Civilinė byla Nr. e2-235-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00169-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl baudos panaikinimo,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Buvęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SANSITIS“ vadovas S. R. prašo panaikinti jam 2020 m. spalio 14 d. nutartimi paskirtą 300 Eur baudą už tinkamai neįvykdytus įpareigojimus perduoti bankroto administratorei bankrutavusios bendrovės dokumentus. Nurodė, kad tinkamai įvykdė teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus ir bankroto administratorei įmonės dokumentus perdavė 2019 m. spalio 16 d. bei suteikė informaciją apie įmonės turtą, tačiau administratorė piktnaudžiaudama savo teise, motyvuodama užimtumu, nesudarė priėmimo perdavimo akto ir tai negali būti pagrindu pareiškėjui skirti baudą. Be to, nurodo, kad administratorė nesiėmė priemonių išreikalauti įmonei priklausantį turtą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „REGEJUS“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutarė netenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. spalio 14 d. nutartimi teismas konstatavo, jog bankroto administratorius pripažino, kad dalį įmonės dokumentų bei informaciją apie turtą S. R. administratorei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Tavix“ yra perdavęs, tačiau liko neperduoti 2018-2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai bei suvestinės; ilgalaikio turto apskaitos kortelės už 2016-2019 m. laikotarpį; ilgalaikio turto įvedimo bei nurašymo aktai už 2016-2019 m.; atsargų apskaitos kortelės / žiniaraščiai už 2016-2019 m.; skolų apskaitos kortelės 2016-2019 m. Nors S. R. nurodo, kad administratorei jis perdavė visus įmonės dokumentus, tačiau tai patvirtinančių jokių dokumentų teismui nepateikė. Prašydamas panaikinti paskirtą baudą, jokių įrodymų teiginiui apie perduotus administratorės nurodytus dokumentus S. R. teismui nepateikė ir nenuneigė MB „Tavix“ teiginių, kad teismo įpareigojimai nėra įvykdyti. Nors S. R. nurodo, kad administratorei perdavė visus dokumentus, turtą, tačiau teismui turto perdavimo-priėmimo aktų, kad ir nepasirašytų administratorės apie jų priėmimą, bet su nuoroda apie pateikimą, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog       2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra pilnai įvykdyta. Ta aplinkybė, kad administratorei buvo nurodyta dalies turto buvimo vieta, perduota dalis dokumentų, nereiškia, jog visa bendrovės dokumentacija ir turtas administratorei yra perduoti tinkamai. Ta aplinkybė, kad administratorė delsė peržiūrėti jai perduotus dokumentus, nesutikrino UAB „REGEJUS“ sandėliuojamų įmonės prekių, neatleidžia S. R. nuo nutarties vykdymo. Be to, iš administratorės teismui pateikto 2020 m. sausio 24 d. rašto matyti, kad S. R. buvo nurodyta kokie dokumentai administratorei neperduoti ir jų pareikalauta, todėl atmestini teiginiai, kad MB „Tavix“ penkis mėnesius jam nereiškė pastabų bei reikalavimų dėl dokumentų perdavimo. Kadangi byloje nepaneigti administratorės teiginiai, jog įmonės turtas ir dokumentai nėra pilnai perduoti, kas trukdo tinkamai vykdyti bankroto procedūras, todėl tenkinti S. R. prašymą dėl baudos panaikinimo, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Atskirajame skunde pareiškėjas S. R. prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-188-278/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti ir panaikinti 2020 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-188-278/2020 S. R. skirtą 300 Eur piniginę baudą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tiek prašymą dėl baudos skyrimo, tiek ir prašymą dėl baudos panaikinimo, iš esmės nevertino pareiškėjo S. R. pateiktų motyvų, paaiškinimų ir kt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė S. R.. S. R. neturi pareigos paneigti bankroto administratorės teiginių, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais byloje. Priešingai, nagrinėjamu atveju būtent administratorė turi pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad S. R. turi sudarinėti perduodamų dokumentų aktą, kadangi tokios pareigos buvusiam vadovui nenumato joks teisės aktas. S. R. administratorės reikalavimą įvykdė, t. y. suderintu laiku ir suderintoje vietoje pristatė įmonės dokumentus, pateikė duomenis apie įmonės turtą, kuriuos nemokumo administratorė priėmė. Jei kokie nors dokumentai nebūtų perduoti perdavimo metu, bankroto administratorė būtų priėmimo-perdavimo metu pateikusi reikalavimą pristatyti trūkstamus dokumentus. Nagrinėjamu atveju būtent bankroto administratorė nesurašė jokio dokumentų priėmimo-perdavimo akto, o teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Teismas nutartyje pagal bankroto administratorės paaiškinimus nurodė, kokie konkrečiai įmonės dokumentai perduoti nebuvo, tačiau bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų į bylą, kad šie dokumentai jai išties nebuvo perduoti. Jei 2019 m. spalio 16 d. administratorei nebūtų buvę perduoti dokumentai, bei duomenys apie turtą, tai administratorė nebūtų delsusi daugiau kaip 5 mėnesius ir minėtų dokumentų būtų pareikalavusi nedelsiant. Faktas, kad šiuo metu bankroto administratorė pardavinėja įmonės turtą, parodo, kad visi dokumentai administratorei yra perduoti. Apelianto teigimu, šias aplinkybes patvirtina ir prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra konstatuota, kad bankroto administratorė nesutikrino UAB „REGEJUS“ sandėliuojamų įmonės prekių. Apelianto teigimu, bankroto administratorė galimai siekia pasisavinti įmonės prekes, netinkamai vykdo savo funkcijas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, S. R. pažymi, kad visi BUAB ,,SANSITIS“ dokumentai yra perduoti bankroto administratorei MB ,,Tavix“, todėl S. R. atžvilgiu paskirta 300 Eur bauda yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

4.       Atsiliepime į pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą BUAB ,,SANSITIS“, atstovaujama bankroto administratorės MB ,,Tavix“ nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs vadovas nurodo, kad BUAB „SANSITIS“ dokumentai yra perduoti nemokumo administratoriui, tačiau dokumentai yra perduoti ne visi. Atsakovas iki šios dienos administratorei nėra perdavęs 2018-2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių bei suvestinių; ilgalaikio turto apskaitos kortelės už 2016-2019 m. laikotarpį; ilgalaikio turto įvedimo bei nurašymo aktų už 2016-2019 m.; atsargų apskaitos kortelių / žiniaraščių už 2016-2019 m.; skolų apskaitos kortelių 2016-2019 m. Būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą įmonės vadovas privalo perduoti apskaitos dokumentus, kurie turi atitikti buhalterinę apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams. Taip pat, finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta pagal buhalterinių sąskaitų likučių duomenis, turi būti pridedamas finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame detalizuojamos ir paaiškinamos įstaigos finansinės būklės ataskaitoje ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytos sumos. Administratorė iš perduotų dokumentų neturi galimybės nustatyti koks yra bendrovės finansinis turtas, atsargos, išankstiniai mokėjimai, pirkėjų skolas, kitos gautinos sumos ir įmonės įsiskolinimai, kadangi nėra perduoti visi pirminės apskaitos dokumentai, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentai. Atsižvelgiant į tai, prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK       329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

6.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantas S. R. pateikė elektroninio laiško kopiją. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

7.       Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas, teikdamas į bylą naują įrodymą, nesuformulavo prašymo dėl jo prijungimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Antra, apeliantas niekaip nepagrindė, kodėl tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme bei tai, ką konkrečiai pateikiamas įrodymas byloje patvirtina arba paneigia. Atsižvelgiant į nurodytą bei susipažinus su pateikto elektroninio laiško turiniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą elektroninio laiško kopiją, kaip nesusijusią su nagrinėjamu klausimu.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

8.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovei BUAB „SANSITIS“ iškelta bankroto byla, 2020 m. vasario 10 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas, o 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d. nutartimis patikslintas, atsakovės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis.

10.       Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi BUAB „SANSITIS“ vadovui S. R. buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei MB „Tavix“ bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus bendrovei priklausančius dokumentus bei įmonės turto sąrašą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. Vadinasi terminas nutarties įvykdymui baigėsi 2019 m. rugsėjo 23 d.

11.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą.

12.       Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi BUAB „SANSITIS“ vadovui S. R. 300 Eur bauda už Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad dalis bankrutavusios bendrovės dokumentų bankroto administratorei buvo perduota, tačiau liko neperduoti 2018-2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai bei suvestinės; ilgalaikio turto apskaitos kortelės už 2016-2019 m. laikotarpį; ilgalaikio turto įvedimo bei nurašymo aktai už 2016-2019 m.; atsargų apskaitos kortelės / žiniaraščiai už 2016-2019 m.; skolų apskaitos kortelės 2016-2019 m.

13.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1884-330/2018).

14.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl baudos panaikinimo konstatavo, kad buvęs įmonės vadovas taip ir neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus.

15.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl baudos panaikinimo iš esmės kvestionuoja nutarties teisėtumą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo ir jos panaikinimo.

16.       Byloje nekyla ginčo, kad apeliantas S. R. buvo įmonės BUAB „SANSITIS“ vadovas iki bendrovei iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso     2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, be to, bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje.

17.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naštą.

18.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).

19.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą ar, priešingai, nebuvimą teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu (ar neįrodytu), jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (nebuvimu). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

20.       Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Taigi teismo išvados gali būti grindžiamos ir didesnio tikėtinumo taisykle, o teismas gali nuspręsti, kad vieno ar kitokio fakto buvimas (nebuvimas) labiau tikėtinas, nei netikėtinas. Kitaip tariant, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

21.       Iš esmės šia teismų praktika vadovaujasi ir apeliantas savo atskirajame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad aukščiau nurodoma teismų praktika ir CPK 178 straipsnio nuostata, įtvirtinanti šalių įrodinėjimo pareigą, reiškia ne tik reikalavimą teikiančios šalies pareigą pateikti jos reikalavimą patvirtinančius įrodymus, bet ir kitos šalies, nesutinkančios su jai reiškiamu reikalavimu, pareigą pateikti jos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Šiuo aspektu vien šalies išreikšta abejonė kitos šalies pateikto įrodymo tinkamumu ar patikimumu nėra pakankama – teismui turi būti pateikiami CPK reikalavimus atitinkantys įrodymai, paneigiantys kitos šalies pateiktus įrodymus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016 42–44 punktus).

22.       Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad siekdamas paneigti bankroto administratorės teiginius apie tai, kad apeliantas nevisiškai įvykdė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jam nustatytus įpareigojimus, privalėjo pateikti įrodymus apie tai, kad jis bankroto administratorei perdavė 2018-2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius bei suvestines; ilgalaikio turto apskaitos korteles už 2016-2019 m. laikotarpį; ilgalaikio turto įvedimo bei nurašymo aktus už 2016-2019 m.; atsargų apskaitos korteles / žiniaraščius už 2016-2019 m.; skolų apskaitos korteles 2016-2019 m. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė nei klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, jog administratorei buvo nurodyta dalies turto buvimo vieta, perduota dalis dokumentų, nereiškia, kad visa bendrovės dokumentacija ir turtas administratorei yra perduoti tinkamai.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos panaikinimo klausimą visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo apelianto nurodomų argumentų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, apelianto ir bankroto administratorės paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, padarė išvadą, kad apeliantas nenuginčijo MB „Tavix“ teiginių, jog teismo įpareigojimai nėra įvykdyti. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas, siekdamas įrodyti, kad bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo yra nepagrįstas, pateikė į bylą Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarimą, kuriuo yra atmestas skundas, kuriuo prašoma panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Apelianto teigimu, šis nutarimas patvirtina, kad bankroto administratorė nesutikrino UAB „REGEJUS“ sandėliuojamų įmonės prekių. Apeliacinės instancijos vertinimu, pateiktas nutarimas niekaip nepatvirtina apelianto teiginių, kad jis bankroto administratorės prašomus bendrovės dokumentus jai perdavė. Nurodytas nutarimas reiškia iš esmės tik tai, kad apelianto nėra pagrindo traukti atsakomybėn baudžiamąja tvarka už bendrovės turto iššvaistymą, kadangi ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu atsisakyta pradėti, tačiau niekaip nepatvirtina fakto, kad apeliantas tinkamai įvykdė pirmosios instancijos teismo nutartimi jam nustatytus įsipareigojimus.

24.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais dalyje dėl to, kad bankroto administratorė arba UAB „REGEJUS“ ketina pasisavinti bankrutavusios bendroves sandėliuojamas prekes, kadangi šie apelianto argumentai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nenustatyta, kad bankroto administratorė nevykdo arba netinkamai vykdo jai patikėtas funkcijas, todėl apelianto argumentai šioje dalyje pripažintini deklaratyviais. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas bankroto administratorės atsakomybės klausimas.

25.       Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas net ir apeliaciniame procese nepaneigė pagrindo baudai skirti egzistavimo. Pabrėžtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta galimybė skirti bankrutuojančios įmonės vadovui iki 2 896 eurų dydžio baudą. Tai – maksimali bauda. Atsakomybėn traukiamam asmeniui konkreti nuobauda (šiuo atveju – bauda) skiriama sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenį, pažeidimu sukeltas teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą, kurios dydis beveik penkis kartus mažesnis už sankcijos vidurkį, todėl bauda nelaikytina nepagrįstai didele.

26.       Kiti pareiškėjo skunde pateikti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                            Antanas Rudzinskas