Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-478/2023

                                                                                              Proceso Nr. 1-03-7-00004-2018-6

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                              1.1.3.7;1.1.10.1;1.2.19.1.2.2;1.2.19.3.2.2;

                                                                                              2.4.6.4.1;2.4.6.4.2;2.4.6.4.3;2.4.6.4.4                                      

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,   

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,      

dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,     

gynėjams advokatams Vaidotui Sviderskiui, Ričardui Girdziušui,

nuteistiesiems D. T. A. T.,

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Raimondui Jurkai,   

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Valentino Aleknos, nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio, nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. T.pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (trys dienos), vieną dieną prilyginant dviem MGL, ir D. T. paskirta galutinė bausmė - 794 MGL (29 902 Eur) dydžio bauda.

Priteista iš D. T. kyšio dalykas – 7 500 Eur valstybei.

A. T.pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (trys dienos), vieną dieną prilyginant dviem MGL, ir A. T. nustatyta galutinė bausmė - 494 MGL (18 604 Eur) dydžio bauda.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 8 dalį ir nubaustas 2500 MGL (94 150 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 

D. T. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ėjo generalinio direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)), vykdančioje savarankišką ūkinę veiklą, atliekant atliekų tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, miesto gatvių ir teritorijų valymo ir kitas funkcijas, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomos (duomenys neskelbtini) savivaldybei pavestos funkcijos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, būdamas Bendrovės vadovu ir vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, organizuodamas Bendrovės veiklą, jai vadovaudamas, veikdamas Bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudarydamas sandorius, privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, Bendrovės valdybos sprendimais ir generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais, siekdamas turtinės asmeninės naudos sau, pasinaudojo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) sudarytų sutarčių pagrindu susiformavusiu santykiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriumi A. T.. 2017 metais nuo sausio mėn. iki balandžio 12 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, tiesioginių susitikimų ir 2017-03-22, 2017-04-02 telefoninių pokalbių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. T. metu, susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais, 7 500 Eur vertės kyšį, kurį sudaro nuolaida nuo traktoriaus „KIOTI CK4010“ (g/n (duomenys neskelbtini)) vertės, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir perregistruojant šį traktorių D. T. vardu. Vykdant tolesnį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „KIOTI CK4010“ (g/n (duomenys neskelbtini)), kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojas D. P., nesuvokiantis apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. D. T. pristatė į jo nurodytą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. T. giminaičiams – sūnui V. T. ir motinai O. T., ir kuriame yra laikoma žemės ūkio technika, kuria D. T. naudojasi. D. T. 7 500 Eur vertės kyšį iš A. T., veikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais priėmė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamų vykdyti dviejų viešųjų pirkimų įsigyjant tris traktorius su valymo įranga, techninės specifikacijos būtų parengtos ir pritaikytos taip, kad jas atitiktų konkrečios prekės (traktoriai), atitinkamai teikiant pirmenybę konkrečiam tiekėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent už tai, kad jis (D. T.), kaip perkančiosios organizacijos vadovas, asmeniškai ar vykdant jo pavedimus, kiti jam pavaldūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos nariai bei su tuo susiję darbuotojai veiktų taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane numatytų įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų tikslų įsigyti reikalingas prekes kuo mažesne kaina racionaliai panaudojant pirkimams numatytas lėšas bei 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, draudžiančių perkančiajai organizacijai planuojant pirkimus ir jiems rengiantis siekti išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, būtų proteguojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas tokiu būdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinamų įsigyti traktorių su komplektuojančiais įrenginiais viešųjų pirkimų metu ruošiamų techninių specifikacijų reikalavimai būtų pritaikyti išskirtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujamų traktorių „KIOTI“ ir jų įrangos techninėms charakteristikoms, bet kokiu kitu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais šiai bendrovei, nepaisant kitų bendrovių teisės į sąžiningą konkurenciją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose traktoriams, jų komplektuojančioms detalėms, įrangai, techniniam aptarnavimui įsigyti. Tokiais veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

A. T. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėju, direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, pasinaudodamas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių pagrindu susiformavusiu santykiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos generaliniu direktoriumi D. T., 2017 metais nuo sausio mėn. iki balandžio 12 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, tiesioginių susitikimų ir 2017-03-22, 2017-04-02 telefoninių pokalbių su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi D. T. metu, susitarė duoti D. T. 7 500 Eur vertės kyšį, kurį sudaro nuolaida nuo traktoriaus „KIOTI CK4010“ (g/n (duomenys neskelbtini)) vertės, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir perregistruojant šį traktorių D. T. vardu. Vykdant tolesnį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)), kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojas D. P., nesuvokiantis apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. D. T. pristatė į jo nurodytą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. T. giminaičiams – sūnui V. T. ir motinai O. T., ir kuriame yra laikoma žemės ūkio technika, kuria D. T. naudojasi. A. T. davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui D. T., 7 500 Eur vertės kyšį. Kyšį davė siekdamas neteisėto valstybės tarnautojui prilyginto asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. T., veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad pastarasis, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, asmeniškai ar vykdant jo pavedimus kiti jam pavaldūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos nariai bei su tuo susiję kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veiktų taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane numatytus įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų tikslų įsigyti reikalingas prekes kuo mažesne kaina, racionaliai panaudojant pirkimams numatytas lėšas, bei 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, draudžiančių perkančiajai organizacijai planuojant pirkimus ir jiems rengiantis siekti išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, būtų proteguojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas tokiu būdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinamų įsigyti traktorių su komplektuojančiais įrenginiais viešųjų pirkimų metu ruošiamų techninių specifikacijų reikalavimai būtų pritaikyti išskirtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujamų traktorių KIOTI ir jų įrangos techninėms charakteristikoms, bet kokiu kitu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais šiai bendrovei, nepaisant kitų bendrovių teisės į sąžiningą konkurenciją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose traktoriams, jų komplektuojančioms detalėms, įrangai, techniniam aptarnavimui įsigyti. Tokiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai ir interesais nuo 1995 m. vasario 17 d. būdamas steigėju, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, eidamas šias vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė A. T.. Jis (A. T.) 2017 metais nuo sausio mėn. iki balandžio 12 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, tiesioginių susitikimų ir 2017-03-22, 2017-04-02 telefoninių pokalbių su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi D. T. metu, dėl einamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, susitarė duoti D. T. 7 500 Eur vertės kyšį, kurį sudaro nuolaida nuo traktoriaus „KIOTI CK4010“ (g/n (duomenys neskelbtini)) vertės, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir perregistruojant šį traktorių D. T. vardu. Vykdant tolesnį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „KIOTI CK4010“ (g/n (duomenys neskelbtini)), kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojas D. P., nesuvokiantis apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. D. T. pristatė į jo nurodytą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. T. giminaičiams – sūnui V. T. ir motinai O. T., ir kuriame yra laikoma žemės ūkio technika, kuria D. T. naudojasi. A. T. davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui D. T. 7 500 Eur vertės kyšį. Kyšis duotas siekiant neteisėto valstybės tarnautojui prilyginto asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. T., veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad pastarasis, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, asmeniškai ar vykdant jo pavedimus kiti jam pavaldūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos nariai bei su tuo susiję kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veiktų taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane numatytus įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų tikslų įsigyti reikalingas prekes kuo mažesne kaina, racionaliai panaudojant pirkimams numatytas lėšas, bei 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, draudžiančių perkančiajai organizacijai planuojant pirkimus ir jiems rengiantis siekti išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, būtų proteguojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas tokiu būdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinamų įsigyti trijų traktorių su komplektuojančiais įrenginiais viešųjų pirkimų metu ruošiamų techninių specifikacijų reikalavimai būtų pritaikyti išskirtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujamų traktorių „KIOTI“ ir jų įrangos techninėms charakteristikoms, bet kokiu kitu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais šiai bendrovei, nepaisant kitų bendrovių teisės į sąžiningą konkurenciją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose traktoriams, jų komplektuojančioms detalėms, įrangai, techniniam aptarnavimui įsigyti. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T., veikusio jo atstovaujamo ir kontroliuojamo juridinio asmens naudai ir interesais, nusikalstami veiksmai buvo realiai naudingi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ konkurencingumui, suteikė įmonei neteisėtą pranašumą prieš kitas įmones, konkuruojant minėtuose 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešuosiuose pirkimuose, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, neteisėtai laimėjus minėtus pirkimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama generalinio direktoriaus D. T., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. atliktų nusikalstamų veiksmų, turėjusio asmeninį interesą šių konkrečių viešųjų pirkimų atžvilgiu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. T., pasirašė dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos perspektyvai realiai naudingas traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. 2017-09-19 traktoriaus su valymo peiliu, šluota pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl KIOTI CK2810 traktoriaus su valymo peiliu, šluota pirkimo, kurių vertė yra 23 360,00 Eur be PVM, ir 2017-09-19 traktorių su valymo peiliais ir šluotomis pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų KIOTI PX9020 traktorių su valymo peiliais pirkimo, kurių vertė yra 89 960,00 Eur be PVM, už kuriuos apmokėjimai buvo atlikti tiesiogiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurioje esančios lėšos naudojamos bendrovės ūkinėje veikloje bei jomis palaikoma bendrovės finansinė apyvarta. Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

-       D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

-       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. T. į šią bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (dvi paras).

-       Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. T. atidėti trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

-       Vadovaujantis BK 682 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, D. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse penkeriems metams atėmimą. 

-       Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš D. T. konfiskuoti kyšio (traktoriaus „KIOTI CK4010“) dalyko vertę atitinkančią pinigų sumą - 14 525,54 Eur.

-       A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 700 MGL (26 362 Eur) dydžio baudą.

-       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. T. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (dvi paras), vieną dieną (parą) prilyginant dviem MGL, ir galutinę bausmę A. T. paskirti 696 MGL (26 211,36 Eur) dydžio baudą.

-       UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnį 3 dalį, nekeičiant šiam juridiniam asmeniui Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės 2500 MGL (94 150 Eur) dydžio baudos.

-       Vadovaujantis BK 230 straipsnio 5 dalimi, BK 72 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nusikalstamų veikų gautą turtinę naudą (pelną) – 15 146,21 Eur.

-       Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

1.1.                      Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iniciatyva atliktas nuteistųjų D. T., A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamuoju aktu inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į lengvesnes nusikalstamas veikas (iš BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai iš BK 227 straipsnio 3 dalies į BK 227 straipsnio 2 dalį), nepaisant to, kad apie tai proceso dalyviai iš anksto ir tinkamai įspėti, buvo galimai nulemtas klaidingų išvadų, padarytų vertinant surinktų įrodymų, susijusių su kyšio dalyku ir jo verte, turinį, pernelyg sureikšminus nuteistojo A. T. parodymus šiuo klausimu ir nepagrįstai nuvertinus kitų su kyšio dalyku susijusių objektyvių duomenų, kurie buvo reikšmingi nustatinėjant tikruosius asmenų ketinimus dėl kyšio vertės, įrodomąją vertę. Šie pažeidimai, prokuroro nuomone, lėmė neteisingą reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą - kyšio dalyku pirmosios instancijos eismas nepagrįstai pripažino ne patį traktorių ir su jo naudojimu susijusias nemokamai suteiktas paslaugas, viršijantį 250 MGL vertę, bet tik tariamą tokio traktoriaus 7 500 Eur nuolaidą. Tai savaime lėmė netinkamą BK 72 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies nuostatų taikymą, nes iš D. T., kaip nusikalstamos veikos rezultatas (kyšio dalykas), konfiskuota minimo traktoriaus nuolaida, o ne patį traktorių su jo naudojimo išlaidomis atitinkanti pinigų suma. Prokuroro nuomone, visetas surinktų įrodymų, vertinant tiek juos pavieniui, tiek visumoje, sudaro įrodymų grandinę, leidžiančią daryti kitokią nei padarė pirmosios instancijos teismas išvadą, o būtent tai, kad A. T. ir jo vadovaujamas bei atstovaujamas juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ su D. T. susitarė duoti ir davė šiam valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui kyšį traktoriumi, kurio vertė viršija 250 MGL vertę, todėl visų nuteistųjų veiksmai, kaip tai ir buvo inkriminuota kaltinamajame akte, buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (D. T. atžvilgiu) ir atitinkamai pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu). Be to, prokuroro nuomone, net ir nepasitvirtinus nurodytam vertinimui dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, ir, atitinkamai, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas D. T. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltais pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir kartu nepaskirdamas valstybės kaltintojo baigiamojoje kalboje prašytų baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo nuteistajam D. T. teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse, nekonfiskuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš BK 227 straipsnyje padarytos nusikalstamos veikos gautos turtinės naudos (neskaidriai laimėjus konkursus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavus traktorius gauto pelno), atsiradusios duodant kyšį dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, netinkamai vadovavosi arba nesivadovavo BK 682 straipsniu, 230 straipsnio 5 dalimi (2016 m. lapkričio 10 įstatymo Nr. XII-2780 redakcija), BK 72 straipsnio 3 dalies, 5 dalies nuostatomis ir taip nevisapusiškai užtikrino ir iki galo neįgyvendino bausmės paskirties ir tikslų.

1.2.                      Prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog A. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, o taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvaujant apklausose jo pasirinktam gynėjui, be kita ko buvo parodęs, jog kyšio dalyką sudarė 7 500 Eur traktoriaus vertės nuolaida. Taip pat prokuroras sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kyšiu buvo siekiama neteisėto D. T. veikimo vykdant įgaliojimus - tai yra už lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų aktyvų nesilaikymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamuose trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosiuose pirkimuose, protegavimą. Tačiau tinkamai kvalifikuojant veikas pagal BK 227 straipsnį ar 225 straipsnį, svarbu patikimai atskleisti ne tik kyšį duodančio ir priimančio asmens (asmenų) siekius, bet ir teisingai nustatyti sutariamo - duodamo/priimamo kyšio dalyką ir jo vertę. Konkrečioje situacijoje svarbu tinkamai įvertinti, ar kyšis buvo duotas traktoriumi neatlygintinai, kaip visa jo rinkos vertė, ar, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, tik traktoriaus nuolaidos forma, kurią sudarė 7 500 Eur ir kuri, anot pirmosios instancijos teismo, būtų paaiškėjusi tik ateityje sudarant pirkimo - pardavimo sutartį. Šiuo aspektu vertinant kyšio dalyką, pirmosios instancijos teismas pasirėmė išimtinai tik nuteistojo A. T. parodymais, kurie yra tik vienas iš įrodinėjimo šaltinių, bet negretino šio nuteistojo parodymų su visetu iš skirtingų įrodinėjimo šaltinių gautų duomenų (įrodymų).

1.3.                      Prokuroras apeliaciniame skunde, pacitavęs nuteistųjų A. T. ir D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, nurodo, kad iš viseto baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. T. pateikto D. T. į ūkį traktoriaus vertę su 7 500 Eur nuolaida, kaip kyšį, užsimenama (parodoma) tik A. T. parodymuose, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo iki pat galo nuoseklūs ir jų nepagrindžia jokie iš kitų šaltinių gauti duomenys (įrodymai), nors D. T. ir A. T. tarpusavio pokalbiai ir susitikimai buvo kontroliuojami pakankamai ilgą laikotarpį. Suprantama, kad galbūt ne visus D. T. ir A. T. pokalbius techninėmis priemonėmis pavyko užfiksuoti, tačiau paties A. T. parodymai šiuo atžvilgiu gana deklaratyvūs - nėra žinoma nei kada, nei kur jis taip susitarė su D. T., ar tai išreikšta aiškiai ir suprantamai D. T., kuris apskritai šią aplinkybę apie tokį susitarimą viso proceso metu neigė. Tokioje situacijoje, sprendžiant apie susitartą ir perduotą kyšį ir jo formą bei vertę, svarbu tinkamai įvertinti ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. kaltininkų atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Tam reikalinga įvertinti visetą šiuo ginčijamu klausimu susijusių duomenų ir tik tada vertinti, ar bendra nustatyta situacija tokių A. T. parodymų nepaneigia, ar jie logiški ir ar juos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytomis priemonėmis (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

1.4.                      Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos į bylą dokumentacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 6 d. įsigijo 2 traktorius KIOTI CK4010 (be kabinos ir be ratų). Vienas iš jų (KIOTI CK4010H-EU, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal nustatytas aplinkybes, kurios nebuvo ginčytos, perduotas D. T.. Iki 2016 m. rugsėjo 23 d. traktorius KIOTI CK4010H-EU (gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas kaip prekė. 2016 m. rugsėjo 23 d. įformintas materialinių vertybių nurašymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo traktorius KIOTI CK4010H-EU (gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sukomplektuotas, fiksuota jo vertė - 14 235,03 Eur. 2016 m. rugsėjo 23 d. įformintas IT priėmimo į eksploataciją aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komisijos nariai, paskirti 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-08 - direktorius A. T., vadybininkas D. P. ir vyr. buhalterė J. T., patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. įgytas traktorius KIOTI CK4010H-EU, kurio vertė 14 235,03 Eur, perduotas naudoti ūkinėje bendrovės veikloje. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šis traktorius kartu su kitais buvo gabenamas į parodą „Ką pasėsi 2017...“, tačiau 2017 m. balandžio 1 d. krovinio važtaraštyje (duomenys neskelbtini) įformintas krovinio, įskaitant ir traktoriaus KIOTI CK4010 su kabina, 1 vnt., krovinio svoris 1950 kg, gabenimas iš parodos „Ką pasėsi 2017...“ į bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. 1. 148–158).

1.5.                      Prokuroro teigimu, vertinant 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu, iš buhalterės A. S. darbo kompiuterio į Specialiųjų tyrimų tarnybos išorinį atminties standųjį diską nukopijuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių kelionės važtaraščius už 2016 m., 2017 m., 2018 m., galima teigti, kad 2017 m. kovo 27 d. traktoriai KIOTI CK4010 su frontaliniu krautuvu ir žoliapjove Koala ir KIOTI CK4010 su kabina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, Meistrų (duomenys neskelbtini), pristatyti į parodą „Ką pasėsi 2017...“, LŽŪU, Kaunas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 27 d. krovinio važtaraščiai (duomenys neskelbtini)). 2017 m. balandžio 1 d. traktorius KIOTI CK4010 su kabina iš parodos „Ką pasėsi 2017...“, adresas LŽŪU, Kaunas, pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 1 d. krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini)). 2017 m. balandžio 2 d. traktorius KIOTI CK4010 komp. su frontaliniu krautuvu ir žoliapjove Koala 1600 iš parodos ,,Ką pasėsi 2017...“, LŽŪU, Kaunas, pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 2 d. krovinio važtaraštis (duomenys neskelbtini)) (t. 6, b. 1. 134–151). Apibendrinant nurodytus duomenis yra pagrindas išvadai, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraščius, rastus buhalterės kompiuteryje, traktorius KIOTI CK4010 iš parodos 2017 m. balandžio 1 d. turėjo būti nuvežtas atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kiti į parodą pristatyti traktoriai turėjo būti išgabenti tik kitą, t. y. 2017 m. balandžio 2 d. Dokumentų, kad traktorius KIOTI CK4010 2017 m. balandžio  12 d. būtų transportuotas (nuvežtas) į D. T. ūkį (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nėra. Prokuroras pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, net ir perdavus traktorių D. T. naudojimui pagal paskirtį jo asmeniniame ūkyje, toliau buvo fiksuojama jo eksploatacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ir traktoriaus nusidėvėjimas. Už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. traktoriui KIOTI CK4010 buhalteriškai paskaičiuotas iš viso 5 456,75 Eur nusidėvėjimas (237,25 Eur per mėnesį).

1.6.                      2018 m. rugsėjo 4 d. apžiūros metu apžiūrėjus ratinį traktorių KIOTI CK4010 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), rastą 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos, atliktos D. T. gyvenamojoje vietoje, priklausiniuose ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), metu, užfiksuotas jo numeris, kiti duomenys, taip pat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Užfiksuotos išdirbtos motovalandos - 27,0. Prie šio traktoriaus užfiksuotas prikabintas žemės ūkio padargas, skirtas apkaupimui, ant kurio matyti prilipusių žemių (t. 6, b. 1. 70–82). Prokuroro vertinimu, viena vertus, šie duomenys rodo, kad traktorius pas D. T. ūkyje, taip ir neįforminus jokio sandorio ar kitokių informatyvių dokumentų, buvo naudojamas nuo 2017 m. balandžio 12 d. Kita vertus, traktorius buvo naudojamas neintensyviai, ką rodo apžiūros metu nustatytos 27 naudojimo motovalandos. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie traktoriaus naudojimą D. T. ūkyje yra prieštaringi. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis iki traktoriaus pristatymo į D. T. ūkį, šis 2016 m. spalio - gruodžio mėnesiais dirbo 8 motovalandas, 2017 m. sausio mėnesį dirbo 5 motovalandas, 2017 m. vasario mėnesį dirbo 3 motovalandas, 2017 m. kovo mėnesį dirbo 18 motovalandų, taigi, viso 34 valandas, nors apžiūrimas D. T. ūkyje 2018 m. rugsėjo 4 d. traktorius pagal spidometro duomenis buvo dirbęs tik 27 motovalandas. Bet kokiu atveju, prokuroro vertinimu, toks motovalandų skirtumas, kurios atspindi traktoriaus realų naudojimą, buvo labai neženklus, neturintis įtakos jo vertei. Kad D. T. ūkyje traktorius buvo naudojamas pagal paskirtį, atspindi ir tai, jog buvo sudaužytas ir keičiamas jo galinis stiklas, jis buvo draudžiamas, registruojamas, išduodami valstybiniai numeriai. To neginčija ir nuteistieji.

1.7.                      Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos protokole ir 2019 m. vasario 25 d. apžiūros protokole užfiksuotų paimtų daiktų matyti, kad traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus KIOTI CK4010 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (transporto priemonė - KIOTI CK4010, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), galiojimo laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., draudimo įmoka - 38,95 Eur; ratinio traktoriaus KIOTI CK40K raktai, 2 vnt. rasti ir paimti gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tai, prokuroro teigimu, taip pat patvirtina, kad traktoriumi D. T. galėjo naudotis savo nuožiūra.

1.8.                      Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo Nr. 1-91-383/2020 į prokuroro 2020 m. birželio 3 d. paklausimą matyti, kad 2017 m. balandžio 12 d. (traktoriaus perdavimo D. T. metu) traktoriaus KIOTI CK 4010 buhalterinė vertė buvo 12 574,28 Eur. 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose metu, dokumentų, susijusių su traktoriaus KIOTI CK4010 (valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimu ar perleidimu naudotis kitiems asmenims nerasta, nepateikta.

1.9.                      D. T. 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ (reg. Nr. 5-07-484) pateikė 2017 m. balandžio 2 d. perdavimo - priėmimo aktą, kuriame numatyta, kad šiuo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) perdavė, o D. T. (pirkėjas) pagal šį aktą priėmė naują ir nenaudotą prekę traktorių KIOTI CK4010 (H) (g/n (duomenys neskelbtini)). Dokumentas pasirašytas D. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko R. T.. Tuo tarpu dėl ratinio traktoriaus KIOTI CK4010 (tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimo sutarties nurodė, kad šiuo metu šios sutarties negali pateikti, nes jos neturi. Taigi, iš šio akto galima suprasti, kad pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. T., kaip ir D. T., sprendė, kad prekė nenaudota ir nauja.

1.10.                      UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. OV-149 „Dėl pirkinių plano 2017 metams patvirtinimo“ patvirtintame 2017 biudžetiniais metais numatomų pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms reikalingų prekių, paslaugų ir darbų plane numatyta įsigyti 2 traktorius su sniego valymo peiliu ir šluota (100 AG) bei 1 traktorių su sniego valymo peiliu ir šluota (iki 50 AG). Netrukus po paviešintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamų įsigijimų, jau 2017 m. kovo 10 d. apie 09.48 val. telefoninio pokalbio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. metu, asmenys susitarė susitikti Vilniuje. 2017 m. kovo 10 d. apie 11.56 val. telefoninio pokalbio metu D. T. pasakė A. T., kad netrukus atvyks į sutartą vietą. Netrukus po susitikimo Vilniuje, kurio A. T. ir D. T. įvykus neneigia, 2017 m. kovo 14 d. 12.50 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. P. el. pašto į A. T. el. paštą ir R. T. el. paštą išsiųstas el. laiškas, kuriame pateikiama CVP IS publikuojama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamus pirkimus, įskaitant 2 traktorius su sniego valymo peiliais ir šluotomis (100 AG) ir 1 traktorių su sniego valymo peiliu ir šluota (iki 50 AG).

1.11.                      2017 m. kovo 14 d. apie 14.46 val., 2017 m. kovo 17 d. apie 17.04 val., 2017 m. kovo 20 d. apie 10.43 val., 2017 m. kovo 20 d. apie 15.59 val. telefoninių pokalbių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. metu, asmenys susitaria susitikti Kaune. Taip pat užfiksuota, kad 2017 m. kovo 22 d. apie 12.19 val. telefoninio pokalbio metu minėti asmenys kalbasi apie ratinio traktoriaus su kabina ir pašildymu kainą - 15 250 Eur. A. T. nurodo, kad galima iš Europos atvežti ratinį traktorių ir be kabinos. Taip pat asmenys svarsto, kad minimas ratinis traktorius su kabina ir pašildymu dalyvautų parodoje „Ką pasėsi...2017“ kaip ekspozicinis, o po parodos būtų perduotas D. T.. Taip pat užfiksuota, kad 2017 m. kovo 22 d. apie 15.58 val. telefoninio pokalbio metu A. T. su D. T. kalbasi apie ratinį traktorių, kurio modelio raidės yra CK, o skaičiai 40 - CK40, taip pat dar kartą aptaria minimo ratinio traktoriaus kainą, jo techninius parametrus. Pokalbio pabaigoje D. T. išreiškia savo valią, kad šis ratinis traktorius jam yra tinkamas, susitaria su A. T., kad ratinis traktorius iš (duomenys neskelbtini), t. y. D. T.. Taip pat užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 2 d. apie 10.19 val. telefoninio pokalbio metu asmenys susitaria, kad po parodos „Ką pasėsi...2017“ ratinis traktorius bus atvežtas D. T. į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 2 d. apie 12.36 val. telefoninio pokalbio tarp D. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko D. P. metu D. P. teiraujasi, ar gali ratinį traktorių pasilikti (duomenys neskelbtini) esančioje saugomoje aikštelėje, o po to atvežti tiesiai į (duomenys neskelbtini) ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmenys susitaria, kad artimiausiu metu D. P. pristatys apkalbamą ratinį traktorių į (duomenys neskelbtini).

1.12.                      2017 m. balandžio 12 d. apie 14.47 val. telefoninio pokalbio tarp D. T. ir D. P. metu asmenys susitaria, kad D. P. ratinį traktorių į D. T. ūkį atveš 2017 m. balandžio 12 d. 2017 m. balandžio 26 d. apie 09.06 val. telefoninio pokalbio metu D. T. su A. T. planuoja susitikti parodoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri vyko (duomenys neskelbtini) parodų teritorijoje. Taip pat kalbasi apie perdavimo aktą, t. y. kad perdavimo aktą D. T. tikėtinai perduos R. (galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas R. T.). 2017 m. gegužės 29 d. apie 09.47 val. telefoninio pokalbio metu D. T. teiraujasi A. T. apie įgyto ratinio traktoriaus dokumentus („technikutę“), kurių trūksta tam, kad galėtų traktorių eksploatuoti. Be to, D. T. domisi įgytam ratiniam traktoriui tinkamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ žoliapjovėmis. Tai, kad traktorius buvo pristatytas 2017 m. balandžio 12 d. į D. T. ūkį, patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas D. P..

1.13.                      Po UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykusių viešųjų pirkimų, 2017 m. lapkričio 10 d. apie 12.05 val. D. T. darbo kabinete vykusio pokalbio metu A. T. perdavė D. T. įgyto ratinio traktoriaus valstybinius registracijos numerius bei dokumentus, nurodydamas, kad ratinis traktorius kasko draudimu nebuvo apdraustas, tačiau, esant poreikiui, galima apdrausti. D. T. nurodė, kad to daryti nereikia, taip pat pasiteiravo apie ratinio traktoriaus perregistravimą. A. T. nurodė dar truputėlį luktelėti. Taip pat D. T. pasiteiravo apie A. T. žadėtus ratinio traktoriaus galinius žibintus. A. T. pasižymėjo apie galinius žibintus užrašų knygelėje, pasiteiravo, ar dar nėra poreikio atlikti techninį aptarnavimą. D. T. nurodė, kad dar nereikia. Taip pat pokalbio metu A. T. padavė D. T. lapelį, rašymo priemonę ir paprašė užrašyti atsakymą į vieną klausimą. D. T. nieko neparašęs grąžino lapelį. A. T. nurodė, kad nežino, kiek čia turi būti parašyta, ir paduoda tą patį lapelį D. T.. D. T. nurodo, kad eis pasivaikščioti ir nieko neparašęs grąžina lapelį A. T. (t. 2, b. 1. 53–55). Prokuroro nuomone, sugretinus visą įvykių eigą visumoje, ne tik paminėto pokalbio turinį, galima spręsti, kad šio susitikimo metu A. T. konspiruotai bandė sužinoti D. T. poziciją dėl perduoto D. T. traktoriaus galutinės vertės (nepagrįstos nuolaidos), tačiau pastarasis, būdamas atsargiu, saugodamasis galimo tokio susitarimo fiksacijos, elgdamasis konspiruotai, pataria išeiti kitur. Šio pokalbio turinį skundžiamame nuosprendyje analogiškai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Galutinis nuteistųjų tarpusavio susitarimas, kaip teisiškai pasielgti su traktoriaus perleidimu ir kaip jį įforminti, jei toks apskritai buvo, taip ir nėra techninėmis priemonėmis užfiksuotas.

1.14.                      Skundžiamame nuosprendyje pateikta užfiksuotų pokalbių ir veiksmų tarp nuteistųjų A. T. ir D. T. turinio chronologija, prokuroro nuomone, pagrindžia, kad nuo pirminės traktoriaus apžiūros (duomenys neskelbtini), bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tarp D. T. ir A. T. greta su traktoriaus perdavimu buvo sprendžiamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamų įsigijimų klausimas. Tuoj po susitikimo ir traktoriaus apžiūros Vilniuje, A. T. buvo išsiųstas 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų planas su ketinama įsigyti technika, įskaitant traktorius. Užfiksuotų gausių ir intensyvių D. T. ir A. T. pokalbių metu dar iki traktoriaus pristatymo į D. T. ūkį matyti, kad aptariamos traktoriaus KIOTI CK4010 techninės charakteristikos, komplektacija, t. y. su kabina jo aiškia kaina 15 250 Eur. D. T. gausiuose per ilgą laikotarpį fiksuotuose pokalbiuose su A. T. nė karto neužsimena ir nesitaria, kad traktorių naudos tik laikinai, kad reikia surašyti kokį nors dokumentą dėl reklamos, ar terminuotos panaudos, ar nuomos. Priešingai, iš užfiksuotų nuteistųjų tarpusavio pokalbių aiškiai matyti, kad D. T. eksploatacijai daržininkystėje ketino įsigyti, rinkosi ir sąmoningai įsigijimui pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorių KIOTI CK4010 ir žinojo jo naujo įsigijimo kainą - 15 250 Eur. Vėliau teiravosi ir dėl galimų padargų šiam traktoriui pritaikymo. Kaltinime yra įvertintas ir šio traktoriaus neženklus nusidėvėjimas - 27 motovalandos jo įsigijimo metu, D. T. galvojo, kad šis traktorius naujas, ką patvirtina ir 2017 m. balandžio 12 d. perdavimo - priėmimo aktas, kurį jis ir R. T. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas) pasirašė, o D. T. jį pasirašytą pateikė teisėsaugai. Šio dokumento UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, darant kratas, nerasta, nes šis dokumentas sąmoningai nėra paliktas. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje apskaitoje nurodyta, kad traktorius naudojamas šios bendrovės reikmėms ir skaičiuotas jo nusidėvėjimas, tačiau 2017 m. balandžio 12 d. data jo vertė, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, buvo ne mažesnė nei 14 235,03 Eur, kas viršija 250 MGL sumą. Prokuroro teigimu, A. T. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, kad traktoriaus reali vertė buvo mažesnė, nes jis buvo eksploatuotas, o jis tik „blefavo“ dėl padarytinos už šį traktorių D. T. nuolaidos, savaime nėra įtikinamos. Tai, kad traktorius buvo įformintas kaip eksploatuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, savaime nesuponuoja išvados, kad jo įforminimo nebuvo galima pakeisti į einamos prekės statusą ir parduoti privatiems įgijėjams, ir kad dėl to jo ne didesnio nei 27 motovalandų panaudojimas sąlygojo kainos tokį automatišką vertės sumažėjimą. A. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2016 - 2017 metais pardavė 6 tokio pat modelio traktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme į prokuroro paklausimus visų parduotų analogiško modelio traktorių kainos ženkliai viršija net ir 15 250 Eur sumą ir į šias kainas (vertes) yra dar neįskaičiuojant PVM, kuris galutiniam vartotojui parduodant juridinio asmens prekę visada įskaičiuojamas.

1.15.                      Papirkimas - kyšininkavimas, kaip nusikaltimai, laikomi padarytais, kai kyšis perduodamas, nesvarbu ar prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą, ar po jų. Šiuo konkrečiu atveju, perduotas traktorius nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo laikomas ir naudojamas D. T. asmeninėms reikmėms ir pastarojo nuožiūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje šis traktorius buvo apskaitytas, kad yra įmonėje ir naudojamas jos reikmėms, skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tačiau prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kyšio dalyku, išreikštu kaltinime fiksuota jo verte, šis traktorius būtų tapęs tik tuo atveju, jei būtų registruotas D. T. vardu, įforminant pirkimo - pardavimo sutartį, ir kai tokia jo vertė pardavimo metu būtų fiksuota atitinkamuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose. Vien traktoriaus nuosavybės teisės išviešinimas viešajame registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gaunant žemės ūkio technikos valstybinius registracijos numerius, prokuroro nuomone, taip pat nesudaro savarankiško pagrindo teigti, kad toks registruojamas civilinių santykių objektas kyšiu būtų privalomai laikomas tik tada, kai nuosavybės teisės į jį būtų oficialiai įformintos ilgalaikio faktinio valdytojo ir naudotojo D. T. vardu.

1.16.                      Prokuroras pažymi, kad susidariusioje situacijoje nustatant kyšio dalyką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per vienerių metų ir beveik penkių mėnesių nepertraukiamą D. T. traktoriaus valdymo ir naudojimo asmeninėms reikmėms laikotarpį, A. T. ir D. T. turėjo realią galimybę įforminti traktoriaus pirkimo - pardavimo ar kitokį sandorį, ar A. T. pareikalavęs grąžinti, atitinkamai D. T. grąžinęs traktorių teisėtam valdytojui. Tokiems sandoriams sudaryti jokių kliūčių nebuvo. Nežiūrint to, objektyvūs nuteistųjų veiksmai ir intensyvios pastangos juos atliekant - traktorius buvo apdraustas, keičiamas stiklas, išduoti numeriai, užregistruotas viešame registre, ieškoma padargų, tinkamų šiam traktoriui, prokuroro nuomone, rodo, kad traktorių D. T. siekė įsigyti pastoviam valdymui, naudojimui pagal paskirtį - naudojimui smulkiuose D. T. priklausančio žemės ūkio darbuose. Sprendžiant iš to, kad iki 2018 m. rugsėjo 4 d., po dviejų žemės ūkio darbų pavasario sezonų, dviejų vasaros sezonų ir vieno rudens sezono, D. T. taip ir neišreiškė noro grąžinti, o A. T. priimti traktoriaus atgal, ir atsižvelgiant į tai, kad D. T. nesiskundė traktoriaus nekokybiškumu, o, priešingai, reiškė norą perregistravimui savo vardu, teiravosi dėl šiam traktoriui galimų padargų įsigijimo, prokuroro vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad perleisto traktoriaus nuosavybės teisiniai santykiai faktiškai transformavosi į viso turto neatlygintinį valdymą ir naudojimą, kaip faktinę asmeninę D. T. nuosavybę. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad pagal savo pobūdį tokio registruojamo kilnojamojo daikto kaip traktoriaus nuosavybės teisių perregistravimas (pirkimo - pardavimo ar kitokio sandorio įforminimas) D. T. ar kito su juo susijusio asmens vardu, netrukdė jį D. T. naudoti pagal tiesioginę šio daikto paskirtį. Prokuroro vertinimu, galima daryti išvadą, kad tokie santykiai (įskaitant traktoriaus KIOTI CK4010 remontavimą ir priežiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastangomis) turėjo tendenciją tęstis neribotą laiką iki pat traktoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje apskaitoje formalaus nurašymo (traktorius kas mėnesį buhalteriškai nusidėvėdavo 237,25 Eur), kaip buhalteriškai visiškai nusidėvėjusio turto, t. y. taip ir neįforminus jokio jo perleidimo D. T. sandorio, tačiau nuolat teikiant nemokamas paslaugas, susijusias su traktoriaus KIOTI CK4010 remontu ir priežiūra.

1.17.                      Prokurorui neįtikinamai ir perdėtai atrodo skundžiamame nuosprendyje akcentuotas pirmosios instancijos teismo pastebėjimas (priekaištas) ikiteisminio tyrimo institucijai dėl nesavalaikio (skuboto) aktyvių ikiteisminio tyrimo veiksmų, susijusių su traktoriaus paėmimu, nesulaukus pirmosios instancijos teismo numanomo ateityje sudarysimo sandorio, atlikimas. Prokuroras pažymi, kad situacijos, kai procesinių prievartos priemonių taikymo tęsimas užtrunka, tik tikintis, kad asmuo galbūt padarys tik numanomus, tačiau faktinėmis aplinkybėmis nepagristus veiksmus, gali būti pripažintos neproporcingomis, juolab, kad konkrečioje situacijoje ne viešo pobūdžio priemonių taikymas ir taip nebuvo trumpas.

1.18.                      Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo įvertintas, kaip patikimas išvadoms daryti nuteistojo A. T. paaiškinimas dėl to, kad kyšis D. T. buvo duodamas 7 500 Eur nuolaidos forma, viena vertus, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų, kad įrodymais gali būti pripažįstami duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o, kita vertus, tokių šio nuteistojo paaiškinimų, kurie pagal savo pobūdį nors ir yra savarankiškas įrodinėjimo šaltinis, vis tik nepatvirtina iš objektyvių šaltinių gauti duomenys ir tokie paaiškinimai prieštarauja šioje baudžiamojoje byloje atliktiems nuteistųjų objektyviems veiksmams. Šioje konkrečioje situacijoje, vertinant susitarto/duoto kyšio dalyką, jo formą ir vertę, pakanka daryti kategorišką išvadą, kad A. T. valstybės tarnautojui kaltinime nurodytomis aplinkybėmis susitarė duoti ir davė kyšį traktoriumi, kurio vertė viršija 250 MGL vertę. Taigi, prokuroro vertinimu, nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 225 straipsnio 3 dalies, 227 straipsnio 3 dalies požymiai ir nuteistųjų kaltė padarius būtent šias nusikalstamas veikas, kas ir buvo inkriminuota nuteistiesiems pateiktuose kaltinimuose. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino nuteistiesiems kaltinimu inkriminuotas aplinkybes, susijusias su traktoriaus draudimu, techniniu aptarnavimu, stiklo keitimu. Tokiu atveju, jei būtų nuspręsta prokuroro argumentus dėl traktoriaus, kaip kyšio objekto davimo - priėmimo visa jo kaltinime inkriminuota verte pripažinti pagrįstais, natūralu ir logiška, kad su traktoriaus būtinuoju aptarnavimu susijusios A. T. pavedimu D. T. nemokamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paslaugos taip pat turėtų sudaryti kyšio dalyką. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismo turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl didesnės nei skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta turto konfiskavimo iš D. T. apimties klausimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalimi iš D. T. konfiskuotina kyšio (traktoriaus Kioti 4010) ir suteiktų aptarnavimo paslaugų vertę atitinkanti pinigų suma - 14 525,54 Eur, kadangi turtas grąžintas teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra teisinio pagrindo jo paimti (traktorius pirmosios instancijos teismo sprendiniu grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“).

1.19.                      Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai vadovavosi arba apskritai nesivadovavo BK 682 straipsniu, BK 230 straipsnio 5 dalimi (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija), BK 72 straipsnio 3 dalies, 5 dalies nuostatomis ir nevisapusiškai užtikrino ir iki galo neįgyvendino bausmės paskirties ir tikslų.

1.20.                      Prokuroras pažymi, kad galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo atskiras konfiskavimui (BK 72 straipsnio 2 dalies, 3 dalies prasme) taikyti pagrindas, kuris įstatymo leidėjo iniciatyva plečiamai išaiškintas bylos situacijai aktualioje BK 230 straipsnio 5 dalies redakcijoje (galimo papirkimo metu – 2017 m. balandžio 12 d.), kuri galiojo nuo 2016 m. lapkričio 17 d. Šiame straipsnyje buvo nustatyta, kad BK 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais BK 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 200824/1 pateikė informaciją, kad vykdant dvi tą pačią dieną – 2017 m. rugsėjo 19 d. sudarytas pirkimo sutartis (dėl dviejų traktorių su šluotomis ir valymo peiliais ir vieno 28 AG traktoriaus su šluota ir valymo peiliu) pirkimą nuteistojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn gautas bendras 15 146,21 Eur (4 931,26 Eur + 10 214,95 Eur) pelnas. Šią aplinkybę įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teisme patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas R. Jurka, patvirtindamas, kad viešajame pirkime už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotus traktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pelną: 4 931 Eur ir nuo kitų dviejų traktorių 10 214 Eur (4 931+10 214, kas sudaro 15 145 Eur). Prokuroro vertinimu, byloje pakanka duomenų pripažinti, kad ši pinigų suma būtų pripažinta iš nusikalstamos veikos gautu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnu, kuris visiškai atitinka turtinės naudos (rezultato), atsiradusios dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, kriterijus, numatytus BK 230 straipsnio 5 dalyje, ir galiojusius tokios nusikalstamos veikos padarymo metu. Prokuroro nuomone, turtinė nauda, kurios ir buvo siekta, kaip ji pagrįstai nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, gauta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus (nuteistojo D. T.) papirkimo, t. y. užsitikrinant, kad pastarasis vykdydamas įgaliojimus proteguotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos nariai bei su tuo susiję kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veiktų taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane numatytų įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų tikslų įsigyti reikalingas prekes kuo mažesne kaina racionaliai panaudojant pirkimams numatytas lėšas bei 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Dėl tokių A. T. atstovavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (kurie atitinka BK 227 straipsnio 2 dalies, ar kaip skunde teigia prokuroras 227 straipsnio 3 dalies, požymius) tiesioginiame priežastiniame ryšyje kilo pasekmės, kurių siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per jam atstovaujantį ir sprendimus galintį priimti asmenį A. T., o būtent tai, kad atliktų pirkimų, kuriuose buvo ribojama kitų ūkio subjektų galimybės dalyvauti pirkime, pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos perspektyvai realiai naudingas traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitvirtinus faktinėms aplinkybėms papirkimu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (ar kaip mano prokuroras BK 227 straipsnio 3 dalies kvalifikacijai), taikant BK 72 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, BK 230 straipsnio 5 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 (nuo 2016 m. lapkričio 17 d.) redakcija) turėtų būti konfiskuota iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip neteisėtu būdu laimėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengtus pirkimus, pasiektas rezultatas - gauta turtinė nauda, atsiradusi dėl papirkto valstybės tarnautojui prilyginto asmens pageidaujamo veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent 15 146,21 Eur (4 931,26 Eur + 10 214,95 Eur) pelnas.

1.21.                      Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nors ir perkvalifikavo D. T. nusikalstamą veiką į lengvesnę - BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą, tačiau, prokuroro nuomone, dėl to baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 682 straipsnyje taikymo D. T. pagrindai net ir pagal skundžiamu nuosprendžiu teismo nustatytas aplinkybes neišnyko. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti D. T. asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Nors minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. D. T. nuteistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią padarė naudodamasis savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigomis. Dėl šios priežasties jam, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, siekiant paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją, prokuroro vertinimu, turėjo būti paskirta baigiamosiose kalbose prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 682 straipsnyje.

1.22.                      Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo, skaičiuodamas D. T. ir A. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., nurodydamas, kad jis truko tris dienas. BPK 140 straipsnis numato, kad maksimalus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos, t. y. 2 paros, o D. T. ir A. T. ir buvo laikinai sulaikyti dvi dienas, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.

Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas advokatas Vaidotas Sviderskis apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, panaikinti ir A. T. išteisinti.  

1.23.                      Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, nepakankamai įsigilinus į santykių esmę, nepagrįstai remtasi vien tik kriminalinės žvalgybos duomenimis, nevertinant liudytojų, pačių nuteistųjų parodymų, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o A. T. išteisintas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė vieną iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų - ultima ratio principą, esmingai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.

1.24.                      Nagrinėjamoje byloje teismas tarsi nustatė, kad A. T. kaltu neprisipažino, tačiau visgi perdavė D. T. kaip tikrą ar tariamą kyšį 7 500 eurų kaip nuolaidą (tikrą arba tariamą), tačiau čia, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė ir esminę klaidą - A. T. parodė, kad sutiko, jog ateityje, neapibrėžtu laiku būtų taikyta 7 500 Eur tikra ar tariama nuolaida, tačiau tiek nuolaida, tiek ir pats tikras ar tariamas kyšis perduotas nebuvo, kadangi nors traktorius KIOTI CK4010 ir buvo saugomas D. T. ūkyje, tačiau nuosavybės teise jam perrašytas taip ir niekada nebuvo. Taigi, kyšio, tikro ar tariamo perdavimas taip ir neįvyko ir net neaišku, ar būtų įvykęs, taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo dar neegzistuojančią, bet tik menamą aplinkybę. Skunde pažymima, kad nebuvo ir jokio susitarimo tiek dėl kyšio, tiek ir dėl jokių nuolaidų ar kitų palankumų D. T., ką būtų galima vertinti kaip susitarimą dėl kyšio davimo.

1.25.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad „kyšio dalyką sudarė 7 500 Eur nuolaida traktoriaus vertės sudarant pardavimo sutartį. Kriminalinės žvalgybos duomenys patvirtina, kad tarp D. T. ir A. T. buvo pokalbis dėl traktoriaus registravimo D. T. vardu, bet A. T. atsakymas buvo ,,dar neskubėti“. Taigi, minėta citata, o ir kita bylos medžiaga leidžia suprasti, kad joks susitarimas dėl kyšio ar nuolaidos padarymo aptartas nebuvo. A. T. aiškinimą, kad jis būtų taikęs 7 500 Eur nuolaidą, ką jis pripažino kaip galimą kyšį ikiteisminio tyrimo metu, gal ir būtų galima vertinti kaip nuostatą ar asmeninę poziciją dėl galimo kyšio perdavimo ateityje, bet apie tai galvojo tik vienas A. T., nei susitarimo, nei tokio supratimo iš D. T. pusės nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad „akivaizdu, kad traktorius turėjo būti registruotas D. T. vardu, įforminant pirkimo - pardavimo sutartį, ir tai, už kokią kainą parduotas traktorius, turėjo atsispindėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje“. Šiais motyvais teismas visiškai pagrįstai iš kaltinimo pašalino 7 500 Eur vertės neva tai kyšį, kuris nebuvo perduotas, tačiau nesuprantama, kodėl paliko ir įvertino likusius 7 500 Eur kaip kyšį, jei ir ši kyšio dalis ir jokia forma D. T. perduota nebuvo, o buvo tik A. T. asmeninis pasvarstymas, niekaip ir niekam neištransliuotas. Skunde pažymima, kad dėl šios dalies teismas tiesiog nieko nepasisakė. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad buvo sutarta 7 500 Eur nuolaida, tačiau šios aplinkybės niekas nepatvirtino, tame tarpe ir kriminalinės žvalgybos duomenys.

1.26.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kriminalinės žvalgybos užfiksuotais telefoniniais pokalbiais ir užfiksuotais susitikimais, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad buvo kaip nors duotas ar perduotas 7 500 Eur kyšis. Neužfiksuotas ir joks pokalbis, ar net parodymas, leidžiantis teigti, kad kyšis buvo siūlomas, žadamas ar dėl kyšio būtų kaip nors tariamasi.

1.27.                      Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neįsiklausė į A. T. parodymus, kuriuose jis aiškiai pasakė, kad jis norėjo įsiteikti A. T., kad su pastaruoju palaikytų ryšį, o taip pat kad iš pastarojo gautų dalykinę informaciją ir asmeninę neturtinę naudą, t. y. informaciją apie aktualią techniką ir jos poreikį tam, kad atitinkamai galėtų formuoti savo veiklą. Byloje buvo aiškiai pagrįsta, kodėl D. T. ūkyje buvęs traktorius negali būti laikomas nauju ir kodėl jo (nesvarbu labai mažos motoridos) negalima parduoti kaip naujo, kas reiškia, kad jo vertės netenkama dvigubai. Taigi, nagrinėjamu atveju A. T. nors ir mąstė sudaryti didelės nuolaidos menamą iliuziją D. T., tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad A. T. tai būtų kaip nors išreiškęs, o D. T. tai supratęs, o juo labiau šią nuolaidą priėmęs kaip kyšį, tuo labiau, kad traktoriaus iš esmės jis nenaudojo ir jis buvo tik saugomas D. T. ūkyje.

1.28.                      Nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnyje, padarymui būtinas elementas - kaltininkas turi siekti paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Iš bylos duomenų matosi, kad nebuvo jokio poveikio D. T., kad jis neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdant įgaliojimus. Iš visų buvusių A. T. pokalbių su A. T. matosi, kad iniciatyvą dėl traktorių įsigijimo rodė D. T.. Skunde pažymima ir tai, kad neužfiksuotas ir niekur nenustatytas joks A. T. poveikis tiek dėl pačių viešųjų pirkimų paskelbimų, tiek dėl jų eigos. Pirmosios instancijos teismą, apeliantų manymu, galėjo klaidinti tai, kad artimu metu buvo paskelbti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešieji pirkimai, tiek ir D. T. domėjosi dėl traktoriaus įsigijimo, tačiau šiuos du epizodus reikia vertinti visiškai atskirai. Skunde pažymima, kad D. T., o tiksliau jo sūnus, jau buvo įsigijęs žymiai didesnį ir brangesnį taip pat Kioti gamintojo traktorių ir šis traktorius buvo D. T. ir/ar jo sūnaus ūkyje. Tai rodo, kad pirkėjo ir pardavėjo santykis tarp nuteistųjų buvo susiklostęs gerokai anksčiau, nei prasidėjo nagrinėjami viešieji pirkimai.

1.29.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, kokias technines specifikacijas reikia nurodyti viešajame pirkime. Iš D. T. ir D. A., o taip pat ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pokalbių matosi, kad jie žinojo, kokio tipo ir pobūdžio technikos jiems reikia, tačiau nežinojo, kaip tai išreikšti nustatant technines sąlygas. Taigi, pastarieji ir paprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems atsiųstų atitinkamas technines sąlygas, kurias vėliau D. T. ir D. A. dar „patobulino“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškart nesuprato, kokių techninių specifikacijų jiems tiksliai reikia, todėl iškart paskelbė tokias technines sąlygas, kad jų ne tik, kad neatitiktų nė vienas tiekėjas, bet tokias, kad jokie tokie ar panašūs traktoriai net neegzistuoja. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, visiškai nieko nežinodamas apie jokius A. T. ir D. T. pokalbius, pateikė pretenziją viešojo pirkimo metu, kas yra įprasta ir normalu, ir ši pretenzija visiškai pagrįstai buvo iš dalies tenkinta. Šios pretenzijos išsprendimo rezultato, o ir visos pirkimų procedūros jokiame etape ne tik, kad neskundė, bet ir neginčijo nė vienas potencialus tiekėjas, todėl vertinti, kad pirkimų eiga buvo kaip nors derinama ar įtakojama, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apie tai, kad suteikiamos kažkokios privilegijos ar derinami veiksmai, nežinojo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie ir atliko visus veiksmus viešajame pirkime. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, neužfiksavus ir nenustačius jokio veiksmų derinimo iš A. T. ir D. T. pusės, taip pat negalima teigti, kad kaltininkas butų siekęs paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

1.30.                      Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės Š. Jatulytės išvada, kurią teismas laikė patikimesne, tačiau, apeliantų teigimu, ši specialistė, duodama parodymus teisme, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jokie viešųjų pirkimų pažeidimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės padaryti nebuvo, o ir nebuvo vertinti tiekėjai, kadangi ji vertino išimtinai ir tik perkančiosios organizacijos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Š. Jatulytė nurodė, kad tik buvo vertinamas pats viešasis pirkimas, t. y. perkančioji organizacija, tiekėjo elgesys niekaip vertinamas nebuvo. Apeliantai pažymi, kad specialistei Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiuntė paklausimą, kuriame labai aiškiai aprašė ir suteikė „papildomą medžiagą“ apie, neva, tai darytą poveikį ir traktoriaus pavidalu duotą kyšį, kas neišvengiamai turėjo įtakos ir jos išvadai. Apeliantų teigimu, šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūnų specialistei buvo suformuota išankstinė nuomonė, suteikiant jai „papildomą“ informaciją. Ši specialistė, žinodama, kad buvo neteisėti susitarimai ir mokami kyšiai, negalėjo objektyviai vertinti viešojo pirkimo, o taip pat ir galimo pažeidimo sunkumo, todėl byloje remtis tokio specialisto išvada negalima arba ji turi būti vertinama labai kritiškai, o jos visos išvados patikrinamos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tai ignoravo ir šios specialistės išvadą priėmė, kaip absoliučiai teisingą, o tai yra nepateisinama.

1.31.                      Apeliantų nuomone, net ir vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimus viešųjų pirkimų įstatymo ir principų pažeidimus, nebūtinai iš karto jie sukelia tik baudžiamąją atsakomybę. Viešųjų pirkimų pažeidimai pirmiausia vertintini kaip esminiai ir neesminiai, o atitinkamai ir jų pažeidimai užtraukia visų pirma drausminę arba administracinę atsakomybę. Tokiu atveju, netgi manant, kad buvo padaryti kokie nors viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos, etikos ar kiti pažeidimai, būtent nuo tokių pažeidimų tyrimo, o ne kriminalinės žvalgybos, turėtų būti pradedamas atitinkamų asmenų veiksmų vertinimas.

1.32.                      Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. T. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Šios savo išvados teismas niekaip nemotyvavo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. T. nebuvo vienintelis juridinio asmens akcininkas, jie buvo du – A. T. ir J. T., kuri be kita ko yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji finansininkė, kuri tiesiogiai ir betarpiškai dalyvauja įmonės veikloje, tame tarpe ir priimant esminius ir įmonei reikšmingus sprendimus. Nė vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o taip pat ir antroji akcininkė nežinojo apie jokius neteisėtus ar bent kokias abejones keliančius veiksmus, taip pat ir santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei D. T..

1.33.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad santykiuose su D. T. A. T. neveikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kaip proceso metu nuosekliai teigė A. T., jis turėjo visiškai asmeninį interesą palaikyti artimesnio pobūdžio santykius su D. T. ir daugiau net ne kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bet kaip ūkininkų sąjungos Lietuvoje lyderiu. A. T. nuosekliai teigė, kad siekė turėti kaip galimai geresnį vardą ir dalykinę reputaciją, todėl siekė palaikyti maksimalų kontaktą su D. T., kita vertus, kas nepaneigta ir bylos duomenimis - A. T. konsultavo D. T. savo veiklos srityje ir gavo iš jo naudingą techninę ir poreikius atitinkančią informaciją, tačiau joks įrodymas byloje, taip pat ir kriminalinės žvalgybos medžiaga, niekaip nepatvirtina, kad A. T. ar jo vadovaujama įmonė turėtų kokias nors išskirtines galimybes viešųjų pirkimų srityje. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, technika UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota su minimaliu antkainiu ir pelnu, t. y. jokio esminio rezultato ar naudos pasiekta nebuvo, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo, ir nėra vieninteliu technikos tiekėju šiai įmonei. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laimėjęs mažąją dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotų viešųjų pirkimų, o ir laimėti buvo santykinai menkos vertės, menkai pelningi. Apeliantai pažymi, kad, lyginant pirkimą ir antkainį bei pelno maržą akivaizdu, kad D. T. ir/arba jo sūnus kaip ūkininkai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo žymiai didesnės vertės ir atnešusį žymiai didesnį pelną įmonei traktorių, nei visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus pirkimus kartu sudėjus. Taigi, šiame kontekste ir nepaneigus nuteistųjų išsakytos pozicijos teigti, kad A. T. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nėra jokio pagrindo, kaip ir neįrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką ar iš jos turėjęs kokios nors naudos.

1.34.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad visų nuteistųjų kaltę pagrindė tik kriminalinės žvalgybos surinktais duomenimis ir rašytiniais įrodymais. Apeliantų nuomone, tai yra neleistina, juo labiau, kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys nepagrindžia nusikaltimo padarymo. Apeliantai pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus davė ir liudytojai, kurie be kita ko parodė, jog jiems joks neteisėtas poveikis daromas nebuvo, o savo atliktus sprendimus ir veiksmus aiškiai motyvavo. L. J. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė), J. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ Miesto valymo skyriaus vadovė), J. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė) ir kiti nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai derinami nebuvo, nebuvo nurodymo ir nebuvo proteguota ši įmonė, D. A. paliudijo, kad KIOTI specifikaciją ir aprašymą jis naudojo kaip bendrinius, t. y. net D. A. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, kad pirkimas kaip nors būtų siejamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ši įmonė būtų turėjusi kokių nors išskirtinių teisių ar galimybių.

1.35.                      Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. T. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei per tarpininką nepasiūlė, nepažadėjo ir juo labiau nesusitarė duoti ir nedavė kyšio valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už jo neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. A. T. ketinimas, kuris nebuvo niekaip nei aiškiai, nei užuominomis išreikštas, ateityje taikyti nuolaidą būsimam traktoriaus įsigijimui, negali būti vertinamas kaip veiksmai, atitinkantys BK 227 straipsnio 2 dalies sudėtį, kadangi asmens mintys ir lūkesčiai, o taip pat įsivaizdavimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamas veikimas.

Nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Raimundas Jurka apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti ir juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skirti švelnesnę bausmę.  

1.36.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuosprendyje pateikti argumentai ir vertinimai nėra paremti išsamia, visapusiška visų faktinių duomenų analize. Fragmentuotas, pasirinktinis duomenų vertinimas, siekiant sustiprinti kaltinimo versiją, rodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynybos motyvus, nenurodė, kodėl jie netinkami, nenurodė duomenų, kurie paneigtų gynybos argumentus. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, netinkamai vadovavosi ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 2-5 dalių nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, nebuvo aktyvus tiek, kiek to reikalauja teismo konstitucinis modelis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nukrypo nuo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Nepašalinus šio pažeidimo ir nepaneigus byloje esančių abejonių, apkaltinamasis nuosprendis yra naikintinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės pagrindų.  

1.37.                      Juridinio asmens atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK nuostatas, apibrėžiančias juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės pagrindus, o svarbiausia - juridinio asmens kaltę. Antra vertus, skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (o tiksliau - šios bendrovės faktiniams dalyviams), kurio naudai ar interesais esą veikė buvęs vadovas A. T., buvo žinoma apie šioje byloje A. T. inkriminuojamus veiksmus.

1.38.                      Pagal skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį juridinio asmens kaltė siejama su fizinio asmens - A. T., veikusio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Juridinio asmens teisinė atsakomybė kildinama iš to, kad esą A. T., kuris neva buvo šio juridinio asmens atstovas, veikė jo vardu, jo naudai ir/arba interesais. Nuteistojo atstovas pažymi, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste nepakanka juridinio asmens kaltę grįsti objektyviuoju pakaltinimu, t. y. vien tik faktu, kad nuosprendyje nurodytas fizinis asmuo A. T. atliko kaltinimuose nurodytus veiksmus juridinio asmens naudai ar interesais. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nenustatyti pakankami duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žinojo, suvokė, o jeigu nežinojo ir nesuvokė, tai galėjo žinoti ir suvokti, kad A. T. vienaip ar kitaip atlieka tam tikrus juridiškai reikšmingus veiksmus, tiesiogiai siejamus su juridiniu asmeniu; ataskaitų, kitokių atsiskaitymų metu būtų buvęs informuotas ar kitaip supažindintas su A. T. ketinimais, veiksmais ar iš to atsiradusiomis pasekmėmis, kiek tai susiję su juridinio asmens nauda ir/arba interesais; savo organizacinę struktūrą, veiklos modelį, veiklos principus ir gaires buvo suformulavęs ar įtvirtinęs taip, kad būtų sudarytos visos prielaidos juridinio asmens vardu kilti išvestinei baudžiamajai atsakomybei už veiksmus, kuriuos, kaip rašoma nuosprendyje, atliko A. T.; skundžiamame nuosprendyje nurodytais laikotarpiais, kuomet buvo padaryta inkriminuojama nusikalstama veika, juridinis asmuo būtų toleravęs ar kitaip buvo nerūpestingas, neatidus ar abejingas veiksmams, kuriuos galimai atliko su juridiniu asmeniu siejamas A. T..

1.39.                      Apeliaciniame skunde pažymima, kad juridinio asmens kaltė siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šios baudžiamosios bylos kontekste juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai ir ne savaime būtų nustatyta, kad šis juridinis asmuo veikė tyčia, t. y. lygiai taip pat, kaip galėjo veikti ar veikė buvęs direktorius A. T.. Taigi, nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko - fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės, kas atsitiko ir šioje baudžiamojoje byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama objektyviuoju pakaltinimu, nesigilinant į juridinio asmens statusą, jo veiklos kontekstą ir principus, nesiaiškinant, koks buvo direktoriaus A. T. ir juridinio asmens, atliekant kaltinimuose nurodytą BK uždraustą veiką, ryšys, atskaitingumas, ar buvo atitinkamų veiksmų derinimas su kitais šios bendrovės dalyviais, pritarimas jiems, nenustatyta, kaip juridinis asmuo galėjo reaguoti į A. T. konkrečius veiksmus, ar A. T. neveikė ultra vires situacijoje, kaip tai apibrėžia ultra vires doktrina. Kasacinėje praktikoje šiuo klausimu nurodoma, kad juridinių asmenų sudarytiems sandoriams dėl jų pagrindinio tikslo - interesų tenkinimo - keliami griežtesni reikalavimai, dėl to jų sudaryti sandoriai gali būti nuginčijami paprasčiau. Siekiant taikyti ultra vires doktriną juridinio asmens sudarytam sandoriui reikšmingiausia aplinkybė bus steigimo dokumentuose įtvirtintų tikslų ar juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012).

1.40.                      Nuteistojo atstovo teigimu, negalima sutikti, kad A. T., veikusio jo atstovaujamo ir kontroliuojamo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, galimai nusikalstami veiksmai buvo realiai naudingi juridinio asmens konkurencingumui, suteikė šiam asmeniui neteisėtą pranašumą prieš kitas įmones ir tokiu būdu buvo neteisėtai laimėti viešieji pirkimai. Juridinio asmens atstovas pažymi, kad A. T., kaip buvęs akcininkas ir vadovas, kuris formaliai atstovavo ir kontroliavo juridinį asmenį, bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu D. T., siekė tik asmeninių preferencijų, grindžiamų tarpusavio dalykiškų santykių palaikymu, aktualios su verslo santykiais susijusios dalykinės informacijos disponavimu. A. T. veiksmai neleidžia daryti išvados, kad jis siekė juridinio asmens protegavimo skelbiant ir vykdant viešuosius pirkimus, tokiu būdu ketinant neteisėtai šiuos pirkimus laimėti ir pan. Nėra jokio bylos duomenimis pagrįsto pagrindo išvadai, kad nusikalstamą veiką padarė ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi A. T. sumanymai ir jų subjektyvus vertinimas buvo orientuotas ne į realią ir akivaizdžią naudą juridiniam asmeniui vykdant viešuosius pirkimus ir juos laimint, bet į dalykinių santykių palaikymą su nuteistuoju D. T.. Vadovaujantis juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatais šios bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas - direktorius. Inkriminuojamu laikotarpiu juridinio asmens akcininku ir direktoriumi buvo A. T.. Nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. direktoriumi paskirtas R. T., o dar vėliau akcininke tapo sutuoktinė J. T.. Taigi, inkriminuojamu laikotarpiu juridiniam asmeniu buvo atstovaujama vienasmeninio atstovavimo principu. Kita vertus, baudžiamojoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie paneigtų A. T. 2018 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir 2019 m. gegužės 24 d. papildomos kaip įtariamojo apklausos metu duotus nuoseklius ir byloje faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančius parodymus apie tai, kad jis veikė savo iniciatyva ir priešingais juridinio asmens veiklai ir šios veiklos tikslams interesais, nederindamas savo veiksmų nė su vienu iš juridinio asmens darbuotojų, kurie turėjo ir galėjo turėti lemiamos reikšmės priimant sprendimus šioje bendrovėje. Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šių A. T. parodymų neakcentavo, juos netgi ignoravo. Taigi, anot apelianto, A. T. veikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar interesais, o priešingai - savavališkai ir savarankiškai, apie tai nežinant kitiems faktiniams šio juridinio asmens dalyviams - savo šeimos nariams, su kuriais A. T. ir sukūrė bei palaikė juridinį asmenį, juo rūpinosi, iš jo gyveno.

1.41.                      Juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ komercinė ūkinė veikla nuo 1995 metų, kaip nurodė A. T., buvo jo šeimos bendrų interesų, veiklos, pastangų ir įnašų rezultatas. Ir šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip komercinę veiklą vykdanti bendrovė, yra šeimos verslo forma, kuri reiškiasi jungtine veikla. Juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tiek iki inkriminuojamų veikų, tiek jų metu, tiek ir po skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų veikų buvo organizuojama jungtinės veiklos arba kitaip - komercinės partnerystės pagrindu. Bendrumą reprezentuoja A. T. šeimos narių įnašai į bendrą veiklą, bendra vykdant veiklą įgyto turto ir veiklos rezultato nuosavybė, pasidalijimas pelnu ir nuostoliu, bendras reikalų tvarkymas. Tai naudos, rizikos ir valdymo bendrumas, siekiant bendrų tikslų. Skiriamasis šios veiklos bruožas - tai bendri jungtinės veiklos dalyvių interesai ir bendras jų tikslas. Apeliantas pažymi, kad byloje nustatyta, jog niekas iš juridinio asmens dalyvių ar darbuotojų nesuvokė galimai neteisėtų veiksmų, kuriuos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu faktiškai pripažino A. T.. Jis gi, priimdamas sprendimus ir bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. T., kiek tai susiję su dalykinių santykių puoselėjimu ir palaikymu, informacijos gavimu, prilygo ultra vires situacijai, reiškiančiai, kad A. T., kaip akcininkas ir direktorius, veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas, kartu tokiu būdu veikdamas ne juridinio asmens, ne jungtinės veiklos su savo šeimos nariais interesais, o vien tik savo asmeniniais interesais, kurie pakenkė juridiniam asmeniui, nes taip ir liko neatsiskaityta už traktorių, kuris buvo perduotas asmeninėms reikmėms naudotis D. T.. Iš to galima daryti išvadą, kad savo veiksmais, kurie nebuvo iš anksto derinami su savo šeimos nariais, veikiančiais bendrais verslo juridiniame asmenyje interesais, A. T. veikė priešingai juridinio asmens interesams ir veiklos politikai. Apelianto teigimu, deja, bet pirmosios instancijos teismas nesigilino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinio asmens, veiklos realią padėtį, į tai, kam priklauso šis juridinis asmuo.

1.42.                      Juridinio asmens atstovo nuomone, juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu negali kilti baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, kuriuos pripažįsta padaręs A. T., nes jis tokius veiksmus atliko priešingais juridiniam asmeniui interesais. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad A. T. veiksmai buvo realiai naudingi juridinio asmens konkurencingumui, suteikė šiam asmeniui neteisėtą pranašumą prieš kitas įmones ir tokiu būdu buvo neteisėtai laimėti viešieji pirkimai, yra nepagrįsti bylos duomenimis. Bylos duomenys liudija, kad A. T. iš tiesų palaikė dalykinius ir asmeninius santykius su D. T., A. T. asmeniškai siekė palankumo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veikė individualiai, bet ne juridinio asmens interesais, kadangi joks kitas asmuo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne tik nežinojo, bet ir nuspėti negalėjo apie A. T. palaikomus preferencijomis grindžiamus santykius su D. T.. Šioje byloje apklaustų liudytojų parodymų, kitų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie A. T. veiksmų konkretizuotą, individualizuotą kryptį, jo siekį būti labiau pastebimu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, o ne siekį bet kuria kaina ne tik laimėti 2017 m. skelbtus viešuosius pirkimus, bet ir suteikti jo vadovaujamai bendrovei pranašumą prieš kitus galimus ir potencialius dalyvius. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, paneigiančių A. T. parodymus apie tai, kad vienintelę naudą, kurią jis gavo bendraudamas su D. T. - tai buvo iš jo sužinota informacija, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatomais projektais, situacijos, pagal kurią A. T. galėjo vertinti jo ir jo partnerių, konkurentų, kurie domisi pirkimais ir savęs pateikimu rinkoje, vertinimu tiek regioniniu, tiek ir visos šalies mastu. A. T., kaip fizinis asmuo, įgavo pranašumą prieš kitus tiekėjus ar jų atstovus, kadangi jam buvo suteikiama daugiau informacijos, nei įprastai yra prieinama viešai, kurią A. T. galėjo panaudoti siekdamas dalyvauti įvairiuose, ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbiamuose, viešuosiuose pirkimuose. A. T. veiksmų turinys lemia, kad juridinis asmuo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio faktinio ir su tuo susijusio betarpiško ryšio su A. T. individualiais veiksmais, išimtinai nukreiptais į jo asmens, kaip verslininko, interesų tenkinimą.

1.43.                      Apelianto teigimu, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buvusio vadovo A. T. veiksmų patyrė ne naudos, o priešingai - žalos, patvirtina ir tai, jog, pirma, traktorius kaip parodinis - demonstracinis eksponatas prarado savo paskirtį. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei D. T. negalėjo parodyti, o juo labiau pademonstruoti, kaip veikia traktorius, kokius darbus galima juo atlikti, o tai lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes parduoti daugiau technikos. Antra, traktorius KIOTI CK4010, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne prekė, o įmonės ilgalaikis turtas, kuris buvo įsigytas ir naudojamas įmonės reikmėms: teritorijos tvarkymo darbams atlikti, reklamai, kitų įmonės parduodamų padargų šepečių, žoliapjovių, verstuvų, lapų pūstuvų, kabinamų prie traktoriaus, demonstracijai. Traktorius stovėjo areštuotas V. T. ūkyje tuomet, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ kieme tokių traktorių jau nebuvo. Dabar jau ketvirtas sezonas, kai įmonė negali pasinaudoti juo darbams teritorijoje ir privalo samdyti techniką paslaugoms iš kitų įmonių. Trečia, vien tai, kad traktorius stovi jau kone ketverius metus ir nefunkcionuoja, atsirado matomi defektai. Technikams atidžiau apžiūrėjus traktorių buvo pastebėti defektai, visai nesusiję su kelių valandų jo eksploatacija D. T. ūkyje, o atsiradusi dėl ilgo traktoriaus stovėjimo.

1.44.                      Juridinio asmens atstovo nuomone, vertinant juridinio asmens kaltės santykį su A. T. galimos kaltės turiniu, pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje, taip pat teismų praktikoje apibrėžta tyčia suprantama kaip atvejai, kai asmuo, šiuo atveju tai būtų A. T., daro nusikalstamą veiką, suvokdamas visus jos objektyviuosius požymius, numatytus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje (t. y. suvokdamas jo pavojingumą) ir siekdamas vieno konkretaus rezultato, kitaip tariant, siekdamas konkrečiai kokybiškai apibrėžtų padarinių. Taigi, nors A. T. veiksmai, kaip ir atitinkamai juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, bent jau teoriškai gali užraukti atsakomybę nesant padarinių, nes kaltinimuose nurodytos veikos priskiriamos formalioms, tačiau faktiškai A. T. veikos raiška rezultatų prasme yra svarbi tuo, kad pagal tai, ko siekė A. T., galima spręsti apie jo galimos kaltės formos - tyčios apibrėžtumą, nukreiptą į konkretų siekį - galimybę būti išgirstam, galimybę reikšti pastabas ir pastebėjimus dėl viešųjų pirkimų tiek konkrečiai, tiek ir abstrakčiai ir t. t. A. T. numatomų siekių turinio konkretizavimas leidžia tinkamai teisiškai vertinti šio asmens ketinimų ryšį su juridinio asmens kalte. Kaltinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindžiamas klaidingai vertinamais faktiniais duomenimis. A. T., bendraudamas su D. T. ir veikdamas individualiai, siekė individualių, asmeninių preferencijų, tiesiogiai nesusijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauda ar interesais. Todėl, apelianto teigimu, baudžiamoji atsakomybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra negalima.

1.45.                      Apelianto teigimu, analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus dėl A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės sąsajų arba kitaip - juridinio asmens išvestinės teisinės atsakomybės pagrindų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindų, siejamų su fizinio asmens veiksmais, vertinimu. Teismas neatskleidė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės turinį galinčių apibūdinti faktinių aplinkybių, taip pat nenagrinėjo akivaizdžių duomenų, kad šis juridinis asmuo per jo faktinius dalyvius nežinojo ir žinoti negalėjo apie A. T. ketinimus ir veiksmus, aprašomus skundžiamame nuosprendyje.

1.46.                      Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirtos baudos dydis nemotyvuotas ir neproporcingas. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad ,,<...> skiriant Juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)" bausmę atsižvelgiama į kaltinamojo A. T. nusikalstamos veikos pavojingumą, į sukeltas pasekmes“, tačiau nedetalizuojama, kokios ir kokio dydžio pasekmės buvo sukeltos A. T. veiksmais, kaip šios pasekmės pasireiškė. Apelianto nuomone, tokie teismo argumentai parodo jų formalumą, deklaratyvumą. Jeigu ir galima būtų manyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nusikalstamų veikų įrodytumo yra teisingas, tuomet, anot apelianto, negalima sutikti, kad A. T. galimai neteisėtais veiksmais, kurie atitinka formalios veikos sudėtį, buvo sukeltos kokios nors pasekmės. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad „<...> dėl A. T. nusikalstamų veiksmų juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės finansinės naudos negavo. Todėl jam <...> skiriama bauda. Juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudos dydis parenkamas atsižvelgiant į gautos finansinės naudos dydį“. Neaišku, anot apelianto, kokią finansinę naudą teismas vertino kaip didelę ar nedidelę ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos baudos dydis koreliuoja su gautos finansinės naudos dydžiu. Tai yra labai aktualus baudos proporcingumo kontekste klausimas. Teismas, apskaičiuodamas baudos dydį, turi vadovautis ne tik bendraisiais bausmių skyrimo principais ir taisyklėmis, bet kartu atsižvelgti ir į baudos dydžio proporcingumą, kuris turi būti adekvatus ir teisingas atsakomybėn traukiamam asmeniui pagal naudą, kurią jis gavo iš galimai neteisėtos veiklos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ignoravo baudžiamojoje byloje esančius duomenis, taip pat liudytojos J. T. teismui pateiktus paaiškinimus apie tai, kokią naudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pardavus du traktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs finansinius duomenis apie dviejų traktorių pardavimo vertes, kurias pirmosios instancijos teismas įvardija kaip „UAB „(duomenys neskelbtini)“ perspektyvai realiai naudingas“, privalėjo jas vertinti realios, o ne buhalterinės naudos požiūriu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai uždirbo tik 8 366,41 Eur iš dviejų traktorių pardavimo bendrų pajamų – 113 320,00 Eur (23 360,00 Eur be PVM + 89 960,00 Eur be PVM). Vadinasi, juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtos baudos dydis net 8,8 kartus viršija šios bendrovės gautą pelną už parduotus traktorius. Nors šių skaičių santykis, anot juridinio asmens atstovo, nėra vienintelis kriterijus baudos dydžio apskaičiavimui, tačiau tai yra faktorius, į kurį turi būti atsižvelgiama individualizuojant bausmę. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta 2500 MGL dydžio - 94 150 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neadekvati galimai padarytai nusikalstamai veikai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. T. ir jo gynėjo bei nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti bei D. T. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.     

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Valentino Aleknos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio, nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Raimundo Jurkos apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl įrodymų vertinimo

Susipažinus su šioje baudžiamojoje byloje paduotų apeliacinių skundų turiniu, matyti, jog iš esmės visuose trijuose apeliaciniuose skunduose kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Nuteistojo A. T. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą. Nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, netinkamai vadovavosi ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 2-5 dalių nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, nebuvo aktyvus tiek, kiek to reikalauja teismo konstitucinis modelis, taip pat nukrypo nuo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas nuteistųjų D. T., A. T. ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal lengvesnę baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, dalį, buvo nulemtas klaidingų išvadų, padarytų vertinant surinktų įrodymų, susijusių su kyšio dalyku ir jo verte, turinį, pernelyg sureikšminus nuteistojo A. T. parodymus šiuo klausimu ir nepagrįstai nuvertinus kitų su kyšio dalyku susijusių objektyvių duomenų, kurie buvo reikšmingi nustatinėjant tikruosius asmenų ketinimus dėl kyšio vertės, įrodomąją vertę.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Nuosprendyje teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, išdėstant jų vertinimo motyvus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-333/2003). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, Nr. 2K-513/2013). Baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai turi būti patikrinti ir teismo įvertinti, dėl tų pačių aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu. Tačiau, kita vertus, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-48/2009).

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Kaip minėta, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, susijusius su kyšio dalyku ir jo verte, vis tik padarė išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl A. T. ir D. T. baudžiamosios atsakomybės

Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek kaltinamajame akte, su kuriuo baudžiamoji byla buvo perduota teismui (t. 13, b. l. 78–155), tiek Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 13, b. l. 157–162) D. T. buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, A. T. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, t. y. D. T. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, siekdamas turtinės asmeninės naudos sau, pasinaudodamas tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių pagrindu susiformavusiu santykiu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriumi A. T., 2017 metais nuo sausio mėn. iki balandžio 12 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, betarpiškų susitikimų bei 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. balandžio 2 d. telefoninių pokalbių su A. T. metu, tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais, 14 235,03 Eur vertės kyšį - asmeninėms reikmėms žemės ūkio darbų atlikimui šeimos ūkyje reikalingą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)), kurį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės darbuotojas D. P., nesuvokiantis apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. D. T. neatlygintinai pastoviam naudojimui pristatė į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. T. artimiesiems giminaičiams - sūnui V. T. ir motinai O. T.. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus D. T. tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė iš A. T., veikusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais, su šio ratinio traktoriaus naudojimu susijusias dalis bei paslaugas, už kurias apmokėjo ir (ar) išlaidas patyrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu tęstiniais tyčiniais veiksmais per kelis kartus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T., veikusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais, priėmė bendros didesnės nei 250 MGL - 14 525,54 Eur vertės kyšį. Kyšį D. T. iš A. T., veikusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais, priėmė už jo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad 2017 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ planuojamų vykdyti dviejų viešųjų pirkimų įsigyjant tris traktorius su valymo įranga, techninės specifikacijos būtų parengtos ir pritaikytos taip, kad jas atitiktų konkrečios prekės (traktoriai), atitinkamai teikiant pirmenybę konkrečiam tiekėjui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. A. T. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ steigėju, direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, pasinaudodamas tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių pagrindu susiformavusiu santykiu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos generaliniu direktoriumi D. T., 2017 metais nuo sausio mėn. iki balandžio 12 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, betarpiškų susitikimų bei 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. balandžio 2 d. telefoninių pokalbių su D. T. metu, tiesiogiai susitarė neatlygintinai ir neteisėtai duoti pastarajam asmeninėms reikmėms žemės ūkio darbų atlikimui šeimos ūkyje reikalingą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)), pristatant jį į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. T. artimiesiems giminaičiams - sūnui V. T. ir motinai O. T.. Duodamas nurodymus per jam pavaldų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją D. P., 2017 m. balandžio 12 d. pristatė šį 14 235,03 Eur vertės ratinį traktorių į iš anksto su D. T. sutartą žemės sklypą, pastarajam palikdamas šį ratinį traktorių pastoviam naudojimui. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus per jam pavaldžius asmenis, kurie nėra kalti, suteikė D. T. su šio ratinio traktoriaus naudojimu susijusias dalis bei paslaugas, už kurias apmokėjo ir (ar) išlaidas patyrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu tęstiniais tyčiniais veiksmais, netiesiogiai, per pavaldžius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui D. T., bendros didesnės nei 250 MGL – 14 525,54 Eur vertės kyšį. Kyšį A. T. davė siekdamas neteisėto valstybės tarnautojui prilyginto asmens, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. T., veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad pastarasis, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, asmeniškai ar vykdant jo pavedimus kiti jam pavaldūs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos nariai bei su tuo susiję kiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veiktų taip, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane numatytų įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, būtų proteguojama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas tokiu būdu, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ketinamų įsigyti traktorių su komplektuojančiais įrenginiais viešųjų pirkimų metu ruošiamų techninių specifikacijų reikalavimai būtų pritaikyti išskirtinai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekiaujamų traktorių KIOTI ir jų įrangos techninėms charakteristikoms, bet kokiu kitu būdu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais šiai bendrovei, nepaisant kitų bendrovių teisės į sąžiningą konkurenciją, būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti ir laimėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose traktoriams, jų komplektuojančioms detalėms, įrangai, techniniam aptarnavimui įsigyti. Atitinkamai kaltinimai pagal BK 227 straipsnio 3 dalį buvo pareikšti juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai ir interesais, nuo 1995 m. vasario 17 d. būdamas steigėju, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, eidamas šias vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė A. T.. Tokiu būdu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. nusikalstami veiksmai buvo realiai naudingi įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ konkurencingumui, suteikė įmonei neteisėtą pranašumą prieš kitas įmones, konkuruojant minėtuose 2017 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešuosiuose pirkimuose, dėl ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, neteisėtai laimėjus minėtus pirkimus, pasirašė dvi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos perspektyvai realiai naudingas traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis pirkimo - pardavimo sutartis, už kurias apmokėjimai buvo atlikti tiesiogiai į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurioje esančios lėšos naudojamos bendrovės ūkinėje veikloje bei jomis palaikoma bendrovės finansinė apyvarta.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad D. T. ir A. T. tiesiogiai derino viešųjų pirkimų konkurso eigą, D. T. darė įtaką viešųjų pirkimų komisijai ir taip sudarė palankias nekonkursines sąlygas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laimėti viešųjų pirkimų konkursą, o tuo buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai ignoruota faktinė bylos aplinkybė, kad traktorius „KIOTI CK4010“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, jo vardu registruotas ir įtrauktas į buhalterijos balansą, kaip ir A. T. pripažinta esminė faktinė aplinkybė, kad kyšio D. T. dalyką sudarė 7 500 Eur nuolaida traktoriaus vertės, sudarant pardavimo sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažinta esmine faktine aplinkybe, kad kyšio dalykas buvo 7 500 Eur nuolaida nuo traktoriaus vertės, padarė išvadą, kad A. T. davė 7 500 Eur dydžio vertės kyšį D. T. dėl šio neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, kas sudaro mažesnę sumą nei 250 MGL, bei atitinkamai D. T. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 225 straipsnio 2 dalį, o A. T. ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamą veiką – iš BK 227 straipsnio 3 dalies į BK 227 straipsnio 2 dalį. Taipogi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad traktoriaus „KIOTI CK4010“ savininku buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl bendrovė ir privalėjo remontuoti, drausti, atlikti traktoriaus techninį aptarnavimą, iš kaltinimo, kaip nepagrįstai inkriminuotas, pašalino faktines aplinkybes - su ratinio traktoriaus naudojimu susijusias dalis bei paslaugas, už kurias apmokėjo ir (ar) išlaidas patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ratinio traktoriaus „KIOTI CK4010“ (g/n (duomenys neskelbtini)) įregistravimo bei įprastinės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2017 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiui paslaugos, kurių vertė ne mažiau 38,95 Eur, techninis aptarnavimas, kurio atlikimui 2017 m. gruodžio mėnesį A. T., kaip bendrovės direktoriaus, patvirtintu trumpalaikio turto nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos prekės, iš viso už 109,81 Eur, be to, buvo pakeistas ratinio traktoriaus galinis stiklas, kurio vertė 141,75 Eur, bei sumontuoti galiniai žibintai, kurių vertė tyrimo metu nenustatyta.  

 Kaip matyti iš visų šioje baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų asmenų pozicijos viso bylos proceso metu, tiek D. T., tiek A. T. neigė padarę kokią nors neteisėtą veiką, tiek ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas tvirtina, kad juridinis asmuo nuteistas šioje byloje nepagrįstai. Nuteistojo A. T. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors A. T. ir nurodė apie 7 500 Eur kaip nuolaidą (tikrą arba tariamą) D. T., tačiau šioje vietoje pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą - A. T. parodė, kad sutiko, jog ateityje, neapibrėžtu laiku būtų taikyta 7 500 Eur tikra ar tariama nuolaida, tačiau tiek nuolaida, tiek ir pats tikras ar tariamas kyšis perduotas nebuvo, kadangi traktorius KIOTI CK4010 nors ir buvo saugomas D. T. ūkyje, tačiau nuosavybės teise jam perrašytas niekada taip ir nebuvo. Taigi, anot apeliantų, kyšio, tikro ar tariamo perdavimas taip ir neįvyko, ir net neaišku, ar būtų įvykęs, be to nebuvo ir jokio susitarimo tiek dėl kyšio, tiek ir dėl jokių nuolaidų ar kitų palankumų D. T., ką būtų galima vertinti kaip susitarimą dėl kyšio davimo. Juridinio asmens atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK nuostatas, apibrėžiančias juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės pagrindus, nevertino, kokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (o tiksliau - šios bendrovės faktiniams dalyviams), kurio naudai ar interesais esą veikė buvęs vadovas A. T., buvo žinoma apie šioje byloje A. T. inkriminuojamus veiksmus. Nuteistasis D. T. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio byloje nėra padavęs, tačiau, kaip matyti tiek iš paties nuteistojo, tiek iš jo gynėjo pozicijos, išsakytos apeliacinės instancijos teisme, D. T. ir jo gynėjas prašė priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį D. T. atžvilgiu. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su paties pirmosios instancijos teismo iniciatyva atliktu nuteistųjų D. T., A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamuoju aktu inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimu į lengvesnes nusikalstamas veikas. Prokuroro vertinimu, toks teismo sprendimas buvo galimai nulemtas klaidingų išvadų, padarytų vertinant surinktų įrodymų, susijusių su kyšio dalyku ir jo verte, turinį, pernelyg sureikšminus nuteistojo A. T. parodymus šiuo klausimu ir nepagrįstai nuvertinus kitų su kyšio dalyku susijusių objektyvių duomenų, kurie buvo reikšmingi nustatinėjant tikruosius asmenų ketinimus dėl kyšio vertės, įrodomąją vertę. Šie pažeidimai, prokuroro nuomone, lėmė neteisingą reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą - kyšio dalyku pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ne patį traktorių ir su jo naudojimu susijusias nemokamai suteiktas paslaugas, viršijantį 250 MGL vertę, bet tik tariamą tokio traktoriaus 7 500 Eur nuolaidą.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laimėjo du UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skelbtus viešuosius pirkimus, t. y. viešojo pirkimo ,,Traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis pirkimo“, skelbto 2017 m. liepos 25 d., Nr. (duomenys neskelbtini) (Pirkimas Nr. 1), laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo 2017 m. rugsėjo 19 d. sudaryta Traktorių su valymo peiliais ir šluotomis pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Viešojo pirkimo ,,Traktoriaus su sniego valymo peiliu, šluota pirkimo“, skelbto 2017 m. liepos 28 d., Nr. (duomenys neskelbtini) (Pirkimas Nr. 2), laimėtoju taip pat buvo pripažintas tiekėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo 2017 m. rugsėjo 19 d. sudaryta Traktoriaus su valymo peiliu, šluota pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 20–65). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos į bylą dokumentacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 6 d. įsigijo 2 traktorius KIOTI CK4010 (be kabinos ir be ratų). Taipogi byloje nėra ginčo dėl to, kad vieną iš jų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. nurodymu įmonės darbuotojas D. P. 2017 m. balandžio 12 d. pristatė D. T. į šio nurodytą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. T. sūnui V. T. ir motinai O. T., ir kuriame yra laikoma žemės ūkio technika, kuria D. T. naudojasi. 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos, atliktos D. T. gyvenamojoje vietoje, priklausiniuose ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), metu V. T. parodė, kad ratinis traktorius „KIOTI CK4010“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra apskardintame angare. Traktorius buvo identifikuotas. Kratos metu V. T. taip pat parodė, kad su traktoriumi ir ant jo esančiu padargu, skirtu dirvai apkaupti, galėjo būti dirbama vasaros pabaigoje. Traktoriaus „KIOTI CK4010“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti ir/ar rasti ir paimti, pateiktas tik techninės apžiūros talonas, registracijos liudijimas bei pasibaigęs draudimo sutarties liudijimas (t. 6, b. l. 59–66). Apžiūros protokole nurodyta, kad, apžiūrėjus ratinį traktorių „KIOTI CK4010“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastą 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos, atliktos D. T. gyvenamojoje vietoje, priklausiniuose ir žemės sklype metu, užfiksuota, kad traktoriaus kapoto dešinėje ir kairėje pusėse yra užrašas „KIOTI CK4010HTS“, užklijuotas žalios spalvos lipdukas „(duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini)“, kapoto priekyje užrašas „KIOTI“. Matyti, kad traktorius apdulkėjęs, ratų padangos apdulkėjusios, nešvarios. Užfiksuotos išdirbtos motovalandos – 27,0. Prie šio traktoriaus užfiksuotas prikabintas žemės ūkio padargas, skirtas apkaupimui, ant kurio matyti prilipusių žemių (t. 6, b. l. 70–82). Kratos protokole užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos, atliktos D. T. gyvenamojoje vietoje, priklausiniuose ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), metu jokių dokumentų, susijusių su traktoriaus „KIOTI CK4010“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimu, turėjimu, laikymu nerasta, nepateikta (t. 6, b. l. 45–47). Dalyvaujant FNTT specialistei, buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, pateikti ir (ar) rasti ir paimti 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metu bei pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 1801113/1. Peržiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ratinis traktorius „KIOTI CK4010H-EU“, g/n (duomenys neskelbtini), bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas kaip ilgalaikis turtas. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio jam paskaičiuotas 4 033,25 Eur (237,25x17) nusidėvėjimas. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. traktoriui buvo sudaryta draudimo sutartis už 38,95 Eur, pakeistas galinis stiklas (modelis TC26-0390A), kurio savikaina 141,75 Eur (2018 m. rugsėjo 7 d. buhalterinė pažyma Nr. 180907/1), atliktas techninis aptarnavimas už 109,81 Eur sumą (2017 m. gruodžio 27 d. trumpalaikio turto nurašymo aktas Nr. 171227/1). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepateiktas joks dokumentas, pagal kurį įformintas traktoriaus „KIOTI CK4010H-EU“ (g/n (duomenys neskelbtini)) perdavimas tretiesiems asmenims ir tokie duomenys neužfiksuoti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (t. 7, b. l. 148–158). Kratos protokole užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metu dokumentų, susijusių su traktoriaus „KIOTI CK4010“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimu ar perleidimu naudotis kitiems asmenims nerasta, nepateikta (t. 6, b. l. 104–117). Apibendrinus išvardintus byloje surinktus faktinius duomenis, galima daryti iš esmės neginčytiną išvadą, kad 2017 m. balandžio 12 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. T. nurodymu į D. T. nurodytą žemės sklypą buvo pristatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis ratinis traktorius KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)); šis traktorius D. T. ūkyje buvo laikomas iki 2018 m. rugsėjo 4 d., kuomet kratos metu traktorius buvo paimtas; per visą šį laikotarpį traktoriumi KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)) buvo išdirbtos 27,0 motovalandos; visą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., traktorius KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)) buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, būtent UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė traktoriaus draudimo sutartį, keitė išdaužtą galinį stiklą, atliko techninį aptarnavimą; D. T. vardu traktorius perregistruotas nebuvo, D. T. neįgijo nuosavybės teisės į traktorių KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laimėjo du UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 25 d. ir 2017 m. liepos 29 d. skelbtus konkursus ir 2017 m. rugsėjo 19 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Traktorių su valymo peiliais ir šluotomis pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. rugsėjo 19 d. Traktoriaus su valymo peiliu, šluota pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš nuteistojo D. T. pozicijos viso bylos proceso metu, nuteistasis kategoriškai neigia, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dviejų pirkimų, skelbtų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, laimėjimas buvo kaip nors susijęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio traktoriaus KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)) atsiradimu jo ir jo šeimos ūkyje ir traktoriaus perdavimu jam. D. T. parodė, kad 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko 96 viešieji pirkimai. Per tą laikotarpį teko bendrauti su daugeliu tiekėjų, tačiau niekada neturėjo kažkokio santykio su konkrečiu tiekėju. Konkrečiai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ su komisijos nariais nebendravo, o dėl visų pasiūlymų, kuriuos teikė peržiūrai, bendravo. Vyko bendravimas apie techninių specifikacijų dedamąsias. Jis bendravo su D. K., D. A., J. B. dėl techninių specifikacijų pakeitimo. D. T. teigimu, tuo metu jis ieškojo įsigyti tokio tipo traktoriuką, norėjo išbandyti, kartu ir panaudoti reklamai. Tokiu principu traktorius atvažiavo pas jį į ūkį, t. y. traktorius atsirado iš ūkiško poreikio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip ir visos kitos įmonės, su kuriomis vyksta diskusijos apie techninius parametrus. Vyko diskusija, o ne sudarymas palankių sąlygų, nes pirkimas vyksta procedūriškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paklausėjas, jis pateikė tam tikrą paklausimų skaičių. Klausimų skaičius tik tikslina technines specifikacijas. Kad jis kišosi į specifikacijų sudarymą, to nepasakė nė vienas viešųjų pirkimų komisijos narys. Technika nupirkta, ji puikiai dirba, viešieji pirkimai panašiai vyksta ir dabar. Niekas nedraudžia padidinti techninių specifikacijų punktų skaičių. Žalos niekam nepadarė, investicines lėšas taupė. Kalbant apie pokalbius su A. T., anot D. T., tai yra jo, kaip ūkininko, nes turi šeimos verslą, santykis. Tas traktorius, D. T. manymu, kaip kyšis neturėtų būti traktuojamas, nes turi būti reali ekonominė nauda. D. T. teigimu, dėl „(duomenys neskelbtini)“ traktoriaus atsiradimo jo ūkyje, žiūrint etiškai, gali atrodyti vienaip, bet jis yra ūkininkas, pirko traktorių asmeniniais tikslais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo noras nusipirkti kitą traktorių mažesnės galios, ekonomišką traktorių. Būtent šis jo noras ir atsispindi diskusijose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. D. T. paaiškino, jog tą traktorių atvežė ne specialiai, o pakeliui iš parodos, traktorius buvo atvežtas reklamos tikslais, reklamuoti tarp ūkininkų. Dėl atsivežimo buvo sutarę, kad bus perdavimo aktas ir važtaraštis, o sutartį sakė parašys vėliau, bet jos taip ir neatvežė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo apkalbėta, kad tas traktorius bus pabandymui ir akcentas reklamai. Čia ūkininko komerciniai santykiai su įmone. Traktoriuką jis turėjo pabandyti savo ūkyje, traktorius buvo dirbęs 2 motovalandas, tas modelis nėra tinkamas žemės ūkyje, tai komunalinio sektoriaus mašina. Jo turimi žemės ūkio agregatai nesutampa su to traktoriaus, todėl nesisekė traktoriaus išbandyti, nes jis netiko prie turimų žemės ūkio padargų. Su tuo traktoriumi per 2 motovalandas bandė sodinti bulves, bet netiko žingsnis, o visą kitą laiką traktorius stovėjo jo ūkyje. 2017 m. jis prašė pakeisti išdaužtą langą, užregistruoti, kad traktorius galėtų išvažiuoti iš ūkio ir būtų legalus eismo dalyvis. Bandė dirbti su grėbliu, bet traktorius pasirodė netinkamas, bandė užkabinti bačką gyvuliams vandeniui nuvežti, pasirodė per silpnas. Jis ne vieną kartą išreiškė A. T. nepasitenkinimą dėl to traktoriaus netinkamumo. Ar buvo perduotas traktoriaus techninis pasas, D. T. teigė neprisimenantis. Jo žmogus padarė techninę klaidą, traktoriaus langas sudužo, todėl jį reikėjo keisti. Darbuotojas nebuvo instruktuotas, kaip elgtis su įranga. D. T. teigimu, jis nesureikšmino to fakto dėl traktoriaus grąžinimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Vėliau tas traktorius jam nebuvo aktualus, nes suprato, kad perspektyvos nelabai turi. Jis nekreipė dėmesio į tai, kada atvažiuos traktoriaus pasiimti. D. T. pažymėjo, kad niekada nebuvo pokalbio su A. T. apie kyšio davimą, jo neprovokavo ir nereikalavo (t. 15, b. l. 117–121). 

Nuteistasis A. T. kiek kitaip paaiškino traktoriaus KIOTI CK4010 (g/n (duomenys neskelbtini)) perdavimo D. T. priežastis ir nurodė kitokias su traktoriaus perdavimu susijusias aplinkybes. Nuteistasis A. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pradžia aptariamo traktoriaus patekimo pas D. T. buvo tokia, kad 2017 m. sausio 18 d. D. T., skambindamas kitais klausimais, pasiteiravo apie traktoriukus, kurių kaina apie 10 000 Eur. Kovo 22 d. aptarė šito traktoriaus kainą iš kainininko, pasakė, kiek jis kainuos, nusprendė, kad D. T. įsigis traktorių „KIOTI CK 4010“ už 15 250 Eur. Tokį traktorių turėjo vienintelį, paroda buvo prieš akis, norėjo nuvežti tą traktorių į parodą. Pirkėjo neatsirado, po parodos traktorius stovėjo aikštelėje. Kai pasitaikė momentas, įmonės darbuotojas D. P. nuvežė tą traktorių į Marijampolę, pateikdamas priėmimo–perdavimo aktą pasirašymui, taip tas traktorius atsirado pas D. T.. Paskui bendraujant D. T. reiškė pretenzijas, kad jis negali niekur važiuoti su tuo traktoriumi, nes jis neregistruotas, nėra laikinų numerių, kai buvo pas D. T. (duomenys neskelbtini) birželio mėnesį, bendraujant su juo, jis reiškė pretenzijas, kad traktorius neturi galinių žibintų. Tą traktorių užregistravo rugpjūčio 8 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kai atvežė numerius į (duomenys neskelbtini), bendraudamas su D. T., norėdamas sužinoti, kiek valandų traktorius pradirbo, kad gal reikia techninio aptarnavimo traktoriui, gavo neigiamą atsakymą, kad nereikia jokio techninio aptarnavimo. 2018 m. vasarą jis aplankė D. T. sodybą ir pamatė, kad traktorius dar be stiklo. Pats atvežė stiklą, o įdėjo jų žmonės. To susitikimo metu jis pasakė D. T., kad už traktorių turi sumokėti 7 500 Eur plius PVM ir išsiskiria. Anot A. T., D. T. jis nespaudė sumokėti, nekalbėjo apie pinigus, nes D. T. jam buvo reikalingas. 2018 m. vasarą pasakė D. T., kad reikia sumokėti 7 500 Eur už traktorių. Iki tol buvo susitarimas, kad kaina 15 250 Eur ir PVM. A. T. teigimu, jis nenorėjo gadinti santykių su D. T., daug informacijos iš D. T. gaudavo, kur technika naudojama, žinojo asociacijos perspektyvas, jam buvo reikalingas bendravimas su D. T..  A. T. taipogi paaiškino, kad iki UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ konkursų paskelbimo jis diskutavo su D. T. tuo klausimu, jie atsiuntė savo pageidavimus, ko jiems reikia, o jie nusiuntė savo pasiūlymą tiek dėl vieno, tiek dėl kito traktoriaus. A. T. teigimu, tai, ką jie siuntė, buvo seni komerciniai pasiūlymai, ant kurių jis pats savo ranka padarė pažymėjimus, komercinio pasiūlymo turinį sudarė jis pats. Tai, ką vėliau pirkimuose paskelbė ,,(duomenys neskelbtini)“, ir tai, ką jis siuntė, techninės specifikacijos neatitiko. Anot A. T., komercinį pasiūlymą jie siuntė iki konkurso paskelbimo, daugiau tokių siuntimų nebuvo, vėliau jie tik teikė prašymus pakeisti, papildyti technines specifikacijas (t. 14, b. l. 30–32, t. 15, b. l. 18–20). A. T., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be kita ko parodė, kad 2017 metais jam vadybininkas E. P. pateikė medžiagą, kad yra planuojami vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorių pirkimai. Iki oficialių viešųjų pirkimų paskelbimo jie galėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti jų prekiaujamų traktorių specifikacijas. Viešai skelbiant viešąjį pirkimą buvo paskelbtos visiškai supaprastintos specifikacijos, ne tokios, kokias jie siuntė. Tos paskelbtos specifikacijos jų įmonės turimiems traktoriams tiko, mano, kad ne visos įmonės galėjo dalyvauti tuose viešuosiuose pirkimuose, paskelbtuose 2017 m. liepos 25 ir 28 dienomis. Elektroniniu susirašinėjimu, kurį vykdė iki oficialių konkursų paskelbimo, jie teikė informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie parengtų konkurse jų įmonei tinkamas traktorių specifikacijas. Po viešo konkurso paskelbimo, jiems siuntė medžiagą oficialiai, elektroninėje erdvėje. Galėjo būti, kad po viešo konkurso paskelbimo jie prašė, kad pakeistų tam tikras sąlygas. Iki viešo konkurso paskelbimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ miesto skyriaus direktoriaus pavaduotoju D. A. dėl šių konkursų galėjo bendrauti, to neneigia. Dėl traktoriaus „KIOTI CK4010H“, kuris nuo 2017 m. balandžio mėnesio yra pas D. T. sodyboje, A. T. paaiškino, kad traktorius yra pagrindinėse priemonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra apskaitytas kaip jų įmonės nuosavybė pagal buhalterinius dokumentus. Už šio traktoriaus „KIOTI CK4010H“ pardavimą ir įforminimą jis atsakingas asmeniškai. Be jo minėto turto perdavimo akto, daugiau jokie dokumentai ar sandoriai, panaudos ar nuomos, nebuvo įforminti ir šiuo metu nėra. Su juo asmenys nesusisiekė, kad įformintų pirkimo–pardavimo sandorį atbuline data. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų darbuotojų sutarčių niekas negali sudaryti su kitais juridiniais asmenimis, tik jis. A. T. teigimu, dėl duoto traktoriaus jis tikėjosi palankumo iš D. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus. Susitarimas su D. T. buvo iki traktoriaus perdavimo. Kai D. T. matė šį traktorių, jis jam kaip nuolaidą siūlė siūlydamas šį traktorių. Jie susitarė, kad šis traktorius D. T. kainuos 7 500 Eur. Sužinojimas, kad D. T. domina traktorius, ir tas galutinis traktoriaus nuvežimas truko apie metus laiko. Vėliau jis neklausė D. T., kada jis sumokės, o jis tos temos ir neplėtojo. A. T. nurodė, kad prisipažįsta, jog davė 7 500 Eur vertės kyšį D. T. už gerų santykių palaikymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duodamas traktorių jis traktavo tai kaip kyšio davimą. Traktuoja, kad ta nuolaida, kurią padarė D. T., ir buvo tas vadinamas kyšis (t. 12, b. l. 162–169). A. T. pirmosios instancijos teisme, jau baigus įrodymų tyrimą, pareiškė, kad nori paaiškinti ir prisipažinti. A. T. nurodė, jog norėjo priversti D. T. jaustis skolingu, todėl ir perdavė jam traktorių saugoti ir naudotis. Žinojo, kad šis traktorius kainuoja 15 000 Eur, o būtų pardavęs už 7 500 Eur, būtų sukūręs iliuziją, kad pardavė su 7 500 Eur nuolaida. Traktorius, anot A. T., nebuvo vertas 15 000 Eur, nes jis nebuvo naujas. Davė traktorių pasinaudoti, tikėdamasis parduoti už 7 500 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai net nežinojo. A. T. prisipažino, kad siūlė ir davė menamą kyšį D. T., tačiau šio pareiškimo nereikėtų suprasti kaip kaltinimo D. T., nes kyšio jis tikrai nepaėmė (t. 16, b. l. 37–38). Vertinant nuteistųjų D. T. ir A. T. parodymus byloje surinktų faktinių duomenų kontekste, matyti, kad tiek nuteistojo D. T., tiek ir nuteistojo D. T. parodymus apie esmines inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes paneigia byloje esančių įrodymų visetas.  

Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariami ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-7-128-699/2017, Nr. 2K-13-697/2015, Nr. 2K-83/2014, Nr. 2K-536/2013, Nr. 2K-138/2012, Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K-7-48/2009) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu. Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti turtas (pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, drabužiai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, kurias patvirtina dokumentai, ir kt.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteikiamos mokamos paslaugos, nemokamas buto, automobilio remontas ir kt.) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2016).

Kyšininkavimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – BK 225 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-128-699/2017, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-341-942/2016, Nr. 2K-288-696/2016, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K-7-414-303/2015, Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K-486-693/2015, Nr. 2K-415-697/2015, Nr. 2K-390/2014, Nr. 2K-467/2010). Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-288-696/2016, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-341-942/2016, Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K-486-693/2015, Nr. 2K-415-697/2015, Nr. 2K-387-677/2015, Nr. 2K-7-414-303/2015, Nr. 2K-390/2014). Kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės (kai kyšis turi ekonominę vertę rinkoje) ir nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus jo yra siekiama ar jis yra gaunamas. 

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnį kyla už siekimą tiek valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) konkretaus veikimo (neveikimo) vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) (BK 227 straipsnio 5 dalis).

Papirkimo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu A. T., esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to, kad kyšiu siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo. Tai, kam priklauso tiesiogiai ar netiesiogiai siūlomas, pažadamas, susitartas duoti ar duodamas kyšis, kieno interesais (savo, giminių, draugų) papirkėjas veikia, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaip matyti iš byloje liudytojais apklaustų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų: nagrinėjamų įvykių metu buvusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininko D. A., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miesto valymo ir atliekų tvarkymo direktoriaus D. S., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų pirkimų skyriaus specialistės J. P., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovo ir viešųjų pirkimų komisijos nario R. G., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų pirkimų skyriaus specialistės I. N., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininko D. K., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Miesto valymo skyriaus vadovės J. B., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos narės L. J., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės G. Š. parodymų, iš esmės nė vienas iš šių asmenų neparodė, kad 2017 m. liepos 25 d. ir liepos 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skelbti viešieji pirkimai, kuriuos laimėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo suorganizuoti ir vykdomi ne pagal įstatymų nustatytas procedūras ir tvarką, taip pat nė vienas iš nurodytų asmenų nenurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius D. T. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su aptariamais viešaisiais pirkimais. Tačiau byloje esančiuose kituose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti faktiniai duomenys – Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) tvarka atliktų veiksmų metu surinkti faktiniai duomenys, Viešųjų pirkimų tarnybos Priežiūros skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant 2017 metų viešųjų pirkimų plane numatytų įsigyti trijų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis viešuosius pirkimus, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, draudžiančių perkančiajai organizacijai planuojant pirkimus ir jiems rengiantis siekti išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, buvo proteguojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarant viešuosiuose pirkimuose šiai bendrovei išskirtines sąlygas, ir šie neteisėti veiksmai buvo atlikti tiek asmeniškai perkančiosios organizacijos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. T., tiek ir vykdant D. T. pavedimus kitų, jam pavaldžių, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos narių bei su tuo susijusių darbuotojų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą teismų praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; 4) ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas patikrino ir išsamiai pasisakė visais nurodytais aspektais, kuriuos privaloma įvertinti, KŽĮ tvarka surinktus duomenis pripažįstant tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu bei KŽĮ tvarka surinktus faktinius duomenis vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, be to faktinių duomenų, surinktų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, teisėtumas, leistinumas ar kiti aspektai nėra ginčijami apeliaciniuose skunduose.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius D. T. 2017 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. OV-149 „Dėl pirkimų plano 2017 metams patvirtinimo“, kuriame yra 2017 biudžetiniais metais numatomų pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms reikalingų prekių, paslaugų ir darbų plane numatyta įsigyti 2 traktorius su sniego valymo peiliu ir šluota (100 AG) ir 1 traktorių su sniego valymo peiliu ir šluota (iki 50 AG) (t. 4, b. l. 20–44, 110–121). Kriminalinės žvalgybos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 14 d. 12.50 val. iš E. P. el. pašto į A. T. el. paštą ir R. T. el. paštą išsiųstas el. laiškas, kuriame pateikiama CVP IS publikuojama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamus pirkimus, įskaitant 2 traktorius su sniego valymo peiliais ir šluotomis (100 AG) ir 1 traktorių su sniego valymo peiliu ir šluota (t. 6, b. l. 152–154, 159). Kriminalinės žvalgybos veiksmų, atliktų vadovaujantis 2017-06-06 nutartimi Nr. RS4-451RN, atlikimo protokole Nr. S6-07-42 užfiksuota, kad 2017 m. birželio 16 d. apie 16.08 val. telefoninio pokalbio tarp D. T. ir A. T. metu, A. T. domisi UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamais organizuoti viešaisiais konkursais dėl 50 AG (28 AG) ir 100 AG galingumo traktorių pirkimo. Taip pat asmenys susitaria ateityje susitikti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 14–21). Kriminalinės žvalgybos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. apie 13.39 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus D. T. darbo kabinete vykusio pokalbio tarp D. T. ir komercijos direktoriaus D. A. metu, asmenys kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamų organizuoti viešųjų konkursų dėl traktorių pirkimo technines specifikacijas. D. A. nurodė, kad nori kartu peržiūrėti technines specifikacijas. D. T. nurodė, kad reikia kopijuoti ir viskas. D. A. nurodė, kad vieno traktoriaus galingumas bus nuo 27 AG iki 50 AG, o kito – nuo 90 AG iki 100 AG. D. T. pritarė vieno traktoriaus galingumą nurodyti nuo 90 AG iki 100 AG, tačiau nepritarė kito traktoriaus galingumą nurodyti nuo 27 AG iki 50 AG, kadangi tokio galingumo traktorius gali būti per silpnas atlikti numatytiems darbams. D. T. pasiteiravo, ar D. A. supranta, kad techninė specifikacija orientuota į „John deere“ markės techniką. D. A. pasitikslino, ar reikėtų techninę specifikaciją pritaikyti „KIOTI“ markės technikai. D. T., akcentuodamas kainų tarp „John deere“ ir „KIOTI“ markės technikos skirtumą, tam pritarė. D. A. teigė nukopijuosiantis „KIOTI“, taip pat pasiteiravo, ar būtų galimybė techninių specifikacijų projektus nuskanuoti arba padaryti kopiją ir jiems (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nusiųsti žodinį variantą, kurį jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pataisytų ir atsiųstų atgal (t. 2, b. l. 33–36). Telefoninio pokalbio, vykusio 2017 m. birželio 22 d. apie 13.47 val. metu D. T. pasakė A. T., kad atsiųs pasižiūrėti kai kuriuos dalykus tam, kad A. T. pateiktų savo matymą. A. T. pasako el. paštą, į kurį D. T. turi nusiųsti techninių specifikacijų projektus. Pokalbio metu D. T. išreiškia nepasitenkinimą, kad A. T. neatvažiuoja į Kauną susitikimui ir nerodo iniciatyvos (t. 2, b. l. 14–21). Kriminalinės žvalgybos duomenimis nustatyta, kad netrukus po šio D. T. ir A. T. telefoninio pokalbio 2017 m. birželio 22 d. 13.53 val. iš D. A. el. pašto į A. T. ir R. T. el. paštus išsiųstas el. laiškas su priedais: „Techninė specifikacija traktoriui iki 50 AG.docx“ (22K); „Traktoriaus techninė specifikacija.docx“ (20K). El. laiško turinys: „Laba diena, persiunčiu informaciją, lauksime komentarų. D.“ (t. 6, b. l. 164–168). Kitą dieną, tai yra 2017 m. birželio 23 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto į UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus D. A. el. paštą išsiųstas el. laiškas su priedu „(duomenys neskelbtini)“. El. laiško priedai – traktoriaus su prikabinamais darbo įrengimais techninė specifikacija, kurioje matyti įvairūs ranka atlikti pataisymai, parašyti simboliai ir skaičiai (t. 2, b. l. 114–144). Telefoninio pokalbio 2017 m. birželio 23 d. apie 09.12 val. metu A. T. D. T. pasakė, kad į D. A. el. paštą nusiuntė pataisytą atsakymą. Aptarė atitinkamus techninių specifikacijų reikalavimus. Taip pat susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 14–21). Pokalbio, įvykusio 2017 m. birželio 26 d. apie 13.02 val. tarp D. T. ir D. A., metu jie kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamų organizuoti viešųjų konkursų dėl traktorių pirkimo technines specifikacijas, taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas patikslintas technines specifikacijas. D. A. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė planuojamų įsigyti traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis technines specifikacijas. D. T. ir D. A. lygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtose techninėse specifikacijose numatytus techninius parametrus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstose techninėse specifikacijose numatytais techniniais parametrais (t. 2, b. l. 37–40). 2017 m. liepos 5 d. apie 14.20 val. D. T. darbo kabinete vykusio pokalbio tarp D. T. ir A. T. metu, asmenys kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamų organizuoti viešųjų konkursų dėl traktorių pirkimo technines specifikacijas. A. T. nurodė, kad persiuntė technines specifikacijas, papildomai padavė A4 dydžio lapą, taip pat nurodė, kad viską surašė traktoriui, kokį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį pirko, akcentavo techninius parametrus (t. 2, b.l. 41–44). Kriminalinės žvalgybos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 25 d. ir 2017 m. liepos 28 d. paskelbus viešuosius pirkimus dviem traktoriams ir vienam mažesnio galingumo traktoriui, 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 11.32 val. telefoninio pokalbio tarp D. T. ir A. T. metu A. T. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiami du konkursai (dviejų traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktoriaus su sniego valymo peiliu, šluota Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo apjungti. D. T. nurodo, kad pasidomės tuo klausimu. 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.57 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp D. T. ir A. T. metu asmenys kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą viešąjį konkursą dėl traktoriaus pirkimo, kurio techninės specifikacijos galimai yra paskelbtos su ne visais duomenimis, atsižvelgiant į tai, kokius duomenis buvo pateikęs A. T.. 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.02 val. telefoninio pokalbio tarp D. T. ir A. T. metu D. T. nurodė duoti paklausimus (paklausimus CVP IS priemonėmis dėl techninių specifikacijų patikslinimo). A. T. pasitikslino, ar reikia pabandyti daug paklausti. D. T. patvirtino, kad reikia (t. 2, b. l. 14–21). 2017 m. rugpjūčio 14 d. apie 12.28 val. D. T. darbo kabinete vykusio pokalbio tarp D. T. ir Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės G. Š. metu, asmenys kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstus paklausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo viešojo konkurso dėl traktoriaus pirkimo techninės specifikacijos patikslinimo (t. 2, b. l. 45–47). 2017 m. rugpjūčio 17 d. apie 14.19 val. D. T. darbo kabinete vykusio pokalbio tarp D. T., Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės G. Š. ir Miesto valymo skyriaus transporto vadybininko D. K. metu, asmenys kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstus paklausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo viešojo konkurso dėl traktoriaus pirkimo techninės specifikacijos patikslinimo. D. T. nurodė, kad viešojo pirkimo sąlygas reikia išlaikyti griežtesnes, kad nebūtų įsigyta Kinijos ar Rusijos gamintojo technika. Asmenys aptarė atitinkamus paklausime nurodytus techninius parametrus. Pasitarus tarpusavyje, D. T. nurodė įtraukti į techninę specifikaciją hidraulinio siurblio našumą ne mažiau 42 l/min, taip pat traktoriaus svorį nurodyti ne daugiau 1 300 kg, o peilio – ne mažiau 130 kg, taip pat netenkinti prašymo nurodyti kuro bako talpą ne mažiau 25 l. (t. 2, b. l. 48–52).

Byloje esančioje Viešųjų pirkimų tarnybos Priežiūros skyriaus specialisto 2019 m. vasario 1 d. išvadoje Nr. 4S-132 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų viešųjų pirkimų „Traktorių su sniego valymo peiliais ir šluotomis pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Pirkimas Nr. 1) ir „Traktoriaus su sniego valymo peiliu, šluota pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Pirkimas Nr. 2) nustatyta, kad Pirkimo Nr. 1 priedo Nr. 1 „<...> techninė specifikacija“ ir Pirkimo Nr. 2 priedo Nr. 1 „<...> techninė specifikacija“ riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus bei pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 37 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, šio straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį. Minėta išvada grindžiama tuo, kad STT Kauno valdybos ITS pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninės specifikacijos iki Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 pradžios, taip pat Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo metu, buvo derinamos su tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kad Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų reikalavimai buvo pritaikyti gamintojo „KIOTI“ produkcijai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis pateikęs pasiūlymą tiekėjas Pirkimuose Nr. 1 ir Nr. 2, atitinkamai minėtų pirkimų laimėtojas. Pirkimo Nr. 1 pasiūlyme nurodytas traktorių gamintojas „KIOTI“, modelis „PX9020“; Pirkimo Nr. 2 pasiūlyme nurodytas traktorių gamintojas „KIOTI“, modelis „CK2810“). Išvadoje nurodoma, kad Pirkimo Nr. 1 techninė specifikacija parengta pagal ankstesnio Perkančiosios organizacijos vykdyto viešojo pirkimo techninės specifikacijos nustatytus reikalavimus. Šią išvadą patvirtina tai, kad Perkančioji organizacija 2015 metais vykdė viešąjį pirkimą, kurio pagrindu buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo įsigytas traktorius su sniego valymo peiliu ir šluota „KIOTI PX9020“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o sutarties priede Nr. 1 nurodytos traktoriaus techninės charakteristikos iš esmės (skiriasi keli reikalavimai) atitinka Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vien nurodytos aplinkybės yra pakankamos ir leidžiančios konstatuoti, kad Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninės specifikacijos buvo parengtos ir pritaikytos taip, jog jas atitiktų konkrečios prekės (traktoriai), atitinkamai teikiant pirmenybę tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant nustatyti, ar Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių reikalavimų visuma nepritaikyta konkrečiam gamintojui, buvo priimtas sprendimas kreiptis į STT Kauno valdybos ITS su prašymu išsireikalauti iš Perkančiosios organizacijos pagrįsti, jog Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų reikalavimų visuma nėra pritaikyta konkretaus gamintojo prekei ir kad nustatytų reikalavimų visumą atitinka daugiau nei vieno gamintojo prekė. Tačiau Perkančioji organizacija nepagrindė, kad Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninės specifikacijos (jų visumos) užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų, ypač atsižvelgus į faktą, jog pasiūlymus Pirkimams Nr. 1 ir Nr. 2 pateikė vienintelis tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertinant atskirų Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų reikalavimų teisėtumą ir atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos nustatyti specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, buvo priimtas sprendimas kreiptis į STT Kauno valdybos ITS su prašymu išsireikalauti iš Perkančiosios organizacijos pagrįsti ir tam tikrų, atskirų Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų reikalavimų tikslingumą ir pagrįstumą. Tačiau Perkančioji organizacija nepagrindė nustatytų reikalavimų, nes iš esmės nurodyti techniniai reikalavimai buvo grindžiami per funkcinius reikalavimus. Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai tik patvirtina, kad anksčiau nurodyti reikalavimai turėjo būti apibrėžti apibūdinant reikiamas / pageidaujamas atlikti funkcijas, siekiamą rezultatą ir reikalaujant gamintojų garantinių įsipareigojimų. Specialisto išvadoje pažymima, kad poreikis itin detaliai apibrėžti pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus turi būti pagrįstas nurodant detalius jį patvirtinančius argumentus, o ne apibendrintus teiginius apie teikiamas paslaugas. Specialisto išvadoje nurodoma, kad, įvertinus STT Kauno valdybos ITS pateiktus duomenis, galima teigti, jog Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo metu buvo kontaktuojama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo metu teikiamų paklausimų, susijusių su Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninėmis specifikacijomis, taip pat tai, jog Pirkimams Nr. 1 ir Nr. 2 pasiūlymus pateikė tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio siūlomų prekių (traktorių) techninės charakteristikos visiškai atitiko nustatytus techninius reikalavimus, daroma išvada, kad Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų keitimas / papildomų reikalavimų nustatymas neužtikrino konkurencijos, nes sietinas ne su tikslu pagerinti Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygas, bet su tikslu apsunkinti tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkimuose Nr. 1 ir Nr. 2, ir tokiais savo veiksmais siekiant, jog Pirkimus Nr. 1 ir Nr. 2 laimėtų konkretus tiekėjas. Apibendrinant konstatuojama, kad išdėstytų aplinkybių visuma (kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, itin konkretūs Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninės specifikacijos reikalavimai, techninių specifikacijų keitimas, Perkančiosios organizacijos argumentai ir jų nebuvimas, grindžiant Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų reikalavimus, aplinkybė, jog pasiūlymus Pirkimams Nr. 1 ir Nr. 2 pateikė vienintelis tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), leidžia daryti išvadą, kad Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninės specifikacijos buvo parengtos taip, jog jas atitiktų konkreti prekė (traktorius) ir tiekėjas, taip ribojant konkurenciją ir diskriminuojant tiekėjus. Taip pat Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 komisija pažeidė Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariai Pirkimus Nr. 1 ir Nr. 2 vykdė nepasirašę Tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaracijos. Išvadoje nurodoma, kad STT Kauno valdybos ITS pateikti duomenys yra pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus D. T. veiksmai, susiję su Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų derinimu, tiek iki Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 pradžios, tiek jų vykdymo metu, pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, to paties straipsnio 2 dalies 1 dalies nuostatas, jog turi būti siekiama, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, ir 3 dalies nuostatas, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Šiuo atveju Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų neviešas derinimas tarp Perkančiosios organizacijos darbuotojų ir tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytinas rinkos konsultacija Įstatymo 27 straipsnio prasme. Taip pat nurodoma, jog Perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmai, susiję su Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų derinimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertinami kaip imperatyvių Įstatymo (17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, to paties straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 3 dalis) nuostatų pažeidimas (t. 11, b. l. 191–196).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. T., nesutikdamas su byloje esančia Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta specialisto išvada, pateikė Viešųjų pirkimų agentūros viešųjų pirkimų specialistės S. Balevičienės konsultacinę išvadą, kurioje konstatuota, kad įvykę viešieji pirkimai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtinai konkurencijos neribojo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nepažeidė. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodoma, jog Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad Pirkimų sąlygos buvo neva ribojančios konkurenciją ir diskriminuojančios tiekėjus, nes Pirkimų sąlygos buvo derintos su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pritaikytos tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ produkcijai, t. y. ,,KIOT“ traktoriams, yra visiškai nepagrįsta. Rinkos tyrimai patvirtino, kad tiekėjai vangiai domisi tokio tipo specifiniais pirkimais. Pirkimo Nr. 1 ir Nr. 2 duomenys rodo, kad joks kitas tiekėjas nebuvo išreiškęs susidomėjimo šiais Pirkimais. Nebuvo kitų tiekėjų prašymų paaiškinti ir patikslinti pirkimo sąlygas, nebuvo pretenzijų iš nepatenkintų tiekėjų dėl pirkimo sąlygų. Šie faktai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog buvo vienintelis tiekėjas, susidomėjęs šiais Pirkimais, ir tame nėra jokios perkančiosios organizacijos atsakomybės ar neteisėtų veiksmų. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadą parengė tik Pirkimų dokumentų ir perkančiosios organizacijos paaiškinimų pagrindu. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos išvados turinio matyti, kad išvadą parengęs Viešųjų pirkimų tarnybos specialistas rinkos tyrimo ir analizės neatliko. Be rinkos tyrimo ir analizės duomenų nėra galimybės konstatuoti fakto, kad Pirkimų techninės specifikacijos buvo pritaikytos tik traktoriams „KIOTI“ ir tik tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Agentūros atliktas rinkos tyrimas kaip tik įgalina formuluoti priešingą išvadą, t. y. Pirkimų techninės specifikacijos reikalavimus iš esmės galėjo atitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujami traktoriai „LS MTRON“. O tai, kad kiti tiekėjai, be UAB „(duomenys neskelbtini)“, nerodė jokio susidomėjimo Pirkimais, nėra perkančiosios organizacijos atsakomybė ir savaime nereiškia neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų (t. 15, b. l. 45–60).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialistės Š. Jatutytės išvada, o specialistės S. Balevičienės konsultacinę išvadą atmetė, kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad specialistės Š. Jatulytės išvada neprieštarauja kriminalinės žvalgybos duomenimis nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o specialistės S. Balevičienės konsultacinės išvada prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į specialisčių kompetenciją ir darbo stažą viešųjų pirkimų srityje - specialistė Š. Jatulytė turi magistro teisės studijų laipsnį ir ilgalaikį darbo stažą, tuo tarpu specialistė S. Balevičienė turi bakalauro teisės studijų laipsnį ir žymiai trumpesnį darbo stažą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad specialistė S. Balevičienė, duodama konsultacinę išvadą, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl konsultacinę išvadą atmetė, kaip nepagrįstą.

Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada bei pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių specialisčių išvadų vertinimu. Apeliantai Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės Š. Jatulytės išvadą ginčija kitu aspektu, t. y. nurodo, kad šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad dar ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūnų specialistei buvo suformuota išankstinė nuomonė, suteikiant jai „papildomą“ informaciją. Anot apeliantų, specialistė Š. Jatulytė, žinodama, kad buvo neteisėti susitarimai ir mokami kyšiai, negalėjo objektyviai vertinti viešojo pirkimo, o taip pat ir galimo pažeidimo sunkumo, todėl byloje remtis tokio specialisto išvada negalima arba ji turi būti vertinama labai kritiškai.    

Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, Nr. 2K-465/2010, Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-122-303/2020). Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-211-895/2018).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į teisiamąjį posėdį buvo iškviestos ir apklaustos abi byloje specialisto išvadas pateikusios specialistės, o specialistė Š. Jatulytė dar papildomai buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. Š. Jatulytė pirmosios instancijos teisme patvirtino savo išvadą bei papildomai paaiškino, kad, atliekant tyrimą, jai buvo pateikti kriminalinės žvalgybos protokolai, pirkimo dokumentai, perkančios organizacijos paaiškinimai. Buvo atliktas išsamus pirkimo vertinimas, nuo pradžios iki pabaigos, pagal viešųjų pirkimų priežiūros galiojusias taisykles, atsakyta į STT užduotus klausimus. Pagal išvadą, perkančioji organizacija buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vertinamas, vertinamas buvo jo pateiktas pasiūlymas ar atitinka pirkimo dokumentai. Nustatyta, kad perkančioji organizacija neįsitikino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko pirkimo dokumentus, nes nebuvo pateikti visi pagrindžiantys dokumentai. Specialistės teigimu, tiekėjas gali kreiptis su paklausimu į perkančiąją organizaciją, kad paaiškintų tam tikras nuostatas, teikti pretenziją dėl jos nuomonės, įstatymui prieštaraujančių nuostatų, gali skundą paduoti viešųjų pirkimų tarnybai. Jeigu pretenzija atmetama, tiekėjas gali skųsti teismine tvarka. Specialistė pažymėjo, kad Perkančioji organizacija visus savo priimamus sprendimus privalo motyvuoti ir pagrįsti. Pagal įstatymą komisija savo sprendimus priima posėdyje, užpildo protokolą, kuriame turi būti motyvai, pagrindimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė, kodėl keičiamos sąlygos. Šiuo atveju buvo kreiptasi papildomai į perkančiąją organizaciją, kad paaiškintų, bet perkančioji organizacija nepaaiškino savo tokių veiksmų. Specialistė paaiškino, kad įstatyme yra numatyti trys atvejai, kada perkančioji organizacija gali bendrauti su tiekėju: jei yra rinkos konsultacija, jei yra skelbiama techninė specifikacija ir jei yra perkama pagalbinė viešųjų pirkimų veikla. Žvalgybos protokoluose pateiktos aplinkybės rodė, kad perkančioji organizacija ir tiekėjas kontaktavo, aptarinėjo konkursą. Pagal jos išvadas kontaktavimas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo iki pirkimo pradžios neatitiko nė vieno reikalavimo iš jos minėtų trijų, nurodytų įstatyme. Buvo derinama su tikslu laimėti tą konkursą. Šiam tiekėjui buvo sudarytos privilegijuotos sąlygos. Generalinis direktorius atsakingas už tai, kaip jo administruojamoje įstaigoje vykdomi viešieji pirkimai, jis pasirašinėja sutartis, prisiima atsakomybę. Pagal kriminalinės žvalgybos protokolus nustatyta, kad iki pirkimo procedūros ir pirkimo vykdymo metu direktorius kontaktavo su tiekėju neleistinais būdais, buvo pažeistas skaidrumas. Techninės specifikacijos dar buvo labiau sukonkretintos, nei buvo prieš tai, buvo nustatyti dar papildomi reikalavimai, kurių reikalingumo ir tikslingumo perkančioji organizacija nesugebėjo pagrįsti. Su šiuo pakeitimu buvo dar labiau susiaurinta konkurencija, nes buvo dar labiau sukonkretinta techninė specifikacija, nustatyti papildomi reikalavimai. Perkančioji organizacija formuoja savo poreikį, sprendžia, ko ir kiek reikia, kokių parametrų ir turi pagrįsti jų reikalingumą bei tikslingumą. Šiuo atveju perkančioji organizacija grindė per funkcinius reikalavimus, bet nustatė ne funkcinius reikalavimus, o labai konkrečius reikalavimus, nurodė dydį ir panašiai. Buvo derinamos techninės specifikacijos ir perkančiosios organizacijos paprašius pateikti duomenis, kad dar yra gamintojų, tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą, perkančioji organizacija tokios informacijos nepateikė. Perkančiosios organizacijos buvo nustatyti konkretūs reikalavimai, juos atitinka labai mažas ratas tiekėjų, tame ir yra apribojimas, kada nustatomas konkretus dydis ir nepaaiškintas jų tikslingumas, reikalingumas. Specialistės teigimu, perkančioji organizacija šluotos šlavimo plotį siejo ne su perkamu traktoriumi, o jau turimais traktoriais, tai leidžia manyti, kad perkamos šluotos pritaikytos konkrečiam traktoriui. Perkančioji organizacija nepagrindė tokio savo reikalavimo. Jeigu reikia konkrečių parametrų šluotų jau turimiems traktoriams, tai ji, anot specialistės, ir perka turimiems traktoriams, šiuo atveju perkama ne tik šluota, perkamas traktorius su šluota. Peilio parametrai nurodyti tiksliai, bet to konkretumo perkančioji organizacija nesugebėjo paaiškinti. Specialistė taip pat paaiškino, kad įstatyme yra nustatyti išskirtiniai atvejai, kada yra labai konkrečiai nurodoma technologija, tai siejama su viešuoju interesu ir panašiai. Iš esmės įstatymas draudžia nurodyti konkrečią technologiją ir ne tik (t. 14, b. l. 181–188). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė Š. Jatulytė dar kartą patvirtino savo išvadą bei papildomai paaiškino, kad tiekėjo veiksmai nėra vertinami, nes Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija yra orientuota tik į perkančiosios organizacijos atliekamus veiksmus ir atliekamas procedūras. Specialisto išvadoje buvo vertinama visuma pagal tai, ką pateikė STT, kokie veiksmai buvo atliekami perkančiosios organizacijos tiek prieš pirkimų pradžią, tiek pirkimų vykdymo metu. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą, turi pagrįsti, kodėl jai reikia vieno ar kito reikalavimo, ir nurodyti, ko būtent siekiama tuo reikalavimu. Specialistė nurodė, kad ji, duodama išvadą, panaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį reglamentuojančių teisės aktų žinias apie tai, kaip turi būti nustatomi ir kokie perkančiosios organizacijos veiksmai bei procedūros turi būti atliekami, kokiu būdu privalo būti atliekami. Anot specialistės, ji nenustatė ir specialisto išvadoje nėra pažymėta, kad techninės specifikacijos būtų paskelbtos viešai prieš pirkimų pradžią. Specialistė nurodė, kad ji neturi teisės tiesiogiai kreiptis į perkančiąją organizaciją, norėdama užduoti jai klausimus, todėl tą ji padarė per STT. Be to, specialistė paaiškino, kad perkančiosios organizacijos prašydama pateikti dokumentus, konkrečių dokumentų nenurodo, prašoma pateikti dokumentus, kurie pagrįstų informaciją, o perkančioji organizacija sprendžia, kokius pagrindžiančius dokumentus pateikti, ji tik vertina tuos dokumentus. Specialistė Š. Jatulytė pažymėjo, kad pagal STT jai pateiktą medžiagą, taip pat pagal perkančiosios organizacijos parengtus dokumentus bei atliktas procedūras ji nustatė, kad reikalavimai buvo parengti tik traktoriui ,,KIOTI“ ir tik bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“. Specialistė patvirtino, kad jos išvadoje yra nurodyta, jog prieš tai Viešųjų pirkimų tarnyba neatliko jokio vertinimo, nepareiškė pretenzijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl tokiu būdu organizuoto viešojo pirkimo (t. 17, b. l. 108–109).

Specialistė S. Balevičienė pirmosios instancijos teisme savo konsultacinę išvadą patvirtino ir paaiškino, kad vertino viešai prieinamus duomenis, iš jų pažeidimų nustatyti nepavyko. Abu pirkimai buvo vykdomi per CVPS ir buvo tarptautiniai. Patys pirmieji dokumentai buvo paskelbti 2017 m. kovo 13 ar 14 dienomis, tai buvo pirkimo planas. Pateikus pirkimų planą, tiekėjai turi teisę susipažinti, nes tai vieša informacija. Vadovaujantis viešųjų pirkimų nuomone, priemonė viešinti planą yra tam, kad tiekėjai matytų, ką planuoja perkančioji organizacija ir kam galėtų ruoštis. 2017 m. liepos 1 d. keitėsi viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas. Tokios prievolės nebuvo, kad reikėtų išviešinti techninę specifikaciją. Šiuo atveju techninė specifikacija kartu su pirkimo sąlygomis buvo paskelbta. Kai perkančioji organizacija paskelbia pirkimo dokumentus kartu su technine specifikacija, teikėjai privalo būti aktyvūs, nagrinėti technines specifikacijas, teikti klausimus, išsiaiškinti rūpimus klausimus. Specialistės nuomone, teiginys, kad buvo sudarytos sąlygos vienam iš tiekėjų, yra nepagrįstas. Skundų ar pastabų dėl to pirkimo nebuvo gauta iš viešųjų pirkimų tarnybos. Buvo prašymai iš tiekėjo patikslinti techninę specifikaciją. Tai dažna praktika, kada tiekėjai kreipiasi su prašymu patikslinti techninę specifikaciją, nes perkančios organizacijos ne visada gali tiksliai pataikyti į produktą, kuris yra rinkoje. Specialistės teigimu, nėra nustatyta, kiek detali turi būti techninė specifikacija, sakoma, kad susijusi su pirkimo objektu, kad vertinimo metu nekiltų ginčų. Specialistės nuomone, techninė specifikacija šiuo atveju nebuvo per detali. Procedūros viešumo buvo visiškai išlaikytos, visi tiekėjai galėjo teikti klausimus, pretenzijas, kreiptis į viešųjų pirkimų tarnybą. Specialistė nurodė, kad su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada susipažino, su ja nesutinka, nes mano, kad labai siaurai buvo vertinta. Jai buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada ir paklausta, ar gali pasižiūrėti. Kriminalinės žvalgybos protokolų, dalyvių paaiškinimų nematė, su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinusi nebuvo. Lygino 2015 m. ir 2017 m. technines specifikacijas. 2017 m. techninė specifikacija buvo praplėsta, kad galėtų daugiau tiekėjų dalyvauti. Pagrindas liko tas pats, buvo keli pakeitimai. Viešųjų pirkimų plane galingumai nenurodomi, ten nurodomos sumos, vienetai ir kada planuojama vykdyti pirkimus. Buvo paskelbtas pirkimas taip, kaip reikalauja viešųjų pirkimų įstatymas. Iki 2017 m. rinkos konsultacijos galėjo vykti įvairiais būdais. Po 2017 m. rinkos konsultacijoms buvo atskira skiltis CVPS priemonėmis. Viešųjų pirkimų viešinimo tikslas, anot specialistės, yra, kad tiekėjai teiktų klausimus, pretenzijas ir pagal tai techninės specifikacijos yra tikslinamos. Jos pateiktoje išvadoje yra viešųjų pirkimų procedūrinių klausimų vertinimas (t. 15, b. l. 198–200).

Pažymėtina, kad specialistas (ekspertas) privalo objektų tyrimą (ekspertizę) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-177-895/2018, Nr. 2K-327-719/2018). Vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas arba specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-110-976/2021). Sugretinus byloje atliktų specialistų išvadas bei objektų tyrimus atlikusių specialisčių paaiškinimus teisme tarpusavyje, o taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuojama, kad teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent specialistės Š. Jatulytės pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys atitinka kitus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra tinkamas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Visų pirma, vertinant specialisčių Š. Jatulytės ir S. Balevičienės pateiktas išvadas specialistėms pateiktos ir vertintos medžiagos išsamumo bei pakankamumo aspektais, matyti, kad specialistei Š. Jatulytei vertinimui buvo pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, viešųjų pirkimų dokumentai, perkančiosios organizacijos paaiškinimai, kai specialistė S. Balevičienė, kaip pati nurodė, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, dalyvių paaiškinimų nematė, su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinusi nebuvo, iš esmės specialistė vertino Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės atliktą ir jai D. T. pateiktą išvadą. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialistė S. Balevičienė, pateikdama konsultacinę išvadą, viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi specialistė S. Balevičienė konsultacinę išvadą, kuri kardinaliai skiriasi nuo Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos specialisto išvados, pateikė įvertinusi iš esmės tik specialistės Š. Jatulytės pateiktą išvadą. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos specialistės Š. Jatulytės pateikta išvada, kaip jau minėta, atitinka byloje surinktų įrodymų visetą – kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus faktinius duomenis, iš dalies paties A. T. paaiškinimus, kitus byloje esančius faktinius duomenis. Esminę savo atlikto objektų tyrimo išvadą - perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus D. T. veiksmai, susiję su Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių specifikacijų derinimu, tiek iki Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 pradžios, tiek jų vykdymo metu, pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, to paties straipsnio 2 dalies 1 dalies nuostatas, jog turi būti siekiama, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, ir 3 dalies nuostatas, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, kitaip tariant, išvadą, kad techninių specifikacijų reikalavimai buvo parengti tik traktoriui ,,KIOTI“ ir tik bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, specialistė Š. Jatulytė grindė tokiais esminiais argumentais: 1) bylos duomenimis nustatyta, kad perkančiosios organizacijos direktorius iki pirkimo procedūros ir pirkimo vykdymo metu kontaktavo su tiekėju neleistinais būdais, kadangi kontaktavimas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo iki pirkimo pradžios neatitiko nė vieno iš trijų reikalavimų, nurodytų Viešųjų pirkimų įstatyme (įstatyme yra numatyti trys atvejai, kada perkančioji organizacija gali bendrauti su tiekėju: jei yra rinkos konsultacija, jei yra skelbiama techninė specifikacija ir jei yra perkama pagalbinė viešųjų pirkimų veikla), dėl šios priežasties šiam tiekėjui buvo sudarytos privilegijuotos sąlygos ir tokiu būdu pažeistas skaidrumo principas; 2) techninės specifikacijos buvo labai sukonkretintos, buvo nustatyti dar papildomi reikalavimai, kurių reikalingumo ir tikslingumo perkančioji organizacija nesugebėjo pagrįsti, dėl papildomų reikalavimų labai susiaurėjo galimų tiekėjų ratas, o perkančiosios organizacijos paprašius pateikti duomenis, kad dar yra gamintojų, tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą, perkančioji organizacija tokios informacijos nepateikė. Kaip matyti iš nuteistojo A. T. parodymų, nuteistasis nurodė, jog susirašinėjimo elektroniniu paštu metu, kurį vykdė iki oficialių konkursų paskelbimo, jie teikė informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie parengtų konkurse jų įmonei tinkamas traktorių specifikacijas. Po viešo konkurso paskelbimo jiems jau siuntė medžiagą oficialiai, elektroninėje erdvėje. Galėjo būti, kad po viešo konkurso paskelbimo jie prašė, kad pakeistų tam tikras sąlygas. A. T. neneigė, kad iki viešo konkurso paskelbimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ miesto skyriaus direktoriaus pavaduotoju D. A. dėl šių konkursų galėjo bendrauti. Iki oficialaus viešųjų pirkimų paskelbimo 2017 m. liepos 25 ir 28 dienoms, gana intensyvus D. T. ir A. T. bendravimas, taip pat D. T. bendravimas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisijos pirmininku D. A., taip pat kitais darbuotojais, susijusiais su viešųjų pirkimų organizavimu ir vykdymu (viešųjų pirkimų skyriaus vadove G. Š. ir Miesto valymo skyriaus transporto vadybininku D. K.), būtent apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamus viešuosius pirkimus, apie traktorių techninių specifikacijų išankstinį derinimą ir pritaikymą būtent UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekiaujamiems traktoriams ,,KIOTI“, užfiksuoti anksčiau nurodytuose ir aptartuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose. Deklaratyviais ir jokiais abejonių nekeliančiais faktiniais duomenimis nepagrįstais laikytini nuteistojo A. T. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad specialistės Š. Jatulytės pateikta išvada buvo įtakota STT pareigūnų, pateikiant specialistei iš anksto suformuluotus klausimus bei kitus duomenis. Kaip jau minėta, pati specialistė Š. Jatulytė nurodė, jog tyrė ne tik STT jai pateiktą medžiagą, bet ir perkančiosios organizacijos parengtus dokumentus bei atliktas procedūras. Be to, specialistė Š. Jatulytė paaiškino, jog ji neturi teisės pati tiesiogiai kreiptis į perkančiąją organizaciją, norėdama užduoti jai klausimus ar gauti papildomus paaiškinimus bei duomenis, todėl tą ji darė per STT pareigūnus. Specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, jog prieš tai Viešųjų pirkimų tarnyba neatliko jokio vertinimo, nepareiškė pretenzijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl organizuoto viešojo pirkimo, kurią apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pati specialistė Š. Jatulytė, pati savaime nepaneigia objektų tyrimo metu specialistės nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų ir neduoda pagrindo abejoti specialisto išvadoje užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnyje, kuriame apibrėžta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija, nėra nurodyta, kad ši tarnyba tikrina visus be išimties vykdomus viešuosius pirkimus. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką.