Civilinė byla Nr. e2-898-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00597-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.3.2.1.2;
3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.1.4; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emipack“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litpakas“, trečiasis asmuo SIA „PPBB“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emipack“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Litpakas“ (toliau – ir atsakovė, ar bendrovė) iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė iki pareiškimo pateikimo dienos nėra atsiskaičiusi su pareiškėja už prekes ir paslaugas, įsipareigojimų nevykdo pagal 2023 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys pasirašė 2023 m. balandžio 26 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris patvirtina, kad bendrovės skola sudaro 506 603,11 Eur bei 6 075,52 Eur delspinigiai, tai yra iš viso 512 678,63 Eur. Atsakovė iki pareiškimo dienos nėra minėto įsiskolinimo padengusi ir visiškai nereaguoja į jai siunčiamus raginimus. Taigi, pareiškėja turi teisę inicijuoti nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą atsakovei. Pareiškėja nurodė, kad pranešimu informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja atliko visus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokų įstatymo (toliau – JANĮ) numatytus veiksmus, kurie privalomi atsakovės nemokumo procesui inicijuoti teisme.
3. Pareiškėjos vertinimu, egzistuoja abi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje alternatyvios sąlygos, kad būtų galimą atsakovę pripažinti nemokia ir jai būtų iškelta nemokumo (bankroto) byla: 1) atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių; 2) atsakovės įsipareigojimai viršija atsakovės turto vertę. Visų pirma, atsakovė yra skolinga pareiškėjai 506 603,11 Eur dydžio sumą, šios prievolės įvykdymo terminai yra suėję, o atsakovė šio įsiskolinimo negrąžina tam tikrą laikotarpį. Atsakovė dalį savo prievolių yra užtikrinusi 2022m. rugsėjo 1 d, paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 370 000 Eur sumai, kurio mokėjimo terminas suėjo 2022 m. gruodžio 1 d. ir kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė turi ir kitų kreditorių: įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sudaro 134 949,04 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (SODRA) – 4 076,68 Eur. Antra, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto iš viso už 929 798 Eur sumą, tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 955 876 Eur. Be to, atsakovės vykdoma veikla buvo nuostolinga: per 2020 m. patyrė (-)29 029 Eur nuostolį, 2021 m. (-) 2 048 Eur nuostolį, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas: 2020 m. (-)24 030 Eur, 2021 m. (-)26 078 Eur. Atsakovės turimas turtas yra apsunkintas hipoteka, tai yra net 827 000 Eur dydžio įsipareigojimams kreditoriams UAB „Taurus fondas“ bei Estateguru tagatisagent OU užtikrinti. Taigi, atsakovė nėra gyvybinga bendrovė ir sunkumai su kuriais ji susidūrė nėra laikino pobūdžio. Bendrovės veikla jau ne vienerius metus nuostolinga, ji yra nemoki ir dėl to ateityje nebus pajėgi padengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – iškėlė atsakovei UAB „Litpakas“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė atitinka abi JANĮ 2 straipsnio 7 dalies sąlygas, t. y. bendrovė negali laiku įvykdyti prievolių kreditoriams ir jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
6. Teismas nurodė, kad bendrovės 2023 m. gegužės 31 d. balansas patvirtina, jog ji turėjo turto už 1 037 954 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 117 259 Eur; bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad bendrovė turėjo turto už 1 378 476 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 450 507 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 929 798 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 955 876 Eur. Teismo vertinimu, per paskutinius dvejus metus bendrovės įsiskolinimai viršijo jos turimą turtą.
7. Teismas sprendė, kad nors tarp pareiškėjos ir bendrovės yra kilę ginčai dėl prievolių vykdymo, dėl vekselio galiojimo ir kt., ir kurie nėra išspręsti, tačiau bendrovė turi ir kitų pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Nors bendrovė nepateikė teismui išsamaus kreditorių sąrašo, tačiau teismas nustatė, kad bendrovės skola VMI siekia 189 456,10 Eur; bendrovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui SIA „PPBB“ sudaro 39 572 Eur sumą ir 927,16 Eur palūkanas.
8. Teismas sprendė, kad bendrovės argumentai, kad ji galės toliau vykdyti veiką yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė vykdė veiklą nuostolingai: per 2023 m. bendrovė patyrė 7 274 Eur nuostolių, per 2022 m. – 45 953 Eur nuostolių, o per 2021 m. – 2 048 Eur nuostolių.
9. Teismas atsakovės argumentus, kad ji parduos savo nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu atsiskaitys su dalimi kreditorių, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą VMI atsakymo dėl atsakovės turto pardavimo, be to, bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl jo pardavimas šiuo metu nėra galimas.
10. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktos sutartys su kitomis įmonėmis (UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“, UAB „Joniškio grūdai“, akcine bendrove (toliau – AB) „Linas Agro“, UAB „Scandagra“) yra nebegaliojančios, todėl sprendė, kad ši situacija kelia abejonių, ar atsakovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą, gauti pelną ir atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atsakovė nėra gyvybinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atsakovė UAB „Litpakas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi pareiškėjos pateikta klaidinančia informacija apie bendrovės įsiskolinimą. Pareiškėja nepagrįstai atsakovei išrašė 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 500 000 Eur bauda pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. sutartį. Dėl šios sumos tarp šalių vyksta ginčas kitos instancijos teisme. Atsakovės vertinimu, pareiškėjos sukurta skola (bauda) yra priskaičiuota neteisėtai, pažeidžiant sutartį ir sutarties lygiateisiškumo principus. Iš tarpusavio skolų suderinimo akto matyti, kad pareiškėja yra skolinga atsakovei 17 242,16 Eur. Kadangi tarp šalių vyksta ginčas dėl 500 000 Eur skolos, todėl ši suma negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė atsakovės mokumui nustatyti. Be to, be minėtos 500 000 Eur skolos pareiškėja netenka teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bendrovei, nes pati pareiškėja yra skolinga bendrovei.
11.2. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįsigilino į bendrovės pateiktas pardavimų sutartis, kuriomis grindžiamas bendrovės gyvybingumas. Teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovės nurodomos sutartys su kitomis įmonėmis yra pasibaigę. Minėtos sutartys sudarytos su didžiausiomis ir patikimiausiomis Lietuvos įmonėmis. Sutartyse numatytas automatinis jų pratęsimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė bendrovės pateiktų sutarčių galiojimo vertinimo taisykles, taip panaikindamas bendrovės gyvybingumo pagrindus. Be kita ko, teismui net nekilo abejonių, kaip bendrovė vykdo pardavimus, kai, anot teismo, pateiktos sutartys yra negaliojančios, kai vien bendrovės pajamų suma laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. sudaro 737 711 Eur.
11.3. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 288 kv. m. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio preliminari rinkos kaina 740 000 Eur. Siekdama atsiskaityti su kreditoriais bendrovė 2023 m. liepos 14 d. sudarė preliminarią minėto nekilnojamojo turto pardavimo sutartį. Pardavus šį turtą bus atsiskaityta su kreditoriais, kurių skolos pradelstos, tame tarpe ir su VMI. Be to, bendrovė VMI yra pateikusi prašymą dėl sutikimo parduoti šį pastatą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovei priklausantis turtas negali būti parduotas.
11.4. Pirmosios instancijos teismas vertindamas bendrovės turto ir skolų santykį nepastebėjo, kad 2023 m. gegužės 31 d. finansinėje atskaitomybėje bendrovės skolų suma siekia 1 117 259 Eur, iš šios sumos po vienerių metų mokėtinų skolų suma 376 667 Eur. Taigi, 376 667 Eur suma yra nepradelsta. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu teismas padidino pradelstų skolų suma. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino formalų balanso testą, todėl nukrypo nuo kasacinės instancijos suformuotos turto vertinimo praktikos (pvz., e3K-3-105-684/2019).
11.5. Pirmosios instancijos teismas nors ir akcentavo, kad bendrovė patiria nuostolius, tačiau neatsižvelgė į nuostolių dydžius: per 2023 m. bendrovė patyrė 7 274 Eur nuostolių, per 2022 m. patyrė 45 953 Eur nuostolių, o per 2021 m. – 2048 Eur nuostolių. Nors pati bendrovė privalo įrodyti savo gyvybingumą, tačiau bankroto byloje ir teismas privalo būti aktyvus. Teismas neišanalizavo bendrovės nuostolių sudėties, o bendrovės patirtus mažos vertės nuostolius akcentavo kaip nemokumo būsenos įrodymą. Teismas nepastebėjo, kad 2022 m. finansinėje atskaitomybėje (aiškinamajame rašte) yra nurodyta bendrovės nuostolių susidarymo priežastis, tai yra nekilnojamojo turto (pastato skirto investicijai) amortizacinės (nusidėvėjimo) sąnaudos. Teismas neatsižvelgė į įprastinę verslo praktiką, kai laisvos rinkos sąlygomis, konkurencinėje kovoje, verslas siekdamas užimti didesnę rinkos dalį patiria laikinus nuostolius. Atsižvelgiant į milijoninę bendrovės pardavimų apyvartą, patirti nuostoliai yra nereikšmingi. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į bendrovės pardavimų dinamiką, kuri patvirtina didžiulę bendrovės veiklos plėtrą: 2021 m. parduota už 1 036 794 Eur, 2022 m. – už 2 014 345 Eur, o laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. – 737 711 Eur. Taigi teismas nepastebėjo dvigubai išaugusių bendrovės pajamų ir tokiu būdu ignoravo laisvos rinkos, konkurencijos ir laisvo kapitalo judėjimo principus, kurie yra Europos Sąjungos ekonomikos pamatinės ir imperatyvios vertybės.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad pareiškėja yra tiesioginė bendrovės konkurentė, kuri siekia perimti bendrovės rinkos dalį. Teismui nesukėlė jokių abejonių tai, kad pareiškėja savo skolą grindžia be pagrindo išrašyta 500 000 Eur bauda, dėl kurios vyksta teisminis ginčas.
11.7. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos (pvz., e3K-3-105-684/2019). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad bendrovė: 1) vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą; 2) pirmosios instancijos teismas neįrodė ir neanalizavo, ar bendrovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų; 3) bendrovė turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuris yra pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų, todėl lieka abejonių dėl teismo konstatuotos bendrovės nemokumo būklės.
12. Pareiškėja UAB „Emipack“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: atmesti UAB „Litpakas“ atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. palikti nepakeistą; priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės UAB „Litpakas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:
12.1. Atsakovė bando suklaidinti teismą, kad nėra skolinga pareiškėjai. Pareiškėjos reikalavimas atsakovei grindžiamas: 1) 506 603,11 Eur skola už parduotas prekes ir paslaugas bei įsipareigojimų nevykdymą pagal 2023 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr (duomenys neskelbtini); 2) 6075,52 Eur delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti; 3) 370 000,00 Eur dydžio neįvykdyta prievolė pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė yra užtikrinusi savo ir susijusio asmens UAB „Muskvila“ prievoles.
12.2. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu apeliuodama iš esmės tik abstrakčiais ir tapačiais atsakovės atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytais argumentais, kas neįrodo pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties nepagrįstumo bei neteisėtumo. Jokių papildomų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl atsakovės nemokumo, atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė.
12.3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįsigilino į bendrovės pateiktas pardavimų sutartis, kuriomis grindžiamas bendrovės gyvybingumas. Nors atsakovė atskirajame skunde savo gyvybingumą grindžia pateiktomis sutartimis teigdama, kad pateiktose sutartyse numatyta automatinio pratęsimo galimybė, kas įrodo jos gaunamas pajamas, tačiau su tokia pozicija pareiškėja nesutinka. Pirma, pareiškėja į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad viena iš atsakovės kontrahenčių UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ yra patvirtinusi, jog 2022 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas yra pasibaigęs, o naujuosiuose konkursuose atsakovė nedalyvavo. Taigi, nors atsakovė ir toliau savo atskirajame skunde teigia, kad 2022 m. gegužės 26 d. sutartis galioja iki 2023 m. liepos 1 d., tačiau byloje nėra jokio įrodymo, kuris tai patvirtina. Antra, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų UAB „Scandagra“ pagal atsakovės pateiktą sutartį ir nėra pateikusi užsakytų prekių, nepaisant to, kad UAB „Scandagra“ dar 2022 m. rugsėjo–lapkričio mėn. yra sumokėjusi atsakovei 351 709,70 Eur dydžio avansą. Kita vertus, kartu su sutartimi nėra pateikti priedai prie sutarties, kurie pagrįstų prekių užsakymą. Trečia, atsakovės pateiktose sutartyse ir (ar) jų prieduose yra numatyti aiškūs prekių kiekiai ir jų pristatymo terminai, kurie šiuo metu jau yra suėję. Pareiškėjos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai (pasibaigusios sutartys) patvirtina, kad atsakovė tik imituoja ūkinės-komercinės veiklos vykdymą, tačiau jokios faktinės veiklos nebevykdo ir yra negyvybinga. Be to, tai jog atsakovė pateiktų sutarčių nebevykdo ir jų galiojimas yra pasibaigęs patvirtina ir antstolio pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario d. iš atsakovės vykdomosiose bylose išieškota tik 665,28Eur suma, o likutis atsakovės sąskaitose yra 0 Eur.
12.4. Atsakovė nepateikė išsamaus kreditorių sąrašo bei pirminiais įrodymais neįrodinėjo, kad turi pakankamai likvidaus turto, ar gaus pakankamai pajamų iš ūkinės veiklos, kad galėtų atsiskaityti su pareiškėja ir kitais savo kreditoriais, nors būtent tokia įrodinėjimo pareiga jai tenka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per paskutinius 3 metus viršijo jos turto vertę, todėl atsakovė yra nemoki pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį. Kadangi atsakovė nepateikė išsamaus kreditorių sąrašo, manytina, kad realūs atsakovės įsipareigojimai kreditoriams galimai yra didesni. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi mažiausiai 827 000 Eur dydžio įsipareigojimus kreditoriams UAB Taurus fondas, bei Estateguru tagatisagent OU, 189 456,10 Eur skolą VMI, taip pat 40 499,16 Eur skolą kreditoriui SIA „PPBB“ bei 512 678,63 Eur dydžio skolą pareiškėjui. Vadinasi, bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams suma yra gerokai didesnė nei nurodoma paskutiniojo laikotarpio balanse (1 117 259 Eur) ir sudaro mažiausiai 1 572 633,89 Eur.
12.5. Nors atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė finansinės atskaitomybės už 2022 m. aiškinamąjį raštą, tačiau šis raštas nėra pasirašytas nei bendrovės vadovo, nei vyr. finansininkės. Be kita ko, šis dokumentas ir negalėjo būti pasirašytas bendrovės finansininkės, kadangi jo pasirašymo dieną bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas. Atitinkamai, atsakovės tiek pirmosios instancijos teismui pateiktas 2023 m. gegužės 31 d. balansas, tiek 2023 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumu. Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgus į tai, atsakovės finansinės būklės pagrindimas, remiantis nepatikimais finansinės atskaitomybės duomenimis, negali būti laikomas pakankamu tam, kad būtų konstatuotas skundžiamos nutarties nepagrįstumas.
12.6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir atsakovė nėra pajėgi savo prievoles vykdyti ateityje. O tęsdama tokią veiklą, atsakovė ne tik nemažina bendros įsiskolinimo sumos, bet ir toliau didina vykdomos veiklos nuostolingą, kas leidžia teigti, kad atsakovė nėra gyvybinga įmonė. Be to, atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai po skundžiamos nutarties priėmimo ir toliau sistemingai didėja, o atsakovė savo prievolių kreditoriams sistemingai nevykdo. Viešai skelbiami duomenys apie mokėjimus į VSDFV biudžetą rodo, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. dar padidėjo ir šiuo metu sudaro jau 5 943,86 Eur. O atsakovės skola VMI taip pat nors ir nežymiai, bet ir toliau progresyviai didėja, t. y. nuo 182 566,90 Eur padidėjo iki 182 823,93 Eur. Skola VMI didėja tik mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sąskaita, o atsakovė per paskutinius mėnesius nebedeklaruoja jokio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, taigi realiai nebevykdo jokių prekių pardavimų ir nevykdo realios veiklos, kas įrodo, kad atsakovė nėra gyvybinga įmonė.
12.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog bendrovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu Saulės g. 27A-2, Vilniuje, kurio preliminari rinkos vertė apie 740 000 Eur ir kurį pardavus būtų atsiskaityta su kreditoriais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiški nurodyto turto vertė ir būklė, nes jokių duomenų (turto vertinimo ataskaitos, išvados dėl turto vertės ir būklės, ar kt.) atsakovė nepateikė. Antra, pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai sprendė, jog nurodytas turtas yra areštuotas, todėl šiuo metu nėra jokių galimybių jo realizuoti. Kita vertus, įsiteisėjus nutarčiai, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, šis turtas bus realizuojamas JANĮ nustatyta tvarka, o iš jo pardavimo gautos pajamas bus paskirstomos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų apimčiai.
13. Trečiasis asmuo SIA „PPBB“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „Litpakas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:
13.1. Atsakovė yra įsiskolinusi trečiajam asmeniui už patiektas prekes ir padengto įsiskolinimo niekaip nedengia. Tai patvirtina 2023 m. sausio 27 d. sąskaita–faktūra, pagal kurią trečiasis asmuo patiekė atsakovei 15 220 vnt. didmaišių už 39 572,00 Eur sumą, už kuriuos atsakovė iki šiol neatsiskaitė. Šiuo metu likęs neapmokėtas įsiskolinimas sudaro 39 572,00 Eur sumą ir 927,16 Eur palūkanas. Atsakovė nuslėpė nuo trečiojo asmens aplinkybes, kad pagal pareiškėjos reikalavimą prekių pirkimo–pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo dieną visas atsakovės turtas buvo areštuotas dėl pareiškėjo vykdymo išieškojimo, remiantis antstolio patvarkymu ir dėl to atsakovė neturėjo jokių galimybių atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. Atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų jau nuo metų pradžios ir trečiojo asmens vertinimu, nėra jokios perspektyvos, kad artimiausiu metu tokius įsipareigojimus atsakovė vykdys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki įmonė ir turi būti pašalinta iš civilinės apyvartos, užkertant dar didesnę žalą esamiems ir būsimiems įmonės kreditoriams dėl nesąžiningų atsakovės ir jos vadovybės veiksmų.
13.2. Atsakovė iki šiol nėra pateikusi į nemokumo (bankroto) bylą bendrovės kreditorių sąrašo, taip galimai sąmoningai slėpdama prastą bendrovės finansinę padėtį.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą. Šiuo įrodymu apeliantė grindžia savo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad bendrovės nuostoliai susidarė dėl nekilnojamojo turto amortizacinių (nusidėvėjimo) sąnaudų.
17. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) informaciją apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; 2) informaciją apie mokestinę nepriemoką VMI; 3) informaciją apie darbuotojų skaičių. Šiais įrodymais pareiškėja grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad apeliantės finansiniai įsipareigojimai nuolat didėja, bendrovė veiklos nevykdo ir nėra gyvybinga.
18. Be to, pareiškėja, pasisakydama dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Litpakas“ paaiškinimų, pateikė: 1) elektroninį laišką su taikos sutartimi; 2) taikos sutartį; 3) ieškinio rezoliucinę dalį; 4) prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu; 5) 2023 m. kovo 6 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) išrašą iš sutarčių ir teisių suvaržymo registro. Šiais įrodymais siekiama įrodyti, kad pareiškėja reikalavimo dėl 500 000 Eur baudos skyrimo iš pradžių neginčijo, pripažino, o pareikšdamas teisme ieškinį dėl baudos nuginčijimo tik siekia dirbtinai sukurti įvaizdį, kad reikalavimas dėl 500 000 Eur baudos ginčijamas; civilinėje byloje dėl 500 000 Eur baudos ginčijimo yra pateiktas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu; parduoti atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą nėra, nes nurodytas turtas yra areštuotas ne tik VMI, bet ir 2023 m. kovo 6 d. turto arešto aktu bei įkeistas hipotekos kreditoriui Estateguru tagatisagent OU.
19. Trečiasis asmuo SIA „PPBB“ kartu su Nuomone dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Litpakas“ paaiškinimų pateikė išrašą iš Turto arešto akto registro apie UAB „Litpakas“. Šiuo dokumentu trečiasis asmuo SIA „PPBB“ siekia įrodyti, kad atsakovė neturėjo jokios galimybės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu dėl kitų kreditorių vykdomų išieškojimų ir pritaikytų areštų.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų įrodymų turinį, nustatė, kad pareiškėjos kartu su nuomone dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Litpakas“ paaiškinimų teikiamas elektroninis laiškas su taikos sutartimi, taikos sutartis, 2023 m. kovo 6 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei išrašas iš sutarčių ir teisių suvaržymo registro yra pateikti nagrinėjamoje byloje kartu su ieškiniu (1 t., b. l. 23–29) bei kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 167, 176–178). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai pateikti įrodymai neprijungtini prie nagrinėjamos bylos, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.
22. Vertindamas tiek apeliantės pateiktą dokumentą (2022 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą), tiek pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktą informaciją apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, VMI ir darbuotojų skaičių, tiek kartu su Nuomone dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Litpakas“ paaiškinimų ir pateiktų įrodymų pateiktą ieškinio rezoliucinę dalį ir prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, tiek trečiojo asmens SIA „PPBB“ kartu su Nuomone dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Litpakas“ paaiškinimų pateiktą išrašą iš Turto arešto akto registro apie UAB „Litpakas“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti duomenys susijęs su ginčo dalyku ir gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Taigi, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo įrodinėjimo teise fakto bei įvertinęs, kad pateikti duomenys susiję su sprendžiamu procesiniu klausimu, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl atsakovės (ne)mokumo
23. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
24. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
28. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
29. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra duomenų, kad atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą ir ateityje galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji yra moki, veiklą vykdanti įmonė, o byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, negalės ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, priešingai, labiau tikėtina, kad bendrovė deda pastangas, siekdama plėtoti savo veiklą ir pardavus jai priklausantį nekilnojamą turtą (pastatą) padengti pradelstas skolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė atitinka ir pirmąją, ir antrąją sąlygą (žr. šios nutarties 24 punktą), kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.
31. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 29 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
32. Iš atsakovės pateiktos 2023 m. gegužės 31 d. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. atsakovės turtas siekė 1 037 954 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 117 259 Eur. Tačiau šios tarpinės finansinės ataskaitos nepasirašytos nei bendrovės vadovo, nei bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Kadangi finansinėms ataskaitoms, kaip finansinės apskaitos dokumentams yra keliami specialūs reikalavimai, tame tarpe ir tai, kad jos turi būti pasirašytos jas sudariusių asmenų, todėl nepasirašytų finansinių ataskaitų duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Taigi, apeliantės pateikti nepasirašyti tarpiniai finansiniai duomenys už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., vertintini visų kitų nagrinėjamo ginčo byloje esančių įrodymų visumoje.
33. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2022 m. matyti, kad į balansą įrašyto bendrovės turto vertė siekė 1 378 476 Eur. Šią sumą sudarė 758 510 Eur ilgalaikis turtas, 619 706 Eur trumpalaikis turtas ir 260 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptas turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 450 507 Eur, tai yra 446 674 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai bei 1 003 833 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir siekė (-) 72 031 Eur, nuostoliai (-)45 953 Eur, pardavimo pajamos 2 014 345 Eur. Tuo tarpu 2021 m. bendrovės turtas sudarė 929 798 Eur (ilgalaikis turtas – 780 047 Eur, trumpalaikis turtas – 149 507 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptas turtas – 244 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 955 876 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (-)26 078 Eur, nuostoliai (- ) 2 048 Eur, pardavimo pajamos 1 036 794 Eur. Taigi, aptarti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad tiek 2022 m., tiek 2021 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo bendrovės turto vertę, bendrovės turimas turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti, atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, atsakovė generavo tik nuostolius, t. y., atsakovės finansiniai sunkumai tęsiasi jau ilgą laiką, o bendrovės veikla buvo nuostolinga.
34. Jau minėta, kad mokumo pagrindimo pareigą turi įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tačiau atsakovė neginčijo 2022 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų duomenų (turto vertės, įsipareigojimų kreditoriams dydžio), kitomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad bendrovės turimo turto reali vertė yra didesnė, negu nurodyta balanse, arba kad finansinių įsipareigojimų kreditoriams dalis yra įvykdyta. Ir nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad bendrovės nuostoliai susidarė dėl nekilnojamojo turto amortizacinių (nusidėvėjimo) sąnaudų instancijos, tačiau tokie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti bendrovės turimo turto ir pradelstų mokėjimų santykio.
35. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad turi nekilnojamojo turto, kurį realizavusi už 740 000 Eur kainą galėtų padengti įsipareigojimus kreditoriams, yra sudariusi 2023 m. liepos 14 d. Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau į bylą nepateikti duomenys, kurie įrodytų tokių ketinimų realumą. Nors apeliantė kartu su 2023 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimais pateikė VMI sutikimą parduoti VMI areštuotą bendrovei priklausantį turtą, tačiau toks sutikimas nagrinėjamos bylos kontekste negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Visų pirma, šis sutikimas yra negaliojantis, nes 2023 m. rugsėjo 8 d. pasibaigė (galiojo 1 mėn. nuo jo pasirašymo dienos, tai yra 2023 m. rugpjūčio 8 d.). Antra, bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas ne tik VMI, bet ir 2023 m. kovo 6 d. Turto arešto aktu pareiškėjos naudai vykdomojoje byloje. Be to, atsakovei priklausantis turtas yra įkeistas ir hipotekos kreditoriui Estateguru tagatisagent OU. Įrodymų, kad Estateguru tagatisagent OU būtų sutikęs, kad bendrovei priklausantis turtas būtų parduotas, byloje nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nurodyta 2023 m. liepos 14 d. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes minėtos sutarties 3.1 papunktyje buvo numatyta pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2023 m. liepos 31 d. Taigi, vien atsakovės deklaratyvių teiginių dėl jai priklausančio turto pardavimo nurodymas, nepateikus jokių patikimų įrodymų, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės nekilnojamasis turtas bus parduotas ir įsipareigojimai kreditoriams bus padengti.
36. Taigi, atsakovės pateikti duomenys, pagrindžia, jog atsakovės veikla kuria tik nuostolius, o atsakovės pajamos nėra pakankamos toliau laiku vykdyti turtines prievoles savo kreditoriams ir padengti turimus įsiskolinimus, taigi atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
37. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga net tik pareiškėjai, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (5 493,86 Eur), VMI (182 823,93 Eur), SIA „PPBB“ (39 572,00 Eur), UAB „Taurus fondas“ (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12677-1159/2023, kuriuo priteisė UAB „Taurus fondas“ solidariai iš UAB „Litpakas“ ir P. Š. 91 666,65 Eur negrąžintą paskolą, 973,94 Eur sutartines palūkanas, 59,17 Eur netesybas, 274,95 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtas preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 13 d.).
38. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179).
39. Bendrovė atskirajame skunde akcentuoja pareiškėjos reikalavimo apimtį, nurodydama, kad ji nepagrįstai išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 000 Eur baudos skyrimo, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl 500 000 Eur baudos pagrįstumo, todėl negalėjo būti konstatuotas įmonės nemokumas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka. Pirma, pareiškėja savo reikalavimo teisę kildina iš: 1) šešių PVM sąskaitų faktūrų (2023 m. sausio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 21 d PVM sąskaitos faktūros Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios buvo išrašytos už parduotas prekes ir paslaugas bei už įsipareigojimų nevykdymą iš viso 506 603,11 Eur sumai; 2) 6 075,52 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti už vėlavimą atsiskaityti. Be to, atsakovė dalį savo prievolių yra užtikrinusi 2022 m. rugsėjo 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 370 000 Eur sumai, kurio mokėjimo terminas suėjo 2022 m. gruodžio 1 d. Aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas ne tik PVM sąskaita faktūra Serija EMI Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir kitais byloje pateiktais įrodymais. Taigi, net nevertinant 500 000 Eur reikalavimo dalies, egzistuoja ir kiti atsakovės pradelsti įsipareigojimai pareiškėjai, todėl nurodyta aplinkybė dėl baudos ginčijimo, savaime nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Antra, iš byloje esančio susirašinėjimo tarp pareiškėjos ir P. Š. bei P. Š. ieškovei siųstos taikos sutarties projekto matyti, kad nei nemokumo proceso atsakovei inicijavimo stadijoje, kuomet pareiškėja pateikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nei pareiškimo priėmimo stadijoje, nei vėliau bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu, nei skundžiamos nutarties priėmimo momentu, atsakovė įsiskolinimo ieškovei neneigė (tarp šalių buvo deramasi dėl atsiskaitymo tvarkos, pardavus atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pareiškėjos reikalavimo atsisakymo atsakovės atžvilgiu) (1 t., b. l. 176–178). Aptartų ir nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia apeliantės atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl atsakovės mokumo ir (ar) gyvybingumo.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą pareiškėjai, ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą, ar kad antstolis būtų įvykdęs išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, kad toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas.
41. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
42. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).
43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliantė neginčija, kad bendrovė turi įsipareigojimų VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (SODRA). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti vieši duomenys patvirtina, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 5 493,86 Eur (2023 m. rugpjūčio 11 d. duomenys), VMI 182 823,93 Eur (2023 m. rugpjūčio 14 d.), kai tuo tarpu skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (SODRA) 2023 m. gegužės 22 d siekė 4 076,68 Eur (1 t., b. l. 20), 2023 m. liepos 18 d. – 5 847,32 Eur (1 t., b. l. 180), skola VMI 2023 m. liepos 19 d. siekė 182 566,90 Eur (1 t., b. l. 181). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys ir jų dinamika patvirtina, kad bendrovė ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui bei VMI. Ir nors atsakovė šiek tiek (nuo 5 847,32 Eur iki 5 493,86 Eur) sumažino savo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (SODRA), tačiau skola VMI ir toliau augo (nuo 182 566,90 Eur iki 182 823,93 Eur). Taigi, toks atsakovės mokestinių prievolių nevykdymas patvirtina, jog bendrovė neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus.
44. Nors atsakovė akcentuoja savo vykdomos veiklos specifiškumą, teikia įrodymus apie pasirašytas produkcijos sutartis su UAB „Scandagra“, UAB „Joniškio grūdai“, AB „Linas Agro“, UAB „Granmax“, UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės vykdomos veiklos vertinti kaip gyvybingos ir leisiančios stabilizuoti bendrovės padėtį ateityje. Visų pirma, nors atsakovė akcentuoja, kad jos sudarytos sutartys su minėtomis bendrovėmis yra galiojančios, tačiau vien galiojančių sutarčių pateikimas nepatvirtina, kad bendrovė gavo užsakymų ir juos vykdo. Antra, kaip matyti iš UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ 2023 m. liepos 19 d. rašto, tarp atsakovės ir UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ sudaryta 2022 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra pasibaigusi, ją įvykdžius, be to, atsakovė nedalyvavo 2023/2024 m. sezonui UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ vykdytuose maišų tiekimo konkursuose (1 t., b. l. 171). Trečia, byloje nepateikta atsakovės ir AB „Linas Agro“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, o pateiktuose 2022 m. liepos 19 d. prieduose Nr. 3 ir Nr. 4 (1 t., b. l. 116–117) nurodomi tik prekės techniniai duomenys, kaina, pristatymo vieta ir terminas (atitinkamai 2022 m. rugpjūčio pirmą ir antrą savaitę). Taigi, šie duomenys nepatvirtina tarp atsakovės ir AB „Linas Agro“ šiuo metu egzistuojančių tarpusavio santykių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė yra pateikusi ir daugiau susitarimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių susitarimų vertinti kaip realių. Priešingai, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie gautas (gaunamas) pajamas minėtų sutarčių pagrindu. Taigi tolesnis nuostolingos veiklos vykdymas gali tik didinti bendrovės finansinius įsipareigojimus ir daryti žalą tiek kreditoriams, tiek pačiai skolininkei.
45. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, kad ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Šiuo atveju, nėra jokių abejonių, kad atsakovės sunkumus, kurie tęsiasi jau ne vienerius metus, galima laikyti pastoviais finansiniais sunkumais ir nėra jokių požymių, jog šiuo metu atsakovės finansinė situacija kaip nors gerėtų. Atsakovės nagrinėjamoje byloje dėstoma pozicija apie veiklos perspektyvas ir bendrovės gyvybingumą yra grindžiama išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos tęstinumą, o pateiktos sutartys tolimesnių veiklos perspektyvų visiškai neįrodo. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovėje dirba vienas asmuo.
46. Taigi, apeliantė nepaneigė, kad jos įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog apeliantė iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
47. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
49. Pareiškėja kartu su Nuomone dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Litpakas“ paaiškinimų ir pateiktų įrodymų pateikė prašymą skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirtos baudos 50 proc. (t. y. 2 500 Eur) priteisi pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdama teismui akivaizdžiai nepagrįstus procesinius prašymus ir tokiu būdu vilkina bylos nagrinėjimą.
50. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos Nuomonėje dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Litpakas“ paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nurodyti atsakovės veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vien atsakovės atskirojo skundo, paaiškinimų, nors ir nepagrįstų, pateikimas, savaime nereiškia, jog atsakovė piktnaudžiauja teise. Atsakovės atskirasis skundas ar paaiškinimai buvo grindžiami leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, juose nebuvo nurodyti akivaizdžiai melagingi faktai, bet tik pateiktas kitoks aplinkybių vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza