Civilinė byla Nr. e2-1024-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00822-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laudare“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo byla,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VILNIAUS DEGTINĖ“ pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti atsakovei UAB „Laudare“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 309 037,57 Eur pagal Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6131-1145/2023. Antstolis daugiau nei pusę metų negali išieškoti bent dalies skolos. Atsakovė daugiau nei vienerius metus nevykdo turtinių prievolių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Pasak ieškovės, atsakovė yra nemoki ir objektyviai neturi galimybės įgyvendinti turimų turtinių prievolių, ji neturi ilgalaikio turto ir nevykdo veiklos. Pažymėjo, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu pritaikytas UAB „Laudare“ turto (511 417,80 Eur piniginių lėšų) areštas bus panaikintas 2024 m. spalio 5 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Laudare“.

3.       Teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus, taip pat tai, kad atsakovės turtui (piniginėms lėšoms) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminiame tyrime, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, be to, nėra pateikti duomenys apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei UAB „Laudare“ iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atsakovė UAB „Laudare“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1.                      Atsakovė yra moki. Teismas neįvertino aplinkybės dėl atsakovės gautinos 96 290,40 Eur permokos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Be to, teismas nepagrįstai į atsakovės turto vertę neįtraukė sumų, gautinų iš debitorių.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės 2024 m. preliminaraus balanso duomenimis, kurie pagrindžia, kad atsakovė yra moki.

4.3.                      Atsakovės turimoms piniginėms lėšos yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o tai reiškia, kad atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negali atsiskaityti su ieškove, nors turi pakankamai lėšų sąskaitoje.

4.4.                      Ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai siekia atsakovės bankroto bylos iškėlimo, taiko tai kaip spaudimo priemonę, nors atsakovė dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali grąžinti skolos ieškovei.

4.5.                      Atsakovė yra gyvybinga bendrovė, turi užsakymų iš pirkėjų, o šiuo metu veiklos negali vykdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ir jame pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo piniginėms lėšoms.

5.       Ieškovė UAB „VILNIAUS DEGTINĖ“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra nemoki, negali vykdyti prievolių. Atsakovė nepagrindė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžins nurodytą 96 290,40 Eur sumą. Prievolių nevykdymas negali būti pateisinamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu atsakovės piniginėms lėšoms.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimo

7.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

8.       Apeliantė UAB „Laudare“ 2024 m. gruodžio 11 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sistemos apie atsakovei grąžintiną permoką.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

10.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

12.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Iš pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2022 m. bendrovė turėjo 833 293 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 557 142 Eur, bendrovė gavo 43 565 Eur pelno. 2023 m. bendrovė turėjo 701 746 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 495 951 Eur, bendrovė patyrė 71 357 Eur nuostolių. Pagal 2024 m. liepos 31 d. preliminarų balansą, atsakovės turto vertė buvo 546 613 Eur (43 837 Eur ilgalaikis materialus turtas, 502 776 Eur – trumpalaikis turtas (238 428 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 264 348 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 374 881 Eur; preliminarioje 2024 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje esančiais duomenimis, ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė patyrė 35 263 Eur nuostolių. Be to, į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 96 290,40 Eur permokos (skirtumo) grąžinimo, o iš 2024 m. gruodžio 11 d. apeliantės pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sistemos duomenų matyti, jog atsakovės debitorinė skola sudaro 116 166,94 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančiais duomenimis pagrįsta bendrovės turto vertė yra 424 351,94 Eur (43 837 Eur + 264 348 Eur + 116 166,94 Eur), o atsakovės nurodyta skolų kreditoriams suma – 374 881 Eur, kuri neviršija turimo turto vertės, t. y. atsakovės finansinė padėtis neatitinka nemokios bendrovės būsenos (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas). 

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime apribojimai atsakovės turtui (piniginėms lėšoms) pritaikyti 2022 m. spalio 5 d. Byloje pateiktas prokurorės 2024 m. rugsėjo 19 d. raštas, kuriame nurodyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas iki 2024 m. spalio 5 d., tačiau ikiteisminis tyrimas iki nurodyto termino nebus baigtas, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas bus tęsiamas 6 mėnesių terminui, kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją; turimais duomenimis, ikiteisminis tyrimas iki šių metų pabaigos nebus baigtas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas atsakovės darbuotojas (direktorius), bet ne atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovės piniginėms lėšoms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nereiškia, jog šios lėšos neįskaitytinos į atsakovės bendro turto vertę sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo, kadangi ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, jo baigtis nėra aiški, šiuo metu šios piniginės lėšos priklauso nuosavybės teise atsakovei, o pritaikytas apribojimas yra laikino pobūdžio. Taigi, šie duomenys leidžia pritarti apeliantės pozicijai, kad atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negali disponuoti lėšomis ir kol nėra aiški ikiteisminio tyrimo baigtis, nėra pagrindo šio finansinio sunkumo nelaikyti laikino pobūdžio, kuris gali būti išspręstas išsaugant atsakovę, kaip veikiančią rinkos dalyvę. Darytina išvada, kad atsakovės laikinų finansinių sunkumų susidarymas nulemtas darbuotojo veiksmų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne pačios atsakovės veiklos nevykdymo ar nepajėgumo atsiskaityti su ieškove.

14.       Teismų praktikoje pažymėta, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Kreditorius turėtų siekti savo reikalavimą patenkinti kitais, mažiau skolininko veiklą varžančiais būdais (pavyzdžiui, derėtis su skolininku, pradėti priverstinį vykdymo procesą ir kt.), o ne iš karto inicijuoti nemokumo procesą skolininkui neįvykdžius prievolės. Be to, kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti naudojamas kaip spaudimo priemonė, nes tai prieštarautų sąžiningam teisės įgyvendinimui ir būtų nesuderinama su veiksmingo nemokumo proceso tikslu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024 22–23 punktai).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje surinktus duomenis apie atsakovės įsipareigojimus ir finansinius rodiklius, nuspendžia, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, jog neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri susiduria su laikino pobūdžio sunkumais, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorės interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

16.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės, o vien laikino pobūdžio finansiniai sunkumai nepagrindžia, jog bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

18.       Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir atmetus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

19.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

20.       Atsakovė UAB „Laudare“ prašo priteisti 6 488,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus. Nustatyta, kad išlaidos už atskirojo skundo parengimą sudaro 1 179,75 Eur, o už 2024 m. spalio 23 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 1 452 Eur. Šios teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2024 m. spalio ir gruodžio mėnesiais, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2024 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 196,40 Eur. Už atskirąjį skundą ir rašytinius paaiškinimus Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 papunkčiuose numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atskirojo skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 878,56 Eur (2 196,4 Eur x 0,4). Atsakovės prašoma priteisti suma už minėtus procesinius dokumentus viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį, todėl mažintina iki 1 757,12 Eur (878,56 Eur x 2). Bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į pareiškimą, prašymų, atsiliepimo į atskirąjį skundą, 2024 m. spalio 3 d. rašytinių paaiškinimų parengimą bylą nagrinėjant du kartus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Taigi, iš ieškovės UAB „VILNIAUS DEGTINĖ“ atsakovei UAB „Laudare“ priteisiama 5 614 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS DEGTINĖ“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laudare“, juridinio asmens kodas 303092971, atmesti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Laudare“, juridinio asmens kodas 303092971, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Laudare“, juridinio asmens kodas 303092971, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS DEGTINĖ“, juridinio asmens kodas 120057287, 5 614 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjas                                                                          Vigintas Višinskis