ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini) “ dėl netesybų - vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką - priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. A. ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priteisti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių mėnesių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo A. A. naudai 1578,00 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 47,34 Eur žyminio mokesčio ir 3,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

3.       Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną galutinai neatsiskaitė, iš viso nesumokėjo 1578,00 Eur papildomos darbo užmokesčio dalies, kuri laikytina darbo užmokesčio dalimi (DK 139 straipsnio 1 dalis), ir kuri ieškovui priteista įsiteisėjusia 2020-12-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Atsižvelgęs į DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad atsakovė su ieškovu galutinai turėjo atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl darbdavio uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo, kuriuo priteista papildoma darbo užmokesčio dalis, priėmimo dienos, t. y. iki 2020-12-02, tęsiasi daugiau nei šeši mėnesiai, todėl maksimalus netesybų dydis sudarytų 4640,58 Eur.

5.       Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl netesybų nustatymo, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Teismas konstatavo, jog šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovė su ieškovu iš dalies neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną ir dėl šio neatsiskaitymo nėra ieškovo kaltės. Vis dėl to vertintino, kad atsakovė ieškovui neišmokėjo tik dalies jam priklausančių išmokų, t.y. 1578,00 Eur papildomos (kintamos) darbo užmokesčio dalies. Atsižvelgdamas į tai, trumpą ieškovo darbo santykių pas atsakovę trukmę, neišmokėtą galutinio atsiskaitymo sumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti išieškotinų netesybų dydį, sumažinant netesybas proporcingai nesumokėto galutinio atsiskaitymo sumai, t. y. iki 1578,00 Eur (neatskaičius mokesčių).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį ir padidinti ieškovui iš atsakovės priteistą netesybų dydį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 1 578,00 Eur (neatskaičius mokesčių) iki 4 640,58 Eur (neatskaičius mokesčių), priteisti ieškovo turėtų išlaidų sumą už teisinių paslaugų ieškovui teikimą pirmosios instancijos teisme – 500,00 Eur, priteisti apeliantui iš atsakovės turėtas išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino netesybas, motyvuodamas tuo, kad atsakovė ieškovui neišmokėjo tik dalies jam priklausančių išmokų ir ieškovas trumpai dirbo pas atsakovę. Netesybų dydis gali būti mažinamas tik tuo atveju, kai uždelsta suma yra mažesnė, negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Ieškovui atleidimo iš darbo dieną buvo nesumokėta daugiau nei du kartus didesnė suma – 1 578,00 Eur (neatskaičius mokesčių), nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 773,43 Eur (neatskaičius mokesčių), t.y. neišmokėta net ne vieno, daugiau nei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma. Atsakovės neišmokėta suma yra didelė. Todėl visiškai nesvarbu, jog atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną iš dalies su ieškovu atsiskaitė ir šiuo atveju tai nėra ir negali būti pagrindas mažinti priteistinų netesybų dydį.

6.2.                      Teismo sprendime nurodyta teismų praktika buvo suformuota, kai galiojo senoji Darbo kodekso redakcija (DK 141 straipsnio 3 d., kuri reglamentavo uždelstą atsiskaitymą su darbuotoju), kai vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsikaityti laiką termino neribojo įstatymas.

6.3.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėti. Teikiant prašymą darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) pirmą kartą, ieškovo nekonsultavo ir neatstovavo joks advokatas. Ieškovas pateikė prašymą pats, todėl nepaprašė, kad DGK priteistų ir netesybas. Ieškovas nėra teisininkas ir turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl kaip turi būti tiksliai teikiamas prašymas ieškovas nežinojo. Apie tokią galimybę ieškovas sužinojo, kai atsakovė pateikė ieškinį teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl DGK 2020-05-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo ir byla buvo nagrinėjama teisme. DGK tokia galimybė buvo neišaiškinta, nes byla dėl COVID-19 buvo nagrinėjama raštu ir ieškovas dalyvauti bylos nagrinėjime negalėjo. Ieškovas elgėsi visą laiką sąžiningai ir netesybų klausimas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) liko neišspręstas ne dėl apelianto kaltės. 

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismų praktikoje nurodoma, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išmoka gali būti mažinama ir DK nuostatos tokio draudimo nenumato. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). 

7.2.                      Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog pagal teismų praktiką trumpas darbo laikas – trys mėnesiai, o tuo tarpu ieškovas dirbo beveik vienerius metus. Atsakovė su tokiais argumentais nesutinka, kadangi „trumpas darbo santykių laikotarpis“ yra vertinimo dalykas ir gausu teismų praktikos, kai ilgesnis nei trys mėnesiai laikas yra vertinama kaip trumpas darbo santykių laikas. Pažymėtina, jog DK nuostatų turinys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog darbo santykių trukmė – vieneri metai, įstatymo leidėjo vertinami kaip ilgi darbo santykiai.

7.3.                      Netesybų priteisimas atsakovei visa apimtimi reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp tariamo teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

7.4.                      Ieškovas nuo 2020-07-08 buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato M. B.. Ieškovas, atstovaudamas profesionalaus teisininko, nebuvo rūpestingas ir akivaizdžiai sąmoningai, ignoruodamas rekomendacijas, savo laiku nesiekė operatyviai ginti savo teisių, o inicijavo papildomus teisminius ginčus – bylas, siekdamas atsakovei sukelti kuo didesnes neigiamas finansines pasekmes, įskaitant ir netesybų priteisimą už didesnį laikotarpį. Toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu objektyviąja prasme, nes nepasinaudojimas rekomendacija išvestinį reikalavimą reikšti nagrinėjamoje darbo byloje tarp tų pačių ginčo šalių ir inicijavimas naujų ginčų  prieštarauja teisingumo principui, kuris yra sąžiningumo objektyviąja prasme sudėtinis elementas. Atsakovė dėjo pastangas ginčą su ieškovu baigti taikiai ir pagal juridinio asmens finansines galimybes teikė ieškovui siūlymus.

7.5.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Negalima teigti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, buvo apdairus ir rūpestingas ginant savo teises ir interesus. Priešingai, ieškovas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) netesybų priteisimo klausimu buvo pasyvus ir nesiekė operatyviai ginti savo teises, piktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą inicijavo naujus teisminius ginčus, nors turėjo visas realias galimybes ginčą išspręsti toje pačioje byloje, kartu išvengiant tiek savo, tiek kitos šalies bylinėjimosi išlaidų.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.       Byloje kilo ginčas dėl netesybų priteisimo iš atsakovės (buvusio darbdavio).

Faktinės bylos aplinkybės

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. pagal 2019-04-23 sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini). Ieškovo prašymu darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini).  DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2020-04-29 kreipėsi į DGK dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, komisija 2020-05-19 sprendimu ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1578,00 Eur papildomą darbo užmokesčio dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė panaikinti DGK 2020-05-19 sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atmestas, 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimas patikslintas ir nutarta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. A. naudai 1578,00 Eur papildomą darbo užmokesčio dalį (neatskaičius mokesčių) pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. A. A. prašymas dėl delspinigių išieškojimo atmestas.

Dėl netesybų

11.       DK 147 straipsnio 2 dalis (ginčo metu galiojusi redakcija) numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

12.       Byloje teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną galutinai neatsiskaitė, iš viso nesumokėjo 1578,00 Eur papildomos darbo užmokesčio dalies, kuri laikytina darbo užmokesčio dalimi (DK 139 straipsnio 1 dalis), ir kuri ieškovui priteista įsiteisėjusia 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsiskaitymo su ieškovu uždelsimas susidarė dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovui priklauso netesybos. Neatsiskaitymas tęsiasi daugiau nei šeši mėnesiai, todėl ieškovui pagal nurodytą teisinį reglamentavimą priklauso netesybos už 6 mėn.

13.       Vadovaujantis atsakovo pateiktos Darbo ginčų komisijai 2020-05-13 pažymos apie vidutinį darbo užmokestį duomenimis, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 6,14 Eur (neatskaičius mokesčių), vidutinis mėnesio darbo užmokestis - 773,43 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, netesybų dydis sudaro 4 640,58 Eur (neatskaičius mokesčių (773,43x6). 

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas mažino netesybas iki 1 578,00 Eur (neatskaičius mokesčių), motyvuodamas tuo, kad atsakovė ieškovui neišmokėjo tik dalies jam priklausančių išmokų, t. y. 1578,00 Eur papildomos (kintamos) darbo užmokesčio dalies, vertino trumpą ieškovo darbo santykių pas atsakovę trukmę.

15.       Apeliantas teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino netesybas, motyvuodamas tuo, kad atsakovė ieškovui neišmokėjo tik dalies jam priklausančių išmokų ir ieškovas trumpai dirbo pas atsakovę. Netesybų dydis gali būti mažinamas tik tuo atveju, kai uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Ieškovui atleidimo iš darbo dieną buvo nesumokėta daugiau nei du kartus didesnė suma – 1 578,00 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovės neišmokėta suma yra didelė. Todėl visiškai nesvarbu, jog atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną iš dalies su ieškovu atsiskaitė ir šiuo atveju tai nėra ir negali būti pagrindas mažinti priteistinų netesybų dydį. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

16.       Pažymėtina, kad nurodyti DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sprendžiant ginčą dėl netesybų nustatymo, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardijamos tokios  priežastys – trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistina suma. Viena iš aplinkybių, dėl kurių priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma gali būti mažinama, yra darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-267/2008). Taip pat pažymėtina, kad priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-5/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau paminėtame straipsnyje netesybų dydis yra ribojamas šešiais mėnesiais, todėl vertintina, kad taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti proporcingumą.

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui atleidimo iš darbo dieną buvo nesumokėta daugiau nei du kartus didesnė suma – 1 578,00 Eur (neatskaičius mokesčių) nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Atsakovė nurodo, kad ji iš esmės atsiskaitė su ieškovu, sumokėjo jam priklausantį darbo užmokestį bei priklausiusias kompensacijas, o ieškovas jokių reikalavimų atsakovei dėl neišmokėtų sumų – vadinamų „žiemos pinigų“ nereiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui priklausė minėtos pinigų sumos ir jos turėjo būti išmokėtos ieškovui, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas jų reikalavo iš atsakovės, ar ne. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iš esmės metus laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vertinti,  kad metai laiko yra labai trumpas darbo santykių laikotarpis, kuris sudaro pagrindą mažinti netesybas. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas sprendė, jog yra pagrindas mažinti netesybas – atsakovė ieškovui neišmokėjo tik dalies jam priklausančių išmokų ir ieškovas trumpai dirbo pas atsakovę – nėra pakankamas pagrindas mažinti netesybas.

18.       Taip pat pažymėtina, kad atsakovė byloje neįrodinėjo ir sunkios savo finansinės padėties, kad prašomo dydžio netesybų ieškovui priteisimas sukels pernelyg sunkius turtinius padarinius atsakovei. Atsakovė nurodo, kad 2020 metais dėl pasaulinės COVID 19 pandemijos ir 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbto karantino, įvedus veiklos ir judėjimo bei sienų kirtimo suvaržymus, atsakovės veikla visiškai sustojo. Atsakovė jokių subsidijų iš valstybės negavo. 2020 m. pradžioje pas atsakovę dirbo daugiau kaip 100 darbuotojų, kuriems masiškai pradėjus nutraukinėti darbo sutartis, atsakovei kilo pareiga su jais visais atsiskaityti, išmokėti kompensacijas, o tuo tarpu, atsakovė jokių pajamų iš vykdomos veiklos negavo ir negalėjo gauti. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė ieškovo atleidimo dieną vien valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga apie 11 000,00 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė patvirtina, kad su visais nutraukusiais darbo sutartis darbuotojais atsiskaitė visiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu tuo metu atsakovė turėjo galimybę visiškai ir tinkamai atsiskaityti ir su ieškovu.

19.       Pažymėtina, kad atsakovė į bylą neteikė įrodymų (balansų, banko sąskaitų, nekilnojamojo turto išrašų ir kitų duomenų apie įmonės turtinę padėtį), kad pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį. Atsakovė tik nurodo, jog nuo 2020 m. kovo mėnesio iki šios dienos dėl įvesto karantino ir jo taikomų suvaržymų atsakovės jokia aktyvi veikla iki šios dienos yra neįmanoma, o tai toliau lemia itin sunkią atsakovės finansinę padėtį. Šiai dienai atsakovė vien valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui turi didesnę kaip 60 000,00 Eur skolą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš viešai skelbiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovei yra atidėtas 59083,53 Eur skolos mokėjimas. Todėl šiuo metu skolos dengti atsakovei nereikia. Atkreiptinas dėmesys, kad viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nuo 2020-02-18 taip pat turėjo 28921,87 Eur socialinio draudimo skolą, tačiau pati atsakovė nurodo, kad 2020 m. pajėgė atsiskaityti su visais darbo sutartis nutraukusiais darbuotojais. Taip pat pažymėtina, jog iš VMI viešai teikiamos informacijos matyti, kad atsakovei taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 pagal pateiktą prašymą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atsakovei nepateikus pagrįstų įrodymų apie savo turtinę padėtį, vertintina, jog nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistinas netesybas ir jų priteisimas nepažeis atsakovės teisių bei yra proporcingas padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų netesybų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies  ir padidintinas ieškovui iš atsakovės priteistas netesybų dydis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 1 578,00 Eur (neatskaičius mokesčių) iki 4 640,58 Eur (neatskaičius mokesčių).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

20.       Ieškovas taip skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėti. Pažymėtina, jog pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia teismo sprendimą, pakartotinai bus sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmojoje instancijoje, todėl apeliacinio skundo argumentų analizę dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

21.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

22.       Ieškinį tenkinant visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 50,00 Eur – susipažinimas su bylos medžiaga, 220,00 Eur – už ieškinio parengimą, 150,00 Eur – už atskirojo skundo parengimą, 80,00 Eur atstovavimas teisme.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovui priteisia iš atsakovės. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nemato pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

24.       Kadangi ieškovas, kaip darbuotojas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 1 p.,), iš atsakovės valstybei priteistinas 139,00 žyminis mokestis (nuo 4 640,58 Eur ieškinio sumos).

25.       Byloje patirta 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnis).

26.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų netesybų dydį, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti sprendimą, padidinant ieškovui iš atsakovės priteistą netesybų dydį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 1 578,00 Eur (neatskaičius mokesčių) iki 4 640,58 Eur (neatskaičius mokesčių), perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28.       Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 400,00 Eur išlaidas. Įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovui priteisia iš atsakovės.

29.       Kadangi ieškovas, kaip darbuotojas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 1 p.,), iš atsakovės valstybei priteistinas 92,00 Eur žyminis mokestis (nuo 3 062,58 Eur apeliacinio skundo sumos).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. A. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 4 640,58 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt eurų 58 ct) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 139,00 Eur (šimtą trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl 4 640,58 Eur netesybų priteisimo leisti vykdyti skubiai.“

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo A. A. naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.