Civilinė byla Nr. e2-1866-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27646-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. patikslintą ieškinį atsakovams J. Š., V. A., N. J., R. D., G. F. T., O. R., E. R., D. J., A. J., R. M. G., D. S., E. J. K., M. K., V. J., Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacijai, L. Ž., A. S., D. P., V. M., B. N., A. I., G. I., D. K., A. B., L. K., M. B. G., R. A., I. A., B. D., A. J., E. Č., A. Č.-D., O. K. dėl daugiabučio namo patalpų savininkų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – daugiabučio namo savininkų bendrija „Latvių namai“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. balandžio 8 d. protokolu priimtą sprendimą dėl namo bendrųjų naudojimosi taisyklių modernizacijos programos sistemomis 8 punkto nuostatų, nustatančių draudimą butų (patalpų) savininkams laikyti atidarytus langus/duris daugiau kaip du kartus po 20 min. per dieną bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad draudimas laikyti atidarytus langus ir duris daugiau kaip du kartus po 20 min. per dieną iš esmės varžo ir pažeidžia butų (patalpų) savininkų teises, susijusias su jų gyvenimo sąlygomis ir naudojimusi jų asmeniniu turtu (nuosavybe), todėl laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu (niekiniu) nuo jo priėmimo momento. Patalpų savininkai neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su konkrečių butų (patalpų), kurie nelaikytini bendro naudojimo objektais, naudojimu ir disponavimu, o ginčijamas sprendimas nustato kiekvieno buto savininko asmeninės nuosavybės naudojimo režimą, kuris nėra susijęs su bendro naudojimo objektais. Naudojimasis buto langais/durimis yra susijęs su gyvenamųjų buto patalpų eksploatavimu ir skirtas užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl negali būti ribojamas, jeigu tai užtikrina privalomų oro kokybės ir mikroklimato sąlygų reikalavimų pasiekimą ir jų nepažeidžia.

3.       A. J. Š., V. A., N. J., E. R., O. R., D. J., A. J., R. M. G., D. S., E. J. K., V. J., Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacija, L. Ž., D. P., V. M., B. N., D. K., A. I., G. I., A. B., M. B. G., R. A., I. A., B. D., A. Č.-D., E. Č. bei trečiasis asmuo DNSB „Latvių namai“ pateikė pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinimo.

4.       Pareiškime nurodė, jog daugiabučiame name nėra įrengtos langų varstymo kontrolės priemonės ir nėra fizinių bei žmogiškų resursų kontroliuoti langų varstymo režimo laikymąsi, todėl net ir atsakovams palankios ginčo baigties atveju nebūtų įmanoma užtikrinti ginčijamo sprendimo 8 punkte nustatyto reikalavimo faktinio įgyvendinimo. Atsižvelgdami į tai, atsakovai ir trečiasis asmuo pareiškė pripažįstantys patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tuo pačiu paaiškino, jog trečiasis asmuo DNSB „Latvių namai“ inicijavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl namo bendrųjų naudojimosi taisyklių modernizacijos programos sistemomis 8 punkto nuostatų pakeitimo minėtą ribojimą pakeičiant į rekomendaciją. Taip pat nurodė, jog trečiasis asmuo sutinka, kad visos proceso išlaidos būtų priteistos iš trečiojo asmens DNSB „Latvių namai“.

5.       A. G. F. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bylą palieka nagrinėti teismo nuožiūra.

6.       A. R. D., M. K., A. S., L. K., A. J. ir O. K. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė. Dokumentai atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas. 

7.       Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

8.       Baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

9.       Nagrinėjamu atveju didžioji dalis atsakovų ir trečiasis asmuo ieškinį pripažino, atsakovė G. F. T. paliko klausimą spręsti teismo nuožiūrai, o kita dalis atsakovų, būdami tinkamai informuoti apie procesą, atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje išdėstytą poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo, šių atsakovų atžvilgiu būtų pagrindas priimti teismo sprendimą už akių, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 285, 286 straipsniai). Dėl šios priežasties, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti teismo sprendimą, surašant sutrumpintus motyvus.

10.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-916/2021). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

11.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo

12.       Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto DNSB „Latvių namai“ 2021 m. balandžio 8 d. patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 21-04-08 matyti, kad balsų dauguma pritarta bendrojo naudojimo taisyklių name įrengtų modernizacijos programos sistemų (toliau – Taisyklės) patvirtinimui. Taisyklių 8 punkte nustatyta, jog esant poreikiui galima trumpam (ne daugiau kaip 20 min.) atidaryti langą du kartus per dieną, o laikyti atidarytus langus / duris ilgiau draudžiama visame name (taikoma visų kambarių langams, balkonams ir lodžijoms, laiptinės ir rūsio langams, laiptinės durims). Ieškovė, kaip buto savininkė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu. A. J. Š., V. A., N. J., E. R., O. R., D. J., A. J., R. M. G., D. S., E. J. K., V. J., Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacija, L. Ž., D. P., V. M., B. N., D. K., A. I., G. I., A. B., M. B. G., R. A., I. A., B. D., A. Č.-D., E. Č. bei trečiasis asmuo DNSB „Latvių namai“ nurodė, jog pripažįsta patikslinto ieškinio reikalavimus. Taip pat informavo, jog, atsižvelgiant į ginčo sprendimo įgyvendinimo negalimumą, nurodytas klausimas bus sprendžiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime iš naujo. A. G. F. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bylą palieka nagrinėti teismo nuožiūrai, o atsakovai R. D., M. K., A. S., L. K., A. J. ir O. K. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė, ieškinio reikalavimų neginčijo.

13.       Teismas, teikdamas prioritetą dispozityvumo principui, leidžiančiam šalims ir kitiems proceso dalyviams laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ginčo klausimas dėl Taisyklių 8 punkto turinio bei daugiabučio bendrosios dalinės nuosavybės objektų tinkamo funkcionavimo užtikrinimo bus sprendžiamas pakartotinai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, dėl to šio ginčo nagrinėjimas neteko aktualumo atsakovams pripažinus ieškinį, priima minėtą atsakovų patikslinto ieškinio pripažinimą bei konstatuoja, jog patikslintas ieškinys yra tenkintinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovų pateiktas patikslinto ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), o iš bylos medžiagos matyti, jog nėra pagrindo manyti, kad kiti atsakovai su tokiu pripažinimu nesutiktų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15.       Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo prašoma visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo asmens ir nurodoma, jog pastarasis jas apmokėti sutinka. Dėl šios priežasties, visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, šias išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (dokumento Nr. CPB-27618 pirmasis priedas). Taigi, ieškovei iš trečiojo asmens DNSB „Latvių namai“ priteistini 83 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

17.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 105,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šias išlaidas apmokėti sutiko trečiasis asmuo DNSB „Latvių namai“, ši suma priteistina iš trečiojo asmens  (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. balandžio 8 d. protokolu priimtą sprendimą dėl Namo bendrųjų naudojimosi taisyklių modernizacijos programos sistemomis 8 punkto nuostatų, nustatančių draudimą butų (patalpų) savininkams laikyti atidarytus langus / duris ilgiau kaip 20 min. du kartus per dieną.

Priteisti ieškovei J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „Latvių namai“ (j. a. k. 304059127) 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „Latvių namai“ (j. a. k. 304059127) 105,66 Eur (vieną šimtą penkis eurus 66 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė