Baudžiamoji byla Nr.1-24-416/2016

                                                                          Proceso Nr.1-37-1-00256-2014-2

                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                          2.3.6.4.5.; 1.2.13.1.; 1.1.7.2.4.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B. ir Ž. S., dalyvaujant prokurorams A. F. ir O. M., kaltinamojo gynėjams advokatams L. J. ir R. K., nukentėjusiajam A. B., AB „Lietuvos geležinkeliai atstovei“ L. B., AB Eurovia Lietuva“ atstovui M. B., AB „Eurovia CS“ atstovui L. K., AB Eurovia Lietuva“ ir AB „Eurovia CS“ atstovui advokatui G. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1988-03-23 Plungės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau - BK) 176 straipsnio 1 dalį.

            Teismas išnagrinėjęs bylą

             N u s t a t ė:

              E. K. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir 2014-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 2014/ paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, vykdydamas 2013-09-27 rangos sutartį Nr. SB 13GR-2 tarp UAB „Skinest Baltija“ ir UAB „Vilniaus keliai“ dėl projekto esamo geležinkelio ruožo Marijampolė - Kazlų Rūda - Kaunas rekonstrukcijos įrengiant papildomą 1435 MM vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją arba 1435 MM/ 1520 MM vėžės pločio sugretintą kelią, neturėdamas pažymėjimo, patvirtinančio, kad jis gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose, netinkamai organizavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA apsaugos zonoje vykstančius statybos darbus, t.y. neinformavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014-10-27 jo darbuotojų vykdomus darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA bei negavo jų leidimo šiems darbams atlikti, organizavo darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklinęs signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos, nepaskyrė iš brigados darbuotojų - signalininkų, išlaikiusių reikiamus egzaminus, neinformavo savo brigados darbuotojų apie 2014-10-27 traukinių eismo grafiką kelyje Nr. IA, tuo pažeidė Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, numatančią, kad „darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, žinios turi būti patikrintos ir pažymėjimai jiems išduodami eismo saugos institucijos nustatyta tvarka“, LR susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 297 patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.5. punkto, numatančio, kad „draudžiama be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties

keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį“, 10.2.3. punkto, numatančio, kad „bet kokia kliūtis eismui tarpstotyje ar stotyje (vieta, prieš kurią būtina sustoti), taip pat pavojinga eismui darbų vieta, prieš kurią reikia sustoti arba sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių ženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu, laukiama traukinio (manevruojančio sąstato) ar ne“; 10.2.3 punkto „a“ papunkčio, numatančio, kad draudžiama pradėti darbus, nepaženklinus signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos“, 10.2.4. punkto, numatančio, kad „darbų vadovas kilnojamiems signaliniams ženklams pastatyti ir kelio darbų vietai paženklinti iš brigados darbuotojų skiria signalininkus, išlaikiusius reikiamus egzaminus“ reikalavimus, dėl ko nurodė mechanizatoriui - kelio darbininkui V. J. su ekskavatoriumi CAT M315D, Valst. Nr.A588U, važiuoti ant geležinkelio bėgių, esančių 73 kilometre, 9 - tame pikete, atlikti cokolinių plokščių montavimo darbus, dėl ko 2014-10-27 11.24 val. Kazlų Rūdos geležinkelio stoties teritorijoje, 73 kilometre, 9 - tame pikete, įvyko geležinkelių transporto avarija, kurios metu keleivinis traukinys Nr. 79 (šilumvežis TEP-70BS Nr. 002), valdomas mašinisto A. T., susidūrė su ant geležinkelio kelio Nr. IA dirbančiu UAB „Vilniaus keliai“ priklausančiu ekskavatoriumi CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, kurį valdė kelio darbininkas V. J., dėl ko kilo sunkūs padariniai - buvo padaryta didelė turtinė žala: įvykio metu ekskavatorius CAT M315 D, Valst. Nr. A588U, apgadino gyvenamąjį namą, priklausantį A. B., esantį M. K. Čiurlionio g. 26-1, Kazlų Rūda, dėl ko A. B. patyrė 4344,30 eurų turtinę žalą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ dėl apgadintų geležinkelio bėgių patyrė 6166,60 eurų turtinę žalą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcija patyrė 2000,63 eurų žala, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcija Keleivių riedmenų centras Dyzelinių traukinių depas dėl šilumvežio TEP70BS Nr. 002 apgadinimo patyrė 505 032,25 eurų turtinę žalą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinio padalinio keleivių vežimo direkcija dėl traukinių vėlavimo patyrė 97,47 eurų žalą, AB „Eurovia Lietuva“ už atliktus geležinkelio kelio atstatymo darbus patyrė 9950,12 eurų žalą, „Eurovia CS“ a. s dėl dviejų sugadintų metalinių statramsčių patyrė 1221,16 eurų turtinę žalą.

              Apklaustas teisme kaltinamuoju E. K. kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau kaltės nepripažįsta. Patvirtino dalį savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad  UAB „Viliaus keliai“ dirba nuo 2012-09-01. Įvykio metu buvo paskirtas darbų vadovu. Tokios buvo jo pareigos. Nuo 2013 m. rudens dirbo Kazlų Rūdoje objekte „R. B.“. Jie montavo garsą izoliuojančią sieną. Jos reikėjo sumontuoti 6 km. 2014-10-27 darbus turėjo pradėti 07 val., tačiau ne visada iš Vilniaus atvyksta laiku. Todėl pirmadieniais dažniausiai darbą pradeda 08 val. ryto. 2014-10-27  į darbo vietą atvyko 08.00 val. Darbuotojų brigada jau buvo susirinkusi. Pirmiausia susirenkama Jūrės miestelyje, kur yra darbininkų stotis, ten yra surenkami visi reikiami darbui įrankiai ir vykstama į konkrečią vietą vykdyti darbų. 2014-10-27 08.30 val. jau buvo atvykęs į Kazlų Rūdą prie 73 kilometro, 9 piketo, kur yra automobilių ir traukinių pervaža. Nurodė darbuotojams atlikti gelžbetoniniu cokolinių plokščių montavimo darbus. 2014-10-27 eismo pertraukos buvo numatytos nuo 07 iki 11 val. ir nuo 11.40 val. iki 18.00 val. Susirinkimo ryte metu, apie 08 val., V. J. davė nurodymą, su ekskavatoriumi CAT M 315D, valst. Nr. A588U, dirbti ant kelio Nr. I nuo 19 iki K iešmo (traukiniu persirikiavimo vieta). Vykdydamas šį nurodymą, V. J. 2014-10-27 09.15 val. užvažiavo ant bėgių ir pradėjo dirbti - tarp dviejų metalinių stulpų įstatyti gelžbetonines plokštes. Tai turėjo trukti iki 11 val. Jam prireikė išvykti darbo reikalais į Jūrę. Buvo apie dešimta valanda, todėl darbininkams liepė dar dirbti valandą ir pasitraukti. Kad dirbti iki 11 val. nepasakė, bet liepė dirbti dar valandą. Ekskavatorius stovėjo nuo važiuojamosios kelio dalies apie 10 metrų atstumu. Įvykio metu nebuvo, todėl susidūrimo detalių ir mechanizmo nežino. Kol buvo išvykęs, atsakingu liko meistras A. Č., kurį turi teisę paskirti atsakingu asmeniu. Jo neinformavo apie traukinių eismo pertraukas. Tą pačią dieną apie 11.24 val. jam paskambino A. Č. ir pranešė apie avariją -  šilumvežis, vykęs į Kaliningradą pirmuoju keliu, susidūrė su ekskavatoriumi, apgadintas ir greta stovėjęs gyvenamasis namas. Grįžo per 20 minučių ir pamatė, kad traukinys, važiavęs pirmu keliu, kliudė ten dirbusį ekskavatorių. Žmonės nenukentėjo. Visi darbuotojai yra pasirašytinai supažindinti su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbo vietoje reikalavimais. Jie instruktuojami kas 6 mėn. Kasdieninio instruktažo darbo vietoje nevykdo. Instruktuojamas tik naujas darbuotojas, arba visi, kai pradedamas darbas naujojoje vietoje. Jam žinoma, kad darbus vykdyti ant bėgių darbuotojai ir technika gali tik traukinių eismo pertraukų metu. 2014-10-27 eismo pertraukos buvo numatytos. Informaciją apie eismo pertraukas būna nurodyta telegramoje, kuria jam elektroniniu paštu atsiunčia rangovas AB „Eurovia“. Telegramą gavo spalio 23 dieną. Jam nereikėdavo patvirtinti telegramos gavimą. Patvirtino, jog jam žinoma, kad Geležinkelio transporto eismo saugumo įstatymo 10 str. 3 dalyje numatyta, kad pašaliniams asmenims būti vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelio kelių apsaugos zonoje tam nenustatytose vietose draudžiama. UAB „Vilniaus keliai“ sudarę sutartį su  UAB „Skinest Baltija“, kurie iš Lietuvos geležinkelių gavo paskyrą- leidimą, kurioje buvo nurodyta, kokių dokumentų  reikės UAB „Vilniaus keliai“  darbuotojams.  Lietuvos Geležinkelių paskyroje leidime buvo nurodyta, kad toks darbuotojas kaip jis turi turėti arba pažymėjimą, išduotą Valstybinės geležinkelio inspekcijos, arba Lietuvos geležinkelių išduotą pažymėjimą ( P26). Todėl, turėdamas Lietuvos geležinkelių išduotą pažymėjimą, manė, kad teisėtai ir tvarkingai, pagal visus iškeltus reikalavimus atitinka einamas pareigas. Jo niekuomet niekas nebuvo papildomai prašęs Valstybinės geležinkelio inspekcijos pažymėjimo. Nežinojo ir nebuvo supažindintas su tokia tvarka, kad kaip darbų vadovas, organizuodamas darbus Kazlų Rūdoje, geležinkelių stoties kelyje IA, negalėjo pradėti drabų iš pradžių nepaženklinęs signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbo vietos. To jis ir neatliko. Nežinojo ir nebuvo supažindintas, kad darbo metu iš savo darbuotojų brigados turi paskirti atsakingus asmenis – signalininkus, kurie būtų išlaikę atitinkamus egzaminus. Savo darbo metu Kazlų Rūdoje nei karto neskyrė darbuotojų – signalininkų. Kazlų Rūdos stoties budėtojo jis niekuomet neinformuodavo apie eismo pertraukas ir vykdomus darbus ant geležinkelio bėgių ir jų zonos. Apie tokius darbus jis tik telefonu informuodavo Kazlų Rūdos Geležinkelio stoties meistrą V. Ž.. Papildomai paaiškino, kad nors ikiteisminiame tyrime kaltę pripažino, ją šiuo metu neigia. Tai motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu neturėjo gynėjo. Jam buvo siūloma prisipažinti ir sakoma, kad prisipažinimo atveju teks sumokėti tik baudą ir viskas greitai baigsis. Tačiau viskas pavirto į baudžiamąją bylą. Kuomet įsigijo gynėją, ji jam išaiškino situaciją, padėjo teisingai ją įvertinti. Todėl jis buvusius faktus, nurodytus apklausose ikiteisminio tyrimo metu, pripažįsta, tačiau vertina kitaip. Mano, kad yra nekaltas, o dėl visko kaltas geležinkelio meistras V. Ž..  Būtent jis atsakingas už pertraukų ir „langų“ jose organizavimą. Jo pavardė įrašyta telegramoje. Save laiko atsakingu už darbuotojų  saugumą, bet ne už pertraukų organizavimą. Pertraukos organizavimo tvarka jam aiški. Apie ją reikėdavo pranešti V. Ž., o pastarasis viską ir padarydavo. Jam pačiam užtekdavo telegramos. V. Ž. juos kontroliavo, turėdavo pasirodyti baigiantis pertraukoms ir „langams“. Kadangi iki įvykio 2014-10-27 jie dirbo ir visą prieš tai buvusią savaitę, jos metu bendravo su V. Ž.. Dabar nepamena, bet jau turėdamas 2014-10-23 telegramą dėl darbo 2014-10-27, ketvirtadienį ar penktadienį (spalio 23 ar 24 dieną) apie tai pasakė V. Ž.. Tai turėjo nuskambėti taip, kad jie dirbs ir pirmadienį, todėl pagal telegramą reikalinga pertrauka. V. Ž. tai buvo žinoma. Todėl 2014-10-27(pirmadienį)iš ryto V. Ž. dar kartą ir neinformavo, būdamas įsitikinęs, kad toks pokalbis tarp jų jau įvyko jo nurodytu laiku. Nors savo darbuotojams nenurodė tikslių 2014-10-27 pertraukos parametrų – nuo 7.00 iki 11.00 ir nuo 11.40 iki 18.00 val. - įsitikinęs, kad už viską atsako V. Ž., nes jis jo perspėtas apie telegramą ir pertrauką, 2014-10-27 turėjo prieš 11 val. ateiti ir patikrinti, ar jie baigė darbą, ir tik tada leisti eismą. O po to – 11.40 vėl jį sustabdyti. V. Ž. nebuvo pasirodęs, todėl ir kilo įvykis. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo, jog sekmadienį – 2014-10-26 – nepersuko rankinio laikrodžio į žiemos laiką. Taip buvo. Bet dabar to nelaiko nelaimės kilimo priežastimi. Susiorientavo, kad priežastys yra dėl geležinkelio darbuotojų kaltės. 2014-12-23 jo papildomos apklausos protokole yra fiksuota, kad jis 2014-10-27 apie vykdomus darbus ant geležinkelio bėgių niekam nepranešė. Apie organizuojamus darbus jis niekuomet nepranešdavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojui. Kad turi informuoti V. Ž. žinojo, tačiau kodėl neinformavo, nežino. Nors šį protokolą perskaitė ir pasirašė, mano, kad čia neteisingai suprasta ir todėl neteisingai užfiksuota jo mintis. Jis sakė, kad V. Ž. pirmadienį (avarijos dieną) apie darbus neinformavo, kadangi jį buvo informavęs ketvirtadienį ar penktadienį prieš tai, nurodydamas, kad yra telegrama ir jiems reikės pertraukos dirbti pirmadienį. Todėl dar kartą akcentuoja, kad yra nekaltas ir prašo išteisinti.

              Nors kaltinamasi savo kaltę neigia, ji įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais.

              Nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi dirba nuo labai ankstaus ryto, pietauja nuo 11 valandos. 2014-10-27 pietauti sugrįžo taip pat 11 valandą. Pietaudamas viename iš kambarių, išgirdo traukinio stabdžius ir keletą stiprių trenksmų. Per langą pamatė kažką panašaus į šešėlį, virstantį ant namo. Tuo metu vaikas buvo priešais langą, todėl jį griebė ir išbėgo į lauką. Lauke pamatė, kad traukinys susidūrė su ekskavatoriumi, nuo ko pastarasis užvirto ant namo. Sugadino stogą ir apgadino namą. Tuo buvo padaryta 4344,30 eurų turtinė žala, kurią atlygino „Vilniaus keliai“ pervesdami šią sumą į sąskaitą. Kadangi tuo metu apyvartoje buvo litai, nurodyta suma eurais buvo pervesta litų ekvivalentu. Su žalą padariusia bendrove susitaikė, jiems jokių pretenzijų neturi. Viskas taip įvyko, kadangi namas stovi prie pat geležinkelio. Plokščių statymo darbai vyko jau kurį laiką iš abiejų pusių nuo namo. Ties namu 2014-10-27 vyko baigiamieji darbai. Asmeniškai iki tos dienos ekskavatoriaus ant bėgių nematė. Nepastebėjo ir tą dieną, nes į vykstančius darbus nekreipė dėmesio. Darbų užbaigimui trukdė namas, nes tarp namo ir geležinkelio buvo per mažas tarpas, kad jame tilptų technika. Todėl ir reikėjo ekskavatoriui užvažiuoti ant pačių bėgių.  Iškart po įvykio bendravo su kaltinamuoju. Jis irgi buvo strese. Suprato, kad kilo neeilinis įvykis, todėl atsiprašinėjo, žadėjo, kad žala bus atlyginta, domėjosi, ar nėra nukentėjusių. Netrukus atvyko „Vilniaus kelių“ ir geležinkelio infrastruktūrų vadovai, domėjosi padarytos žalos dydžiu. Jis pats yra ilgą laiką išdirbęs geležinkelyje, todėl susidarė sau išvadą, kaip viskas įvyko. Ant bėgių greta namo buvęs ekskavatorius, atvažiavus traukiniui, neturėjo kur dėtis. Darbų saugumo reikalavimai, išvardinti kaltinamajame akte, jam girdėti. Tai tiesa, nes reikalingi aptvėrimai, reikalingi žmonės signalininkai, reikalingi stoties budėtojų įrašai žurnaluose. Visa tai turėjo būti įrašyta. Po įvykio pirmiausia bendravo su ekskavatorininku, klausė, ar jis nenukentėjo. Šis sakė, kad spėjo iššokti ir kad niekas nesitikėjo, kad šitais bėgiais turėjo atvažiuoti traukinys. Jis pats, kaip dirbęs geležinkelyje, suprato, kad turėjo būti pertrauka eismui arba traukinys nukreiptas kitais bėgiais. Tai suprasdamas, kaltinamojo apie tai neklausinėjo. Toje atkarpoje turėjo būti kelio darbai įforminti ir ta kelio atkarpa neturėjo traukinys važiuoti, turėjo būti nukreiptas gretimais bėgiais  - „prieš eismą“ - ar kitais keliais aplenkti tą darbo vietą. Bent jau taip būdavo seniau, kuomet jis pats dirbo. Namas apie 800 metrų atstumu iki geležinkelio stoties. Namuose stoties budėtojo pranešimais, kad atvyksta traukinys, kai kada girdisi. Ar prieš pat įvykį girdėjo kokį pranešimą, pasakyti negali. Pietaudamas žiūrėjo televizorių.

           Liudytojas L. K. paaiškino, kad darbo santykiais susijęs su bendrove „Eurovia CS“. 2014-10-27 buvo eismo įvykis, kurio metu traukinys atsitrenkė į „Vilniaus kelių“ ekskavatorių.  Kadangi ruože, kuriame buvo vykdomi darbai, nebuvo galimybės užlaikyti tranzitinių traukinių,  darbas buvo organizuotas taip, kad buvo paimta eismo pertrauka iš dviejų dalių. Eismo pertraukoje buvo „langas“. Taip vadinamas laiko tarpas, kai nutraukiama eismo pertrauka, kad jos metu praleisti į Rusiją vykstantį traukinį. Tai ir buvo tas tranzitinis traukinys. Buvo dveji bėgiai tame ruože - rusiškos vėžės. Vienais iš bėgių būtinai turėjo vykti eismas, kitą buvo galimybė išardyti, esant poreikiui. Šiuo atveju kelias nebuvo išardytas. Ekskavatorius dirbo ant neišardytų bėgių. Tai buvo daroma eismo pertraukos metu. Ant bėgių užvažiuoti buvo būtina, kadangi kaip kuriose per siaurose vietose nėra galimybių privažiuoti prie geležinkelio iš šono. Todėl šiuo atveju, ekskavatorius turėjo užvažiuoti ant bėgių ir dirbti eismo pertraukos metu. Prasidėjus „langui“ turėjo nuvažiuoti nuo bėgių ir praleisti traukinį. Tada vėl užvažiuoti ant bėgių ir toliau dirbti. Kad traukinys būtų atvažiavęs ne tais bėgiais, jam nėra žinoma. Tie bėgiai buvo pagrindinis kelias Kaliningrado kryptimi ir traukinys tais bėgiais buvo laukiamas. Būtent todėl ir buvo numatytas „langas“ eismo pertraukoje. Tais bėgiais buvo laukiama traukinio. Dėl susidūrimo jo bendrovė patyrė žalą, nes du metaliniai statramsčiai buvo sugadinti. Statramsčiai buvo reikalingi, nes į juos buvo montuojami triukšmo slopinimo elementai. Padaryta žala 1221,16 eurų. Įvykio dieną jam asmeniškai skambino projektų vadovas ir domėjosi ar yra eismo pertrauka tame ruože. Kadangi žinojo, kad ji buvo užsakyta, pasakė kad vyksta. Jis dar domėjosi, ar „Vilniaus keliai“ dirba. Į tai sakė, kad turėtų dirbti. Tada paskambino E. K. ir pasidomėjo. Šis sakė, kad darbai vyksta, tačiau to fiziškai nemato, nes tuo metu laukia betono. Po to gavo skambutį, kad lokomotyvas atsitrenkė į ekskavatorių. Pas E. K. klausė, dėl ko įvyko susidūrimas. Jis paaiškino, kad kaip tik tą savaitgalį buvo įvestas žiemos laikas. Įvykis buvo pirmadienį, iškart po to savaitgalio, todėl jis valandas supainiojo. Dėl laiko pasikeitimo darbams saugų laiką su nesaugiu supainiojo. Turėjo būti eismo pertrauka iki 11.00 val., po to 40 min. turėjo būti nedirbama, kol tranzitinis traukinys praleidžiamas, o toliau nuo 11.40 val. vėl tęsiami darbai saugios eismo pertraukos metu. Dėl laiko pasikeitimo pasislinkus valandai, traukinio praleidimo laikotarpis persistūmė anksčiau, paankstėjo, tai ir buvo įvykio priežastis. Dėl signalininkų buvimo ar nebuvimo su kaltinamuoju. Priežastis buvo nurodyta dėl laiko pasikeitimo, todėl kitų aplinkybių nesiaiškino.

L. V. J. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatoriumi pradėjo dirbti prieš pusę metų iki įvykio. 2014-10-27 dirbo Kazlų Rūdoje prie tiesiamų bėgių darbų vadovo E. K. nurodymu. Dirbo ekskavatoriumi. Su kitais darbininkais montavo cokolines plokštes. Kad atlikti darbus, reikėjo su ekskavatoriumi užvažiuoti ant bėgių. Tai pasitaikydavo nedažnai. E. K. 2014-10-27  apie 08 val. 30 min. davė nurodymus su ekskavatoriumi dirbti ant bėgių. Minėjo, jog darbuotojai turi laiko dirbti ant bėgių nuo 7 val. iki 18 val., nes jiems darbams suteikta  traukinių eismo pertrauka. Apie tai, kad 2014-10-27 turi važiuoti bent vienas traukinys, jam niekas nepasakė ir jis nežinojo. Prieš susidūrimą, užvažiuojant su ekskavatoriumi ant bėgių paties E. K. greta nebuvo, nes jis buvo išvykęs pasiimti kažkokių dokumentų. Tuo metu darbus prižiūrėjo meistras A. Č., tačiau nurodymą užvažiuoti ant geležinkelio bėgių iš pačio ryto davė darbų vadovas E. K.. Konkretus laikas, kada užvažiuoti ant bėgių ir pradėti plokščių montavimo darbus, nebuvo nurodytas. Darbų pabaigos laikas taip pat nepasakytas. Jis yra instruktuojamas darbų vadovo. Kada buvo instruktuotas paskutinį kartą, pasakyti negali. Jis yra instruktuojamas, kai atvyksta dirti į naują objektą. 2014-10-27 jų niekas neinstruktavo, kadangi šiame objekte dirbo ne pirmą kartą. Jis buvo supažindintas, kad atliekant darbus ant geležinkelio, darbo vieta ženklinama specialiais ženklais, tačiau kiek dirbo, tai taip nebuvo daroma. Kadangi jis tik darbininkas, niekuomet nieko nedrįso sakyti vadovams. Jis yra ir 2014-10-27 buvo supažindintas, kad negali vykdyti darbų ant geležinkelio bėgių be paskirtų signalininkų. 2014-10-27 jie nebuvo skirti. Ankščiau būdavo paskiriamas signalininkas, kuris budėdavo su racija prie darbo objekto, tačiau, kadangi jie prie geležinkelio pervažos turėjo užtrukti labai nedaug laiko, reikėjo sumontuoti tik 2 plokštes, ir todėl signalininkai paskirti nebuvo. Kas juos skirdavo – geležinkelis, ar jo vadovai – nežino. Kažkur apie 11.15–11.20 val. dirbo ekskavatoriumi užvažiavęs ant geležinkelio bėgių. Dirbdamas pamatė tolumoje atvažiuojantį traukinį. Kadangi žinojo apie eismo pertrauką ir žinojo, kur yra iešmas, galvojo, kad traukinys pervažiuos į kitus bėgius. Kai traukinį pastebėjo, jis važiavo tais pačiais bėgiais, ant kurio stovėjo jo ekskavatorius. Netrukus suprato, kad traukinys atvažiuoja tiesiai į jį. Supratęs, kad susidūrimas neišvengiamas, greitai iššoko iš ekskavatoriaus ir nubėgo šalin. Mašinistas jį turėjo pastebėti, nes stabdė, tačiau buvo per vėlu ir sustoti nespėjo Traukinys atsitrenkė į ekskavatorių, nuo ko ekskavatorius nuvirto ant šono, nes dar atsirėmė į greta esantį namą. Įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, tik labai išsigando. 

              Liudytojas A. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB „Vilniaus keliai“ meistru pradėjo dirbti 2014 m. balandžio mėn. Darbinantis jo buvo prašoma pateikti dokumentą P26, t.y. pažymėjimą, patvirtinantį, kad yra pasirengęs vykdyti darbus betarpiškai ant geležinkelio ar netiesiogiai su juo susijusius darbus. Su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbo vietoje reikalavimais supažindintas pasirašytinai. Būdamas tik meistru, neinstruktuoja darbuotojų. Tai daro darbų vadovas E. K.. Jie instruktuojami atsiradus naujam darbuotojui arba pervažiavus į kitą darbo vietą ar bent kiek pasikeitus darbo pobūdžiui. 2014-10-27 apie 7.30 val. atvyko į Jūrės miestelį, kur jie renkasi pirmadieniais. Tada buvo irgi pirmadienis. E. K. atvyko apie 08 val. Įprastai jų darbo laikas prasideda  07 val. 2014-10-27 jis žinojo, kad jie turės eismo pertrauką darbui ant bėgių Kazlų Rūdoje, 73 kilometre, 9 pikete. Pertrauka turėjo trukti visą dieną. Apie šią eismo pertrauką jį buvo informavęs E. K. dar praėjusią savaitę iki įvykio. Daugiau nieko tikslaus apie tą eismo pertrauką nežinojo. Būdavo anksčiau atvejų, kad pertrauka darbui ant geležinkelio būdavo suteikiama visai dienai, tačiau jos metu turėdavo pravažiuoti traukinys ir jo praleidimui būdavo nutraukiami visi darbai. Tokios darbo pertraukos eismo pertraukų metu būdavo sąlyginai vadinamos „langais“. Įvykio dieną apie tokį „langą“ jis nieko nežinojo. Žinoma jam buvo tik tiek, kad eismo pertrauka suteikta visai dienai. Į darbo vietą Kazlų Rūdoje atvyko apie 9 val. Devintajame pikete turėjo vykdyti cokolinių plokščių statymo ir prieš garsinės sienelės statymo darbus. Leidimą dirbti ant bėgių ir darbų pobūdį nurodo E. K.. R. K. jam pasakė, kad perspės ir pasakys, kada darbininkams ir technikai reikia pasitraukti nuo bėgių. Apie 11 val. prie jo priėjo E. K. ir pasakė, kad važiuoja į Jūrės miestelį pasiimti dokumentacijos. Jis pats liko darbų vykdymo vietoje. Išvažiuodamas E. K. jam nieko daugiau nesakė apie eismo pertrauką, todėl nieko nežinojo ir apie būsiantį „langą“ pertraukoje. Jie dirbo toliau. Ant bėgių stovėjo ekskavatorius CAT M315D, kuriuo dirbo V. J.. Iš pradžių, jam prižiūrint darbų eigą,  dirbo vakarinėje greta buvusio namo pusėje Atlikus darbus vakarinėje namo, esančio M. K. Čiurlionio g. 26, Kazlų Rūdoje pusėje, reikėjo judėti Rytų kryptimi, tačiau, kad galėtų pervažiuoti į reikiamą geležinkelio kelio vietą, jiems trukdė keldėžės, esančios nuo bėgių apie 0,5 metro atstumu. Nenorėdamas apgadinti geležinkelių įrangos, V. J. apvažiavo aplink namą keliu ir nuo pervažos užvažiavo ant bėgių toliau tęsti darbų. Nuo užvažiavimo ant bėgių praėjus apie 5-10 min., jis pats stovėjo šalia ekskavatoriaus. Atsisukęs į Rytų pusę, pamatė atvažiuojantį traukinį. Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojo pranešimo dėl atvykstančio traukinio negirdėjo. Iki traukinio tuo metu buvo apie 400 metrų atstumas. Rankos gestais parodė V. J. į atvažiuojantį traukinį, nes jis dirbo į jį atsisukęs dešiniu šonu, priekis buvo atsuktas į gyvenamąjį namą. Norėdamas pažiūrėti, V. J. su visą ekskavatoriaus kabina pasisuko į Pietvakarių pusę, strėlė tuo metu buvo pasukta į Pietvakarių pusę. Tokiu būdu ir jis pastebėjo traukinį. Kiek yra matę anksčiau, traukinys visada važiuodavo antru keliu, todėl nieko bloga neįtarė. Pradėjo eiti link geležinkelio pervažos. Nuo ekskavatoriaus iki pervažos buvo apie 15-20 metrų. Nuo pervažos pamatė, kad traukinys pravažiavo persirikiavimo iešmus ir važiuoja pirmuoju keliu, ant kurio stovėjo ekskavatorius. Nuo iešmo iki geležinkelio pervažos buvo apie 150 metrų atstumas. Supratęs, kad traukinys važiuoja pirmuoju keliu, pradėjo visiems rėkti, kad bėgtų nuo bėgių. Tada iš ekskavatoriaus pasišalino ir V. J., ir greta cokolinės plokštės buvęs darbininkas E. M.. Jis pats dar spėjo nubėgti link traukinio apie 20 metrų atstumą signalizuodamas rankomis traukiniui, tačiau traukinys nesustojo. Pravažiavęs pervažą kliudė ant pirmojo kelio stovintį ekskavatorių. Pirmiausia traukinys kliudė ekskavatoriaus strėlę, o ji trenkėsi į jo priekinį langą ir dalį stogo. Daugiau nieko nematė, nes vaizdą užstojo gyvenamasis namas, esantis M. K. Čiurlionio g, 26, Kazlų Rūdoje. Traukinys nustūmė ekskavatorių. Kiek matė po to, ekskavatorius buvo nustumtas ir apgadino minėto gyvenamojo namo kampą ir stogą, o pats traukinys buvo sustojęs kažkur už 100 metrų. Kaip suprato, būtent smūgio metu traukiniui įsijungė avariniai stabdžiai ir traukinys sustojo. Po įvykio jis ne iš karto suprato, kas atsitiko. Iš karto apie įvykį pranešė E. K. ir skubėjo apžiūrėti, ar visi objekte dirbę žmonės sveiki. Skambinant E. K., telefono laikrodis rodė 11 val. 20 ar 22 min. Daugiau su E. K. tuo metu nebendravo, su juo bendravo UAB „Vilniaus keliai“ direktorius. Praėjus kiek laiko po įvykio, suprato, kad E. K. nenurodė jiems valandų, kada pasitraukti nuo geležinkelio bėgių ir jie dirbo draudžiamu laiku, ne eismo pertraukos metu per vadinamą „langą“. Po įvykio buvo informuotas, kad darbuotojas turi turėti Lietuvos geležinkelių pažymėjimą (P26) arba Valstybinės geležinkelių inspekcijos pažymėjimą. Jis turėjo tik LG (P26). Nežinojo ir nebuvo supažindintas, kad jam reikalingi abu pažymėjimai, taip pat, kad pavojinga traukinių eismui darbo vieta, prieš kurią reikia sustoti ar sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių pažymėta signaliniais ženklais. Nebuvo supažindintas, kad turi skirti asmenis – signalininkus - iš brigados, kurie turi paženklinti darbo vietą ar pavojingą vietą. Papildomai paaiškino, kad po įvykio iškart atbėgo geležinkelio kelio meistras, kuris prieš keletą dienų buvo jiems skyręs signalininką. Patvirtina, kad po įvykio sužinojo, kad susidūrimas įvyko vadinamo „lango“ metu ir tada nei ekskavatorius, nei darbininkai negalėjo būti ant bėgių.

              L. V. R. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad Kazlų Rūdoje, prie objekto „R. B.“ dirbo nuo 2013 m. lapkričio mėn. Su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbo vietoje taisyklėmis yra supažindintas. 2014-10-27 apie 08 val. darbininkai ir viršininkai rinkosi Jūrės miestelyje esančioje darbininkų susirinkimo vietoje. Ten dažniausiai susirenka, nes iš ten pasiima reikiamus įrankius. 2014-10-27 buvo žinoma, kad dirbs Kazlų Rūdoje prie geležinkelio pervažos, M. K. Čiurlionio ir Miškininkų g. sankryžoje. Apie 09 val. atvyko dirbti į šią vietą. Darbų vadovas E. K. davė nurodymą statyti cokolines plokštes. Jis turėjo išreguliuoti pastatytas cokolines plokštes. Jis tiksliai nepamena, kur jiems buvo paskirtos tos dienos užduotys – jau Kazlų Rūdoje ar dar Jūrės miestelyje. Jis pats šioje vietoje prie geležinkelio pervažos dirbo pirmą dieną. Būtent ta dieną atskirai instruktuotas nebuvo. Jo pagrindinės pareigos yra vairuotojas, todėl pačioje darbo vietoje būna mažai, todėl negali pasakyti ar darbo vieta 2014-10-27 buvo pažymėta signaliniais ženklais. Signalininkų jis taip pat nematė, ar jie būdavo skiriami iš jo brigados pasakyti negali. Signalininkai teoriškai turėjo būti visada, bet jis praktiškai per visą savo darbo laiką su jais taip ir nesusidūrė. 2014-10-27 apie 11 val. E. K. išvyko į Jūrės miestelį pasitikrinti ar pasiimti reikiamos dokumentacijos. Jis pats po E. K. išvykimo gavo nurodymą iš meistro A. Č. nuvykti į Jūrės miestelį ir iš jo atvežti benzininį pjūklą ir generatorių. Su juo kartu važiavo ir V. G.. Išvažiuodamas iš darbų vykdymo vietos jis nematė, kur tiksliai stovėjo V. J. valdomas ekskavatorius. Nuvažiavęs apie 300 metrų, išgirdo trenksmą. Galinio vaizdo veidrodėliuose pamatė, kad bėgiais važiuoja traukinys. Iškart nuskubėjo į įvykio vietą, žiūrėti ar visi sveiki. E. K. prieš išvykdamas darbininkams pasakė, kad dar valandėlę padirbės ir tada pasitrauks nuo bėgių. Todėl visi ramiai toliau jam išvažiavus dirbo ant bėgių. Jokio tikslaus laiko, kada turi būti baigti darbai ant geležinkelio bėgių niekas nepasakė. Kiek tiksliai buvo valandų, kai įvyko nelaimė, pasakyti negali. Atbėgę į įvykio vietą pamatė, kad traukinys kliudė ekskavatorių o šis šalia, M. K Čiurlionio g. stovintį, gyvenamąjį namą. Papildomai paaiškino, kad tas traukinys buvo keleivinis ir kasdien pravažiuodavo tuo pačiu laiku. Jis asmeniškai apie tai žinojo jau kokius tris mėnesius. Traukinys į įvykio vietą atvažiavo tais pačiais bėgiais, ant kurių visi dirbo. 

              Liudytojas E. M. paaiškino, kad 2014-10-27 dirbo bendrovėje ,,Vilniaus keliai‘‘. Darbo vieta buvo Kazlų Rūdoje ant bėgių prie pervažos. Reikėjo montuoti cokolines plokštes. Nurodymus davė darų vadovas E. K.. Ant bėgių ekskavatorius užvažiavo apie 11 valandą. Jam darbo ten buvo 10-15 minučių. 11 valandą E. K. dar buvo vietoje. Buvo pertraukėlė parūkymui ir jis jį matė. Įvykis buvo po 11 valandos, bet tuo metu įvykio vietoje E. K. jau nebuvo. Jis pats dirbo greta geležinkelio bėgių. Ten dirbo jau kelias dienas. Traukinys atvažiavo nuo Jūrės pusės. Tai buvo greitasis keleivinis traukinys. Į jo atvažiavimą iš pradžių neatkreipė dėmesio. Šią dieną niekas neįspėjo, kad traukinys važiuos, bent jau to nepamena. Kas liečia „langą“ jiems suteiktoje pertraukoje, tai nesidomėjo. Mano, kad jei meistras būtų žinojęs apie traukinį, būtų neleidęs niekam dirbti. Kai pamatė, kad traukinys važiuoja tais bėgiais, šaukė ekskavatorininkui, kad bėgtų, o meistras A. Č. bandė rankų mostais stabdyti traukinį. Įvykį matė betarpiškai jis V. J. ir A. Č.. Iš geležinkelio stoties negirdėjo jokio įspėjimo apie atvažiuojantį traukinį. Nežino, ar E. K. žinojo, kad ekskavatorius dirbo ant bėgių. O dėl atvykstančio traukinio visada įspėdavo E. K. arba A. Č..

              Liudytojas R. P. paaiškino, kad yra bendrovės, kurioje dirba E. K., vadovas. 2014-10-27 įvykio  vietoje būti neteko. Žino, jog traukinys susidūrė su ant bėgių dirbusiu ekskavatoriumi. To priežastis ekskavatoriaus buvimas ant bėgių ir jais atvažiavęs traukinys. Teoriškai to buvo galima išvengti, jei traukinys būtų pastebėjęs kliūtį. Pats E. K. dirba ne pirmus metus. Jo kompetencijoje buvo ir darbų saugos klausimai, jis pravesdavo instruktažus. Jis pats, kaip vadovas turėjo informaciją dėl eismo pertraukos tą dieną darbų atlikimui. Taip pat žinoma buvo dėl „lango“, nes matė telegramą, kad važiuos traukinys. Buvo atliktas vidinis tyrimas. Buvo padaryta išvada, kad E. K. dėl rudeninio laiko persukimo pirmąją darbo dieną po persukimo supainiojo laiką. Todėl ir suklydo dėl „lango“. Jis neteisingai persisuko laikrodį. Mano, kad E. K. viską padarė pagal telegramą. Buvo gauta eismo pertrauka, nurodytas „langas“. Jo klaida, kad supainiojo laiką. Iki tol viskas vyko sklandžiai ir gerai. Kas liečia „lango“ realizavimą, tai pasibaigus eismo pertraukai ateidavo geležinkelio darbuotojas ir patikrindavo, ar nieko nėra ant kelio palikta, ar saugu leisti traukinį. Telegrama oficialus dokumentas, ten nurodyta kada bus galima dirbti ant bėgių, nes nurodytas tikslus suteiktos pertraukos darbams laikas. E. K. privalo vadovautis pareigybinėmis instrukcijomis, įsakymu, už ką yra atsakingas, ką turi vykdyti. Prieš darbus meistras žurnale įrašą padaro. Geležinkelio žurnalas yra poste, ten jie nepatenka. Pačioje telegramoje taip pat yra nurodytas E. K. telefono numeris. Telegramoje nurodoma, kada tiksliai galima dirbti. Kilus kokioms nors problemoms, E. K. kontaktuodavo su geležinkelio ruožo meistru. Kiek jam žinoma, ir prieš įvykį E. K. su to ruožo meistru kontaktavo žodžiu. Apie kokias nors geležinkelio darbuotojų nuobaudas dėl šio įvykio jam nėra žinoma. Iš E. K. žino, jog pastarajam Geležinkelio inspekcijoje buvo pasakyta, kad buvo pažeidimų ir iš geležinkelio darbuotojų pusės. Žino, kad kažkurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo kalba dėl galimybės E. K. susitaikyti ir nutraukti bylą, tyrėja minėjo. Kas liečia pasikeitusią E. K. poziciją dėl kaltės pripažinimo, tai jam tai yra žinoma. Pradžioje E. K. neturėjo gynėjo ir pripažino savo kaltę dėl įvykio. Gynėjams pradėjus teikti teisinę pagalbą ir susipažinus su byla, E. K. pakeitė savo poziciją ir kaltės nepripažįsta.

              Liudytojas D. S. paaiškino, kad 2014-10-27 dirbo šilumvežio mašinisto padėjėju. Įvykio metu buvo šilumvežio kabinoje. Jie valdė traukinį Nr. 147, kuris yra keleivinis tranzitinis. Vyksta į Karaliaučių. Jie niekur nestoja. Turi be sustojimo pagal grafiką vykti nuo Vilniaus iki Kybartų. Pakeliui yra Kazlų Rūda, kurioje jie nestoja. Pravažiuoja stotį 100 km/h greičiu. Tą dieną Kazlų Rūdą privažiavo ir būtų pervažiavę tiksliai pagal grafiką, tačiau įvyko susidūrimas. Ant bėgių buvo ekskavatorius, su kuriuo jie susidūrė. Buvo saulėta diena ir geras matomumas. Mašinistas pamatė kliūtį ir stabdė. Bet neužteko atstumo, kad sustoti ir nesusidurti. Po įvykio buvo apklausti prokuratūroje. Traukinio greitis ir stabdymo kelias yra užfiksuoti specialioje juostoje. Stabdymo kelias yra apie 1 kilometras. Jo ir mašinisto sveikata buvo gera. Tame ruože prie Kazlų Rūdos būdavo, kad vyksta kelio remonto darbai. Apie tai gaudavo įspėjimą iš dispečerio dar Vilniuje. Įspėjimo metu nurodoma, kur tiksliai vyksta kelio darbai, kad ten būtina riboti greitį bei artėjant prie darbų zonos iš anksto duoti garsinį signalą, kad dirbantieji būtų papildomai įspėti apie būtinumą pasitraukti nuo bėgių ir atlaisvinti kelią. 2014-10-27 jokio įspėjimo iš dispečerio apie kelio darbų ruožą negavo. Todėl Kazlų Rūdą pasiekė pagal grafiką ir turėjo ją pravažiuoti be jokių greičio apribojimų. Nors jų niekas neperspėjo, darbai vyko ir ant bėgių buvo ekskavatorius, su kuriuo susidūrė.

              Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad dirba geležinkelio ruožo meistru. Ruožas, kuriame 2014-10-27 kilo eismo įvykis, priklauso jo aptarnavimo zonai. Tame ruože jau kurį laiką buvo vykdomi darbai, kuriems vietoje vadovavo E. K.. Kad rangovas galėtų atlikti saugiai darbus ruože, jis turi pateikti AB „Lietuvos geležinkeliams“ paraišką dėl eismo pertraukos. Jei paraiška patenkinama ir nusprendžiama suteikti darbų atlikimui traukinių eismo pertrauką, gaunama telegrama, kurioje nurodomas pertraukos laikas, jei pertraukos metu yra „langas“ – tikslus jo laikas, taip pat rangovo darbų vykdytojo kontaktinis telefonas. Tačiau telegrama nėra galutinis sprendimas, leidžiantis rangovui nurodytu laiku pradėti darbus. Tai yra tik prielaida realiai pertrauka suteikti, jos įteisinimas. Tai leidimas suteikti pertrauką, bet ne pats pertraukos suteikimas. Rangovo darbų vadovas, žinodamas apie telegramą, prieš darbų pradžią turi susisiekti su kelio ruožo meistru, šiuo konkrečiu atveju su juo, ir pranešti, kad ketina naudotis telegramoje nurodyta pertrauka ir vykdyti darbus. Po tokio pranešimo, jis nuvyksta pas stoties budėtoją ir ten esančiame žurnale E 11 padaro įrašą apie tai, kad rangovas naudosis telegramoje nurodyta pertrauka. To įrašo pagrindu stoties budėtojas susisiekia su eismo tvarkdariu Vilniuje ir praneša, kad bus naudojama suteikta pertrauka. Eismo tvarkdarys Vilniuje tuomet imasi saugaus eismo užtikrinimo ar eismo ribojimo. Apie tai pranešama traukinių mašinistams per dispečerius. Pasibaigus pertraukai, jam rangovas praneša apie darbų pareigą, jis tada asmeniškai patikrina remontuotą ruožą, padaro įrašą apie pertraukos pabaigą tame pačiame žurnale ir to pagrindu atnaujinamas eismas. Eismą atnaujina ne jis asmeniškai, bet jo įrašo žurnale E 11 pagrindu apie darbų pabaigą eismo tvarkdarys Vilniuje. Tokia tvarka visada buvo ir jos buvo laikomasi. Jos buvo laikomasi ir 2014-10-24, kuomet E. K. vykdė paskutinį kartą darbus iki to įvykio. Jam buvo žinoma dėl rangovui reikalingos eismo pertraukos 2014-10-27. Ji turėjo būti nuo 07. iki 11.00 val. ir nuo 11.40 iki 18.00 val. Nuo 11.00 iki 11.40 turėjo būti „langas“, kurio metu turėjo pravažiuoti reguliarus keleivinis tarptautinis traukinys. Tai žinodamas, į darbą 2014-10-27 atvyko 6.30 val. Žinojo, kad dėl pertraukos galutinio įforminimo turėjo kreiptis E. K., kuris buvo nurodytas telegramoje. Įprastai jis jam paskambindavo likus valandai iki pertraukos pradžios, tačiau tą dieną nepaskambino. Nieko nesulaukęs, apie 7.00 val. nuėjo į planuotą darbo vietą prie pervažos, tačiau ten nebuvo nė vieno „Vilniaus kelių“ darbuotojo. Tada apie 7.30 val. nuėjo į stotį ir budėtojai pasakė, kad pertraukos nebus, nes rangovas nesikreipė ir darbo vietoje nebuvo jo darbuotojų. Todėl ir nebuvo padarytas įrašas žurnale E 11. Jei rangovo nėra darbo vietoje ir jis nepatvirtina pertraukos poreikio, ji, vien dėl to, kad buvo telegrama, nesuteikinėjama. Pats skambinti rangovui ir teirautis, ar reikalinga pertrauka, jis neprivalo. Būdavo atvejų, kad esant telegramai, rangovas paskambindavo ir pasakydavo, kad nedirbs. Tokiais atvejais pertrauka taip pat nesuteikiama. Kadangi pertraukos tą rytą nebuvo pareikalauta, apie tai pasakęs budėtojai, apie 8.30 val. išvyko į kitą darbo vietą. Apie 11.30 budėtoja pranešė, kad kilo eismo įvykis. Nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. Keleivinio traukinio šilumvežis buvo susidūręs su ant bėgių buvusiu „Vilniaus kelių“ ekskavatoriumi. Signalininkų paskyrimas yra rangovo darbas ir pareiga užtikrinant darbų saugumą. Jis pats niekada nėra skyręs signalininkų. Tai į jo funkcijas neįeina. Rangovo atstovai neteisingai nurodo, kad penktadienį prieš įvykį būtent geležinkelis buvo skyręs signalininką. Tą dieną darbai vyko ant pačios geležinkelio pervažos, todėl buvo stoties viršininko paskirtas ne signalininkas, bet pervažininkas, kurio pareiga užtikrinti saugų automobilių eismą per pervažą, o ne saugoti dirbančiuosius nuo traukinių eismo. 

              Liudytoja D. M. paaiškino, kad 2014-10-27 dirbo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtoja. Žino tvarką, kaip suteikiamos eismo pertraukos darbams ant geležinkelio atlikti. Rytais, apie 7.20 val. ateina kelio ruožo meistras. Jei yra gauta telegrama dėl pertraukos, meistras padaro įrašą žurnale E11. Telegramą gauna ir meistras, ir stoties budėtojas. Tokiu būdu raštu įforminama, kad bus vykdomi darbai, kuriems reikalinga eismo pertrauka. Šio įrašo žurnale pagrindu ji praneša eismo tvarkdariui į Vilnių apie pertraukos poreikį. Pastarasis išleidžia įsakymą ir to pagrindu iš Vilniaus apribojamas eismas. Kelio ruožo meistro pirminis įrašas išlieka žurnale. Be pirminio meistro įrašo žurnale E11 niekas nepradedama vykdyti. Jie patys eismo neriboja. 2014-10-27 atėjo ryte į darbą. R. B. tuomet nebuvo. Žinojo, kad buvo 2014-10-23 dienos telegrama dėl darbų pertraukos. Pradėjusi darbą, patikrino žurnalą. 7.00 val. ryto meistro įrašo apie pertrauką nebuvo, todėl ir nebuvo susisiekiama su tvarkdariu, nes be įrašo žurnale apie pertrauką jai nėra žinoma. Kelio laisvumo fiziškai ji netikrina. Jo laisvumas matosi monitoriuje. Iš stoties budėtojų patalpų vietos, kurioje vėliau kilo eismo įvykis, fiziškai nesimato. Jai susipažinus su žurnalu, netrukus į patalpas atėjo meistras V. Ž. ir pasakė, kad nebus pertraukos, „langų“ ir darbų, nes rangovas dėl to nesikreipė. Todėl ir nebuvo daromas įrašas žurnale E 11 ir organizuojamas eismo ribojimas. Apie 11.20 val. atvažiavo traukinys ir susidūrė su ant bėgių buvusia statybininkų technika. Paties įvykio nematė, nes įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama, o fiziškai jos iš budėtojo patalpų nesimato.

              Liudytojas V. P. paaiškino, kad yra Kazlų Rūdos stoties viršininkas. Juo dirbo ir įvykio metu. Paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką dėl pertraukos darbams rangovas kreipiasi į  „Lietuvos geležinkelius“. Jei ji įmanoma, visi gauna telegramą su pertraukos laiku ir „langų“ laiku. Tada rangovas kreipiasi į geležinkelio ruožo meistrą, kuris stoties viršininkui nėra pavaldus. Meistras žurnale E11 padaro apie tai įrašą su pertraukos laiku, o budėtojas to pagrindu informuoja tvarkdarį, kad būtų organizuotas eismo ribojimas. Atlikus šią procedūrą, meistras informuoja rangovo darbų vadovą, kad galima pradėti darbus. Analogiška procedūra yra pabaigus darbus. Gavęs pranešimą, kad darbai baigti, meistras įsitikina, kad darbo vietoje neliko jokių kliūčių, ir tada padaro tame pačiame žurnale įrašą, kurio pagrindu per budėtoją ir tvarkdarį leidžiamas ir atnaujinamas traukinių eismas. Jei pertraukoje yra „langas“, kaip šiuo konkrečiu atveju turėjo būti nuo 11.00 val. iki 11.40 val., baigiantis pertraukos daliai ir prieš prasidedant „langui“ rangovo darbų vadovas privalėjo prieš 11.00 val. informuoti meistrą, o šis patikrinęs, kad darbai baigti, padaryti įrašą tame pačiame žurnale ir tuo būdu ir ta pačia procedūra būtų buvęs atnaujintas eismas „lango“ intervalui. Kas liečia 2014-10-27 įvykį, tai jis tą dieną nedirbo, nes buvo komandiruotėje. Jo pareigas ėjo R. B.. Vėliau sužinojo, kad apie 11.20 val. traukinys susidūrė su ant bėgių buvusia rangovo technika. Kadangi tą dieną nebuvo įforminta pertrauka, technikos nei ant bėgių, nei šalia jų negalėjo būti. Žinojo apie 2014-10-23 telegramą, kad prašoma pertraukos darbams 27  dienai. 2014-10-27 dar prieš išvykdamas, buvo užsukęs į darbą ir matė, kad 7 val. ryte žurnale įrašo apie pertrauką nebuvo. Tai reiškia, kad rangovas dėl pertraukos nesikreipė į meistrą. Yra buvę atvejų, kad rangovas pradėjęs dėl kokių nors priežasčių negali dirbti ir atsisako pertraukos. Tada praneša ir pertrauka tą pačia tvarka įrašų pagalba anuliuojama. Šiuo konkrečiu atveju rangovas nesikreipė dėl pertraukos iš pat ryto, reiškia atsisakė ketinimų dirbti. Pertrauka nebuvo inicijuota. Jei pertrauka tvarkingai suteikiama ir vykdomi darbai, darbo vieta turi būti nustatyta tvarka aptveriama ir ženklinama. Baigus darbus, vietą tikrina ruožo meistras. Jei rangovas nespėja pašalinti kokių nors kliūčių, meistras nedaro įrašo apie darbų pabaigą ir eismas neatnaujinamas, kol nepašalinamos visos kliūtys.

              Liudytoja G. N. paaiškino, kad dirba „AB „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovė dėl įvykio 2014-10-27 patyrė sekančius nuostolius: „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ – 21 292,03 lt, kas atitinka 6166,60 Eur. Šią žalą atlygino bendrovė „Vilniaus keliai“. Krovinių vežimo direkcija patyrė 1 594,68 eurų žalą, Keleivių vežimo direkcija patyrė 97,47 eurų žalą, lokomotyvui padaryta 506 065,43 eurų žala. Iš esmės visos žalos yra atlygintos, išskyrus lokomotyvo sugadinimą - atlyginta tik 310 000 eurų, likę 196 065,43 eurai. Dėl šios sumos tebevyksta žalos atlyginimo administravimas su „Lietuvos draudimu“. Dėl nepareikštų ieškinių negali nieko pasakyti.

              Liudytojas L. B. paaiškino, kad dirba Keleivių vežimo direkcijoje. Dėl 2014-10-27 įvykio buvo padaryta bendra žala 506 065,43 eurų. Draudimo bendrovė atlygino 310 000 eurų žalą. Kol kas neatlyginta 196 065,43 Eur žalos. Kodėl nepareikštas civilinis ieškinys, pasakyti negali, nes šiuo klausimu neturi įgaliojimų.

              Liudytojas M. B. paaiškino, kad UAB „Eurovia Lietuva“, kuriai atstovauja, 2014-10-27 įvykio metu buvo padaryta 9950,12 Eur žala. Ją visiškai atlygino „Vilniaus keliai“. Su kaltininku susitaikė, turtinių pretenzijų niekam neturi.

              Liudytojas R. B. paaiškino, kad dirba Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtoja. Žino tvarką, kaip forminama pertrauka. Rangovo paraiška, jos pagrindu gal prieš savaitę telegrama, rangovo kreipimasis į ruožo meistrą dėl darbų, tada meistro įrašas žurnale E11, tada budėtojo pranešimas tvarkdariui ir pertraukos suteikimas. Taip pat ir pertrauka pabaigiama. Telegrama gaunama keletą dienų prieš pertrauką ir papuola budėtojui. Ji stotyje registruojama į žurnalą. Su ja susipažįsta stoties viršininkas ir kelio ruožo meistras. Viršininkas ir budėtojas dėl jos pasirašo. Meistras nepasirašinėja, bet pasidaro telegramos kopiją. Po rangovo kreipimosi dėl pertraukos, tos telegramos pagrindu, meistras daro įrašą žurnale E11. 2014-10-27 ji dirbo naktinėje pamainoje. 7 val. ryte ją pakeitė budėtoja D. M.. Tą dieną ji taip pat turėjo laikinai eiti stoties viršininko pareigas. Ji žinojo apie telegramą dėl pertraukos 2014-10-27. Joms besikeičiant pamainą, atėjo meistras V. Ž. ir pasakė, kad niekas nesikreipė dėl pertraukos darbams pagal telegramą, todėl darbų nebus ir pertraukos nebus. Todėl nedarė įrašų žurnale. Nors pavadavo viršininką, bet sužinojusi, kad pertraukos ir darbų nebus, o po naktinės pamainos buvo pavargusi, nutarė eiti pailsėti. Apie tai, kad rangovas be pranešimo pradėjo darbus ir juos vykdė, jai niekas nepranešė. Jei būtų teisingai įforminta ir suteikta pertrauka, traukinys būtų nukreiptas kitu keliu. Taip pat, jei meistras būtų sužinojęs apie pradėtus darbus, jis būtų privalėjęs apžiūrėti teritoriją, o pamatęs, kad dirbama, būtų nutraukęs eismą, būtų perspėtas mašinistas.

              Liudytoja J. U. paaiškino, kad dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ eismo tvarkdare. Dirbo ir 2014-10-27. Darbą pradėjo 7.00 val. Pamaina turėjo trukti iki 19.00 val. Tarp 11-12 val. gavo pranešimą iš traukinio mašinisto apie lokomotyvo susidūrimą su ant bėgių buvusia technika Kazlų Rūdoje. Nebuvo pranešta, kad tą dieną ir tuo laiku Kazlų Rūdoje bus vykdomi darbai. Buvo išankstinė telegrama, bet nebuvo iš stoties budėtojo paraiškos, kad tikrai bus vykdomi darbai. Kalbėjo su stoties budėtoja ir ši sakė, kad dėl darbų rangovai nesikreipė, todėl nebuvo įrašo žurnale ir pertraukos. Niekas nežinojo, kad jie pradėjo darbą ir dirba. Ji mano, kad šiuo atveju išėjo dirbti savavališkai, nes niekam nepranešė. Jos minėtos preliminarios telegramos dėl pertraukos nepakanka, kad ją organizuoti. Telegrama yra būtina, bet vien jos pertraukos organizavimui nepakanka. Nes rangovai, telegrama gavę išankstinį sutikimą pertraukai, gali dirbti arba nedirbti. Realios pertraukos suteikimui dar reikia ir paraiškos. Ji turi būti vėliausiai prieš valandą iki pertraukos. Ją tvarkdariui pateikia stoties budėtojas meistro įrašo žurnale E11 pagrindu. Šiuo atveju to nebuvo. Nesant pertraukos suteikimo per paraišką, rangovai negali dirbti.

              Specialistas R. M. paaiškino, kad dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ saugos skyriaus viršininku. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sudarę sutartį su bendrove „Eurovia“ dėl rangos darbų. 2014 šiuos darbus Kazlų Rūdoje vykdė šios bendrovės subrangovai. Paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką dėl pertraukos darbams rangovas kreipiasi į  „Lietuvos geležinkelius“. Jei ji įmanoma, visi gauna telegramą su pertraukos laiku ir „langų“ laiku. Tada rangovas kreipiasi į geležinkelio ruožo meistrą. Meistras žurnale E11 padaro apie tai įrašą su pertraukos laiku, o budėtojas to pagrindu informuoja eismo tvarkdarį, kad būtų organizuotas eismo ribojimas. Atlikus šią procedūrą, meistras informuoja rangovo darbų vadovą, kad galima pradėti darbus. Analogiška procedūra yra pabaigus darbus. Gavęs pranešimą, kad darbai baigti, meistras įsitikina, kad darbo vietoje neliko jokių kliūčių, ir tada padaro tame pačiame žurnale įrašą, kurio pagrindu per budėtoją ir tvarkdarį leidžiamas ir atnaujinamas traukinių eismas. Kas liečia 2014-10-27 įvykį, tai pertraukai tą dieną buvo gauta išankstinė telegrama, kad bus dirbama nuo 7 iki 11 val. ir nuo 11.40 iki 18 val. Tai buvo pirmadienis. Tą dieną iš geležinkelių pusės buvo išlaikytos visos procedūros, tačiau jų nesilaikė rangovo darbų vadovas. Nors privalėjo, bet jis neatvyko pas kelio ruožo meistrą V. Ž. pranešti, kad bus realizuojama darbams telegramoje numatyta pertrauka. Pertrauka turėjo būti nuo 7 valandos, bet rangovo atstovas nepasirodė. Pats V. Ž. buvo 7.00 val. nuvykęs į planuojamų darbų vietą, tačiau ten nerado nei rangovo darbų vadovo, nei jokių darbininkų. Todėl ir nepadarė įrašo žurnale E11, neinicijuodamas realios pertraukos suteikimo procedūros. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog tai E. K. buvo ne pirma darbo diena ir jis visas procedūras puikiai žinojo. Dirbama buvo apie mėnesį ir iki nelaimės dienos E. K. visų procedūrų laikėsi. Todėl turėjo ir tą rytą atvykti ir apie ketinimą pradėti darbus ant geležinkelio pranešti V. Ž., kad jis užbaigtų pertraukos suteikimo procedūrą. Todėl gaunasi, kad E. K. neatliko savo iki tol vykdytų pareigų.  Geležinkelio darbuotojai V. Ž. ir R. B. savo pareigas atliko ir elgėsi taip, kaip buvo realiai susiklosčiusi situacija. Kad R. B. nuėjo ilsėtis, tas irgi nieko nepakeitė, nes ją pavadavo tuo metu buvusi ir dirbusi stoties budėtoja. Tokiu būdu gavosi situacija, kad dirbama ant geležinkelio bėgių buvo draudžiamu laiku. To nebūtų atsitikę, jei E. K. nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl pertraukos į V. Ž.. Jam užteko laisva forma informuoti V. Ž., kad ir telefonu, kad realiai naudosis pertrauka ir bus vykdomi darbai. V. Ž. neprivalo ieškoti pats dėl to E. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. Ž. 7.00 val. buvo planuotų darbų vietoje, tačiau ten nieko nebuvo. Pareiga E. K. informuoti V. Ž. nustatyta techniniame projekte. Todėl darbų savavališkas vykdymas, nesuteikus jiems pertraukos, buvo viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių. Atsakingi stoties darbuotojai neturėjo galimybės fiziškai matyti, kad ten vykdomi darbai. Kita priežastis buvo tai, kad nesilaikyta darbų aptvėrimo ir ženklinimo taisyklių. Jei tai būtų buvę padaryta pagal reikalaujamas darbo saugos taisykles, net ir šiuo atveju mašinistas būtų turėjęs galimybę anksčiau pastebėti kliūtį ir sustabdyti sąstatą ir išvengti susidūrimo su ekskavatoriumi. Todėl pagrindinės dvi priežastys, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas yra tai, kad rangovas neužsitikrino saugios eismo pertraukos darbams ir technika traukinių eismo metu atsidūrė ant bėgių. Taip pat  tinkamai nepaženklino darbo vietos, kas atėmė galimybę išvengti susidūrimo.

              Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2014-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra M. K. Čiurlionio gatvės gale ties namu, pažymėtu Nr. 26., ir Miškininkų gatvės pradžioje, Kazlų Rūdoje, esanti geležinkelio pervaža. Geležinkelio mato vienetais ji yra 73 kilometre, devintame pikete(t.1 b.l. 4-14); 2014-11-12 Geležinkelių transporto eismo įvykio aktu Nr. LS(D1)-659, kuriuo konstatuojamas įvykio mechanizmas: 2014-10-27 apie 11 val. 24 min. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis, kurio metu keleivinis traukinys Nr. 79 (mašinistas A. T., šilumvežis TEP- 70BS Nr. 002) susidūrė su UAB „Vilniaus keliai“ priklausančiu ekskavatoriumi (CAT ?315 D, valst. Nr. A588U), kurį valdė UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatorius-kelio darbininkas V. J.. Nustatytas netinkamas eismo organizavimas eismo įvykio metu: 1. 2014-10-27 buvo numatytos eismo pertraukos nuo 7.00 val. iki 11.00 val. ir nuo 11.40 val. iki 18.00 val. Tačiau nuo 7.00 val. traukinių eismas Kazlų Rūdos geležinkelio stoties keliu Nr. IA nebuvo nutrauktas, nes 2014-10-23 telegramoje Nr. 1026 nurodytas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. neinformavo (telefonu, raštu ar kitais būdais) IF-2 kelio meistro V. Ž. ir Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M., kad ketina pasinaudoti numatyta eismo pertrauka. 2.Nesant eismo pertraukai ir neturint Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo bei nesant IF-2 kelio meistro V. Ž. išankstinio įrašo Stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnale, UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. organizavo ir vykdė darbus (triukšmą mažinančių užtvarų įrengimą) šalia Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelio Nr. IA. 3. Vykdant darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. nenurodė paženklinti iš abiejų pusių signaliniais ženklais kliūties eismui (darbo vietos). UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. nepaskyrė signalininkų. Geležinkelių transporto eismo įvykis galimai įvyko dėl šių aplinkybių: a) Geležinkelio transporto eismo saugumo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pašaliniams asmenims būti, vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose draudžiama, todėl manoma, kad UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., UAB „Vilniaus keliai“ meistras A. Č. ir UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatorius - kelio darbininkas V. J., neturėdami Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka gauto pažymėjimo, patvirtinančio, jog jis yra pasirengęs vykdyti darbą, netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, negalėjo vykdyti darbų geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose; b) Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 (Žin., 1996, Nr. 98-2251), (toliau — TNN) 10.2.3. punkte nurodyta, kad bet kokia kliūtis eismui tarpstotyje ar stotyje (vieta, prieš kurią būtina sustoti), taip pat pavojinga eismui darbų vieta, prieš kurią reikia sustoti arba sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių paženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu, laukiama traukinio (manevruojančio sąstato) ar ne. Taip pat šio punkto a) papunktyje nurodyta, kad draudžiama pradėti darbus nepaženklinus signaliniais ženklais kliūties arba eismui pavojingos darbų vietos, todėl manoma, kad:  UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., organizuodamas darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, neturėjo pradėti darbų nepaženklinus signaliniais ženklais kliūties arba eismui pavojingos darbų vietos; UAB „Vilniaus keliai“ meistras A. Č. neturėjo vykdyti darbų vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais; UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatorius-kelio darbininkas V. J. neturėjo vykdyti darbų vietoje, kuri nebuvo paženklinta signaliniais ženklais. c) TNN 10.2.4. punkte nurodyta, kad darbų vadovas kilnojamiesiems signaliniams ženklams pastatyti ir kelio darbų vietai paženklinti iš brigados darbuotojų skiria signalininkus, išlaikiusius reikiamus egzaminus, todėl manoma, kad: UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K. neturėjo organizuoti darbų Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA neskyręs signalininkų; UAB „Vilniaus keliai“ meistras A. Č. neturėjo vykdyti darbų be signalininkų; UAB „Vilniaus keliai“ mechanizatorius-kelio darbininkas V. J. neturėjo vykdyti darbų be signalininkų. d) TNN 10.2.5. punkte nurodyta, kad draudžiama be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį, todėl manoma, kad UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K., organizuodamas darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, neturėjo vykdyti darbų be Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. sutikimo ir IF-2 kelio meistro V. Ž. išankstinio įrašo Apžiūros žurnale(t.3, b.l.41-47); Iš 2014-11-13 AB „Lietuvos Geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Posėdžio protokolo Dėl geležinkelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2014-10-27 Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, aplinkybių nagrinėjimo Nr. 4(DI)-118 matyti, kad įvykio metu buvo patirti preliminarūs materialiniai nuostoliai litais: LG Krovinių vežimo direkcija – 5646,98, LG Keleivių vežimo direkcija – 1486238, LG filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra – 21292,03, AB“ Eurovia Lietuva“ ir „EUROVIA CS“ a.s. – 39716,76, UAB „Skinest Baltija“ – 92946, UAB „Vilniaus keliai“ – 306400, Tretieji asmenys 20000, viso 1972238,77 Lt.(t. 3, b.l. 48-51); Iš 2014-05-19 VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro pažymėjimo Nr. 013552 matyti, kad E. K. turi kompetenciją dirbti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse(t.1, b.l.104); Iš 2012-07-13 darbo sutarties Nr. 12/74 matyti, kad E. K. priimtas dirbti į UAB „Vilniaus Keliai“ kelio darbininku-brigadininku. Nuo 2014-09-01 pervedamas į darbų vadovo pareigas(t.1, b.l.111-113); Iš 2013-11-21 AB „Lietuvos Geležinkeliai“ teisės ir transporto departamento pažymėjimo Nr. 12-08119 matyti, kad E. K. baigė kursus „Saugus elgesys geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose“ (t.1, b.l. 122); Iš 2014-09-01 AUB „Vilniaus keliai“ direktoriaus įsakymo Nr. 2014/ 1.2.3 p. matyti, kad E. K. yra atsakingas už rangovo projekto „Esamo geležinkelio ruožo Marijampolė - Kazlų Rūda - Kaunas rekonstrukcijos įrengiant papildomą 1435 mm vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją arba 1435 mm/ 1520 mm vėžės pločio sugretintą kelią“ saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą, gretimos aplinkos bei gamtos apsaugą, šalia statybvietės gyvenančių ar dirbančių žmonių apsaugą nuo darbų keliamo pavojaus(t.2, b.l.133-134); Iš 2014-10-23 telegramos matyti, kad vykdant „R. B.“ projektą skiriamos tokios eismo pertraukos – 2014-10-27 nuo 7.00 val. iki 11.00 val., nuo 11.40 val. iki 18.00 val. Atsakingi – už traukinių eismo nutraukimą ir atnaujinimą KMV-16 V. Ž.; Už savalaikį ir kokybišką darbų atlikimą, SĮ ir darbų saugą, eismo saugumą darbo vietoje – UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovas E. K.(t.3, b.l.1). Iš 2014-11-11 žalos atlyginimo sutarties Nr. 2014/11/11 tarp UAB „Vilniaus keliai“ ir A. B. matyti, kad UAB „Vilniaus keliai“ atlygino A. B. 15 000 litų žalą (t.1, b.l. 95-96); Iš 2015-04-20 AB „Lietuvos Geležinkeliai“ rašto Nr. 2-1502 matyti, kad AB „Lietuvos Geležinkeliai“ civilinio ieškinio nepareiškė(t.3, b.l.166-167); Iš 2015-05-22 UAB „Eurovia Lietuva“ rašto Nr. SD-176  matyti, kad UAB „Eurovia Lietuva“ civilinio ieškinio neteiks dėl to susitarus šalims(t.3, b.l. 160); Iš 2015-05-07 UAB „Eurovia CS“ a.s. rašto Nr. SD-176 matyti, kad UAB „Eurovia CS“ a.s. civilinio ieškinio neteiks, nes žala atlyginta(t. 3, b.l.162); Iš 2015-01-06 UAB „Skinest Baltija“ rašto Nr. 13-6 matyti, kad UAB „Skinest Baltija“ žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia(t.3, b.l. 135); Iš liudytojo V. G. 2015-01-07 apklausos protokolo matosi, kad jis objekte Kazlų Rūdoje dirbo nuo 2014-03-12, buvo instruktuotas Lietuvos geležinkelių ir supažindintas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbo vietoje reikalavimais ir saugiu elgesiu. 2014-10-27 kažkur nuo 8.30 val. dirbo Kazlų Rūdoje prie Geležinkelio pervažos su M. K. Čiurlionio ir Miškininkų gatvėmis. Į darbą Jūrės miestelyje, Kazlų Rūdos sav., esančią darbininkų stotį atvyko 08 val. ryte gavo nurodymą, kad dirbs minėtoje vietoje Kazlų Rūdoje. Asmeniškai jam niekas nieko nesakė, kada planuojama eismo pertrauka ir kada galima dirbti ant bėgių, o kada ne, nes jo darbas yra prie bėgių, jis ant paties geležinkelio bėgių nedirba. Jam pačiam vykti dirbti nurodymą davė meistras A. Č.. Apie 11.20 val. A. Č. jam ir kitam darbuotojui V. R. liepė automobiliu nuvykti į Jūrės miestelį ir iš ten atvežti generatorių bei pjūklą. Nuvažiavę apie 200 metrų, per galinio vaizdo veidrodėlius pamatė žmonių sujudimą ir išgirdo neaiškų garsą. Todėl apsisuko ir grįžo prie pervažos. Ten pamatė, kad yra sustojęs traukinys, atvažiavęs nuo Kauno pusės. Taip pat matė, kad traukinys yra susidūręs su UAB „Vilniaus keliai“ ekskavatoriumi. Ekskavatorius buvo apverstas. Bėgo žiūrėti, ar nėra sužeistų. Nematė, kada ekskavatorius užvažiavo ant geležinkelio bėgių ir ten pradėjo vykdyti darbus. Kas davė nurodymą dirbti ant bėgių, taip pat nežino. Žinojo, kad dirbant ant geležinkelio bėgių, reikalinga paskirti signalininkus bei pažymėti darbo vietą įspėjančiais kelio ženklais. Anksčiau darbo vietos būdavo pažymimos tokiais ženklais ir paskiriami du signalininkai. Kodėl 2014-10-27 nebuvo skirti signalininkai ir nebuvo pažymėta ženklais darbo vieta, nežino. Tikslaus avarijos laiko nežino. Paskutinį kartą darbo vietoje buvo instruktuotas 2014 m. vasarą, tikslaus laiko neatsimena. Jį instruktavo dėl saugaus elgesio geležinkelio kelių ir jų įrenginių saugos zonoje. Pradėjus dirbti objekte Kazlų Rūdoje, jie taip pat buvo instruktuoti. Darbo vietoje niekas nieko nekalbėjo apie laiko sukimą. Kokios buvo šio nelaimingo atsitikimo priežastys, jam žinoma(t.1, b.l. 57-59); Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ teismui bylos nagrinėjimo metu papildomai pateiktų ir saugomų prie bylos Apžiūros žurnalų E11 už 2014-10-13, 2014-10-30, 2014-08-20, 2014-10-13, 2014-10-30, 2014-12-08, 2014-06-25, 2014-08-20, 2014-02-12, 2014-04-16, 2014-04-17, 2014-06-25, Registracijos žurnalų E7 už 2014-10-18, 2014-11-18, 2014-09-15, 2014-10-18, 2014-08-15, 2014-09-15, Traukinių eismo tvarkdario žurnalų už 2014-10-29, 2014-11-05, 2014-10-22, 2014-10-29, 2014-10-15, 2014-10-22, 2014-10-02, 2014-10-15, 2014-09-30, 2014-10-08, Disko su garso įrašu matyti, kokia faktiškai buvo tvarka organizuojant eismo pertraukas.

Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamojo kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Tokia dispozicija suponuoja prievolę šią normą taikančiam subjektui nustatyti, kad kaltinamasis yra šios nusikalstamos veikos subjektas, jis pažeidė tam tikrus konkrečius darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokiu sunkiu padariniu ir faktą, jog sunkūs padariniai kilo būtent dėl konkrečių darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimų pažeidimo. Ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis dirbdamas UAB „Vilniaus keliai“ darbų vadovu, 2014-09-01 UAB „Vilniaus keliai“ direktoriaus įsakymu Nr. 2014/ buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą. Tai pilnai patvirtina kaltinamojo specialaus subjekto statusą ir jokių abejonių teismui nekelia. Teismas laiko tai įrodytu.

Ištyręs įrodymus byloje, teismas laiko nustatytu, jog kaltinamasis neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad jis gali vykdyti darbus Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose ir jų įrenginių apsaugos zonose, tuo pažeidė Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 14 str. 7 d., reikalaujančią iš darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, jų žinių patikrinimo ir bei pažymėjimų jiems išdavimo eismo saugos institucijos nustatyta tvarka. Taip pat kaltinamasis netinkamai organizavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA apsaugos zonoje vykstančius statybos darbus. Netinkamas organizavimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis neinformavo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties budėtojos D. M. ir IF-2 kelio meistro V. Ž. apie 2014-10-27 jo darbuotojų vykdomus darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, bei negavo jų leidimo šiems darbams atlikti, tuo pažeisdamas LR susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 297 patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.5. punktą, kuris draudžia be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį. Be to, jis organizavo darbus Kazlų Rūdos geležinkelio stoties kelyje Nr. IA, nepaženklinęs signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos, nepaskyrė iš brigados darbuotojų - signalininkų, išlaikiusių reikiamus egzaminus. Tuo jis pažeidė aukščiau minėtų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.3. punktą, imperatyviai nustatantį, jog bet kokia kliūtis eismui tarpstotyje ar stotyje (vieta, prieš kurią būtina sustoti), taip pat pavojinga eismui darbų vieta, prieš kurią reikia sustoti arba sumažinti greitį, turi būti iš abiejų pusių ženklinta signaliniais ženklais, nesvarbu, laukiama traukinio (manevruojančio sąstato) ar ne, to paties teisės akto 10.2.3 punkto a) papunktį, nustatantį, kad draudžiama pradėti darbus nepaženklinus signaliniais ženklais kliūties ar eismui pavojingos darbų vietos, 10.2.4. punktą, nustatantį imperatyvą darbų vadovui skirti signalininkus, išlaikiusius reikiamus egzaminus, kilnojamiems signaliniams ženklams pastatyti ir kelio darbų vietai paženklinti iš brigados darbuotojų. Taip pat kaltinamasis neinformavo savo brigados darbuotojų apie 2014-10-27 traukinių eismo grafiką kelyje Nr. IA, nurodė mechanizatoriui - kelio darbininkui V. J. su ekskavatoriumi CAT M315D, Valst. Nr.A588U, važiuoti ant geležinkelio bėgių, esančių 73 kilometre, 9 - tame pikete, atlikti cokolinių plokščių montavimo darbus. Visi aukščiau išvardinti  teismo nustatyti kaltinamojo padaryti darbų saugos pažeidimai specifinėje ir padidinto pavojaus srityje – geležinkelio transporte - tiriant įrodymus pilnai pasitvirtino, todėl teismas laiko, jog jie inkriminuoti pagrįstai. Nustatyta, kad kaltinamasis vykdė savo pareigas, neturėdamas būtino pažymėjimo, suteikiančio teisę jas vykdyti. Pats kaltinamasis šios aplinkybės neneigia, ji akivaizdi, todėl papildomai neįrodinėtina. Akivaizdus ir kitas saugos darbe teisės aktų pažeidimas. E. K. nevykdė teisės aktų reikalavimų, kad būtų paženklinta darbo vieta ir išstatyti signalininkai. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojais apklausti objekto dirbantieji A. Č., V. J., V. R., E. M.. Todėl tai taip pat pilnai įrodyta. Nors kaltinamasis teigia apie tokią pareigą nieko nežinojęs, toks teigimas neeliminuoja jo atsakomybės. 

Taip pat nustatytas ir įrodytas faktas, jog kaltinamasis nei ryte, būdamas pačiame objekte, nei apie 11 val. iš jo išvykdamas, neinformavo darbuotojų apie suteiktos pertraukos esmę, t.y., nenurodė, jog pertrauka yra iš dviejų dalių ir joje yra vadinamas „langas‘ nuo 11.00 val. iki 11.40 val., kurio metu jų darbo vietą ir tais pačiais bėgiais, ant kurių vykdomi darbai, turėjo pravažiuoti keleivinis traukinys. Pats kaltinamasis pripažįsta, jog apie 11 val., išvykdamas iš objekto, darbuotojams tepasakė, kad jie gali padirbėti valandėlę, o po to pasitraukti. Neįvardino konkrečiai, kad pertraukos pirmoji dalis baigiasi 11 val. To nepranešė net vietoje savęs objekte paliktam A. Č.. Pats A. Č. ir kiti darbuotojai, apklausti liudytojais, patvirtino, jog apie pertraukos pobūdį ir tai, kad ji susideda iš dviejų dalių, apie pirmos dalies pabaigos laiką nebuvo nė vienas informuoti. Todėl ir ši aplinkybė yra įrodyta.

Tačiau kaltinamasis kategoriškai neigia netinkamai įvykdęs LR susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 297 patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.5. punkto, numatančio, kad „draudžiama be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties keliuose atlikti darbus, kurių vietos turi būti paženklintos signaliniais ženklais, reikalaujančiais sustoti arba sumažinti greitį“. Tiriant įrodymus byloje, liudytojais apklausus Kazlų Rūdos stoties viršininką bei budėtojas, eismo tvarkdarę, taip pat apklausus bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ specialistą, nustatyta, jog teisėtam geležinkelio eismo pertraukos suteikimui ir saugiam darbų per ją ant ir greta geležinkelio atlikimui, aukščiau nurodyta įstatymo nuostata suponavo procedūrą, kurios privalu laikytis. O būtent, dėl pertraukos darbams rangovas kreipiasi į  „Lietuvos geležinkelius“. Prielaida tam yra su rangovu sudaryta rangos sutartis, iš kurios išplaukia poreikis darbams atlikti. Jei pertrauka įmanoma, visi gauna telegramą su pertraukos laiku ir „langų“ laiku. Minėta telegrama yra būtina sąlyga pertraukai, tačiau nėra pakankama. Kad realizuoti galimybę šia pertrauka pasinaudoti ir jos metu vykdyti darbus, rangovas privalo į geležinkelio ruožo meistrą. Meistras žurnale E11 padaro apie tai įrašą su pertraukos laiku, o budėtojas to pagrindu informuoja eismo tvarkdarį, kad būtų organizuotas eismo ribojimas. Atlikus šią procedūrą, meistras informuoja rangovo darbų vadovą, kad galima pradėti darbus. Analogiška procedūra yra pabaigus darbus. Gavęs pranešimą, kad darbai baigti, meistras įsitikina, kad darbo vietoje neliko jokių kliūčių, ir tada padaro tame pačiame žurnale įrašą, kurio pagrindu per budėtoją ir tvarkdarį leidžiamas ir atnaujinamas traukinių eismas. Būtent šioje procedūroje ir atsispindi Nuostatų 10.2.5. punkte nurodytas draudimas be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties keliuose atlikti darbus. Tai taip pat užfiksuota ir 2013-09-27 rangos sutarties Nr. SB 13GR-2 tarp UAB „Skinest Baltija“ ir UAB „Vilniaus keliai“  2 straipsnio 2.1. punkte(t.2,b.l.145). Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam pastarosios procedūros reikalavimai buvo žinomi ir jis jų laikėsi iki 2014-10-27 įvykio. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad tokius reikalavimus vykdė darbo savaitę, buvusią iki 2014-10-27. Tą patvirtina liudytojais apklausti geležinkelio darbuotojai bei įrašai žurnaluose.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo apklausoje(t.4, b.l.45)yra nurodęs, kad Kazlų Rūdos stoties budėtojo niekuomet neinformuodavo apie eismo pertraukas ir vykdomus darbus ant geležinkelio bėgių ir jų zonos. Apie tokius darbus jis tik telefonu informuodavo Kazlų Rūdos Geležinkelio stoties meistrą V. Ž.. Tai dar kartą patvirtina teismo padarytą išvadą, jog kaltinamajam procedūra buvo žinoma ir jis jos laikėsi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis savo poziciją šiuo aspektu pakeitė, teigdamas jog jam darbų vykdymui buvo būtina tik telegrama ir to pilnai pakako. Jis neturėjo pareigos prieš pradedant darbus pranešti V. Ž.. Priešingai, tai buvo paties V. Ž. pareiga įsitikinti, kad jie darbus pradėjo ir apie tai daryti įrašus žurnaluose bei informuoti stoties budėtoją. Pilnai pakako, kad jis V. Ž. apie 2014-10-27 būsimą pertrauką užsiminė dar 23 ar tai 24 dienomis. Teismas daro išvadą, kad taip interpretuodamas savo ir geležinkelio meistro V. Ž. pareigas, E. K. vengia atsakomybės dėl padaryto jam inkriminuoto teisės akto pažeidimo. Juk Nuostatų 10.2.5. punkte nurodytas draudimas be stoties budėtojo sutikimo ir darbų vadovo išankstinio įrašo Apžiūros žurnale stoties keliuose atlikti darbus akivaizdžiai suponuoja pareigą E. K. įsitikinti, kad toks leidimas yra duotas, nes darbus organizuoja jis, o ne V. Ž.. Be tokio leidimo darbai draudžiami. Iš to ir seka būtinybė pranešti kelio meistrui apie pasirengimą realizuoti preliminariai telegrama suteiktą pertrauką. Toje pačioje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (t.4, b.l.45)E. K. buvo nurodęs, kad 2014-10-27 apie vykdomus darbus ant geležinkelio bėgių niekam nepranešė. Kad turi informuoti V. Ž. žinojo, tačiau kodėl neinformavo, nežino. Šie jo parodymai pilnai sutapo su teisme duotais V. Ž. parodymais. Tačiau E. K. teisme nuo jų atsisakė, tai motyvuodamas tuo, kad buvo ne taip suprastas ir ne taip užrašytos jo mintys. Taip jis kalbėjo turėdamas omenyje, jog neinformavo V. Ž. tik 2014-10-27, nes buvo jam apie tai minėjęs spalio 23 ar 24 dienomis. Šiais pakeistais parodymais teismas nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo siekimą išvengti atsakomybės. Kaltinamasis protokolą perskaitė ir pasirašė, patvirtindamas jame užrašytas aplinkybes. Pastabų dėl jo nepareiškė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, kuomet jis teigė, kad kaltę pripažįsta, o įvykis kilo neva dėl persukto laiko. Ši ikiteisminio tyrimo metu turėta kaltinamojo versija buvo visiškai nelogiška, nes spalio 26 naktį perėjimas į žiemos laiką apsprendė tai, kad laikrodžiai buvo persukti valanda atgal. Todėl realiu žiemos laiku 11.24 val. atvykęs traukinys pagal nepersuktą E. K. laikrodį turėjo atvykti 12.24 val. Ir jei E. K. darbininkams pagal savo nepersuktą laikrodį būtų pasakęs, kad pertraukos pirma dalis baigiasi 11 val., esant realiam žiemos laikui, iki tikro traukinio atvykimo būtų likusi dar valanda. Todėl nepersuktas laikrodis negalėjo būti aplinkybe, nulėmusia įvykio kilimą. Tai akivaizdžiai parodo, kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės ir išgalvotomis, nelogiškomis aplinkybėmis paneigti įvykdytą Nuostatų 10.2.5. punkte nurodyto draudimo pažeidimą. Teismas laiko neginčytinai nustatytu, kad  2014-10-27 dieną planuotiems darbams reikalingai pertraukai buvo gauta išankstinė telegrama, nustatant, kad bus dirbama nuo 7 iki 11 val. ir nuo 11.40 iki 18 val. Užsakovo, t.y., geležinkelio darbuotojai laikėsi visos procedūros, tačiau jų nesilaikė rangovo darbų vadovas. Nors kaltinamasis privalėjo, bet jis nepranešė kelio ruožo meistrui V. Ž., kad bus realizuojama darbams telegramoje numatyta pertrauka. Apie tai nepranešė jokiu įmanomu ir praktikoje naudotu būdu. Pertrauka turėjo būti nuo 7 valandos, bet rangovo atstovas nepasirodė ir nesusisiekė. Pats V. Ž. buvo 7.00 val. nuvykęs į planuojamų darbų vietą, tačiau ten nerado nei rangovo darbų vadovo, nei jokių darbininkų. Todėl ir nepadarė įrašo žurnale E11, neinicijuodamas realios pertraukos suteikimo procedūros. Neatlikus procedūros, darbai ant geležinkelio buvo pradėti neteisėtai, nes tam nebuvo gautas leidimas. Todėl darbų savavališkas vykdymas nesuteikus jiems pertraukos buvo ir teisės akto pažeidimas ir viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių.

Taip pat įrodytas avarijos kilimo faktas ir sunkių padarinių, pasireiškusių didele turine žala, atsiradimas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-27 11.24 val. Kazlų Rūdos geležinkelio stoties teritorijoje, 73 kilometre, 9 - tame pikete jvyko geležinkelių transporto avarija, kurios metu keleivinis traukinys Nr. 79 susidūrė su ant geležinkelio kelio Nr. 1A dirbančiu UAB „Vilniaus keliai“ priklausančiu ekskavatoriumi CAT M315 D, valstybinis Nr. A588U, dėl ko kilo sunkūs padariniai: A. B. patyrė 4344,30 eurų turtinę žalą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ patyrė 6166,60 eurų turtinę žalą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcija patyrė 2000,63 eurų žala, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcija Keleivių riedmenų centras Dyzelinių traukinių depas patyrė 505 032,25 eurų turtinę žalą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinio padalinio keleivių vežimo direkcija dėl patyrė 97,47 eurų žalą, AB „Eurovia Lietuva“ patyrė 9 950,12 eurų žalą, „Eurovia“ a.s. patyrė 1 221,16 eurų turtinę žalą.

Tokiu būdu teismas nustatė ne tik tai, kad kaltinamasis, būdamas specialiu subjektu, padarė darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kilo avarija ir atsirado sunkūs padariniai, bet ir laiko įrodytu, jog tarp nustatytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nekelia abejonių faktas, jog traukinio ir ekskavatoriaus susidūrimas įvyko dėl to, kad vienu metu ant geležinkelio bėgiu atsidūrė pastarosios transporto priemonės. Akivaizdu, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių, dėl kurių įvyko susidūrimas, yra tai, kad kaltinamasis kaip rangovo paskirtas atstovas dėl aukščiau analizuotų darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų neužsitikrino saugios eismo pertraukos darbams ir statybinė technika traukinių eismo metu atsidūrė ant geležinkelio bėgių, kas ir apsprendė šių technikos priemonių susidūrimą. Taip pat dėl tų pačių darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kaltinamasis nesiėmė veiksmų ir tinkamai nepaženklino darbo vietos, kas atėmė galimybę traukinio mašinistui laiku pastebėti kliūtį ir išvengti susidūrimo. Teismas atmeta kaltinamojo gynybos versiją, jog pasekmių kilimo pagrindinė priežastis yra geležinkelio darbuotojų neveikimas. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad atsakingi stoties darbuotojai neturėjo galimybės fiziškai matyti, kad vykdomi darbai. Priešingai, teismas nustatė, jog kelio meistras V. Ž. 2014-10-27, nesulaukęs pranešimo apie pasirengimą išnaudoti preliminariai suteiktą eismo pertrauką, 7.00 val. pats nuvyko į planuotų darbų vietą, tačiau ten nerado ne tik kaltinamojo, kaip telegramoje nurodyto rangovo įgalioto asmens, bet ir nė vieno iš darbininkų. Todėl teismas atmeta kaltinamojo ir gynybos versiją, kad V. Ž. nepagrįstai neįformino eismo pertraukos žurnale E11 ir ji nebuvo suteikta.

Teismas taip pat pabrėžia, jog kaltinamasis gynybą pagal savo paskutinę, jau teisme  iškeltą, versiją konstruoja pagal schemą, kad neva dėl geležinkelio darbuotojų aplaidumo, nebuvo deramai organizuota eismo pertrauka, dėl ko ir įvyko susidūrimas bei kilo sunkios pasekmės. Tačiau pastaroji gynybinė versija taip pat prieštarauja bet kokiai logikai. Nustatyta, kad telegramoje fiksuota, jog pertrauka preliminariai leidžiama 2014-10-27 nuo 7.00 iki 11.00 val. ir nuo 11.40 iki 18.00 val. Pertraukoje nuo 11.00 iki 11.40 val. numatytas vadinamasis „langas“, kuris ir reikalingas keleivinio tranzitinio traukinio pravažiavimui bėgiais, ant kurių buvo vykdomi darbai. Tai reiškia, kad E. K. pažeidus aukščiau nurodytus teisės aktus, traukinio ir ekskavatoriaus susidūrimas būtų įvykęs net ir tuo atveju, jei anot E. K. V. Ž. būtų ir tinkamai organizavęs pertrauką. Susidūrimo laikas rodo, kad jis buvo užprogramuotas bet kuriuo atveju, nes kaltinamajam žinant apie „langą“ pertraukoje nuo 11.00 iki 11.40 val., tai buvo ignoruojama. Net ir šiuo laiku buvo organizuojamas ir leidžiamas darbas ant bėgių, o pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje tai net bandoma pateisinti kita nevykusia versija dėl laiko persukimo.

Vertinant įrodymų tyrimo teisme metu surinktus duomenis laikytina, kad kaltinamojo E. K. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga bei šių pasekmių priežastis, t.y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų, jų analizės, formaliosios bei teisinės logikos pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad E. K. dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos teisės aktuose nustatytus darbų saugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko avarija ir atsirado sunkių padarinių. Tarp padarytų teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

              Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

E. K. charakterizuojamas tik teigiamai. Administracine tvarka nebaustas. Yra jauno amžiaus, išsilavinęs, dirbantis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis, slegiamas įrodymų naštos, pripažįsta tik atskiras faktines aplinkybes, bet ne jų visumą. Todėl toks pripažinimas teismo nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų.

       Įstatymo leidėjas nustatė, jog darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Todėl kaltinamajam, kaip teigiamai charakterizuojamam ir teisiamam pirmą kartą asmeniui, skirtina baudos bausmė. Teismas sprendžia, jog to pakaks, kad jį nubausti ir priversti ateityje laikytis įstatymų bei daugiau nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, ši bausmės rūšis skirtina atitinkanti sankcijos vidurkį.

        Kadangi veika padaryta 2014-10-27, baudos dydžio apskaičiavimui taikytina LR BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto 2011-04-21 įstatymo  Nr. IX-1495 redakcija.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,

           NUSPRENDĖ:

           E. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 37(trisdešimt septynių) MGL 1393,42(vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt dviejų eurocentų) bauda.

           Nustatyti, kad paskirta 37(trisdešimt septynių) MGL 1393,42(vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt dviejų eurocentų) bauda turi būti sumokėta per 12(dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- (duomenys neskelbtini), įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

            E. K. kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

            Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno  apygardos teismui  per Marijampolės rajono apylinkės  teismą.

Teisėjas                                                                                                                      Laimondas Noreika