Baudžiamoji byla Nr. 1-635-1109/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10250-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11;

1.1.8.12; 1.2.27.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1;

2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,  

kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, 

nukentėjusiajam E. D., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

civilinio ieškovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,  

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:   

1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 14 MGL, t. y. 527,24 Eur, dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – 26 MGL, t. y. 979,16 Eur, dydžio bauda. Neišieškotos baudos dalis – 156,19 eur;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2022 m. kovo 25 d. apie 20 val. 15 min. prie pastato (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam nukentėjusiajam Kauno AVPK Patrulių rinktinės trečios kuopos antrojo būrio vyriausiajam patruliui E. D., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: nevykdė E. D. teisėtų reikalavimų, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl keliamo triukšmo, vengė bendrauti su policijos pareigūnais, po ko rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į abejų rankų plaštakas, padarydamas jam muštinę žaizdą kairėje plaštakoje.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. 

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad kaltu prisipažįsta pilnai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku atvyko du pareigūnai, kurie iš karto įžengė į jo (kaltinamojo) teritoriją, nes vartai buvo atidaryti. Vienas iš jų buvo nukentėjusysis. Sakė, kad atvyko dėl garsios muzikos. Įvyko konfliktas, kurio metu jis galėjo suduoti nukentėjusiajam. Tik šito gali neatsiminti, nes buvo išgėręs. Buvo taip, kad jis bandė pareigūnų neįleisti. Su viskuo sutinka. Sutinka su ligonių kasos civiliniu ieškiniu, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, mano, kad suma per didelė. Sutiktų atlyginti 100 eurų neturtinę žalą. Dėl Kauno apskrities VPK civilinio ieškinio visiškai nesutinka. Sodrai jau priteista iš jo, gavo sprendimą paštu, todėl mano, kad Kauno apskrities VPK prašoma suma yra per didelė. Dėl įvykio gailisi, pasimokė iš šio įvykio, daugiau taip nesielgtų.

Nukentėjusysis E. D. dėl civilinio ieškinio parodė, kad reikalaujamą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad reikėjo vykti į medicinos įstaigas, į teismą. Bandant sulaikyti asmenį, sugriebti jo ranką, jam buvo suduotas smūgis, dėl kurio pajuto fizinį skausmą. Dalinai atplyšo nagas, labai kraujavo, randas virš nago, nebuvo jėgos su tuo pirštu. Skausmą jautė apie mėnesį laiko. Po įvykio mėnesį laiko jautė nerimą, buvo suprastėjęs miegas. Tai buvo netikėtas kaltinamojo elgesys. Nesitikėjo, kad galėjo kilti konfliktinė situacija. Dėl įvykio gavo nedarbingumo išmoką, taip pat jam buvo išmokėta 1462 eur dydžio kompensacija.

Civilinio ieškovo atstovė paaiškino, jog prašo priteisti iš kaltinamojo tokią sumą, kuri buvo išmokėta nukentėjusiajam dėl įvykio kaip kompensacija pagal nukentėjusiajam nustatytą sužalojimo sunkumą ir konkrečią metodiką – 1462,62 eur. Kadangi buvo nustatytas lengvas sužalojimas, jam buvo išmokėta 0,78 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši suma išmokama iš lėšų, kurios gaunamos papildomai draudžiant pareigūną. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikoma, kad ši kompensacija apima tiek patirtą turtinę žalą, tiek ir neturtinę žalą. Prašo priteisti 897,20 eur išmokėtus už negautą darbo užmokestį 10 dienų nedarbingumo laikotarpiu ir 565,42 eur už atlygintą neturtinę žalą.   

Nukentėjusysis  E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis eina valstybės tarnautojo pareigas - dirba Kauno apskr. VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliu. Minėtoje darbovietėje dirba pagal iš anksto nustatytą, patvirtintą darbo grafiką. 2022 m. kovo 25 d. 19.00 val. pradėjo darbą, savo pamainą turėjo baigti 2022 m. kovo 26 d. 07.00 val. Minėtą darbo dieną buvo paskirtas dirbti kartu su kolega Kauno apskr. VPK PR 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliu A. Ž., su tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipaže r. š. „1738“. 2022 m. kovo 25 d. apie 19.50 val. patruliuodami nustatytame maršrute iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal registruotą pranešimą ROIK 0122000176718 dėl sklindančios garsios muzikos iš nurodyto namo. Nurodytu adresu nuvyko 20.15 val., teritorija buvo aptverta tvora, tačiau vartai buvo praviri, pro pravirus vartus matėsi kieme vaikštantis vyriškis, taip pat girdėjosi garsiai sklindanti muzika iš minėto namo kiemo. Netrukus jie pamatė, kad vartai pradėjo užsidarinėti, todėl kolega A. Ž. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti į namo kiemą. Kadangi jis vairavo tarnybinį automobilį, jį užgesino ir tik po kolegos išlipo iš automobilio ir tuo metu iš karto įjungė turimą kūno kamerą. Su kolega spėjo patekti į kiemą pro užsidarančius vartus. Jiems stovint kieme, link jų pradėjo eiti minėtas vyriškis, kuris pakėlęs toną kelis kartus kartojo „eikit iš kiemo“. Vyriškis priėjęs prie jo abejų rankų kumščiais tyčia bandė jam suduoti du smūgius į veido sritį, tačiau jam pavyko jų išvengti. Pamatęs, kad vyras nusiteikęs agresyviai, jie su kolega bandė jį nuraminti, aiškino, kad atvyko dėl gauto pranešimo apie sklindantį triukšmą iš jo namų, prisistatė, kad yra uniformuoti policijos pareigūnai, tačiau jis vis tiek nenutraukė savo veiksmų ir priėjęs prie jo abejomis savo rankomis tyčia griebė jam už jo dėvimos neperšaunamos liemenės, ant kurios priekinės dalies buvo sukabintos jam išduotos priemonės: radijo ryšio stotelė ir kūno kamera Nr. BOF1EC5FE880. Asmuo griebdamas jam už vilkimos uniformos ant žemės numetė jo turimas priemones, jam pasilenkus surinkti nukritusias priemones jo kolega toliau kalbėdamas bandė nuraminti minėtą asmenį, o šis tada puolė ant jo kolegos, tačiau jam smūgių nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė. Susirinkęs priemones, priartėjo prie kolegos ir vyriškio, kartu su kolega prieš agresyviai nusiteikusį asmenį panaudojo fizinę jėgą bei kovinių imtynių veiksmus. Tokiu būdu asmenį parvertė ant žemės. Asmuo gulėjo ant nugaros, jis stovėjo asmens dešinėje pusėje, kolega stovėjo asmens kairėje pusėje. Asmuo gulėdamas ant žemės priešinosi aktyviais veiksmais – muistėsi ir sulaikymo metu jiems bandant asmeniui uždėti spec. priemonę - antrankius, tyčia rankomis sudavė jam nemažiau du smūgius per jo abi plaštakas, ko pasakoje jis pajuto fizinį skausmą kairės plaštakos srityje. Netrukus jie asmenį pervertė ant pilvo ir uždėjo antrankius. 2022 m. kovo 26 d. 20.25 val., sulaikius asmenį jie jį nuvedė į tarnybinio automobilio patalpą, skirtą sulaikytiems asmenims. Jiems patalpinus asmenį, bendravo su šalia esančiu vyriškio kaimynu D. G. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad susisieks su sulaikyto asmens artimaisiais ir pasirūpins jo namais. Priėjus prie automobilio, kuris buvo apšviestas, pastebėjo, kad kraujuoja jo kairės plaštakos II-asis pirštas. Asmenį, kurį sulaikė, dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo pristatė į Kauno apskr. VPK OVS, apie tai informavo budėtoją. Pristačius asmenį į policijos įstaigą paaiškėjo, kad jis yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat jam alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas ir nustatytas 1,88 prom. neblaivumas. A. K. įvykio metu prie savęs ir rankose jokių daiktų neturėjo. Po įvykio jis nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje jam diagnozuotas kairės rankos II-ojo piršto žaizda, kai nagas pažeistas. Mano, kad jam nustatyti sužalojimai atsirado tuomet, kai asmuo jam sudavė minėtus smūgius į jo plaštakas ir dėl to jis juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 24–27).  

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliu. Pradėjo dirbti 2022 m. kovo 25 d. 19.00 val. ir savo pamainą turėjo baigti 2022 m. kovo 26 d. 07.00 val. 2022 m. kovo 25 d. dirbo kartu su Kauno apskr. VPK PR 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliu E. D. tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipaže r. š. „1738“. Apie 19.50 val., patruliuodami nustatytame maršrute, iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini),  dėl pranešimo, kuriame buvo nurodyta, kad sklinda garsi muzika iš nurodyto adreso. Atvykus nurodytu adresu apie 20.15 val., matė, kad namo teritorija aptverta tvora, bet kiemo vartai buvo praviri ir kiemo teritorijoje vaikščiojo vyras. Būnant prie namo iš namo girdėjosi garsiai sklindanti muzika. Jis pamatė, kad kiemo vartai užsidarinėja, todėl išlipo iš automobilio ir pajudėjo link namo kiemo, o jo kolega E. D. pastatė policijos automobilį, jį užgesino ir išlipo iš automobilio ir pajudėjo link jo į namo kiemą.  Jam ir E. D. patekus į kiemą, link jų pradėjo artintis jau ankščiau minėtas, kieme buvęs vyras, kuris garsiai, pakėlęs savo balso toną jiems kelis kartus pasakė „eikit iš kiemo“. Tiek jis, tiek kolega su vyru bandė kalbėtis, kad eitume kartu ir kalbėtume, tačiau vyras nieko nesiklausė, tik kartojo „eikit iš kiemo“. Jiems būnant netoli kiemo vartų, vyras nieko nesakęs pajudėjo link jo kolegos ir savo abiejų rankų kumščiais bandė suduoti jo kolegai į veido sritį, tačiau E. D. spėjo atsitraukti. Jie toliau su vyru, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, bandė ramiai kalbėtis, paaiškinti, kodėl čia atvyko, tačiau vyras vėl priėjo prie jo kolegos E. D. ir savo abiem rankomis sugriebė už šio dėvimos neperšaunamos liemenės, ant kurios priekinės dalies buvo sukabintos išduotos spec. priemonės. Jis matė, kaip nuo jo kolegos uniformos nukrito kūno kamera, kurios numerio tiksliai dabar pasakyti negali. Jis girdėjo, kaip kolega sakė: atsitrauk, taip pat kartojo, rankas traukiam.  Tuo metu vyras atsitraukė. Girdėjo, kad šalia buvęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo,  to asmens kaimynas, taip pat ramino asmenį, sakė „A., čia policija, raminkis“ ar kažkaip panašiai, bet asmuo į jo žodžius nereagavo. Jis priėjo prie kolegos ir vyro, kuris buvo įsikibęs į E. D., ir bandė atitraukti vyrą. Tada vyras paleido savo rankas nuo jo kolegos. Matė, kaip kolega pasilenkė pakelti nukritusių spec. priemonių nuo grindinio. Matė, kaip kolega priėjo prie automobilio ir kūno kamerą patvirtino prie automobilio ir jie toliau bendravo su asmeniu, bandė jį nuraminti, bet asmuo kartojo, kad eitume iš jo kiemo. Tada asmuo priėjo prie jo ir bandė sugriebti už jo drabužių, bandė jį pastumti, tačiau smūgių jam nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė. Tada prie jo priėjo ir jo kolega ir jie abu kartu prieš agresyviai nusiteikusį asmenį panaudojo fizinę jėgą bei kovinių imtynių veiksmus. Tokiu būdu asmenį parvertė ant žemės, asmuo gulėjo ant nugaros. Asmuo ir toliau gulėdamas aktyviais veiksmas priešinosi, muistėsi. Jo kolega stengėsi laikyti sulaikyto rankas, tačiau jis vis jas muistė ir kelis kartus, tačiau ne mažiau kaip du, sudavė kolegai per plaštakas. Tada kartu su kolega asmenį pervertė ant pilvo ir uždėjo jam atrankius.  Pavykus asmeniui uždėti antrankius, jie asmenį pakėlė ir nuvedė į tarnybinio automobilio patalpą, skirtą sulaikytiems asmenims. Vėliau bendravo su asmens kaimynu, sutarė, kad šis susisieks su sulaikyto asmens šeimos nariais ir  pabus namo prieigose, kol grįš namo gyventojai, o jie išvyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių. Pristačius asmenį jie kartu su kolega nuvyko į  Raudonąjį kryžių ir ten medikai apžiūrėjo jo kolegą ir jam nustatė pirštų sumušimus ir išdavė  nedarbingumą iki 2022 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 56–59). 

Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. 2022 m. kovo 25 d. apie 17.30 val. jis atėjo į savo kaimyno A. K. kiemą, ten vartojo po vieną skardinę alaus ir vieną kokteilį, kurį padarė A., ką tiksliai šis maišė į kokteilius nežino. Labai gerai atsimena, kad tai buvo penktadienis, nes jis grįžo namo po darbų ir kalbėjosi su  A. apie motociklus ir gero oro proga sugalvojo išgerti po vieną alaus. Būnant pas A., iš jo garažo sklido muzika, tačiau ji nebuvo labai garsi. Apie muzikos garsumą sprendžia iš to, kad jie tarpusavyje galėjo susišnekėti, nereikėjo rėkauti vienas kitam. Tada prie A. namų, gal apie 19 val., gal truputį vėliau, atvyko policijos pareigūnų Caddy automobilis. Jis ir A. buvome A. kieme esančioje pavėsinėje ir tą automobilį pamatė. Jis liko sėdėti pavėsinėje, o A. nuėjo link pareigūnų. Jis girdėjo, kaip A. šaukia pareigūnams, kad jie eitų iš kiemo, bet pareigūnai iš kiemo  neišėjo. Visas veiksmas vyko netoli vartų, A. kiemo pusėje, koks 1-2 metrai nuo vartų.  Jis per pavėsinę matė, kad kažkas tarp A. ir pareigūnų vyksta, tačiau kas ten buvo, tiksliai jis nematė, bet buvo panašu lyg į susistumdymą, todėl jis pradėjo judėti link pareigūnų ir A. Priėjus arčiau pamatė, kad tarp pareigūnų ir A. vyksta susistumdymas, bet pareigūnai greitai pagriovė A., uždėjo antrankius ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Jis matė, kad pareigūnui iš kažkurios rankos piršto, tiksliai kurios neprisimena, bėgo kraujas, todėl nuėjo iki savo namų ir atnešė pleistrą ir padavė pareigūnui. Pareigūnų prašymu per A. telefoną susisiekė su jo šeimos nariais, palaukė, kol jie grįš namo. Jis nematė, kas pirmas, ar pareigūnai ar A., pradėjo konfliktą. Dėl ko tiksliai jie susistumdė, taip pat nežino (1 t., b. l. 50–53).

Iš 2022 m. kovo 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 25 d. 19. 50 val. policijoje buvo gautas pranešimas dėl garsiai sklindančios muzikos, kuri trukdo ilsėtis, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai išgirdo iš (duomenys neskelbtini) namo sklindančią muziką. Pareigūnams priėjus prie namo kiemo, prie jų priėjo vyras, kuris pradėjo šaukti ant policijos pareigūnų ir varyti juos iš kiemo. Tolimesnio konflikto metu buvo sužalotas E. D.. Vyrui (A. K.) buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio - 1,88 promilių (1 t., b. l. 72). 

Iš 2022 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–17). 

Iš 2022 m. kovo 30 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 574/2022(02) matyti, kad E. D. konstatuota muštinė žaizda kairėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 25 d.. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Sužalojimas galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 36–37).

Iš 2022 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įrašai, padaryti pareigūnų kūno kameromis, kuriuose užfiksuota, kaip namo kieme policijos pareigūnai pasisveikina su ten esančiu vyru ir reikalauja išjungti muziką, o kieme esantis, asmuo, prisistatęs namo savininku, pareigūnams nuolat kartoja jiems išeiti, į reikalavimus išjungti muziką, nešaukti, nereaguoja, toliau kartoja jiems išeiti. Užfiksuota, kaip prie pareigūno, kuris turi kūno kamerą, minėtas vyras priartėja, kūno kamera pradeda sukiotis ir girdisi policijos pareigūno reikalavimas patraukti rankas, ramintis, po ko kūno kamera nukrenta ant žemės. Taip pat užfiksuota, kaip kitas kieme buvęs vyras bando nuraminti pirmąjį vyriškį sakydamas jam nusiraminti, kad policija atvažiavo, tačiau pirmasis vyriškis tik kartoja reikalavimus išeiti. Po to vyriškis pastumia policijos pareigūną vieną kartą, pareigūnas atsitraukia, bando antrą kartą pastumti, tačiau pareigūnas sugriebia už rankos, atlieka kovinių imtynių veiksmus kartu su kitu pareigūnu ir pasitraukia iš filmuojamo vaizdo. Taip pat užfiksuota, kaip nuvedus kaltinamąjį, pareigūnas pakelia kairę ranką ir matoma raudona dėmė ant piršto, o pareigūnas sako, kad kraujas, vėliau dezinfekuoja pirštą. Pareigūnai paprašo kito buvusio vyro, kad šis išjungtų muziką ir pastarasis nuėjęs išjungia muziką (1 t., b. l. 78–81). 

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Veika gali pasireikšti dviem būdais: fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu tuoj pat jį panaudoti. Vadovaujantis teismų praktika, BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017). Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. K. pasipriešinus policijos pareigūnams, tyčia panaudojant fizinį smurtą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo E. D., liudytojų A. Ž., D. G. parodymais, specialisto išvada, pareigūno kūno kamerų užfiksuotais įrašais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis A. K. įvykio metu buvo stipriai neblaivus (nustatyta 1, 88 promilių neblaivumas) ir visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pripažino, kad galėjo priešintis pareigūnams pavartodamas fizinį smurtą, dėl ko galėjo būti sužalotas nukentėjusysis.

Nors kaltinamasis visų faktinių aplinkybių neprisiminė dėl tuo metu buvusio neblaivumo, faktinės veikos aplinkybės, o būtent tai, kad būdamas neblaivus kaltinamasis nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimą išjungti muziką, nešaukti ant jų, patraukti rankas, t. y. vengė bendrauti su policijos pareigūnais, kurie atvyko siekdami išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl keliamo triukšmo, po to bandė suduoti pareigūnams, po ko šiems parvertus jį ant žemės ir bandant uždėti antrankius, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, t. y. ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka vyriausiajam patruliui E. D., vykdančiam savo pareigas, į plaštakas, nustatytos ir įrodytos kitais įrodymais – nukentėjusiojo ir liudytojų A. Ž., D. G. parodymais, pareigūnų kūno kamerų įrašais.

Nukentėjusysis parodė, kad atvykus į iškvietimą dėl garsiai leidžiamos muzikos, užėjus į kiemą pro pravirus vartus, kieme buvęs vyriškis iš karto liepė jiems išeiti, priėjęs bandė suduoti jam smūgius į veido sritį, tačiau nukentėjusiajam pavyko to išvengti. Po to jam ir kolegai  aiškinant, kad jie pareigūnai, atvyko pagal pranešimą dėl triukšmo, vyriškas griebė nukentėjusiajam už dėvimos liemenės su spec. priemonėmis, kurios nukrito ant žemės. Po to vyras bandė pulti jo kolegą, tačiau šiam fizinio skausmo nesukėlė. Tada jis su kolega panaudoję kovinių imtynių veiksmus parvertė kaltinamąjį ant žemės, ir šis gulėdamas ant nugaros sudavė ranka ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam per plaštakas, tada jie paguldė kaltinamąjį ant pilvo ir uždėjo antrankius, o jis pamatė, kad jam bėga kraujas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus atitinka ir liudytojo, kartu su nukentėjusiuoju buvusio patrulio A. Ž. parodymai, kad atvykus į iškvietimą dėl triukšmo, vyriškis nuolat liepė jiems išeiti iš teritorijos, nereagavo į jų bandymą kalbėtis, bandė suduoti kolegai į veidą, tačiau E. D. spėjo pasitraukti, po to būdamas agresyviai nusiteikęs, vyras griebė kolegai už dėvimos liemenės, kolega sakė, atsitrauk, liepė traukti rankas. Jis bandė atitraukti vyrą nuo kolegos. Vyrui atsitraukus, toliau bandė su juo bendrauti, tačiau šis nereagavo, bandė nuraminti, bet asmuo tik kartojo jiems išeiti. Tada vyriškis bandė sugriebti už drabužių, pastumti, tačiau liudytojui skausmo nesukėlė. Tada jie su kolega panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir parvertė kaltinamąjį ant žemės, kuris toliau gulėdamas ant nugaros muistėsi, priešinosi ir ne mažiau kaip du kartus kolegai, bandžiusiam sulaikyti jo rankas, sudavė per plaštakas, tada kartu apvertė asmenį ant pilvo ir uždėjo jam antrankius. Pristačius kaltinamąjį į komisariatą, kartu su kolega nuvyko į Raudonąjį Kryžių, kur pastarajam nustatė pirštų sumušimus ir išdavė nedarbingumą. Nukentėjusiojo bei liudytojo A. Ž. parodymus patvirtina ir su kaltinamuoju įvykio metu kieme kartu buvusio liudytojo D. G. parodymai, kuris matė, kaip pas kaltinamąjį atvyko policijos pareigūnai, girdėjo kaip kaltinamasis šaukė atvykusiems policijos pareigūnams eiti iš kiemo, matė, kad įvyko susistumdymas, o priėjęs arčiau matė, kaip kaltinamasis susistumdė su pareigūnais, kurie kaltinamąjį greitai pargriovė ant žemės, uždėjo antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis taip pat matė, kad vienam pareigūnui iš rankos piršto bėgo kraujas, todėl atnešė pleistro.

Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie visiškai atitinka ir pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes. Įrašuose užfiksuota ne tik tai, kad kaltinamasis nereagavo į pareigūnų žodžius, vengė su jais bendrauti, nuolat kartojo jiems išeiti, bet ir tai, kad priėjus šiam prie pareigūno, kuris turi kūno kamerą, kūno kamera pradeda sukiotis ir girdisi policijos pareigūno reikalavimas patraukti rankas, ramintis, po ko kūno kamera nukrenta ant žemės. Tai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo A. Ž. parodymus, kad kaltinamasis bandė suduoti E. D., buvo įsikabinęs į liemenę, o nukentėjusysis tuo metu reikalavo kaltinamąjį pasitraukti, patraukti rankas. Be to, įrašuose užfiksuota, kaip kitas kieme buvęs vyras bando nuraminti pirmąjį vyriškį sakydamas jam nusiraminti, kad policija atvažiavo, tačiau pirmasis vyriškis tik kartoja reikalavimus išeiti. Po to vyriškis pastumia policijos pareigūną vieną kartą, pareigūnas atsitraukia, bando antrą kartą pastumti, tačiau pareigūnas sugriebia už rankos, atlieka kovinių imtynių veiksmus kartu su kitu pareigūnu ir pasitraukia iš filmuojamo vaizdo. Taip pat užfiksuota, kaip nuvedus kaltinamąjį, pareigūnas pakelia kairę ranką ir matoma raudona dėmė ant piršto, o pareigūnas sako, kad kraujas, vėliau dezinfekuoja pirštą. Pareigūnai paprašo kito buvusio vyro, kad šis išjungtų muziką, ir pastarasis nuėjęs išjungia muziką.  

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda kairėje plaštakoje ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, nurodyta, kad   

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis E. D. įvykio metu buvo viešojo administravimo funkcijas atliekantis pareigūnas ir atitinka BK 286 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo būtinąjį požymį. Šiuo atveju buvo pasipriešinta ne bet kokiam asmeniui, o tokiam, kuris teisėtai kaltinamojo atžvilgiu atliko viešojo administravimo funkcijas – pateikė privalomus vykdyti reikalavimus.

Liudytojų, nukentėjusiojo parodymais bei vaizdo įrašais tai pat nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusysis ir A. Ž. vilkėjo specialią uniformą su policijos skiriamaisiais ženklais, todėl kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog bendrauja su policijos pareigūnais, suprato, jog pareigūnų reikalavimai pasikalbėti, pastariesiems atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo, nusiraminti, nesipriešinti sulaikymui, buvo teisėti, o jiems nepaklusdamas, nevykdydamas jų teisėtų reikalavimų bei suduodamas E. D. kelis kartus ranka, kaltinamasis suvokė, kad jis priešinasi policijos pareigūnui vartodamas fizinį smurtą.  

Be to, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai parodė, jog kaltinamasis buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Nukentėjusysis parodė, jog pristačius kaltinamąjį į policijos komisariatą, šiam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Ta pati aplinkybė užfiksuota ir jo tarnybiniame pranešime bei administracinio nusižengimo byloje, kurioje už tai, kad būdamas neblaivus – nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, garsiai leido muziką, šūkavo, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą, nubaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 114). Tai, kad kaltinamasis prieš bendraudamas su pareigūnais, vartojo alkoholį, patvirtino ir liudytojas D. G.. Kaltinamasis įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau teigė, kad būdamas neblaivus galėjo taip pasielgti. Iš viso to darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėtam elgesiui įtakos turėjo tai, kad jis buvo neblaivus.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, suprato, kad nepaklusdamas ir suduodamas policijos pareigūnui smūgius į rankas, kai pareigūnas bandė sutramdyti agresyviai besielgiantį kaltinamąjį, pasipriešina viešojo administravimo funkcijas vykdantiems asmenims, o jo veiksmų intensyvumas ir pobūdis – nuo pat pradžių nebendravo su pareigūnais, liepė jiems išeiti, nebendravo dėl pareigūnų nurodyto triukšmo, elgėsi agresyviai – buvo suėmęs nukentėjusiajam už liemenės, bandė suduoti į veidą, o po to, kai pareigūnai jį parvertė, sudavė ne mažiau kaip du kartus jo rankas bandžiusiam laikyti nukentėjusiajam, rodo, jog jis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, naudojant fizinį smurtą, nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinime kaip fizinio pasipriešinimo policijos pareigūnui aplinkybė nurodyta tai, kad kaltinamasis bandė uždaryti kiemo vartus, neįleisti policijos pareigūnų į kiemą, tačiau aukščiau aptarti įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Byloje nukentėjusiojo ir A. Ž. parodymais nustatyta, kad jiems atvykus pagal iškvietime nurodytą adresą jie dar būdami automobilyje pamatė užsidarančius kiemo vartus, todėl norėdami suspėti užeiti į kiemą, išlipo iš automobilio ir nuėjo į kiemą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamajam iki užsidarant kiemo vartams būtų buvę pateikti kokie nors reikalavimai ar privalomai vykdyti nurodymai dėl vartų neuždarymo, įleidimo į kiemą, todėl kaltinimo teiginiai, kad kaltinamasis neleido pareigūnams užeiti į kiemą, bandė uždaryti vartus, šiuo atveju yra akivaizdžiai perteklinės aplinkybės, kurios neatitinka įvykio faktinių aplinkybių, tiesiogiai nesusiję su fizinio smurto vartojimu pareigūno atžvilgiu, priešinantis jo teisėtiems reikalavimams, todėl jos šalintinos iš kaltinimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas (1 t., b. l. 93–98), paskutiniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nesumokėta ir neišieškota, baustas administracine tvarka daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 114–127), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 132), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 130), dirba. Įvertinus šiuos kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant su laisvės atėmimu susijusios bausmės, paskiriant kaltinamajam baudą. Įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, charakterizuojančias tiek padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, tiek ir kaltinamojo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina 51 MGL, t. y. 2550 Eur, dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. K. skirtina sumažinta bausmė – 34 MGL, t. y. 1700 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, ši bausmė subendrinama visiško sudėjimo būdu su bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, neatlikta dalimi (156,19 Eur), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1856,19 dydžio baudą, įpareigojant kaltinamąjį ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 26,15 eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 64–65).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pareiškė 1462,62 eur dydžio civilinį ieškinį atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė nukentėjusiajam E. D. išmokėjus piniginę kompensaciją.

Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas, išmokėjęs nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam E. D. kompensaciją, kylančią iš specifinių draudimo santykių – privalomojo statutinių valstybės tarnybos pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo, kuris laikytinas valstybinio socialinio draudimo rūšimi, įgyja regreso teisę į žalos atlyginimą iš asmens, dėl kurio veiksmų ta žala buvo padaryta.

Ieškinyje teigiama, kad 2022 m. gegužės 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-315 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Parulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. D. sužalojimo tarnybos metu“ konstatuota, kad vyriausiasis patrulis E. D. sužalojimą, t. y. kairės rankos plaštakos II-ojo piršto žaizdą, patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susiję su didesniu pavojumi ir rizika (1 t., b. l. 14–18). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2022 m. gegužės 20 d. sprendime konstatuota, kad yra veiksnio, įvykusio 2022 m. kovo 25 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2022 m. kovo 25 d., priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (1 t., b. l. 20). Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo 3.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Sąrašo 4.1.2 arba 4.1.11 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 20-TE-490 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo E. D.“ nuspręsta E. D. išmokėti 0,78 mėnesio jo vidutinio dydžio užmokesčio dydžio kompensaciją, t. y. 1462,62 eur (1 t., b. l. 21–24).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad išmokėjus nustatytą kompensaciją, ieškovas įgijo reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį, vadovaujantis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 530 26 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje bei 6.263 straipsnio 2 dalyje numatytais teisiniais pagrindais. Kadangi policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, ieškovas, išmokėjęs E. D. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Nagrinėjamoje situacijoje, ieškovo teigimu, taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Ieškovo teigimu, šioje byloje taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje NR. 2k-128-696/2018 pateiktas išaiškinimas dėl regresinių ieškinių baudžiamojoje byloje, kadangi Kauno apskrities VPK Statuto nustatyta tvarka išmokėjusi sužalotam pareigūnui kompensaciją pagal subrogaciją tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis E. D. pareiškė 500 eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 42). Posėdžio metu paaiškino, kad pajuto fizinį skausmą, dalinai atplyšo nagas, labai kraujavo, buvo randas virš nago, nebuvo jėgos su tuo pirštu. Skausmą jautė apie mėnesį laiko. Po įvykio mėnesį laiko jautė nerimą, buvo suprastėjęs miegas.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį, konstatuoja, jog Kauno apskrities VPK civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, E. D. civilinis ieškinys netenkintinas, nes nepagrįstas.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2022 m. kovo 25 d. A. K. pasipriešino savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui E. D.. A. K. nevykdė E. D. teisėtų reikalavimų, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl keliamo triukšmo, vengė bendrauti su policijos pareigūnais, po ko rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į abejų rankų plaštakas, padarydamas jam muštinę žaizdą kairėje plaštakoje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šio įvykio metu E. D. buvo sužalotas tarnybos metu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2022 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. 897 konstatuota, kad E. D. įvykio metu patirtas sveikatos surikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui ir šis sužalojimas patenka į Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 4.1.2 punktą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK apskaičiavo ir išmokėjo E. D. 0,78 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 1462,62 eur, dydžio kompensaciją.

Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat nustatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamu atveju – Kauno apskrities VPK) išmokama kompensacija, pagal aukščiau nurodyto teisės akto nuostatas, gali dengti ne tik turtinę žalą, negautas pajamas, bet ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamu atveju Kauno apskrities VPK) prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, atlyginęs dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusią žalą, t. y. specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. K. sužalojo E. D., kuris vykdė tarnybines pareigas. Nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Byloje taip pat nustatyta A. K. kaltė – asmuo veikė tiesiogine tyčia, bei priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo sužalojimo. Todėl nukentėjusysis neabejotinai turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam žalą, kurią jis patyrė dėl kaltinamojo veiksmų, atlygino, t. y. išmokėjo kompensaciją, Kauno apskrities VPK, kuris aukščiau ieškinyje nurodytų teisės normų pagrindu realizavo vieną iš specifinių draudimo rūšių, kuri laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi. Dėl šių aplinkybių ieškovas turi teisę reikalauti, kad šias jo patirtas išlaidas kompensuotų tikrasis žalą padaręs kaltininkas, t. y. ieškovas turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. kaltinamąjį A. K..

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis)

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, t. y. ieškovo pareiga tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu ieškovas negali to padaryti, jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju prašomos atlyginti žalos dydis grindžiamas vien Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo 3.2 papunkčio nuostata, kuri reglamentuoja išmokamos kompensacijos dydį pagal nustatytą sužalojimą – 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, ir formaliu kompensacijos paskaičiavimu pagal E. D. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, neišskiriant ir nenurodant, kokia pinigų suma skiriama turtinei žalai atlyginti, nenurodant ir neįvardijant, kokio pobūdžio turtinė žala atlyginama ir nenurodant kokia suma skiriama neturtinei žalai atlyginti bei nenurodant ir neįvardijant, kokia konkreti neturtinė žala yra atlyginama. Civiliniame ieškinyje nenurodyta, kokiems turtiniams padariniams ir kokiems neturtiniams padariniams pašalinti ši kompensacija buvo išmokėta, kaip tai pažymėta aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-133-695/2017. Tik baigiamųjų kalbų metu civilinio ieškovo atstovė patikslino, jog 897.20 eurų buvo skirta nukentėjusiojo negautam darbo užmokesčiui už 10 dienų atlyginti ir 565,42 eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas tokį turtinės žalos dydžio skaičiavimą laiko nepagrįstu faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kaip matyti iš piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės (1 t., b. l. 24), turtinė žala dėl negautų pajamų apskaičiuota padauginus vidutinį dienos darbo užmokestį iš dienų, kuriomis jis buvo nedarbingas, skaičiaus (89,72*10=897,20), neatsižvelgiant į tai, kad dalį darbo užmokesčio kompensavo valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išmokėdama ligos pašalpą (1 t., b. l. 33–34, 48). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikto sprendimo (1 t., b. l. 48) matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba E. D. už jo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 77,58 proc. dydžio ligos išmoką – 560,22 Eur, be to, nurodyta, kad ligos išmoka mokėta tik už darbo dienas, asmuo buvo nedarbingas 7 darbo dienas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad pilnai būtų kompensuotas negautas uždarbis, jeigu būtų išmokėta 100 proc. dydžio ligos pašalpa, kas sudarytų 722, 12 Eur. Todėl likęs nekompensuotas darbo užmokestis dėl įvykio metu patirto sužalojimo ir nedarbingumo apskaičiuotinas iš šio dydžio, t. y. 722,12 Eur, atėmus išmokėtą ligos išmoką – 560,22 Eur, ir tai sudaro 161,90 Eur (722,12-560,22=161,9).

Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytu sveikatos sutrikdymu policijos pareigūnui būtų padaryta kita turtinė žala, susijusi su sveikatos grąžinimo ar kitomis būtinomis išlaidomis, todėl teismas konstatuoja, jog kita turtinė žala yra neįrodyta ir iš kaltinamojo jos atlyginimas nepriteistinas.

 Civilinis ieškovas taip pat teigia, kad buvo išmokėta 565,42 Eur neturtinei žalai kompensuoti, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl neturtinei žalai atlyginti skiriama būtent tokio dydžio išmoka, juo labiau, kad pats nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą įvertino tik 500 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato teismas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimą pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi išaiškinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nukentėjusiojo, liudytojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnui, t. y. nukentėjusiajam,  suduodamas smūgius ranka į nukentėjusiojo plaštakas ir taip padarydamas šiam muštinę žaizdą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nukentėjusysis E. D. parodė, kad dėl įvykio metu suduotų smūgių bei patirto sužalojimo juto fizinį skausmą, jam dalinai atplyšo nagas, kraujavo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. Ž. bei D. G. parodymai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių nustatyta, kad iš karto po įvykio nukentėjusiajam kraujavo ranka, D. G. atnešė priemonių sutvarkyti žaizdą, o A. Ž. patvirtino, jog pristatę kalinamąjį į policijos komisariatą, nuvyko į gydymo įstaigą, kur nukentėjusiajam buvo nustatytas sužalojimas. Vertinant nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, atsižvelgiama į tai, kad, nors nukentėjusysis teigia, kad juto fizinį skausmą apie mėnesį, buvo riboti judesiai, tačiau, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo nedarbingumas truko tik 11 dienų. Tai patvirtina, jog medikų vertinimu, tokio laiko pakako išgyti ir kaltinamasis galėjo pilnai grįžti į savo tarnybą, kuri susijusi su didesniu pavojumi. Nors kaltinamasis teigė, kad jautė nerimą, suprastėjo miegas, tačiau duomenų, kad būtų skirti kokie nors vaistai, gydymas, terapija dėl šių nusiskundimų, byloje nėra. Ir tai, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti prašomą priteisti neturtinę žalą. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad smurtas vartotas tyčia, prieš savo pareigą vykdantį policijos pareigūną, nukentėjusysis dėl įvykio nedarbingas buvo tik kiek daugiau nei savaitę, nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 500 eurų suma. Kadangi atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui Kauno apskrities VPK priteistina 500 Eur už nukentėjusiajam atlygintą neturtinę žalą.

Apibendrinant tai, kas aptarta, iš kaltinamojo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina bendra 661,90 eurų dydžio suma už nukentėjusiajam atlygintą nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, atkreipė dėmesį į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-793-317/2019).

Kadangi nukentėjusiajam E. D. dėl A. K. kaltais veiksmais padarytą žalą pilnai atlygino Kauno apskrities VPK, jo pareikštas civilinis ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikta sąskaita-faktūra ir mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 847 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., 62,63).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 

Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajam teisinę pagalbą suteikė advokatas Paulius Vaicekauskas. Jis atstovavo nukentėjusįjį tik teisminio nagrinėjimo metu, civilinio ieškinio nerengė. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta per tris posėdžius, kurių bendra trukmė 2 val., vienas posėdis atidėtas ne dėl atstovo kaltės, taip pat įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nukentėjusysis buvo apklausiamas tik dėl jo paties pareikšto civilinio ieškinio, kiti liudytojai nebuvo apklausti, nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti proceso išlaidos yra per didelės, todėl jos mažintinos, iš kaltinamojo E. D. priteisiant 500 eurų jo patirtų proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Iš kaltinimo A. K. pašalinti aplinkybes, kad jis bandė uždaryti kiemo vartus, neįleisti policijos pareigūnų į kiemą.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 2550 Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, visiškai jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1856,19 Eur dydžio baudą.

Įpareigoti A. K. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 24,15 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti 661,90 eurų, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Iš A. K. E. D. priteisti 500 eurų proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė