybės lėšų panaudojimas, tenka būtent apeliantui.

28.       Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog sutartyje įtvirtinta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka nėra susieta su objekto rangos sutartimi ir jos terminu ar objekto statybos atliktų darbų procentu.

Dėl ieškovo sutartinių pareigų vykdymo

29.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė netinkamo ieškovo pareigų vykdymo pagal sutartį, dėl ko atsakovas turėtų pagrindą atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad paslaugų teikimo laikotarpiu buvo pateiktos trys paslaugų teikimo ataskaitos ir ieškovas tik trečiojoje ataskaitoje nurodė apie rangos darbų metu kilusias problemas. Be to, įrašas apie tai, kad nesilaikoma darbų atlikimo terminų statybos žurnale padarytas 2019 m. balandžio 11 d., tačiau 2019 m. gegužės 5 d. ataskaitoje apie tai neminima. Statybos žurnalas yra laikomas pas rangovą ir apeliantas šiuo dokumentu nedisponuoja.

30.       Sutarties 9.2 punktas numato ieškovo pareigą tikrinti, ar statybos darbai atliekami pagal užsakovo ir rangovo pasirašytą sutartį ir jos priedus. Sutarties 9.4 punktas numato ieškovo pareigą nedelsiant raštiškai pranešti užsakovui apie bet kokias aplinkybes trukdančias vykdyti sutartį bei rangovo veiksmus dėl statybos darbų atlikimo, galinčius turėti neigiamos įtakos rekonstruojamo objekto saugumui, funkcionalumui, ilgaamžiškumui ir pan. Sutarties 9.12 punkte numatyta ieškovo pareiga kontroliuoti, ar rangovas, vykdantis objekte darbus, laikosi statybos darbų atlikimo grafiko.

31.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad statybos žurnale 2019 m. balandžio 11 d. ieškovas padarė įrašą: „rangovas nesilaiko darbų atlikimo terminų, nurodytų kalendoriniame grafike. Atsilikimas 5 mėn.“ (e. b. 1 t., b. l. 134-135). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2019 m. gegužės 6 d. kartu su PVM sąskaita faktūra pateikiamoje ataskaitoje ieškovas minėtos problemos neįvardino (e. b. 1 t., b. l. 17), ją nurodė tik 2019 m. birželio 3 d. ataskaitoje (e. b. 1 t., b. l. 20). Ieškovas procesiniuose dokumentuose papildomai paaiškino, kad apie rangovo atsilikimą nuo darbų grafiko buvo nuolat informuojama gamybinių pasitarimų metu.

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jau minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymo 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta kitokia statybos techninio prižiūrėtojo darbų įforminimo tvarka. Atitinkamai, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas, darydamas įrašus statybos darbų žurnale apie rangovės atsilikimą nuo grafiko, tinkamai įformino savo veiklos rezultatus ir tinkamai pranešė apie esamą atsilikimą. Ta aplinkybė, kad statybos darbų žurnalas buvo laikomas pas rangovą, negali lemti išvados apie netinkamą ieškovo pareigos įvykdymą. Pažymėtina, kad užsakovas (statytojas) turi teisę susipažinti su statybos darbų žurnalu, daryti statybos žurnale pateiktos informacijos kopijas, todėl apeliantas iš esmės turėjo galimybę sužinoti apie rangovo atsilikimą nuo patvirtinto darbų grafiko. Be to, byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad apie rangovo vėlavimą atlikti darbus nuolat buvo kalbama gamybinių pasitarimų metu, kuriuose dalyvavo ir pats apeliantas.

33.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, kad pagal sutarties 9.4 punktą, ieškovas privalėjo raštu pranešti užsakovui tik apie tas aplinkybes, kurios trukdo vykdyti rangos sutartį arba apie rangovo veiksmus, kurie gali turėti neigiamos įtakos rekonstruojamo objekto saugumui, funkcionalumui, ilgaamžiškumui ir pan. Ieškovas nurodo, kad jokių aplinkybių, rangovui trukdančių vykdyti sutartį ar galinčių turėti neigiamos įtakos statiniui, jis nenustatė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir pats apeliantas, nurodydamas minėtos pareigos pažeidimą, tokių aplinkybių įvardinti negalėjo (e. b. 1 t., b. l. 47-48; 168-172). Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepažeidė sutarties 9.4 punktu prisiimto įsipareigojimo.

34.       Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškovas tinkamai atliko savo pareigas pagal sutartį ir sutarties pažeidimų nepadarė.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

36.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui), pridėjo apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

38.       Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl ieškovui iš apelianto priteistina 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 291349070, 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                         Romualda Janovičienė

Dalia Kačinskienė

Agnė Tikniūtė