Civilinė byla Nr. e2-372-241/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00619-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.1; 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2019 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1603-538/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ direktorės V. Z. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingalės mėsa“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. UAB „Kretingalės mėsa“ direktorė V. Z. kreipėsi į teismą prašydama iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta pakartotinai (po nutraukimo) iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą, įsiteisėjimo, įmonė parengė naujus restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose pateikiamas verslo planas, atsižvelgiant į naujai sudarytas įmonės sutartis, nutrauktus nenaudingus susitarimus ir pasikeitusias komercinio bendradarbiavimo sąlygas. Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės – rugsėjo mėn. sudarytos sutartys sudaro sąlygas stabilizuoti įmonės veiklą ir leidžia jai pasiekti restruktūrizavimo tikslus. Sprendimas teikti prioritetą darbui su avansinį mokėjimą užtikrinančiais klientais leis auginti veiklos apimtis, didinti pajamas, išspręs apyvartinio kapitalo trūkumo problemą ir sudarys sąlygas pagerinti įmonės situaciją.
2. UAB „Kretingalės mėsa“ kreditorė AB Šiaulių bankas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Nurodė, kad įmonės finansinės problemos nėra laikino pobūdžio ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais tik blogėja. Atsakovė daugiau kaip dvejus metus naudojosi restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis, tačiau nepradėjo dengti nei pradelstų, nei vykdyti einamųjų įsipareigojimų AB Šiaulių bankui. Nėra pagrindo tikėtis, kad įmonės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks ir ji yra pajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stabilizuoti pajamas, jas padidinti ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad pagal bylos duomenis atsakovės turto vertė yra 5 899 007 Eur, o pradelstus įsipareigojimus sudaro ne mažiau kaip 3 540 592,07 Eur, todėl UAB „Kretingalės mėsa“ yra neabejotinai nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą; ieškovės AB Šiaulių banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė savo prašyme išdėstė argumentus, jog įmonės sprendimas teikti prioritetą darbui su avansinį mokėjimą užtikrinančiais klientais leis apčiuopiamai auginti veiklos apimtis, didinti pajamas, išspręs apyvartinio kapitalo trūkumo problemą ir sudarys sąlygas iš esmės pagerinti įmonės situaciją. Įmonė atsisakė dirbti su klientais, kurie neatitinka naujos strategijos bei negali užtikrinti apyvartaus ir pelningo bendradarbiavimo, taip pat optimizavo sąnaudas, susijusias su darbo jėga. Teismas, atsižvelgęs į šiuos argumentus, sprendė, jog jų pakanka patvirtinti pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo proceso pabaigos.
5. Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB ,,Kretingalės mėsa“ balanso teismas nustatė, kad įmonei priklausančio turto vertė siekia 5 899 007 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 337 520 Eur, todėl darė išvadą, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5,72 procentus į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. UAB ,,Kretingalės mėsa“ yra moki.
6. Teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais veiksmus, kuriais AB Šiaulių bankas savavališkai nusirašė lėšas nuo UAB “Kretingalės mėsa“ banko sąskaitų; atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; pripažinti, kad AB Šiaulių bankas pažeidė savo priešpriešines prievoles pagal sutartis ir netinkamai bendradarbiavo su UAB “Kretingalės mėsa“; nustatyti UAB “Kretingalės mėsa“ neįvykdytos prievolės AB Šiaulių bankas vykdymo tvarką – negrąžinta kredito suma turi būti mokama lygiomis dalimis per 48 mėnesių laikotarpį, pirmąją įmoką atidedant 6 mėnesiams nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos; netaikyti UAB “Kretingalės mėsa“ civilinės atsakomybės už kredito sutarčių numatytais terminais neįvykdymą; atleisti UAB “Kretingalės mėsa“ nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Teismas sprendė, kad minėto ieškinio patenkinimo atveju kredito mokėjimo terminai nebus suėję, todėl 3 540 592,07 Eur skolos AB Šiaulių bankui neįtraukė į atsakovės pradelstus įsipareigojimus.
7. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Kretingalės mėsa“ kreipėsi teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutartį, kuria UAB „Kretingalės mėsa“ užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų AB SEB bankui įvykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimas dėl nurodyto ginčo nėra įsiteisėjęs, nes byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Todėl teismas sutiko su UAB „Kretingalės mėsa“ pozicija, jog nagrinėjamu atveju AB SEB banko 8 186 817,90 Eur dydžio įsipareigojimas taip pat laikytinas nepradelstu.
8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Kretingalės mėsa“ priklausančio turto verte, kadangi įmonė yra audituojama, jos turtas yra patikrintas, be to Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje taip pat rėmėsi įmonės balanse nurodyta turto verte.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė AB Šiaulių bankas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Šioje byloje pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo jau yra trečias. UAB „Kretingalės mėsa“ faktiškai nuo 2016 m. balandžio mėn. iki šiol, pasinaudodama teise teikti pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo be kreditorių pritarimo, naudojasi restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su kitų kreditorių teisių ribojimu.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visapusiškai ir išsamiai neištyrė UAB „Kretingalės mėsa“ mokumo įrodymų, todėl nesilaikydamas tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo tvarkos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
9.3. Didieji kreditoriai savo pozicijos dėl UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo proceso neperspektyvumo nepakeitė. Tai patvirtina, kad pakartotinis restruktūrizavimo procesas yra negalimas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytos bei pažeistos daugumos kreditorių teisės. Tokiu atveju nėra išnykusios aplinkybės, kurios buvo pagrindas nutraukti anksčiau iškeltą restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, todėl nėra pagrindo restruktūrizavimą pradėti pakartotinai.
9.4. Teismas nepagrįstai AB Šiaulių banko reikalavimą priskyrė prie nepradelstų. Teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir situacija šioje byloje skiriasi, nes UAB „Kretingalės mėsa“ neginčija AB Šiaulių banko reikalavimo ir net neginčija fakto, kad jo įvykdymo terminas yra suėjęs. Priešingai, UAB „Kretingalės mėsa“ pripažįsta, kad reikalavimo įvykdymo terminai yra suėję, todėl prašo pakeisti jo vykdymo tvarką. Teismo teiginiai, kad UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimai AB Šiaulių bankui yra nepradelsti, paneigia ir prieštarauja jau įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kuriuose konstatuota, kad kredito sutartys su UAB „Kretingalės mėsa“ yra nutrauktos teisėtai, t. y. prievolės vykdymo terminas yra suėjęs. Teismų praktika, kuria pradelstas įsipareigojimas būtų pripažintas nepradelstu tik todėl, kad pateiktu ieškiniu reikalaujama pakeisti pradelstos prievolės vykdymo terminą, neribotą laiką užkirstų kelią bankroto bylos iškėlimui, nes analogiški reikalavimai tik keičiant terminus, kuriems reikalaujama atidėti ar išdėstyti pradelstos prievolės vykdymą, galėtų būti teikiami neribotai.
9.5. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ nurodė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. iš 7 794 662 Eur įsipareigojimų tik 464 388,06 Eur yra pradelsti, tačiau prie pradelstų įsipareigojimų reikia priskirti 3 203 072,07 Eur įsiskolinimą AB Šiaulių bankui. Tokiu atveju visi pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarytų ne mažiau kaip 3 667 460,13 Eur.
9.6. Pagal balansą, beveik 45 proc. įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžiąją vertę formuoja per vienerius metus gautinos sumos ir trumpalaikės investicijos. Ilgalaikis turtas, kuris sudaro apie 55 proc. viso balansinio turto, susideda iš žemės, transporto priemonių, nematerialaus turto ir atidėtojo pelno mokesčio. Audito atskaitoje už 2016 m. yra nurodyta, kad žemės vertė balanse nurodoma perkainota verte, kurios patvirtinti nėra galimybės, nes turto vertinimas nepateiktas. Dėl ilgalaikio nematerialaus turto vertės – prekės ženklų „Agrovet“ ir „Meat expert“, auditoriai pasisakė, kad balanse apskaitytos vertės patvirtinti negali, nes tam turi būti atliktas vertinimas.
9.7. Pagal atsakovės pateikiamą informaciją, 2018 m. transporto priemonių vertė jau nurodoma kaip 661 536 Eur (vietoje 211 991 Eur) ir perkainojimo rezervas didėja iki 1 228 943 Eur (473 910 Eur lyginant su 2017 m.), t. y. buvo įsigytos ne naujos transporto priemonės, o senų vertė padidinta jas perkainojant, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokios turto vertės padidinimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių rinkos vertė, joms senstant, mažėja, toks vertės padidėjimas turi būti vertinamas ypač atidžiai.
9.8. Kaip trumpalaikės investicijos yra apskaitomos ir įmonių grupės įmonių akcijos, t. y. UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Grimeda“, SIA AG Market, kurių tikroji vertė, atsižvelgiant į finansinius sunkumus, su kuriais jos susiduria, yra abejotina. UAB „Agrovet“ sprendžiami klausimai dėl bankroto arba restruktūrizavimo bylų iškėlimo, UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byla nutraukta, UAB „Pajūrio mėsinė“ atsisakyta kelti restruktūrizavimo arba bankroto bylas, nes apeliacinėje instancijoje tebevyksta ginčas dėl kredito sutarties su AB Šaulių banku sąlygų modifikavimo ir įsipareigojimai bankui priskirti prie nepradelstų. Net jei apskaitytų akcijų vertė nėra nulinė, tai pagrįstai kyla abejonių dėl jų tikrosios vertės, kuri atsižvelgiant į pasikeitusią įmonių finansinę situaciją ir į tai, kad šios investicijos ilgą laiką nerealizuojamos, neabejotinai yra mažesnė už įsigijimo vertę, tačiau priešingai nei transporto priemonės nebuvo pervertintos.
9.9. UAB „Kretingalės mėsa“ kreditoriai jau sprendė dėl atitinkamos strategijos, t. y. pajamų didinimo užsitikrinant avansinius mokėjimus, perspektyvumo. Esant atitinkamoms aplinkybėms teismas jau yra nutraukęs restruktūrizavimo bylą ir atsisakęs ją kelti pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra jokio pagrindo, anksčiau kreditorių svarstytą ir visuose teiktuose restruktūrizavimo planuose nurodytą strategiją, vertinti kaip iš esmės naują aplinkybę, kuri sudarytų pagrindą atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
9.10. Nuo pareigos mokėti einamąsias įmokas ir palūkanas neatleidžia nei restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei jos nutraukimo, nei ieškinio dėl galutinio kredito grąžinimo termino atidėjimo, pateikimo faktas, t. y. įsiskolinimas visą laiką didėja. Nepaisant to, UAB „Kretingalės mėsa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. AB Šiaulių bankui nemoka palūkanų už naudojimąsi kredito lėšomis, einamųjų įmokų.
9.11. UAB „Kretingalės mėsa“ finansiniai sunkumai buvo sąlygoti pasikeitusios situacijos rinkoje, sunkumai tęsiasi ne vienerius metus, jų nepavyko išspręsti iki šiol, įmonės finansiniai rodikliai toliau blogėja. Pati UAB „Kretingalės mėsa“ patvirtina, kad naujų rinkų suradimo procesas yra sudėtingas ir ilgas, iš dalies priklauso nuo politinių sprendimų, t. y. nėra jokių įrodymų, kad finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės artimiausiu metu išnyks ar pasikeis taip, kad finansiniai sunkumai būtų išspręsti per restruktūrizavimo laikotarpį, ypač kai bendrovės galimybės gauti pajamas tiesiogiai priklauso nuo kitų susijusių ir gamyba užsiimančių įmonių (UAB „Agrovet“, UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“) finansinės situacijos, kuri šiuo metu blogėja.
9.12. Restruktūrizavimo proceso tikslų pasiekimą atsakovė sieja su pardavimų augimu, sąnaudų mažinimu, pelningumo augimu ir pan. Tačiau numatomos priemonės yra grindžiamos tik prielaidomis ir deklaracijomis ir nėra aišku kuo jos skiriasi nuo nurodytų ankstesniuose restruktūrizavimo plano metmenyse ar išbandytų taikyti jas iki šiol.
9.13. Restruktūrizavimo plano metmenų ekonominis pagrįstumas ir realumas abejotinas. Į skaičiavimus įtraukti ne visi įsipareigojimai kreditoriams, nepaaiškintas beveik pusės pajamų gavimo šaltinis, nepagrįstai sumažintos sąnaudos palūkanų išlaidoms, nėra jokių įrodymų dėl nurodytų pajamų iš žemės sklypų gavimo realumo, skolų išieškojimo realumo, kad tiekėjai būtų sutikę kapitalizuoti net 600 000 Eur skolą, neįvertinta įsipareigojimų dėl laidavimo AB SEB bankui galima įtaka restruktūrizavimo procesui.
9.14. Atsakovės nuosavas kapitalas 2016, 2017 ir 2018 metais buvo neigiamas, nėra duomenų, kad akcininkai būtų priėmę sprendimus, kuriais bendrovės kapitalas būtų atkurtas iki minimalaus dydžio, t. y. pusės įstatinio kapitalo dydžio, kas sudarytų 41 995 Eur. Pagal 2018 m. balanso duomenis akcininkai turėtų arba nedelsiant įnešti 2 040 181 Eur arba UAB „Kretingalės mėsa“ turėtų būti likviduota. Argumentai, jog net virš 2 000 000 Eur kapitalo galėtų kapitalizuoti kreditoriai, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, neatitinka plano metmenų.
9.15. Nors 2016 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai buvo teigiami (394 973 Eur), tačiau jie yra teigiami tik dėka padidėjusio įsiskolinimo tiekėjams (817 937 Eur – 192 662 Eur = 625 275 Eur) ir padidėjusio įsiskolinimo įmonių grupės įmonėms (1 088 826 Eur – 404 305 Eur = 684 521 Eur), t. y. faktiškai pinigai nebuvo gauti ir teigiamas pinigų srautas yra gaunamas tiekėjų (kreditorių) sąskaita. Ši situacija patvirtina, kad faktiškai finansinės galimybės vykdyti didėjančius įsipareigojimus kreditoriams yra dar mažesnės.
9.16. UAB „Kretingalės mėsa“ pajamos 2013 m. buvo 45 483 278 Eur, 2014 m. – 38 006 899 Eur, 2015 m. – 37 827 630 Eur, 2016 m. – 20 984.397 Eur, 2017 m. – 16 526 723 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 3 147.668 Eur. Lyginant 2014 m. su 2013 m., pajamos sumažėjo 16,44 proc., 2015 m. – su 2014 m. pajamos sumažėjo nežymiai, 2016 m. – su 2015 m. pajamos sumažėjo 44,56 proc., 2017 m. – su 2016 m. sumažėjo 21,24 proc., o 2018 m. lyginant su 2017 m. net 79 proc. Pajamų kritimas nesistabilizuoja, 2018 m. lyginant su 2013 m. pajamos yra sumažėjusios net 92,45 proc.
9.17. Apskaičiuojant grynąjį pinigų srautą yra atskaičiuojamas nusidėvėjimas ir amortizacija (211 841 Eur), tačiau pagal investicinės veiklos pinigų srautą matyti, kad atitinkamo dydžio investicijos neatliekamos, t. y. įmonė naudojasi senstančiais įrenginiais, jų neatnaujina, taip trumpuoju laikotarpiu dėl nusidėvėjimo pagerindama grynąjį pinigų srautą. Iš kitos pusės turto nudėvėjimas, jo neatnaujinant, yra tiesiogiai susijęs su mažėjančiomis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais. Nors UAB „Kretingalės mėsa“ deklaratyviai teigia apie tariamas investicijas į įrengimų atnaujinimą (pagal balanso duomenis tai transporto priemonės), tačiau nei finansiniai dokumentai to nepatvirtina, nei UAB „Kretingalės mėsa“ pateikė tokius teiginius patvirtinančius įrodymus.
9.18. Atsakovės nurodomos finansinių problemų priežastys yra susijusios su 2013 m. prasidėjusiais paklausos pokyčiais pasaulinėje rinkoje, t. y. ne tik UAB „Kretingalės mėsa“, bet ir kitos mėsos perdirbimo įmonės neteko dalies rinkos. Visi mėsos perdirbimo rinkos dalyviai, net ir tie, kurie neeksportavo į NVS šalis, pajuto rinkos pokyčius, t. y. padidėjusią konkurenciją likusioje rinkos dalyje. Nekintant paklausai likusioje rinkos dalyje yra natūralu, kad pasiūla turi mažėti, o dalis rinkos dalyvių, nesugebėjusių susirasti naujų rinkų arba prisitaikyti prie didesnės konkurencijos, turi pasitraukti.
10. Atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ pateikė atsiliepimą į ieškovės AB Šiaulių banko atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. AB Šiaulių bankas prieš du metus ne tik nelaikė, kad UAB ,,Kretingalės mėsa“ mokumas pablogėjo, bet ir tvirtino, kad restruktūrizavimo procedūra yra nebūtina tokio menko pobūdžio sunkumams spręsti. Tai patvirtina AB Šiaulių banko procesiniai dokumentai ankstesnėje restruktūrizavimo byloje, iš kurių matyti, kad bankas įmonės finansinę padėtį vertino teigiamai ir jos mokumu ilgą laiką neabejojo. Prieš dvejus metus bankas teigė, jog UAB „Kretingalės mėsa“ neturi bankrutuojančios įmonės požymių, nes tokias išvadas leidžia daryti nuolatinė banko atliekama UAB „Kretingalės mėsa“ finansinių dokumentų analizė. Bankas tvirtino, kad UAB ,,Kretingalės mėsa“ ir neturėdama restruktūrizuojamos įmonės statuso, turi visas galimybes derėtis ir tartis su savo kreditoriais dėl skolų grąžinimo atidėjimo ir kitų panašių skolų grąžinimo sprendimo būdų.
10.2. Civilinė byla pagal ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, kuri 2018 m. spalio 23 d. nutartimi buvo paskirta 2018 m. lapkričio 6 d. nagrinėti teismo posėdyje, buvo atidėta, nes 2018 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas AB Šiaulių banko ieškinys dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. 2018 m. lapkričio 5 d. AB Šiaulių banko ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas. Klaipėdos apygardos teismas nustatė terminus atsiliepimams pateikti, atidėjo bylos nagrinėjimą tam, kad surinktų įstatyme numatytus dokumentus. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė įrodymus dėl įmonės (ne)mokumo.
10.3. Teismas, atlikęs įmonės mokumo vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo surašymo dieną, pradelsti įsipareigojimai sudarė 5,72 proc. į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė buvo moki. Vertindamas įmonės finansinę būklę, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties padarinius įmonei, bet ir reikšmingas aplinkybes, susijusias su civilinėje byloje Nr. e2-16017-1004/2018 pareikštais reikalavimais.
10.4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16017-1004/2018 tenkino UAB ,,Kretingalės mėsa“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė AB Šiaulių bankui iki sprendimo priėmimo dienos kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal 2011 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d, kreditavimo sutartis išieškojimo atlikimo. Minimoje nutartyje buvo įvertinti galimi neigiami padariniai, kurie kiltų UAB „Kretingalės mėsa“, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau jos ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu AB Šiaulių bankas nebuvo pradėjusi ir negalėjo pradėti faktinio išieškojimo iš atsakovės. Kol įmonė nėra gavusi teismo sprendimo kreditą bankui grąžinti nedelsiant, įsipareigojimas bankui turėtų būti laikomas kaip po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai.
10.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė apeliantės priskaičiuojamos 3 540 592,07 Eur sumos į pradelstų įsipareigojimų sumą, laikydamasis Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, jog vertinant juridinio asmens turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami juridinio asmens įsipareigojimai nėra įskaičiuojami į bendrą juridinio asmens pradelstų įsipareigojimų sumą. Teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos.
10.6. Atsakovė neplanuoja nurašyti ilgalaikio turto, o tai reiškia, kad net buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas bus išnaudojamas tiesioginėje įmonės veikloje ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrime, todėl buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas suteikia visiškai kitokią vertę įmonės veikloje ir tai lemia dar didesnę faktinę įmonės turto vertę nei nurodyta balanse. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad nusidėvėjusių transporto priemonių vertė negali būti perkainota net atliekant jų remontą, vertintini kritiškai.
10.7. Atskirajame skunde cituojami auditoriaus išvadoje nurodyti teiginiai, kad auditorius negali patvirtinti ilgalaikio nematerialaus turto vertės, ar atsargų kiekio, kurios yra apyvartoje, reiškia tai, kad auditorius fiziškai nedalyvavo (ir neprivalo dalyvauti) atsargų kiekio inventorizacijoje arba, kad auditoriaus nurodytos sferos nepatenka į tiesioginę auditoriaus kvalifikaciją, bet jokiu būdu ne tai, kad į įmonės balansą įrašyta turto vertė neatitinka tikrovės. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai grindžiami banko neteisingai atlikto įmonės finansinių duomenų subjektyvaus vertinimo pagrindu, nepateikiant nepriklausomo vertinimo ir neprašant skirti ekspertizės turto vertei nustatyti.
10.8. Visos mėsos perdirbimo grandinėje dirbančios bendrovės nėra nutraukusios veiklos, jos dirba, gauna pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog įmonių akcijos yra bevertės. Nėra pagrindo sutikti su banko teiginiais, kad trumpalaikėse investicijose apskaitomos įmonių akcijos buvo apskaitytos nepagrįstai, nes byloje nėra ginčo, jog įmonei faktiškai priklauso išvardintų bendrovių akcijos. Akcijos, lyginat praėjusių laikotarpiu balansus, buvo apskaitytos ta pačia verte. Duomenų, paneigiančių šią įmonės nurodytą akcijų vertę, bankas nepateikė. Aplinkybės, kad kai kurioms įmonėms, kurių akcijas turi atsakovė, yra iškeltos restruktūrizavimo bylos ar tai, kad teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, taip pat nereiškia turimų akcijų menkavertiškumo.
10.9. Apeliantė iki pat 2018 m. rugsėjo mėn. vienašališkai nusirašinėjo lėšas nuo UAB ,,Kretingalės mėsa“ sąskaitos, nepaisant to, kad teismo nutartimis tokie veiksmai buvo uždrausti. Per laikotarpi, kuriuo buvo taikomi išieškojimo ribojimai, AB Šiaulių bankas vienašališkai nusirašė 173 224,64 Eur sumą. Bankas, pasinaudojęs savo privilegijuota padėtimi, tenkino savo reikalavimus restruktūrizavimo procese pirmiau visų kitų kreditorių, todėl banko teiginiai apie menamai suvaržytas jo teises neatspindi realios situacijos. UAB „Kretingalės mėsa“ negalėjo, kaip mėgina įtikinėti AB Šiaulių bankas, netgi du metus naudotis restruktūrizuojamai bendrovei teikiamomis lengvatomis, kadangi restruktūrizuojamos bendrovės statusą UAB „Kretingalės mėsa“ turėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. liepos 27 d., t. y. mažiau nei vienerius metus.
10.10. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė paaiškino, kad UAB „Kretingalės mėsa“ po restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą, pateikė naują pareiškimą, kadangi įmonė padarė didžiulį progresą ir sudarė sutartis su klientais bei paslaugų užsakovais, kurie turi eksporto galimybes užsienyje, kas leidžia teigti, jog įmonė tapo pajėgi savarankiškai pasiekti restruktūrizavimo tikslus. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 pabrėžė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškime įmonė net neįrodinėjo, jog ji be investuotojo pagalbos būtų pajėgi pasiekti restruktūrizavimo tikslus. Tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu ir restruktūrizacijos metmenimis, pasikeitus verslo sąlygoms, įmonė, priešingai nei anksčiau, įrodinėja, kad ji savarankiškai gali pasiekti restruktūrizavimo tikslus. Naujo įmonės verslo plano skaičiavimai pagrįsti gautinomis pajamomis, kurias ji numato gauti iš 2018 m. gegužės –rugsėjo mėn. sudarytų sutarčių, o ne deklaracijomis ir prielaidomis. Taigi, apeliantės spekuliacijos, jog neva nėra naujų papildomų argumentų, dėl kurių atsakovei UAB „Kretingalės mėsa“ turėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla, yra atmestinos.
10.11. Apeliantės pateikti argumentai, kad įmonės finansinės problemos yra įsisenėjusios ir tendencingos, kurias neva lėmė ne Rusijos Federacijos paskelbtas embargas, o nesugebėjimas išsilaikyti vietinėje rinkoje, yra visiškai nepagrįsti, kadangi UAB „Kretingalės mėsa“ persiorientavimo (restruktūrizavimo) tikslas ir yra kuo daugiau produkcijos eksportuoti į kitas užsienio rinkas (sumažinti pardavimus vietinėje rinkoje). Apeliantė sau palankia linkme interpretuodama UAB „Kretingalės mėsa“ duomenis, siekia nesąžiningai įrodyti, kad Rusijos Federacijos embargas iš esmės buvo nereikšmingas dėl atsakovei kilusių finansinių sunkumų.
10.12. Visiškai suprantama, kad mažinant prekių pardavimą ir didinant paslaugų teikimą pardavimo pajamos mažėja, kadangi parduodama tik paslauga. Pardavimo pajamų mažėjimas automatiškai nereiškia pelno mažėjimo, kadangi taip pat mažėja ir savikainos dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliantės samprotavimai apie tai, kad pardavimo pajamų mažėjimas reiškia finansinės padėties pablogėjimą, yra nepagrįsti, juo labiau, jog pats bankas pripažįsta, kad grynieji pagrindinės veiklos srautai yra teigiami. Įmonės sprendimas persiorientuoti į paslaugų teikimą davė apčiuopiamus finansinius rezultatus ir sumažėjusį nuostolingumo lygį. Teikiant paslaugą mažėja apyvartinių lėšų poreikis, nes visus komponentus pristato klientas, o UAB „Kretingalės mėsa“ atlieka tik paslaugą.
11. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškovės AB Šiaulių banko atskirąjį skundą, kurį prašo tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto, o ne restruktūrizavimo byla. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsakovės ir jos įmonių grupės elgesio ir analogiškų situacijų kitose bylose, kad atsakovė piktnaudžiauja restruktūrizavimo institutu, siekdama kaip įmanoma ilgiau išvengti skolų kreditoriams grąžinimo, nesąžiningai naudodamasi restruktūrizavimo suteikiamomis lengvatomis.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino faktą, kad didžiausi atsakovės kreditoriai (AB SEB bankas, Luminor bank AB, AB Šiaulių bankas) nepritaria atsakovės restruktūrizavimo procesui, kadangi atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, mokumo problemos tęsiasi labai ilgą laiką, atsakovė įsipareigojimų stambiausiems kreditoriams nevykdo, o jos restruktūrizavimo metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir neužtikrina mokumo atkūrimo.
11.3. Atsakovės finansinė būklė buvo įvertinta neteisingai. Visų pirma, tikroji turto vertė yra gerokai mažesnė, nei nurodyta atsakovės balanse. Antra, pradelsti atsakovės įsipareigojimai yra gerokai didesni, nei nurodyta jos balanse, ypač dėl tos priežasties, kad prie pradelstų įsipareigojimų nepriskirti įsipareigojimai bankams.
11.4. Bankų reikalavimai pradėti ginčyti tik po pirmojo nepavykusio restruktūrizavimo proceso, siekiant eliminuoti juos iš didžiausių kreditorių pozicijų ir dirbtinai sukurti situaciją, kai bankroto bylos dėl absoliučiai nepagrįstų teisminių procesų iškelti neįmanoma. Tokiu būdu įmonė, kuri generuoja vien tik nuostolį, dirbtinai atitinka restruktūrizavimo sąlygas, nors perspektyvus restruktūrizavimas visiškai neįmanomas, atsižvelgiant į tai, kad didžiausi atsakovės kreditoriai restruktūrizavimui nepritaria.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Kretingalės mėsa“ iškelta restruktūrizavimo byla ir paliktas nenagrinėtas ieškovės AB Šiaulių banko pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo
13. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimo tikslui pasiekti restruktūrizavimo procesas turi vykti operatyviai, laikantis ĮRĮ nustatytų procesinių terminų.
14. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama teismui priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o užbaigiama teismui priėmus sprendimą patvirtinti pateiktą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutraukti restruktūrizavimo bylą, jei nustatomos ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016).
15. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
16. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
17. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra moki įmonė ĮBĮ prasme.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad atsakovė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (337 520 Eur) neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (5 899 007 Eur). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atsakovės skolų AB Šiaulių bankui (3 203 072,07 Eur) ir AB SEB bankui (8 186 817,90 Eur) nepriskyrė prie pradelstų įsipareigojimų.
19. Apeliantė AB Šiaulių bankas, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde iš esmės ginčija tai, kad teismas neteisingai įvertino prieš ją vykstančių teisminių procesų reikšmę, neatsižvelgė į šių ginčų inicijavimo aplinkybes ir nepagrįstai į atsakovės pradelstus įsipareigojimus neįskaičiavo atsakovės skolos AB Šaulių bankui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad teismų praktika, kuria teismas rėmėsi, ir situacija šioje byloje skiriasi. UAB „Kretingalės mėsa“ neginčija AB Šiaulių banko reikalavimo ir net neginčija fakto, kad šio reikalavimo įvykdymo terminas yra suėjęs. Priešingai, UAB „Kretingalės mėsa“ pripažįsta, kad prievolių bankui įvykdymo terminai yra suėję, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-16017-1004/2018 prašo pakeisti jų vykdymo tvarką.
20. Pagal bylos faktines aplinkybes, UAB „Kretingalės mėsa“ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi buvo nutraukta, nes atsakovė nepateikė teismui restruktūrizavimo plano projekto. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1194-798/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis buvo palikta nepakeista. 2017 m. liepos 27 d. UAB „Kretingalės mėsa“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu AB Šiaulių bankui, prašydama pripažinti tarp UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banko 2011 m. birželio 14 d. sudarytos kredito sutarties ir 2011 m. birželio 29 d. sudarytos kredito sutarties vienašališkus nutraukimus negaliojančiais bei pakeisti 2011 m. birželio 14 d. kredito sutarties, 2011 m. birželio 29 d. kredito sutarties ir 2012 m. kovo 13 d. kredito sutarties 2.3 punktus, nurodant, kad kreditų grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 šį ieškinį atmetė.
21. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-816-826/2018 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 netenkino AB Šiaulių banko ir AB SEB banko pareiškimų dėl bankroto bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo, taip pat netenkino pakartotinio UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės pareiškimo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Teismai, vertindami atsakovės finansinę padėtį, darė išvadą, jog atsakovė iš esmės atitinka mokios įmonės statusą, kadangi jos skolos AB Šiaulių bankui ir AB SEB bankui yra ginčijamos, galutiniai teismų procesiniai sprendimai, kuriais būtų atmesti UAB „Kretingalės mėsa“ ieškiniai, neįsiteisėję.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po nutarties 21 punkte nurodytų nutarčių priėmimo, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-605-856/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinys pripažinti tarp UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banko 2011 m. birželio 14 d. sudarytos kredito sutarties ir 2011 m. birželio 29 d. sudarytos kredito sutarties vienašališkus nutraukimus negaliojančiais bei pakeisti 2011 m. birželio 14 d. kredito sutarties, 2011 m. birželio 29 d. kredito sutarties ir 2012 m. kovo 13 d. kredito sutarties 2.3 punktus, paliko nepakeistą. Nepaisant to, 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo priimtas (civilinės bylos Nr. e2-16017-1004/2018) UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais veiksmus, kuriais AB Šiaulių bankas savavališkai nusirašė lėšas nuo UAB “Kretingalės mėsa“ banko sąskaitų; atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; pripažinti, kad AB Šiaulių bankas pažeidė savo priešpriešines prievoles pagal aukščiau nurodytas sutartis ir netinkamai bendradarbiavo su UAB “Kretingalės mėsa“; nustatyti UAB “Kretingalės mėsa“ neįvykdytos prievolės AB Šiaulių bankas vykdymo tvarką – negrąžinta kredito suma turi būti mokama lygiomis dalimis per 48 mėnesių laikotarpį, pirmąją įmoką atidedant 6 mėnesiams nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos; netaikyti UAB “Kretingalės mėsa“ civilinės atsakomybės už kredito sutarčių numatytais terminais neįvykdymą; atleisti UAB “Kretingalės mėsa“ nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtas ieškinys reiškia, kad atsakovės 3 203 072,07 Eur skola AB Šiaulių bankui, atsiradusi 2011 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d. kredito sutarčių pagrindu, yra ginčijama, todėl netrauktina į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis išvadomis nesutinka ir pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018).
24. Pagal 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimto ieškinio reikalavimų pobūdį, UAB “Kretingalės mėsa“ ginčija ne pačios skolos pagrįstumą, o prašo išdėstyti (nustatyti) jos grąžinimo tvarką. Taigi toks ginčas negali būti traktuojamas kaip ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, t. y. negali būti vertinamas kaip ginčijamas reikalavimas. Pažymėtina, kad atsakovės prievolės AB Šiaulių bankui pagrįstumas buvo pripažintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-605-856/2018. Šiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad kredito sutartys yra nutrauktos pagrįstai, todėl skolų mokėjimo terminai, AB Šiaulių bankui nutraukus kredito sutartis, yra suėję, t. y. šie reikalavimai priskirtini pradelstiems. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, reikalavimai, susiję su skolos grąžinimo termino pratęsimu (išdėstymu) nelaikomi ginču dėl pačios skolos pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329-516/2015; 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1368-407/2017).
25. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16017-1004/2018 pagal UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį AB Šiaulių bankui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas AB Šiaulių bankui iki teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis šių veiksmų – kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal nutrauktas kredito sutartis išieškojimo, atlikimo. Ši nutartis Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-106-357/2019 panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – UAB „Kretingalės mėsa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Taigi AB Šiaulių banko reikalavimas pagal kredito sutartis laikytinas ne tik pradelstu, bet ir faktiškai vykdytinu. Atkreiptinas dėmesys, kad visai kitokia faktinė situacija buvo susiklosčiusi Lietuvos apeliacinio teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-838-381/2018. Nurodytu atveju, teismui sprendžiant klausimą dėl atsakovės (ne)mokumo, nebuvo įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo ginčijamas kredito sutarčių nutraukimo pagrindas, kuris pagal teismų nuosekliai plėtojamą praktiką yra pripažįstamas ginču dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
26. Tuo tarpu UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimas AB SEB bankui (8 186 817,90 Eur), kurio pirmosios instancijos teismas taip pat neįtraukė į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą, kildinamas iš 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutarties, kuria atsakovė laidavo už tinkamą UAB „Agrovet“ įsipareigojimų AB SEB bankui įvykdymą pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarytą kredito sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Kretingalės mėsa“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutartį, kuria UAB „Kretingalės mėsa“ užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį įvykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-83-653/2017 UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-706-464/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė UAB „Agrovet“, už kurios prievoles laidavo UAB „Kretingalės mėsa“, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2293-466/2018 prašė pakeisti 2001 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartį, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu UAB „Agrovet“ ieškinį AB SEB bankui dėl sutarties pakeitimo atmetė, tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas (Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas bus skelbiamas 2019 m. vasario 21 d.).
27. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimu atmetus UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį AB SEB bankui, atsakovės įsipareigojimai AB SEB bankui (jų atsiradimo pagrindas) tapo neginčytinas, nes laidavimo sutartis pripažinta galiojančia. Nors pagrindinė skolininkė UAB „Agrovet“, už kurią laidavo atsakovė, teisme siekia savo įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau kaip minėta nutarties 24 punkte, tokio pobūdžio ieškinys nelaikytinas paties reikalavimo ginčijimu, be to, pirmosios instancijos teismas ieškinį jau yra atmetęs. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kad AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Agrovet“ turtas, iš kurio gali būti tenkinami AB SEB banko reikalavimai ar bent jų dalis. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, t. y. įsipareigojimų AB SEB bankui ir su šiuo banku kilusių ginčų pobūdį (jų baigtį) bei pasirinktas įsipareigojimų užtikrinimo priemones, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog AB SEB banko nurodytas atsakovės 8 186 817,90 Eur įsipareigojimas visa apimtimi turėtų būti laikomas nepradelstu. Taigi siekiant nustatyti atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą AB SEB bankui būtina įvertinti ir pagrindinės skolininkės UAB „Agrovet“ galimybes vykdyti įsipareigojimus iš įkeisto turto.
28. AB Šiaulių bankas atskirajame skunde kvestionuoja pagal balansą teismo nustatytą atsakovės turimo turto vertę (5 899 007 Eur). Apeliantės teigimu, nėra aišku ar atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ balanse nurodyto turto vertė faktiškai atitinka realiai turimo turto vertę.
29. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatoma reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią įmonės finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013). Balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
30. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų, ir, priešingai, nėra veiksmingas ir, kaip neužtikrinantis kreditorių interesų, negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi įmonės vadovas, siekdamas inicijuoti restruktūrizavimo bylą, turi pareigą įrodyti, kad jo vadovaujama įmonė nėra nemoki, o tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti pašalinti (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1458-241/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei.
31. Iš į bylą pateikto vėliausio, t. y. 2018 m. lapkričio 26 d., UAB „Kretingalės mėsa“ balanso matyti, kad atsakovė iš viso turi turto už 5 845 727 Eur. Atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 3 207 220 Eur (275 269 Eur nematerialus turtas – patentai ir prekių ženklai, 2 488 088 Eur materialus turtas – žemė, pastatai, transporto priemonės), trumpalaikį turtą sudaro 2 629 027 Eur (121 896 Eur atsargos ir žaliavos, 550 703 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2 014 4682 Eur trumpalaikės investicijos – įmonių grupės akcijos, 2 152 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai).
32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Kretingalės mėsa“ priklausančio turto verte, kadangi įmonė yra audituojama, jos turtas yra patikrintas, be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 taip pat rėmėsi atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ balanse nurodyta turto verte.
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-838-381/2018 ginčo dėl atsakovės balanse nurodyto turto vertės, priešingai nei šioje byloje, nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertino (nepasisakė) dėl atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ balanse nurodyto turto vertės realumo. Vien aplinkybė, jog atsakovė yra audituojama įmonė, taip pat neleidžia teigti, kad balanse nurodyto turto vertė yra reali. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad į bylą pateikta auditoriaus išvada yra už 2016 m., todėl ji nepatvirtina 2018 m. atsakovės sudarytų balansų. Be to, pagal auditoriaus išvadą, dalies atsakovės balanse nurodyto turto vertė nebuvo patvirtinta, nesant atskiro turto vertinimo.
34. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl dalies į atsakovės balansą įrašyto turto (2 014 4682 Eur trumpalaikės investicijos – įmonių grupės akcijos) abejotinos vertės. Akcijų vertė nustatoma įvertinus įmonės finansinius duomenis, pelningumą, likvidumą, vadovavimo kokybę, konkurencinį pranašumą, perspektyvą ir kt. Faktinės aplinkybės, kad atsakovės įmonių grupei priklausančios UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Grimeda“, SIA AG Market turi finansinių sunkumų, dėl kurių buvo pradėtos restruktūrizavimo ar bankroto bylos, leidžia abejoti nurodytų įmonių pelningumu ir turimo likvidaus turto verte, atitinkamai ir jų akcijų verte. Atsakovė, turėdama pareigą pagrįsti savo mokumą, šių aplinkybių jokiais įrodymais nepaneigė.
35. Taigi apibendrinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui į atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ pradelstų įsipareigojimų sumą be pagrindo neįtraukus skolos ieškovei AB Šiaulių bankui bei nenustačius trečiajam asmeniui AB SEB bankui pradelsto įsipareigojimo dydžio, taip pat visiškai neįvertinus į atsakovės balansą įrašyto turto vertės realumo, buvo padaryta faktinio pagrindimo neturinti išvada dėl atsakovės mokumo.
Dėl pagrindų iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą
36. Pažymėtina, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas apskritai turėtų atsisakyti priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2714/2011). Nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą arba ją nutraukti, įsiteisėjimo dienos.
37. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017).
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnių nesėkmingų atsakovės restruktūrizavimo proceso baigčių. Teismas taip pat nevertino, ar atsakovės numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti įmonės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti įmonės konkurencingumą. Be to, skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ didžiųjų kreditorių (bankų) pozicija dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuri iš esmės galėtų lemti restruktūrizavimo perspektyvas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai nustatė atsakovės mokumą, bet ir išvadą dėl kitų pagrindų (pakartotinai) iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą buvimo padarė formaliai.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl visapusiško byloje esančių įrodymų neištyrimo ir neįvertinimo bei dėl netinkamo teismų praktikos taikymo buvo padarytos faktinio ir teisinio pagrindimo stokojančios išvados dėl atsakovės mokumo ir pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą egzistavimo. Visapusiškas bylos duomenų ištyrimas ir įvertinimas gali lemti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą. Atsakovės (ne)mokumo klausimo išsprendimas yra esminis byloje, kurioje prašoma tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo. Šios bylos atveju pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turi išnagrinėti banko ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir tik nustatęs pagrindo tam nebuvimą spręsti dėl visų pagrindų pakartotinai kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą egzistavimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl atsakovės restruktūrizavimo / bankroto bylos iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
40. Esant tokiai bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio išvakarėse pateiktas ieškovės AB Šiaulių banko prašymas atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesu perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Danutė Gasiūnienė