Civilinė byla Nr. e2-3694-676/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01521-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui M. T., atsakovui E. R., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės UAB (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 048,33 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2023 m. sausio 30 d. iškelta bankroto byla ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), nemokumo administratore paskirtas UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) vadovas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas, kuris buvo ir  yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. 2022 m. birželio 14 d. nemokumo administratorius nustatė, kad vėliausiai 2022 m. birželio 14 d. bendrovė jau buvo faktiškai nemoki, t. y. veiklos nebevykdė, pajamų negavo, turėtų įsipareigojimų negalėjo įvykdyti ir neįvykdė iki bankroto bylos iškėlimo; atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, apie tai žinojo, tačiau nepaisydamas bendrovės nemokumo, po 2022 m. birželio 14 d. priėmė aiškiai žalingus sprendimus, kurie padarė 6 048,33 Eur žalos bendrovei: 1) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ETS3650 bendrovė iš UAB „ETS centras“ pirko oro kondicionierių aptarnavimo paslaugas, oro kondicionierių aptarnavimo sąnaudų suma – 681,50 Eur, nors jokių oro kondicionierių bendrovė neturėjo; 2) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 27 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PCA288011 bendrovė iš UAB „Prenta“ už 1 223,32 Eur įsigijo įvairios vonios įrangos (plautuvę, maišytuvą, kt.), maisto atliekų smulkintuvą., tačiau šis turtas bendrovės nemokumo administratoriui nebuvo perduotas; 3) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 31 d. turto nurašymo aktu Nr. 22-07/17 buvo nurašyta bendrovės turto (medžiagų objektams) už bendrą 953,51 Eur sumą; 4) atsakovo sprendimu 2022 m. rugsėjo 30 d.  turto nurašymo aktu Nr. 22-09/18 buvo nurašyta bendrovės turto (medžiagų objektams) už bendrą 2 730 Eur sumą; 5) 2022 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu atsakovas iš bendrovės kasos sau išmokėjo 460 Eur. Bendrovės nemokumo administratorius 2024 m. sausio 3 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją/ paaiškinimą dėl aukščiau nurodytų atsakovo sprendimų, tačiau atsakovas į siųstą prašymą nesureagavo. Atsakovas, žinodamas apie kritinę bendrovės finansinę padėtį (nemokumą), nepaisydamas įstatyme nustatytų fiduciarinių pareigų bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, 6 048,33 Eur turtą panaudojo tenkindamas asmeninius interesus, dėl ko buvo padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams, todėl atsakovas privalo šią žalą  atlyginti.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės argumentai grindžiami išimtinai bendrovės nemokumo faktu, tačiau iš pateiktų duomenų (UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo, kasos knygos išrašo), matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios finansinės operacijos pagal išrašytas sąskaitas-faktūras neatliko, jokių išlaidų pagal 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ETS3650 ir 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PCA288011 nepatyrė. UAB (duomenys neskelbtini)  iki bankroto paskelbimo užsiimdavo statyba, kurios metu naudojo įvairias medžiagas statybos rangos sutarčiai įvykdyti, kai atsargos naudojamos veikloje, jos pasibaigus sutarčiai nurašomos. Atsakovas nesant įmonės dokumentų negali paaiškinti apie medžiagų nurašymo aplinkybes. Kalbant apie 460 Eur iš bendrovės kasos sumokėjimą atsakovui, ieškovė elgėsi nesąžiningai, ieškovė turėdama galimybę disponuoti visa jai perduota bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentacija, manipuliuoja atskirais faktais iš anksto žinant, kad atsakovui bus sunku argumentuotai atsakyti. Atsakovas būdamas bendrovės direktoriumi iš bendrovės kasos gaudavo pinigų medžiagoms įsigyti arba jam buvo grąžinama skola už įgytas medžiagas pagal avansines apyskaitas.

Teismo

Teismo

Teismas

konstatuoja:

byloje nustatyta, kad ieškovė ieškininio reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, atsakingam už bendrovės turto apskaitos vedimą ir tokio turto išsaugojimą, nes atsakovas, nepaisydamas bendrovės nemokumo, po 2022 m. birželio 14 d. priėmė žalingus įmonei sprendimus, kurie padarė įmonei 6048,33 Eur žalos, t. y.: 1) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ETS3650 bendrovė iš UAB „ETS centras“ pirko oro kondicionierių aptarnavimo paslaugas 681,50 Eur sumai, nors įmonė tokio kondicionierių neturėjo; 2) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 27 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. PCA288011 bendrovė iš UAB „Prenta“ už 1 223,32 Eur įsigijo įvairios vonios įrangos (plautuvę, maišytuvą, kt.), maisto atliekų smulkintuvą, tačiau šis turtas bendrovės nemokumo administratoriui nebuvo perduotas; 3) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 31 d. turto nurašymo aktu Nr. 22-07/17 buvo nurašyta bendrovės turto (medžiagų objektams) už bendrą 953,51 Eur sumą; 4) atsakovo sprendimu 2022 m. rugsėjo 30 d. turto nurašymo aktu Nr. 22-09/18 nurašyta bendrovės turto (medžiagų objektams) už bendrą 2 730 Eur sumą; 5) 2022 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu atsakovas iš bendrovės kasos sau išmokėjo 460 Eur. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas, žinodamas apie kritinę bendrovės finansinę padėtį (nemokumą), nepaisydamas įstatyme nustatytų fiduciarinių pareigų bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, 6 048,33 Eur turtą panaudojo tenkindamas asmeninius interesus, dėl ko buvo padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams, todėl atsakovas privalo šią žalą atlyginti. Atsakovas su reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių išlaidų pagal 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ETS36505, 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PCA2880116 nepatyrė, finansinių operacijų pagal išrašytas sąskaitas - faktūras neatliko, o UAB (duomenys neskelbtini) turtas (finansai) nesumažėjo; dėl kitų ieškovės nurodytų aplinkybių (medžiagų nurašymo, 460 Eur iš bendrovės kasos sumokėjimą atsakovui) atsakovas paaiškinti negali, nes visa įmonės buhalterinės apskaito dokumentacija yra perduota ieškovei.

Byloje pateiktais bei tirtais įrodymais, taip pat ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius      2023 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (atsakovas) 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini), nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose buvo nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2023 m. vasario 9 d., taip pat nuo 2018 m. spalio 11 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas.

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Nemokumo administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis per teismo nustatytus terminus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis JANĮ 94 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui atsakovui ir įrodinėja, kad atsakovas, nepaisydamas bendrovės nemokumo, priėmė aiškiai žalingus sprendimus, kurie padarė 6 048,33 Eur žalos bendrovei. Taigi nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl atsakovo kaltės.

Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys). Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, yra saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1-6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos A. T. 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K?3?235?421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 50–52 punktai).

Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Ieškovo įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški vadovo atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose nustatytų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo (Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus ir žalos atsiradimą įrodinėja 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ETS3650, 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PCA288011, 2022 m. liepos 31 d. turto nurašymo aktu Nr. 22-07/1, 2022 m. rugsėjo 30 d. turto nurašymo aktu Nr. 22-09/1, 2022 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidu orderiu, UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašu, darbo ginčų komisijos sprendimais ir UAB (duomenys neskelbtini) skolų darbuotojams 2022 m. birželio 1 d. suvestine ir kitais įrodymais, kurie ieškovės teigimu, patvirtina, kad atsakovas nepaisydamas bendrovės nemokumo priėmė aiškiai žalingus sprendimus, kurie sukėlė 6 048,33 Eur žalos bendrovei.

Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų (Lietuvos A. T. 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad bendrovė nuo 2022 m. pradžios nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojams, dėl ko skirtingais Darbo ginčų komisijos (DGK) sprendimais bendrovės skola darbuotojams 2022 m. birželio 1 d. siekė 44 545,07 Eur. Bendrovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo patvirtina, kad paskutinės įplaukos į bendrovės banko sąskaitą buvo 2022 m. birželio 14 d. (nedelsiant pervestos atsakovo sutuoktinei I. R.) ir vėliau iki pat bankroto bylos iškėlimo jokių pajamų bendrovė negavo, pinigų banko sąskaitoje nebeturėjo. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla bendrovei, konstatuota, kad „Iš atsakovės 2023 m. sausio 12 d. balanso matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 134 663 Eur, o turimo turto vertė – 100 683 Eur, t. y. skolos žymiai viršija turimo turto vertę. Nuo 2022 m. birželio 23 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pažymėtina, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pripažįsta, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje pakankama duomenų konstatuoti, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija turimo turto vertę ir ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla“ (civilinė byla Nr. eB2-439-538/2023).  Teismo vertinimu, minėtoje teismo nutartyje nustatytas nemokumo momentas (2022 m. pradžia) nagrinėjamos bylos kontekste laikytinas prejudiciniu faktu CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme, nemokumo momento nustatymas yra reikšmingas įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Šios aplinkybės, kad įmonė jau nuo 2022 m. pradžios buvo nemoki, neneigė ir atsakovas, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų nagrinėjamoje byloje neteikė (CPK 178 straipsnis).

Kaip jau minėta, ieškovė savo reikalavimus, kad atsakovas nepaisydamas bendrovės nemokumo priėmė aiškiai žalingus sprendimus, kurie sukėlė 6 048,33 Eur žalos bendrovei, įrodinėja šiomis aplinkybėmis:

1) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ETS3650 bendrovė iš UAB „ETS centras“ pirko oro kondicionierių aptarnavimo paslaugas, oro kondicionierių aptarnavimo sąnaudų suma – 681,50 Eur, nors oro kondicionierių bendrovė neturėjo. Iš byloje pateiktos 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija: ETS, Nr. 3650, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB „ETS centras“ pirko oro kondicionierių aptarnavimo paslaugas (413,22 Eur), naują kondensato siurbliuką (90 Eur), kitas papildomas medžiagas (60 Eur), tačiau atsakovas teismo posėdžio metu su šia sąskaita faktūra nesutiko, teigė, kad dėl kondicionierių aptarnavimo paslaugos buvo sudaryta subranga, kad jokių prekių įmonė neįsigijo, tačiau jokių jo nurodytas aplinkybes  patvirtinančių įrodymų byloje neteikė, taip pat atsakovas negalėjo paaiškinti su kuo, kada ir dėl kokių paslaugų buvo sudaryta subrangos sutartis, kam buvo teikiamos kondicionierių aptarnavimo paslaugos, 2022 m. liepos 1 d. sąskaitos – faktūros apmokėjimo aplinkybes

2) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 27 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PCA288011 bendrovė iš UAB „Prenta“ už 1 223,32 Eur įsigijo įvairios vonios įrangos (plautuvę, maišytuvą, kt.), maisto atliekų smulkintuvą, tačiau šis turtas bendrovės nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Byloje pateikta 2022 m. liepos 27 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PCA288011 patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas įsigijo įvairios vonios įrangos (plautuvę, maišytuvą, kt.), taip pat maisto atliekų smulkintuvą, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo paaiškinti kur ši vonios įranga, maišytuvai buvo panaudoti, ir kodėl nebuvo perduoti ieškovei, duomenų bei įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus byloje neteikė. Byloje pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-150-538/2024, patvirtina, jog už šios įsigytos vonios įrangos neperdavimą, atsakovas jau buvo nubaustas 500 Eur bauda, tačiau net ir po paskirtos baudos turto ieškovei neperdavė. Paaiškinti kur šiuo metu yra ši vonios įranga, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo.

3) atsakovo sprendimu 2022 m. liepos 31 d. turto nurašymo aktu Nr. 22-07/17 buvo nurašyta bendrovės turto (medžiagų objektams) už bendrą 953,51 Eur sumą.

4) taip pat atsakovo sprendimu 2022 m. rugsėjo 30 d. turto nurašymo aktu Nr. 22-09/18 buvo nurašyta bendrovės turto (medžiagų objektams) už bendrą 2 730 Eur sumą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki bankroto paskelbimo užsiėmė statyba, kurios metu naudojo įvairias medžiagas statybos rangos sutarčiai įvykdyti; kai atsargos naudojamos veikloje, jos pasibaigus sutarčiai yra nurašomos. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai paaiškinti bei nurodyti nei kokios medžiagos šiais konkrečiais atvejais buvo nurašytos, nei kodėl ir kokiu konkrečiu pagrindu galėjo būti/buvo nurašytos, neteikė savo paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu byloje pateikta bendrovės pajamų - sąnaudų ataskaita už 2022 m. ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuo 2022 m. birželio mėn. bendrovė jokios veiklos ar statybos rangos darbų nevykdė, pajamų negavo, todėl aukščiau nurodytos prekių ir/ar paslaugų pirkimo/perleidimo operacijos ir/arba turto nurašymai galimai buvo neteisėti/nepagrįsti.

5) atsakovas, nepaisydamas bendrovės nemokumo ir turimų ženklių įsipareigojimų darbuotojams/kreditoriams, 2022 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu iš bendrovės kasos sau išmokėjo 460 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pagal šį kasos orderį negalėjo atsakyti ar šiuos pinigus gavo, ir kur juos panaudojo/galėjo panaudoti.

Teismo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020, 73 punktas). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktas).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos A. T. 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje jau pirmojo teismo posėdžio metu 2024 m. rugpjūčio 5 d. šalims buvo išsamiai išaiškinta įrodinėjimo pareiga, išaiškinta atsakovo pareiga įrodyti savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, galimybė savo atsikirtimus įrodinėti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat išaiškinta teisė teikti teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; taip pat teismas šalims nustatė pakankamą (20 dienų) terminą pateikti visus prašymus ir papildomus įrodymus, tačiau atsakovas visiškai jokių prašymų, duomenų ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei įrodančias atsakovo nurodytas aplinkybes, teismui neteikė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovą byloje atstovauja advokatas, profesionalus teisininkas, taigi atsakovui buvo pilnai suteikta garantuota ir užtikrinta teisinė pagalba šioje byloje. Preziumuojama, kad profesionalus atstovas teisininkas – advokatas, tinkamai ir pakankamai pilnai/išsamiai informavo atsakovą apie vykstančio proceso eigą, esmę, pateiktų reikalavimų esmę, taip pat ir apie visas kitas svarbias teisines/procesines aplinkybes, galinčias turėti įtakos procesui bei būsimam procesiniam sprendimui pagal pareikštus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus aktualių nagrinėjamai bylai teisės normų kontekste, įvertinęs byloje pateiktus bei tirtus įrodymus, prejudicinius faktus, sprendžia, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas elgtis lojaliai, rūpestingai, sąžiningai bei kvalifikuotai, priėmė aiškiai žalingus sprendimus, kurie padarė 6 048,33 Eur žalos bendrovei, kai bendrovės finansinė padėtis buvo sunki ir bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Taigi šioje dalyje yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė jo fiduciarinių pareigų įmonei ir kreditoriams pažeidimu.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. 

Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromų sandorių pagrįstumą, atliekamų veiksmų naudingumą bei tikslingumą. Tuo tarpu atsakovas nepaisydamas bendrovės nemokumo priėmė aiškiai žalingus sprendimus, kurie padarė 6 048,33 Eur žalos bendrovei, ir tokiu būdu sumažino bendrovės galimybes bent iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais. Toks atsakovo elgesys, neatitinka teisės aktuose nustatytų veikimo standartų, prieštarauja bendrovės, jos kreditorių interesams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šių nustatytų aplinkybių atsakovas nenuginčijo, įrodymų paneigiančių šias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nustačius veiksmų neteisėtumą, vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas ieškinio tenkinimo atveju prašė nepriteisti procesinių palūkanų, savo prašymą grįsdamas sunkia finansine padėtimi.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos – kompensacinės, t. y. skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.).

Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Minėtoje Lietuvos A. T. apžvalgoje pažymėta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatytos įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą ir kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Lietuvos A. T. praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių ieškovės kaltę, byloje nėra.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018 45 punktas).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinosios sąlygos, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteisiamą sumą, o ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovės interesų pažeidimą bei nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kalto atsakovo padėtį. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas savo prašymą nepriteisti procesinių palūkanų grindė sunkia finansine padėtimi, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų neteikė (CP 178 straipsnis). Esant aukščiau nurodytam, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir nepriteisti ieškovės prašomų procesinių palūkanų.

Taigi, ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už 6 048,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 136 Eur žyminis mokestis valstybei. Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro – 15,86 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tekinti.

Priteisti ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai nemokumo administratorės UAB (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. R. 6 048,33 Eur (šešių tūkstančių keturiasdešimt aštuonių eurų 33 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 048,33 Eur (šešių tūkstančių keturiasdešimt aštuonių eurų 33 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. R. 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, ir  įmokos kodą - 5661.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. R. 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą  – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Raimondas Dilys