Civilinė byla Nr.e2A-590-258/2017

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03694-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.1., 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo BUAB „SD Projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „SD Projektai“ ieškinį atsakovui UAB „Fax Solis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Š. D..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo pat jų sudarymo momento šiuos mokėjimus: 2011-12-13 mokėjimo nurodymas Nr. 234, Š. D. – mokėtojas, gavėjas – UAB „Fax Solis“, 1507,81 Lt suma, mokėjimo paskirtis – mokėjimas už UAB „SD Projektai“ už patalpų nuomą (gruodis) ir komunalinius mokesčius pagal S-F FSP-11/24; 2012-11-08 mokėjimo nurodymas Nr. 283, Š. D. – mokėtojas, gavėjas – UAB „Fax Solis“, 1764,20 Lt suma, mokėjimo paskirtis – mokėjimas už UAB „SD Projektai“ už patalpų nuomą (spalis) ir komunalinius mokesčius pagal S-F FSP-12/22; 2012-12-06 mokėjimo nurodymas Nr. 288, Š. D. – mokėtojas, gavėjas – UAB „Fax Solis“, 1732,25 Lt suma, mokėjimo paskirtis – mokėjimas už UAB „SD Projektai“ už patalpų nuomą (lapkritis) ir komunalinius mokesčius pagal S-F FSP-12/24. Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento taikyti restituciją ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1507,81 Lt (436,69 Eur), 1764,20 Lt (510,94 Eur) ir 1732,25 Lt (501,69 Eur), viso 1449,33 Eur (5004,26 Lt), priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-06-01 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „SD Projektai“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo teisė ir valdymas“. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-18 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 26931,06 Eur sumai, tame tarpe VMI – 17018,46 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus – 1054,83 Eur. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės turtas buvo 0 Eur. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovo vadovas, kaip atskaitingas asmuo, atliko bankinius pervedimus, kuriais sumokėjo už ieškovą, už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius viso 1449,33 Eur sumai. Minėti mokėjimai yra niekiniai, kadangi pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir kreditorių – Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) ir VSDFV Vilniaus skyriaus teises ir teisėtus interesus. Ginčo mokėjimai buvo atlikti po antstolio D. T. VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus naudai priimtų patvarkymų areštuoti lėšas ir nurodymo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis D. T. 2011-10-06 patvarkymu areštavo lėšas, 2011-11-04 buvo surašytas turto arešto aktas, arešto mastas 10 123,54 Lt, arešto aktas įregistruotas turto areštų registre. Iškėlus ieškovui bankroto bylą, VSDFV Vilniaus skyriaus vykdomieji raštai su daliniu įvykdymu persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.  Bankroto administratorius nustatė, kad antstolis D. T. 2012-04-16 priėmė patvarkymą dėl 56472,03 Lt arešto ir 2012-10-30 patvarkymu areštavo 2805,82 Lt sumą.   Iškėlus ieškovui bankroto bylą, VMI vykdomieji raštai be įvykdymo persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Ginčo sandorio sudarymo metu VMI ir VSDFV Vilniaus skyrius turėjo galiojančias reikalavimo teises. Apie ginčijamus sandorius administratorius sužinojo nuo dokumentų perdavimo momento, t.y. nuo 2015-08-24.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2010-05-14 sudarė patalpų Šv. Stepono g. 5-29, Vilniuje, nuomos sutartį Nr. 2010/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 1200,00 Lt dydžio patalpų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Tuo metu buvęs ieškovo direktorius Š. D. atsakovui nurodė, kad ieškovas turi finansinių sunkumų ir negali atlikti mokėjimų pagal nuomos sutartį, todėl nuomos sutartyje numatytus ir apskaičiuotus mokėjimus už ieškovą atliks jis asmeniškai kaip fizinis asmuo. Mokėjimus už ieškovą atliko ne pats ieškovas, o Š. D. kaip fizinis asmuo. Ieškovo prievolę pagal nuomos sutartį įvykdė trečiasis asmuo – Š. D., todėl ginčijami vienašaliai sandoriai buvo sudaryti ne ieškovo, o Š. D. vardu. Minėti mokėjimai negalėjo pažeisti ir nepažeidė įmonės kreditorių teisių ar teisėtų interesų, o juo labiau imperatyvių įstatymo normų, tačiau jie buvo naudingi kreditoriams, nes trečiojo asmens sąskaita ieškovas nuomojosi patalpas, pats nemokėdamas nuomos ir tokiu būdu nepatirdamas išlaidų galėjo vykdyti komercinę veiklą. Ieškovo konkrečiam turtui taikytas turto areštas nedraudė ieškovui vykdyti prievoles kitiems tretiesiems asmenims, t.y. atsakovui, nes tuo metu bankroto byla ieškovui nebuvo iškelta bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, nepažeidė kitų kreditorių interesų. Administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Ieškinį ieškovas surašė 2016-02-26, t.y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ieškiniui pareikšti, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. 
4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Š. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš esmės sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad trečiasis asmuo Š. D. atlikdamas mokėjimus veikė kaip ieškovo vadovas, atskaitingas asmuo. Per 2012-2013 metus trečiasis asmuo ieškovo bendrovės vardu ir interesais atliko mokėjimus, kurių bendra suma buvo 21 383,68 Eur (73833,57 Lt), iš kurių 3 638,71 Eur (12563,75 Lt) buvo apmokėta viršijant trečiajam asmeniui išduotą avansą ir trečiajam asmeniui ši suma nebuvo niekaip kompensuota. Pažymėjo, kad trečiojo asmens ieškovo vardu atlikti einamieji mokėjimai atsakovui nepažeidžia jokių imperatyviųjų teisės normų ir yra leidžiami. Per 2011-2013 m. veiklos laikotarpį ieškovo finansinė padėtis nebuvo pabloginta, t.y. trečiasis asmuo dėjo maksimalias protingas pastangas siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą ir to nepavyko padaryti tik dėl tuo laikotarpiu susiklosčiusių nepalankių ekonominių aplinkybių. Jei trečiasis asmuo būtų nutraukęs einamuosius mokėjimus, bendrovės veikla būtų nutrūkusi iš karto.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad šioje byloje esmingai svarbu tai, kad ginčijami mokėjimai buvo padaryti iš bendrovės vadovo asmeninės sąskaitos, o ne iš bendrovės sąskaitos, kuria disponuoti buvo taikyti apribojimai (e.b. 1 t. b.l.16-20; 67,69,70). Teismo vertinimu, ginčijamais mokėjimais nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai ar vienam iš kreditorių suteiktas prioritetas. Priešingai,  bendrovės vadovui iš savo asmeninių lėšų atsiskaičius su patalpų nuomotoju UAB „Fax solis“ ir įvykdžius įsipareigojimus pagal 2010-05-14 patalpų nuomos sutartį Nr. 2010/01, nuomos sutartis nebuvo nutraukta ir UAB „Fax solis“ netapo vienu iš bendrovės kreditorių. Bendrovės vadovui asmeninėmis lėšomis sumokėjus nuomos mokestį už patalpas, kuriose buvo bendrovės buveinė, įmonė galėjo tęsti veiklą, todėl atliktų mokėjimų vertinimas kaip pažeidžiančių kreditorių interesus, ne tik kad yra teisiškai nepagrįstas, bet laikytinas netinkamai suprasta įstatymo nuostata arba neįvertinti faktiniai duomenys. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditorių teisės ir interesai, nevertino atliktų mokėjimų sąžiningumo aspektu, bendrovės vadovui asmeninėmis lėšomis padengus įsiskolinimą pagal nuomos sutartį. Dėl to, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog dėl ginčijamų mokėjimų ieškovas tapo nemokus ar, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidė kreditorių teises (CPK 178 straipsnis).
7. Pasisakydamas dėl senaties termino, teismas nurodė, kad UAB „SD projektai“ bankroto byla iškelta 2015-06-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, dokumentai perduoti administratoriui 2015-08-24 (dokumentų perdavimo momento atsakovas neginčija), ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teisme gautas 2016-02-29 (e.b. 1 t. b.l.5,6). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmetamas kaip nepagrįstas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) BUAB „SD Projektai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ginčo sandoriais yra pažeistos imperatyvios įstatymo normos ir net nurodė aktualią ginčo teisiniams santykiams teismo praktiką - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-75/2011. Šioje nutartyje Kasacinis Teismas konstatavo, kad esant analogiškoms situacijoms – panaudojant pas trečiuosius asmenis esančias ieškovui priklausančias lėšas, teismai ex officio privalo ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes, reikšmingas sandorio niekiniam pobūdžiui konstatuoti, be to, pažymėjo, jog sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, prieštarauja viešajai tvarkai, yra niekinis ir negalioja (CPK 4, 185 str. CK 1.81 str. 1d.).

8.2. Atsakovui buvo žinoma (negalėjo nežinoti), kad už jį pirmumo teisę į atsiskaitymą turėjo kreditoriai, kurių atžvilgiu išieškojimą jau vykdė antstolis ir turto arešto aktas nuo 2011-11-04 14.53 val. buvo įregistruotas turto arešto aktų registre. Ši aplinkybė taip pat buvo nurodyta ieškinyje.

8.3. Priešingai, nei kad teigia teismas, ieškinyje buvo aiškiai nurodyta ir pateiktos avanso apyskaitos (į Š. D. avanso apyskaitą įtraukti ginčo mokėjimai 2011-12-13, 2012-11-08, 2012-12-06) ir kad administratorius nustatė, jog ieškovo vadovas, kaip atskaitingas asmuo, atliko sekančius bankinius pervedimus, kuriais sumokėjo už ieškovą už patalpų nuomą.

9. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

9.1. Šios nagrinėjamos bylos ir ieškovo cituojamos kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės - minėtoje byloje ginčo šalis siejo visiškai kiti teisiniai santykiai, t.y. rangos ir subrangos sutartiniai santykiai, kur buvo konstatuota, kad ginčo šalys buvo nustačiusios tarpusavio atsiskaitymo tvarka, kuri buvo pažeista. Šioje byloje ginčas kilo dėl trečiojo asmens Š. D. atliktų atsakovui mokėjimų už ieškovo pagal nuomos sutartį sudarytą tarp atsakovo ir ieškovo. Tačiau priešingai nei ieškovo nurodytoje kasacinio teismo byloje, šioje byloje trečiojo asmens su atsakovu nesiejo jokie nuomos sutartiniai santykiai, susiję su atsakovui priklausančiomis nuomojamomis patalpomis, o juo labiau ieškovo ir trečiojo asmens Š. D. nesiejo jokie nuomos ar subnuomos sutartiniai santykiai.

9.2. Trečiasis asmuo nebuvo ieškovo skolininkas ir neturėjo jokių piniginių prievolių su ieškovu, o mokėjimus atsakovui atliko savo iniciatyva ir rizika. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ieškovo turtui, o ne trečiojo asmens piniginėms lėšoms. Tokiu būdu nei trečiasis asmuo, atlikdamas mokėjimus atsakovui, nei atsakovas, priimdamas mokėjimus, nepažeidė ne tik antstolio privalomo patvarkymo, bet ir kreditorių interesų, nes mokėjimai buvo atliekami trečiojo asmens, kuris nebuvo įmonės skolininkas.

9.3. Antstolis taikė areštą ieškovo konkrečiam turtui (turtinėms teisėms į automobilį ir kitą ieškovui priklausantį kilnojamą turtą (telefoną, kopijavimo aparatą, baldus ir pan.), o ne ieškovui priklausančioms lėšoms, todėl ieškovo argumentas, kad ginčijamų mokėjimų metu atsakovui buvo žinoma, jog yra areštuotos ieškovo lėšos ir už, jį pirmumo teise į atsiskaitymą turėjo kiti kreditoriai yra visiškai nepagristi.

9.4. Ieškovas ginčija trečiojo asmens Š. D. 2012-12-06 ir 2012-11-08 atliktus vienašalius mokėjimus atsakovui, kai tuo tarpu ieškovas nurodytų mokėjimų pagrindu trečiajam asmeniui grąžino (išmokėjo) sumokėtas už jį lėšas kaip avanso išdavimą (mokėjimą įmonės vardu) 2012-12-31. t.y. po atsakovui už ieškovą atliktų mokėjimų. Taigi tas faktas, kad vėliau nurodytą atsiskaitymo pagrindu ieškovas išmokėdavo trečiajam asmeniui pinigines lėšas, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius kaip prieštaraujančius viešai tvarkai ar pažeidžiančius kreditorių interesus. Ieškovas, manydamas, kad trečiasis asmuo pažeidė jo teises, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiojo asmens. Ieškovas savo pažeistas teises gina reikšdamas ieškinį netinkamam atsakovui ir pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

9.5. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovo vardu ir interesais atliko mokėjimus iš kurių 12563,75 Lt buvo apmokėta viršijant trečiajam asmeniui išduotą avansą ir trečiajam asmeniui ši suma nebuvo niekaip kompensuota. Taigi lėšos, kurias sumokėjo trečiasis asmuo už ieškovą nurodytų mokėjimų metu nepriklauso ieškovui, todėl net jeigu ir būtų buvęs antstolio patvarkymas areštuoti ieškovo pinigines lėšas esančias pas trečiuosius asmenis, negalėjo būti taikomas trečiajam asmeniui priklausančioms lėšoms. Dėl nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo turėjo teisę savo asmeninėmis lėšomis laisvai disponuoti ir savo nuožiūra atlikti mokėjimus už ieškovą atsakovui.

10. Trečiasis asmuo Š. D. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad apelianto ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis šiai bylai nėra aktuali ir negali būti laikoma precedentine šios bylos atžvilgiu, nes nesutampa faktinės šių bylų aplinkybės. Šioje byloje atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje yra nurodyta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymu yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti trečiojo asmens atliktus mokėjimus (2011-12-13, 2012-11-08, 2012-12-06) už patalpų nuomą niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.78 str. 1 d. 1p., 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1d.), kadangi jie pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir kreditorių - Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV Vilniaus skyriaus teises bei teisėtus interesus. Ginčo mokėjimai buvo atlikti po antstolio D. T. VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus naudai priimtų patvarkymų areštuoti lėšas ir nurodymo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento, apeliantas prašė taikyti taikyti restituciją ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo (nuomotojo) viso 1449,33 Eur. Pirmos instancijos teismas apelianto ieškinio netenkino. Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011.
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto nurodoma Kasacinio Teismo nutartimi, konstatuoja, kad apelianto nurodomos nutarties ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011 buvo nagrinėjamas ginčas dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu, esant generaliniam rangovui nemokiam ir antstolės patvarkymui sustabdyti jam priklausančių lėšų išmokėjimą, teisėtumo. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje trečiasis asmuo atliko mokėjimus nepaisydamas to, kad egzistavo konkretus antstolio patvarkymas, įpareigojantis trečiąjį asmenį tokių mokėjimų neatlikti. Be to, Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo atlikti mokėjimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas, kuris galiojo iki 2009-07-01. Šioje byloje apeliantas ginčija mokėjimus atliktus 2011 ir 2012 metais, kuomet Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas jau nebegaliojo. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atliktus trečiojo asmens mokėjimus, kuriam nebuvo taikomi jokie apribojimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kasacinio Teismo nagrinėta ir ši byla negali būti vertinamos kaip analogiškos, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas nesivadovavo šia Kasacinio Teismo praktika.
15. Apelianto teigimu, atsakovui UAB „Fax Solis“ buvo žinoma (negalėjo nežinoti), kad už jį pirmumo teisę į atsiskaitymą turėjo kreditoriai, kurių atžvilgiu išieškojimą jau vykdė antstolis ir turto arešto aktas nuo 2011-11-04 14.53 val. buvo įregistruotas turto arešto aktų registre.
16. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė kieno lėšomis (įmonės ar trečiajam asmeniui priklausančiomis lėšomis) buvo vykdomas atsiskaitymas su atsakovu.
17. Byloje pateiktas 2011-11-04 turto arešto aktų registro išrašas (t.3, b.l. 64-65) tvirtina, kad antstolis D. T. areštavo UAB „SD projektai“ turtines teises į automobilį ir konkretų kilnojamąjį turtą (telefoną, kopijavimo aparatą, baldus ir k.t.). Duomenų apie areštuotas pinigines lėšas, viešajame turto areštų registre byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai nėra  pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovas turėjo žinoti apie taikomus apribojimus ieškovo piniginėms lėšoms. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju yra svarbu tai, kad su atsakovu buvo atsiskaityta už nuomos paslaugas ir atsiskaityta ne iš apelianto sąskaitos, o iš trečiojo asmens asmeninės banko sąskaitos, kuriai jokie areštai nebuvo taikomi.
18. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškinyje apeliantas aiškiai nurodė ir pateikė avanso apyskaitas, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo ginčo mokėjimus (2011-12-13, 2012-11-08, 2012-12-06) atliko iš apeliantui priklausančių lėšų.
19. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą avanso apyskaitos sudaromos kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) iš savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms. Avanso apyskaitoje yra  nurodomos kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas). Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad trečiajam asmeniui būtų išmokėti pinigai iš kasos už atliktus atsiskaitymus pagal avanso apyskaitą, nors būtent apeliantas ir disponuoja pirminiais apskaitos dokumentais. Vien avanso apyskaitų į bylą pateikimas, žinant tą aplinkybę, kad buvo atsiskaityta už nuomos paslaugas iš apelianto asmeninės sąskaitos, neįrodo, kad už paslaugas buvo atsiskaityta būtent apelianto piniginėmis lėšomis.
20. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 str., 263 str. 1 d. ).
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 160 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b.l. 7-8). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Fax Solis“, į. k. 135881752, iš ieškovo BUAB „SD Projektai“ bankroto administratorės UAB „Verslo teisė ir valdymas“, į. k. 304032404, 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlyginamų iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Teisėjai                                                        Rita Kisielienė

Jūratė Varanauskaitė

Andrius Verikas