VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Olgai Saveljevai,

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,

nukentėjusiajam P. D.,

kaltinamojo T. T. gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalavejūtei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, teistas, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

T. T. 2017 m. kovo 6 d., apie 11.35 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kameroje Nr. 377, nevykdė valstybės tarnautojo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtojo P. D. teisėtų reikalavimų, o būtent, perspėtas netriukšmauti ir nusiraminti, vartojo necenzūrinius žodžius, sakydamas, kad „gali daryti, ką nori“, nuplėšė nuo kameros sienos radijo tašką ir tyčia metė į P. D., padarydamas nukentėjusiajam P. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktos kairėje pusėje, muštine žaizda su poodine kraujosruva kairės akies vokuose.

Tokiais veiksmais T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu T. T. parodė, jog 2017 metais jis buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kameroje, kurioje buvo laikomas, sugedo radijo taškas, kuris blogai grojo, todėl jis pakvietė prižiūrėtoją, kuriam pranešė apie sugedusį radijo tašką. Tarp jo ir prižiūrėtojo kilo žodinis konfliktas. Prižiūrėtojo buvo prašoma išspręsti kilusią problemą, kad būtų pakeistas radijo taškas. Prižiūrėtojas aiškino, kad reikia palaukti ir viskas susitvarkys. Prižiūrėtojui buvo pasakyta, kad nėra reikalo laukti, jeigu prietaisas negroja, o reikia atnešti naują radijo tašką. Kaltinamasis aiškino, jog pokalbio metu susinervino ir metė radijo tašką. Nesupranta, kaip pataikė į prižiūrėtoją. Kamerose yra durys ir grotos. Radijo taškas galėjo į koridorių pakliūti tik pro grotose esantį maisto padavimo angą. Tuo metu, kai buvo mestas radijo taškas, durys buvo atidarytos, o grotos buvo uždarytos. Radijo taškas buvo mestas į grotas, už kurių stovėjo prižiūrėtojas. Kaltinamasis aiškino, jog radijo tašką metė, kadangi susinervino dėl sugedusio aparato. Tarp jo ir prižiūrėtojo buvo kilęs žodinis konfliktas, dėl kilusių emocijų ir buvo mestas prietaisas. Jis konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, galėjo pasakyti ir tokius žodžius, kurie nurodyti kaltinime. Visas įvykis įvyko labai greitai. T. T. tvirtino, jog jis nieko neturi prieš nukentėjusįjį, kuris jam nėra nieko padaręs. Prižiūrėtojas greičiausiai kažką sakė dėl radijo taško, bandė sudrausminti, prašė nusiraminti, netriukšmauti. Mesdamas radijo tašką matė, kad ten stovi pareigūnas. Metė prietaisą link pareigūno, kadangi buvo užplūstas emocijų. Radijo tašką metė, nes norėjo, kad ji iškristų koridoriuje ir ją pakeistų į naują. Vėliau matė, kad prižiūrėtojui yra prakirstas antakis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. D. parodė, kad dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, prižiūrėtoju. Į jo pareigas įeina užtikrinti ir prižiūrėti šios įstaigos viešąją tvarką. Jis 2017 m. kovo 6 d. būdamas 21 poste išgirdo iškvietimo mygtuko signalą. Tokie mygtukai įrengti 2-ame korpuse kiekvienoje kameroje. Apie 11.35 val. jis priėjo prie kameros Nr. 377 ir atidarė duris. Nuteistasis T. T. pradėjo garsiai reikšti priekaištus, kadangi jo kameroje, pasak nuteistojo, tyliai grojo radijo taškas. Jis T. T. pradėjo raminti, sakydamas, kad šis nustotų triukšmauti. T. T. pradėjo garsiai keiktis necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad gali daryti, ką nori. Jis liepė T. T. nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus. Tuomet T. T.,  nereaguodamas į jo teisėtus reikalavimus, nurovė nuo durų rėmo įstaigai priklausantį radijo tašką ir metė jam į veidą. Jis pajuto stiprų skausmą, iš prakirsto voko pradėjo bėgti kraujas. Jis užrakino kameros duris ir pranešė apie įvykį savo tiesioginiam viršininkui. Po įvykio jis buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. (b. l. 24)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. kovo 6 d. 13.34 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog 2017 m. kovo 6 d. 13.35 val. RVU ligoninės slaugytoja U. pranešė, jog 2017 m. kovo 6 d. 12.35 val. į ligoninę dėl kairio voko dviejų žaizdų kreipėsi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jaunesnysis pareigūnas P. D., kuris paaiškino, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 12.00 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, jį sužalojo nuteistasis, mesdamas radiją į veidą. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 11.35 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, nuteistasis T. T., nereaguodamas į teisėtus reikalavimus nusiraminti, pasipriešino prižiūrėtojui P. D., o būtent, nurovęs radijo tašką, priklausantį įstaigai, nuo durų rėmo, metė į veidą P. D., jį sužalojo. (b. l. 8-9)

Iš P. D. protokolo pareiškimo matyti, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 11.35 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, nuteistasis T. T., nereaguodamas į teisėtus reikalavimus nusiraminti, jam pasipriešino, o būtent, nurovęs radijo tašką, priklausantį įstaigai, nuo durų rėmo, metė jam į veidą ir sužalojo. (b. l. 13)

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamoji kamera Nr. 377, esanti Lukiškių skg. 6, Vilniuje. Apžiūrėjus nustatyta, kad kameros durys yra užrakintos, nepažeistos, spynos tvarkingos. Atidarius duris, matosi grotos su įvairių dydžių tarpais. Grotos yra užrakintos, tvarkingos, spynos nepažeistos. Atidarius grotas patenkama į gyvenamąjį kambarį. Gyvenamajame kambaryje iš vidinės pusės ant durų rėmo dešiniajame viršutiniame kampe matosi du išsikišę laidai. Gyvenamajame kambaryje žiūrint nuo įėjimo durų iš kairės į dešinę pusę yra klozetas, staliukas, dvi dviaukštės lovos, spintelė. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. Gyvenamajame kambaryje vaizdo kamerų nėra. Koridoriuje, iš kurio patenkama į kambarį, yra vaizdo filmavimo kameros. (b. l. 16, 18-20)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. D. tyrėjai pateikė radijo taško dalis su galimais rankų pėdsakais, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo kopiją. (b. l. 33)

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą, apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. kovo 6 d. P. D. buvo nustatyta 0,3 cm žaizdelės ant viršutinio ir apatinio akies vokų, kaktos nubrozdinimas. Žaizdelės yra nelygiais kraštais, 3 mm ilgio ir 5 mm ilgio, kraujuoja. Sužalojimai patirti, nes tarnybos metu į pacientą buvo sviestas plastmasinis radijo taškas. (b. l. 35)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos radijo taško dalys. Apžiūrėjus nustatyta, kad dėžutė yra baltos spalvos, 10x10 cm dydžio, viduje kyšo laidai, yra jungimo rankenėlė. Garsiakalbis metalinis, 7,5x7,5 cm dydžio, garsiakalbio kampas yra nuskilęs. Garsiakalbio magnetas geltono metalo, 3,4 cm skersmens. Dėžutės dangtelis yra plastikinis, baltos spalvos su skylutėmis, nudaužtais kampais. Yra šešios atskiros plastikinės dangtelio detalės. (b. l. 36-38)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Apžiūrėjus nustatyta, kad viename kompaktiniame diske yra du vaizdo įrašai, kurie yra nespalvoti. Atidarius pirmą vaizdo įrašą matosi, kad filmuota kamera Nr. 40, data – 2017 m. kovo 6 d. Vaizdo įrašo pradžia – 11.36.00 val. Filmuojamas koridorius, šonuose yra kameros. Koridoriumi ateina pareigūnas P. D., kuris prieina prie kameros, esančios dešinėje priekinėje pusėje. Kameros durys išeina už filmavimo perimetro. Kitas pareigūnas atveda į koridorių suimtąjį, uždaro į vieną iš dešinėje pusėje esančių kamerų, išeina iš koridoriaus. P. D. stoviniuoja prie kameros durų, prieina prie kameros ir dingsta iš filmavimo perimetro. Vėliau matosi, kaip P. D. atsitraukia nuo kameros durų, vėl prieina prie kameros ir dingsta iš filmavimo perimetro. Filmuojama iš nugaros, dešiniojo šono. Įrašo pabaiga 11.36.31 val. Antro vaizdo įrašo pradžia 11.36.11 val. 11.36.57 val. P. D. nueina nuo kameros, išeina koridoriumi, kaire ranka prisidengdamas kairę veido pusę. Filmuojama iš nugaros. 11.39.43 val. prie kameros prieina pareigūnė, išveda iš kameros T. T., apsivilkusį ilgu chalatu, rankose laikantį baltos spalvos daiktą, kurį numeta ant grindų prie sienos. T. T. išvedamas koridoriumi. Ant grindų prie sienos matosi gulintis šviesios spalvos daiktas. 11.43.08 val. trys pareigūnai atveda T. T. prie kameros, atlieka asmens paviršutinę apžiūrą. Ateina dar du pareigūnai, T. T. yra išvedamas. 11.52.32 val. ateina du pareigūnai, apžiūri vietą, įeina į kamerą. Įrašo pabaiga 11.55.50 val. Yra dar vienas vaizdo įrašas su garsu. Įrašo data – 2017 m. kovo 6 d., pradžia – 11.45 val. Vaizdas spalvotas. Matosi po laiptais įrengta grotuota kamera, kurioje yra T. T., kuris yra agresyviai nusiteikęs, blaškosi po kamerą. Girdisi pokalbis, kurio metu pareigūnas liepia T. T. nusiraminti. T. T. vartodamas necenzūrinius žodžius prieštarauja, kad pasipriešino pareigūnui, sako, kad yra provokuojamas, liepia pažiūrėti vaizdo kameras. T. T. teigia, kad nei pirštu neprisilietė prie pareigūno. T. T. aiškina, kad negrojo kolonėlė, prašė iškviesti elektriką, o pareigūnas jam liepė sėdėti ir laukti, kol pradės groti, dėl to kolonėlę metė į grindis. Pareigūno paklaustas, kodėl laužo valstybinį turtą, pripažino, kad laužo ir jam vis tiek. Kolonėlę laužė, nes negrojo. Paklaustas kito pareigūno, kodėl metė kolonėlę į akį, T. T. tvirtina, kad metė kolonėlę į žemę, kamera pilna sudužusių daiktų. Įrašo pabaiga 11.45.44 val. (b. l. 42-45)

Iš specialisto išvados Nr. G 715/2017(01) matyti, kad P. D. padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, muštinės žaizdos su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, paveikus kietu aštriabriauniu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 6 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, atsiradusiems griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį. (b. l. 31-32)

Pats kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog būdamas vienoje iš kamerų, esančių Lukiškių tardymo-izoliatoriuje kalėjime, jis iškvietė prižiūrėtoją, kadangi kameroje blogai veikė radijo taškas. Prižiūrėtojo jis paprašė išspręsti kilusią problemą. Prižiūrėtojas jam paaiškino, jog jis turi palaukti ir viskas susitvarkys. Kaltinamasis nurodė, jog jo netenkino prižiūrėtojo atsakymas. Jis susinervino, kilo konfliktas, kurio metu jis galėjo netinkamai bendrauti su prižiūrėtoju, o šis jį raminti. Norėdamas, kad radijo taškas būtų pakeistas, jis radijo tašką nuplėšė nuo sienos ir metė į tą pusę, kur už grotų stovėjo prižiūrėtojas. Po įvykio matė, jog prižiūrėtojui buvo prakirstas antakis. Tokius kaltinamojo teiginius patvirtina ir kiti byloje užfiksuoti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Nukentėjusiojo P. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad jis sureagavo į iškvietimą iš kameros, kurios numeris yra 377. Atidarius kameros duris, T. T. pradėjo garsiai reikšti priekaištus dėl netinkamai veikiančio radijo taško. T. T. buvo liepta nusiraminti ir netriukšmauti. Kaltinamasis pradėjo garsiai keiktis, sakydamas, jog gali daryti, ką nori. Kaltinamajam buvo dar kartą nurodyta netriukšmauti, tačiau T. T., nereaguodamas į išsakytą reikalavimą, nuplėšė nuo durų rėmo radijo tašką ir metė nukentėjusiajam į veidą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą, iš prakirsto voko jam pradėjo bėgti kraujas. Aplinkybes, kad T. T. nuplėšė radijo tašką ir metė jį į nukentėjusįjį, P. D. nurodė ir protokole-pareiškime. Faktą, jog kameroje, kurioje buvo T. T. buvo nuplėštas radijo taškas, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš šio protokolo turinio matyti, kad kameros viduje ant durų rėmo (būtent ten, kur turėjo būti radijo taškas) matosi išsikišę du laidai. Radijo taško apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog šis aparatas yra sudaužytas. Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad prie kameros, kurioje buvo laikomas T. T., buvo priėjęs prižiūrėtojas, kuris po kiek laiko nuo kameros atsitraukia, eina koridoriumi prisidengdamas kairę veido pusę. Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog P. D. buvo nustatyta 0,3 cm žaizdelės ant viršutinio ir apatinio akies vokų, kaktos nubrozdinimas. Žaizdelės kraujuoja. Specialisto išvadoje Nr. G 715/2017(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad P. D. padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog T. T. 2017 m. kovo 6 d., apie 11.35 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kameroje Nr. 377, nevykdė P. D. teisėtų reikalavimų, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, nuplėšė nuo kameros sienos radijo tašką ir tyčia metė į P. D., padarydamas nukentėjusiajam P. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o ne Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi teisinė atsakomybė asmeniui kyla tuo atveju, kai jis panaudoja fizinį smurtą ar grasina tuoj pat panaudoti fizinį smurtą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kai šis asmuo atlieka tam tikrą su jo tarnyba susijusią funkciją, kuriai kaltininkas priešinasi. Tai reiškia, kad vien fakto, jog asmuo panaudoja fizinį smurtą ar grasina tuoj pat panaudoti fizinį smurtą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepakanka tam, kad kiltų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal minėtą normą, asmuo (normoje nurodytų būdu) turi priešintis tam tikriems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiksmas, kurie nukreipti į kaltininką ar į kitą asmenį. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju pagrindinė įstatymo saugoma vertybė yra valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog T. T. savo nusikalstamais veiksmais kėsinosi į valstybės tarnautojo veiklą, o teisingiau jo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į pareigūno išsakyto teisėto reikalavimo nevykdymą. Iš byloje surinktų ir anksčiau aptartų duomenų visumos (kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų) matyti, jog kaltinamojo bendravimas su nukentėjusiuoju ir nuplėšto radijo taško metimas į jį buvo nulemtas ne nukentėjusiojo išsakyto reikalavimo nusiraminti, t. y. kaltinamojo veiksmai nebuvo reakcija į išsakytą reikalavimą. Teismas konstatuoja, jog T. T. nusikalstamus veiksmus iš tikrųjų nulėmė jo nepasitenkinimas tuo, kad kameroje tinkamai neveikė radijo taškas ir nukentėjusiojo reakcija į prašymą išspręsti kilusią problemą. Agresyvus kaltinamojo elgesys buvo nulemtas būtent jo nepasitenkinimo susidariusia situacija, o ne nenoro paklusti nukentėjusiojo reikalavimams ir siekio sutrukdyti tokio reikalavimo įgyvendinimui. Čia pažymėtina, jog kaltinamojo veiksmų kryptingumą leidžia įvertinti ir tai, kad po to, kai radijo taškas buvo sudaužytas, kaltinamasis elgėsi pakankamai ramiai (iš vaizdo įrašo matyti, kaip kaltinamasis beveik iš karto po įvykio su pareigūne išeina iš kameros ir nueina koridoriumi). Taigi nagrinėjamu atveju nėra vieno iš būtinųjų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elementų, t. y. tiesioginės tyčios. T. T. be jokios abejonės suvokė smurtinį savo veiksmų pobūdį, vis tik nėra pagrindo tvirtinti, jog jis suvokė, kad tokiais veiksmais priešinasi valstybės tarnautojui ir taip norėjo elgtis. Teismas įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog T. T. veiksmai vertintini tik kaip kito asmens sužalojimas, o ne pasipriešinimas valstybės tarnautojo atliekamiems veiksmams. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, kuris numato švelnesnę atsakomybę nei Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis.

Teismas nenustatė T. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Čia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju T. T. ikiteisminio tyrimo metu apskritai atsisakė duoti parodymus, todėl faktas, kad jis savo kaltę pripažino teisiamojo posėdžio metu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

T. T. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Teismas, skirdamas T. T. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl jos padarymo teisme savo kaltę pripažino. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad T. T. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą, naują nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo vietoje. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, T. T. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Atsižvelgus į T. T. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nustatytinas neviršijantis šios bausmės vidurkio, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Šiuo nuosprendžiu T. T. paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrintina su Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Pažymėtina, jog bausmes bendrinant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, pagal ankstesnį nuosprendį (šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį) atliktos bausmės dalis į subendrintos bausmės laiką neįskaitoma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-97/2008, Nr. 2K-66/2010), o paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 35,71 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta žala atsirado dėl T. T. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytą žalą atlyginti. Pažymėtina, kad kaltinamasis sutiko su jam baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Baudžiamojoje byloje gynėjos dalyvavimas buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir T. T. paskirti laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 31 d.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir šiam civiliniam ieškovui priteisti iš T. T. 35,71 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis