Civilinė byla Nr. 2A-1149-910/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25184-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.4; 1.3.5.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl premijos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovė, darbdavė, bendrovė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. DGKS-3885 darbo byloje Nr. APS-36-9857 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės premiją už 2017 m. bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010 m. iki 2018 m. kovo 30 d. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus Vilniaus grupės lokomotyvo mašinistu. Pasak ieškovo, nei 2017 m. pabaigoje, nei atleidimo iš darbo metu jam nebuvo išmokėta premija už 2017 m. gerus darbo rezultatus, nors 2017 m. išdirbo be jokių nuobaudų, todėl tikėjosi, kad premija jam bus išmokėta, nes įprastai kasmet buvo mokamos skatinančios premijos už gerus bendrovės veiklos rezultatus. 2017 m. gruodžio 17 d. buvo paskelbta, kad bendrovėje pasiekti puikūs darbo rezultatai ir visiems darbuotojams bus išmokėtos premijos. Ieškovas 2017 m. pabaigoje sužinojo, jog nuo 2018 m. keisis darbo apmokėjimo sistema, tačiau manė, kad priimti nutarimai neturėtų galioti atgaline data. Be to, 2018 m. kovo 14 d. padalinyje, kuriame jis dirbo, Rokiškio grupės administracinėse patalpose buvo iškabinta bendrovės Komunikacijos skyriaus informacija apie paskirtas premijas už 2017 m. gerus rezultatus, nurodant, jog premijos bus išmokėtos visų bendrovės grupės įmonių darbuotojams, ir nenurodant, kad premijas gaus tik jų mokėjimo dieną dirbantys darbuotojai, ši sąlyga atsirado vėliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. AS-4 patvirtintame Apraše. Ieškovo teigimu, atsakovės patvirtintame Apraše pažeidžiamas lygiateisiškumo ir objektyvumo principas, nes jame visi darbuotojai skirstomi į dirbančius premijos mokėjimo dieną ir nedirbančius premijos mokėjimo dieną.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad pagal 2010 m. lapkričio 15 d. su ieškovu sudarytą Darbo sutartį darbdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo mokėti darbuotojui Darbo sutartyje sulygtą atlyginimą. Darbo santykių metu ši darbo sutartis buvo keista keletą kartų, daugiausia dėl to, kad buvo didinimas atlyginimas. Ieškovo darbo santykiai bendrovėje nutrūko 2018 m. kovo 30 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Ieškovas 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į bendrovę, prašydamas informuoti apie jam priklausančio paskatinimo skaičiavimo sąlygas, dydį bei išmokėjimo tvarką. Bendrovė, 2018 m. balandžio 30 d. atsakydama į šį prašymą, išsamiai informavo ieškovą, kodėl jam nebus išmokamas paskatinimas. Nesutikdamas su tuo, ieškovas su prašymu priteisti premiją kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu darbuotojo prašymą atmetė. Atsakovė pabrėžė, kad darbuotojų paskatinimas už 2017 m. rezultatus buvo išskirtinai skatinamojo pobūdžio premija, skirta bendrovės iniciatyva, siekiant paskatinti darbuotojus už gerai atliktą darbą bei bendrovės teigiamus veiklos rezultatus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Paskatinimo fondo lėšų paskirstymo tvarka ir principai įtvirtinti bendrovės generalinio direktoriaus 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. AS-4 „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų paskatinimo iš 2017 m. bendrovės pasiektų rezultatų fondo lėšų“ patvirtintame Apraše, kurio 7 punkte nustatyta, jog visi darbuotojai, dirbantys paskatinimo išmokėjimo dieną, gali būti paskatinami šio Aprašo nustatyta tvarka. Atsakovė pabrėžė, kad paskatinimai galėjo būti skirti tik tiems darbuotojams, kurie paskatinimų išmokėjimo dieną dirbo bendrovėje. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas visiškai nepagrįstai kildina savo reikalavimą dėl paskatinimo iš bendrovės Komunikacijos skyriaus informacinio pranešimo, kuris buvo skirtas ne asmeniškai jam, o visiems bendrovės darbuotojams, tuo tarpu ieškovo Darbo sutartyje ir jos pakeitimuose buvo nurodyta tik pastovi darbo užmokesčio dalis – valandinis tarifinis atlygis, t. y. jokios premijavimo sąlygos nebuvo aptartos nei pačioje darbo sutartyje tiesiogiai, nei darant nuorodą į įmonės lokalinį teisės aktą, reglamentuojantį šiuos santykius. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. kovo 23 d. įsakymo 3.3 papunkčiu buvo nuspręsta lėšas iš 2017 m. bendrovės pasiektų rezultatų fondo išmokėti avansiniu mokėjimu už 2018 m. balandžio mėnesį mokėjimo dienomis, tuo tarpu ieškovo darbo santykiai su bendrove nutrūko dar 2018 m. kovo 30 d. Atsakovės įsitikinimu, ieškovui jau nedirbant bendrovėje, jam pagrįstai neišmokėtas paskatinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytos neterminuotos Darbo sutarties Nr. 0694 pagrindu ieškovas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. dirbo pas atsakovę; darbuotojo prašymu Darbo sutartis nutraukta 2018 m. kovo 30 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas 2018 m. balandžio 23 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas paaiškinti, kodėl jam neišmokėta premija už 2017 m. Į šį prašymą atsakovė atsakė 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2(PS)-793. Ieškovas dėl premijos už 2017 m. išieškojimo 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau ši ieškovo prašymą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje; darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti; tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė – skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009).
7. Nagrinėjamu atveju atsakovė, sudarydama Darbo sutartį su ieškovu, įsipareigojo už darbą bendrovėje mokėti jam darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Darbo santykių metu ieškovo Darbo sutartis buvo ne kartą keista, daugiausia dėl to, kad buvo keičiamas darbuotojo darbo užmokesčio dydis; nuo 2018 m. sausio 1 d. darbuotojui nustatytas 7,50 Eur valandinis tarifinis atlygis, mokant Kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
8. Teismas pažymėjo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius 2018 m. kovo 23 d. įsakymu patvirtino Aprašą, nurodė išmokėti darbuotojams paskatinimą už 2017 m. veiklos rezultatus pagal Aprašą, taip pat įpareigojo apskaitos paslaugų centro direktorę užtikrinti, jog darbuotojams paskatinti reikalingos lėšos iš 2017 m. bendrovės pasiektų rezultatų fondo būtų išmokėtos avansinių mokėjimų už 2018 m. balandžio mėnesį mokėjimo dienomis. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad darbuotojų paskatinimas už 2017 m. rezultatus – tai darbdavio iniciatyva skirtas darbuotojų paskatinimas už gerai atliktą darbą bei bendrovės teigiamus veiklos rezultatus, kaip nurodyta DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir kuris skiriamas vadovaujantis DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal Aprašo 7 punktą visi bendrovės darbuotojai (išskyrus nurodytus Aprašo 2 punkte), įdarbinti iki 2017 m. lapkričio 30 d. (imtinai) ir dirbantys paskatinimo išmokėjimo dieną, gali būti paskatinami šio tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 9 punktą, vadovaujantis DK 142 straipsnio 3 dalimi, atleistiems darbuotojams, su kuriais darbo santykiai nutraukti iki paskatinimo išmokėjimo dienos, paskatinimai neišmokami.
9. Teismas nurodė, kad aptartos atsakovės lokalinių aktų, t. y. 2018 m. kovo 23 d. įsakymo, Aprašo, nuostatos neginčijamai patvirtina, jog darbuotojams skirta premija už 2017 m. buvo skatinamoji, jos paskirtis – motyvuoti darbuotoją dirbti gerai ateityje, todėl darbdavė turėjo diskrecijos teisę spręsti – skirti šią premiją darbuotojams ar ne, o nusprendusi skirti tokią premiją – nustatyti jos dydį, skyrimo kriterijus ir mokėjimo sąlygas. Teismas pabrėžė, kad darbdavė sprendimą skirti darbuotojams premiją už 2017 m. priėmė savo iniciatyva, siekdama motyvuoti darbuotojus gerai dirbti ateityje, todėl visiškai suprantamas darbdavės sprendimas šią premiją skirti tik paskatinimo išmokėjimo dieną dirbantiems darbuotojams, o darbuotojams, su kuriais darbo santykiai bus nutraukti iki paskatinimo išmokėjimo dienos, tokio paskatinimo nemokėti. Priešingu atveju, t. y. išmokėjus aptariamą premiją atleistam iš darbo darbuotojui, net ir dirbusiam visus 2017 m., šio premijavimo (skatinimo) tikslas – dirbti gerai ateityje – būtų paneigtas.
10. Teismas taip pat nurodė, kad iš 2018 m. Kolektyvinės sutarties redakcijos (aktualios ginčo nagrinėjimo laikotarpiu) turinio matyti, jog kolektyvinėje sutartyje nustatyta tik darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminai, o darbuotojo premijavimo tvarka joje nenustatyta. Nors, ieškovo įsitikinimu, jam turėtų būti taikomas anksčiau galiojusios Kolektyvinės sutarties redakcijos 4 susitarimo 7 punktas, tačiau, net ir taikant šią Kolektyvinės sutarties redakciją (nors tam pagrindo pagal ginčo laikotarpį nėra), nėra įrodymų apie nuolatinio priedo skyrimą.
11. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovas gavo atsakovės Komunikacijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. elektroninį laišką, adresuotą visiems bendrovės darbuotojams – „Paskatinimai už 2017 m. bus mokami balandžio mėn.“, kuriame, be to, nurodyta, kad paskatinimas už 2017 m. bus mokamas būtent bendrovės darbuotojams, nėra ir negali būti vertinama kaip ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimas. Šio laiško pagrindu darbuotojai neįgijo jokių teisių, ieškovas, pats savo laisva valia pateikdamas 2018 m. kovo 22 d. prašymą darbdavei dėl atleidimo iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nusprendė darbo santykius nutraukti iki 2018 m. balandžio mėn. Ieškovas pats nurodė, jog ši premija buvo skatinimo priemonė, vadinasi, orientuota į ateitį – paskatinti darbuotoją ateityje gerai dirbti, o tai atleistam iš darbo darbuotojui nėra aktualu. Teismo vertinimu, ieškovas klaidingai suvokia premijos už 2017 m. paskirtį – ši premija darbuotojams skirta ne už tai, kad jie gerai dirbo 2017 m. (darbdavė nebuvo nustačiusi darbuotojams konkrečių rodiklių 2017 m., kuriuos pasiekę jie įgytų teisę į premiją už 2017 m.); darbuotojams ši premija skirta tam, kad jie būtų motyvuoti gerai dirbti ateityje.
12. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui premiją už 2017 m. ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes darbdavė su darbuotoju yra tinkamai ir laiku atsiskaičiusi.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės nesumokėtą premiją už 2017 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ gerus darbo rezultatus ir vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą visiškai atsiskaityti laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Atsakovė atsiskaitė su apeliantu (ieškovu) prieš jo atleidimą iš darbo 2018 m. kovo 30 d., tačiau neišmokėjo premijos už 2017 m. gerus darbo rezultatus. Apeliantas dirbo atsakovės bendrovėje nuo 2010 metų, ir kasmet buvo mokamos premijos už gerus AB „Lietuvos geležinkeliai“ metinius rezultatus – metų pabaigoje prieš kalėdines šventes arba naujų metų sausio mėnesį. Tačiau 2017 m. pabaigoje premijos nebuvo išmokėtos, kaip buvo paskelbta AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos.
13.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2018 m. kovo 23 d. įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatos neginčijamai patvirtina, jog darbuotojams skirta premija už 2017 m. buvo skatinamoji, jos paskirtis – motyvuoti darbuotoją gerai dirbti ateityje, o darbdavys turėjo diskrecijos teisę – skirti šią premiją darbuotojams ar ne, yra prieštaringa, nepagrįsta ir neteisėta, nes lokalinio teisės akto nuostatos negali prieštarauti įstatymui. Pagal DK 142 straipsnį ir Lietuvos kalbos žodyną premija yra darbuotojo uždirbto atlyginimo sudėtinė dalis, papildomas atlyginimas, skiriamas už gerai atliktą darbą, veiklą, sukurtą kūrinį ar veiklos rezultatus. DK 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti proporcingą dirbtam laikotarpiui sumą. Nė vienoje DK normoje nenustatyta, kad premija nukreipiama į ateitį – kad darbuotojas būtų motyvuojamas dar geriau dirbti ateityje. Priešingai, DK nurodoma, kad premija turi būti skiriama už įvykdymą konkrečių kriterijų, su kuriais turi būti supažindinamas darbuotojas.
13.3. Nagrinėjamu atveju konkretūs premijavimo kriterijai ir premijavimo tvarka buvo pakeista ir įteisinta Apraše, kuris patvirtintas tik 2018 m. kovo 23 d., nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba apie premijų mokėjimą paskelbė 2017 metais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kodėl atsakovės priimti lokaliniai teisės aktai taikomi atgaline data, kodėl šie aktai priimti tik po keturių mėnesių nuo premijų uždirbimo ir paskelbimo apie jų mokėjimą.
13.4. Apie premijų už 2017 metus mokėjimą visiems darbuotojams pranešė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos skyrius, premijų mokėjimo tvarka buvo nustatyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinėje sutartyje, galiojusios iki 2018 metų, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, jog premijos turi būti išmokėtos iki 2017 metų pabaigos. Be to, kai kurie atsakovės darbuotojai gavo premijas už 2017 metus, nors išėjo iš darbo beveik tuo pačiu metu kaip ir apeliantas (ieškovas).
13.5. Atsakovės patvirtinto Aprašo nuostatos pažeidžia lygiateisiškumo, objektyvumo principus, nes pagal šį Aprašą darbuotojai skirstomi į dirbančius premijų mokėjimo dieną ir nedirbančius premijų mokėjimo dieną. Ginčo atveju premija buvo mokama už 2017 metų gerus darbo rezultatus, kuriuos pasiekė visi tie atsakovės darbuotojai, kurie gerai dirbo 2017 metais. Be to, apeliantas (ieškovas) nebuvo supažindintas su šiuo Aprašu, nors dar dirbo atsakovės bendrovėje. Neišmokėjus premijos, pažeisti apelianto (ieškovo) teisėti lūkesčiai gauti dalį 2017 metais uždirbto darbo užmokesčio – premiją už 2017 metus, per kuriuos jis nepadarė jokių darbo drausmės pažeidimų, negavo nuobaudų.
14. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad premija gali būti tik darbo užmokesčio sudėtinė dalis. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 186, 233 straipsnių nuostatas. Kasacinio teismo nurodyta, kad premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys; dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus. Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį, turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Šie požymiai nebūtini premijai, kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
14.2. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs DK įtvirtintus premijos skyrimo pagrindus, pagrįstai nurodė, kad ieškovas klaidingai suvokia premijos už 2017 m. paskirtį – ši premija skirta ne už tai, kad darbuotojai gerai dirbo 2017 metais, bet tam, kad jie būtų motyvuoti gerai dirbti ateityje. Nagrinėjamu atveju bendrovės darbuotojams už 2017 metus išmokėtos premijos – išskirtinai skatinamojo pobūdžio išmokos, kokios numatytos DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Teisės doktrinoje skatinamojo pobūdžio premijos, kurių paskirtis – paskatinti darbuotojus už gerai atliktą darbą ar veiklos rezultatus, aiškiai atskiriamos nuo premijų už atliktą darbą, nustatomų šalių susitarimu arba mokamų pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
14.3. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskatinimą bendrovės darbuotojams skyrė vadovaudamasi DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktu – darbdavio iniciatyva paskatinti už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Darbdavio iniciatyva skiriamų premijų dydžio, skyrimo pagrindų ir tvarkos paprastai nereglamentuoja nei darbo sutartis, nei kolektyvinė sutartis, nei darbo apmokėjimo sistema. Šių skatinamųjų išmokų skyrimas ar neskyrimas (taip pat jų dydis, periodiškumas, skyrimo kriterijai ir pan.) priklauso tik nuo darbdavio valios. Teisės doktrinoje pasisakyta, kad tai nereiškia, jog darbuotojui suteikiama teisė reikalauti premijos; neskyrimo atvejai turi būti aptarti premijų skyrimo taisyklėse.
14.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojo premijavimas DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nukreiptas į ateitį, siekiant motyvuoti darbuotojus, todėl tokios premijos mokėjimas atleistam iš darbo darbuotojui paneigtų šio premijavimo tikslą. Atsakovė, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normų nuostatomis, Aprašo 7 punkte nustatė, kad paskatinimai gali būti skirti tik teims darbuotojams, kurie paskatinimų išmokėjimo dieną dirba bendrovėje. Akivaizdu, kad skatinamoji premija darbuotojui, kuris jau nedirba bendrovėje, būtų skirta netikslingai, pažeidžiant kitų darbuotojų interesus.
14.5. Komunikacijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. elektroninis laiškas, adresuotas visiems bendrovės darbuotojams, ne apeliantui asmeniškai, negalėjo lemti apelianto lūkesčių gauti paskatinimą.
14.6. Apeliantas nepagrįstai tapatina premijos skyrimą pagal DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir pagal 6 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad tai – skirtingos premijų rūšys, jų skirtumus lemia skyrimo (pagrindo) ir išmokėjimo tvarka. Apelianto Darbo sutartyje ir jos pakeitimuose buvo nustatyta tik pastovi darbo užmokesčio dalis – valandinis tarifinis atlygis, jokios premijavimo sąlygos neaptartos nei tiesiogiai Darbo sutartyje, nei darant nuorodą į lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius šį klausimą. Atsakovė, neskirdama apeliantui premijos už 2017 metų veiklos rezultatus, nuosekliai laikėsi visų darbo teisės normų, ir nepažeidė apelianto teisių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl ieškovo teisės reikalauti metinės premijos už gerus bendrovės veiklos rezultatus
17. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl metinės premijos už AB „Lietuvos geležinkeliai“ gerus darbo rezultatus 2017 m. mokėjimo ieškovui, nutraukusiam darbo sutartį 2018 m. kovo 30 d.
18. Byloje nustatyta, kad pagal 2010 m. lapkričio 15 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 0694 (toliau – Darbo sutartis) ieškovas dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus trečios kategorijos šilumvežio mašinistu. Darbo sutartyje buvo nustatyta, kad ieškovui mokamas valandinis tarifinis atlygis; priemokos, priedai ir kita mokama kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 73-86). Darbo sutartis nutraukta 2018 m. kovo 30 d. darbuotojo (ieškovo) iniciatyva be svarbių priežasčių pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 92). Ieškovas 2018 m. balandžio 23 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas paaiškinti, kodėl, atleidžiant jį iš darbo, nesumokėta premija už 2017 metų gerus darbo rezultatus (t. 1, b. l. 54). Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. balandžio 30 d. rašte ieškovui nurodė, kad su juo sudarytoje Darbo sutartyje ar kitame bendrovės vidaus dokumente nebuvo nustatyta darbdavio pareiga mokėti premijas už atliktą darbą; premijos už 2017 m. darbo rezultatus bendrovės darbuotojams buvo išmokėtos DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuris nepatenka į DK 142 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį; dėl to prašoma premija nebus išmokėta (t. 1, b. l. 55). Dėl premijos už 2017 m. gerus bendrovės veikslo rezultatus išieškojimo ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. liepos 11 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-9857, prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
19. Apelianto (ieškovo) teigimu, jam nutraukiant su atsakove Darbo sutartį, turėjo būti išmokėta ir premija už gerus bendrovės veiklos rezultatus 2017 m., nes jis dirbo visus 2017 metus, neturėjo drausminių nuobaudų, taip pat nebuvo kitokių priežasčių nemokėti jam metinės premijos.
20. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
21. DK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 142 straipsnio 3 dalį, jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.
22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis darbo teisės normomis, pabrėžia, kad premijos gali būti dviejų rūšių. Pirma, premija – kaip atlyginimas darbuotojui už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus konkrečius iš anksto nustatytus rodiklius. Tokios premijos mokėjimas, jos dydžio nustatymas turi būti reglamentuoti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, įmonėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys turi pareigą ją išmokėti. Antra, premija – kaip skatinimo priemonė, skiriama darbdavio iniciatyva ir prerogatyva, siekiant paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokios premijos skyrimas, jos dydžio nustatymas yra darbdavio diskrecija ir darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad darbdavys išmokėtų jam tokią premiją.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusių darbo apmokėjimą reglamentavusių teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą akcentuota būtinybė kiekvieno konkretaus ginčo atveju išsiaiškinti premijos pobūdį: ar tai – darbo užmokesčio dalis, mokama už pasiektus iš anksto nustatytus rodiklius, ar tai – skatinimo priemonė, t. y. nukreipta į ateitį motyvuojanti išmoka darbuotojui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011, kt.).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Darbo sutartimi atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo mokėti apeliantui (ieškovui) sulygto dydžio valandinį tarifinį atlygį pagal atliekamo darbo pobūdį, mokant Kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Darbo sutartyje šalių nesusitarta dėl premijos už konkrečius darbo rodiklius mokėjimo, nenustatyta konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs apeliantas (ieškovas) įgytų teisę gauti premiją kaip atlyginimą už darbo funkcijų vykdymą. Nei iki 2018 m. galiojusioje, nei nuo 2018 m. galiojančioje Kolektyvinėje sutartyje taip pat nenustatyta tokių darbo apmokėjimo sąlygų, pagal kurias apeliantas (ieškovas) turėtų teisę gauti premiją kaip darbo užmokesčio dalį (t. 1, b. l. 152-154; 191-194).
25. Ginčo objektu esančios premijos skyrimo ir mokėjimo tvarka buvo nustatyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. AS-4 patvirtintame AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų paskatinimo iš 2017 m. bendrovės pasiektų rezultatų fondo lėšų tvarkos apraše (toliau – Aprašas) (t. 1, b. l. 151, 145-147). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šio Įsakymo preambulėje, be kita ko, nurodyta, jog sprendimą išmokėti bendrovės darbuotojams paskatinamąsias išmokas generalinis direktorius priėmė vadovaudamasis DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į bendrovės pasiektus tikslus ir teigiamus 2017 m. veiklos rezultatus, nurodydamas darbuotojams paskatinti reikalingas lėšas išmokėti avansinių mokėjimų už 2018 m. balandžio mėnesį mokėjimų dienomis.
26. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad darbuotojų paskatinimas už 2017 m. rezultatus – tai darbdavio iniciatyva skirtas darbuotojų paskatinimas už gerai atliktą darbą bei bendrovės teigiamus veiklos rezultatus, kaip nurodyta DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir kuris skiriamas vadovaujantis DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal Aprašo 7 punktą visi bendrovės darbuotojai (išskyrus darbuotojus, nurodytus Aprašo 2 punkte), įdarbinti iki 2017 m. lapkričio 30 d. (imtinai) ir dirbantys paskatinimo išmokėjimo dieną, gali būti paskatinami šio Aprašo nustatyta tvarka. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad, vadovaujantis DK 142 straipsnio 3 dalimi, atleistiems darbuotojams, su kuriais darbo santykiai nutraukti iki paskatinimo išmokėjimo dienos, paskatinimai nėra išmokami.
27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartomis darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą, nuostatomis, kasacinio teismo jurisprudencija dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo premijos skyrimo pagrindo ir mokėjimo tvarkos, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apelianto (ieškovo) reikalaujama premija buvo skatinamoji išmoka, mokėta darbdavės iniciatyva, atsižvelgiant į gerus AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos 2017 m. rezultatus, turint tikslą motyvuoti bendrovės darbuotojus gerai dirbti ir ateityje (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju darbdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo diskrecijos teisę spręsti, skirti šią išmoką darbuotojams ar ne, o nusprendusi skirti – nustatyti jos dydį, skyrimo kriterijus ir mokėjimo tvarką.
28. Apelianto (ieškovo) argumentai, kad jis, dirbdamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2010 metų, paprastai kasmet prieš kalėdines šventes arba naujų metų sausio mėnesį gaudavo metinę premiją, todėl turėjo teisėtą lūkestį gauti premiją ir už 2017 metus, atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nors, ieškovo įsitikinimu, jo teisę į ginčo premiją patvirtina anksčiau galiojusios Kolektyvinės sutarties redakcijos 4 susitarimo 7 punktas (t. 1, b. l. 194), tačiau byloje nėra įrodymų apie nuolatinio priedo ieškovui skyrimą. Iš Kolektyvinės sutarties 2018 m. redakcijos, aktualios nagrinėjamam ginčui, turinio matyti, kad Kolektyvinėje sutartyje nustatyta tik darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminai, tuo tarpu darbuotojų premijavimo tvarka – nenustatyta (t. I, b. l. 94–100). Taigi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas (ieškovas) turėjo teisę gauti premiją kaip atlyginimą už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus nustatytus rodiklius, t. y. premiją DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 142 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kurios jis turėtų teisę reikalauti, o darbdavė – pareigą mokėti.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantas be pagrindo remiasi DK 142 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbuotojo nuo pareigos sumokėti proporcingą dirbtam laikotarpiui sumą. DK 142 straipsnio nuostatų sisteminė analizė aiškiai patvirtina, kad šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu premijuojama pagal aptariamo straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. už pasiektus iš anksto nustatytus rodiklius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog premija turi būti skiriama už įvykdymą konkrečių kriterijų, su kuriais turi būti supažindinamas darbuotojas. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad apelianto (ieškovo) darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ metu su juo nebuvo sulygta dėl konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs jis įgytų teisę gauti premiją kaip papildomą darbo užmokesčio dalį (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad premijas už 2017 m. buvo nuspręsta mokėti kaip skatinamąsias išmokas DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
30. Apelianto argumentai, kad Apraše, kuris patvirtintas tik 2018 m. kovo 23 d., t. y. nustatyti premijavimo kriterijai ir premijavimo tvarka, jam negali būti taikomi atgaline tvarka, t. y. sprendžiant dėl premijos, uždirbtos 2017 metais, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad atsakovė, būdama akcinė bendrovė, veiklos rezultatus nustato pasibaigus finansiniams metams. Suprantama, kad tik tiksliai suvedus pasibaigusių finansinių metų rezultatus galima priimti galutinį sprendimą dėl bendrovės darbuotojų premijavimo, nustatant skatinamųjų išmokų dydžius, skyrimo sąlygas ir mokėjimo tvarką. Dėl to ta aplinkybė, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų skatinimo už 2017 metus sąlygas ir tvarką nustatė 2018 m. kovo 23 d. Aprašu, negali būti vertinama kaip draudimo taikyti teisės aktus atgaline tvarka pažeidimas.
31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apie premijų už 2017 metus mokėjimą visiems darbuotojams pranešė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos skyrius, todėl apeliantas (ieškovas) turėjo teisėtą lūkestį tokią premiją gauti.
32. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. elektroninio laiško „Paskatinimai už 2017 m. bus mokami balandžio mėn.“, adresuoto visiems bendrovės darbuotojams (t. 1, b. l. 112–113), taip pat kitokio Komunikacijos skyriaus pranešimo pagrindu savaime negalėjo atsirasti ir neatsirado apelianto (ieškovo) teisė gauti premiją už 2017 metus. Premijavimo sąlygos ir tvarka nustatyti 2018 m. kovo 23 d. patvirtintu Aprašu.
33. Jau pasisakyta, kad tuo atveju, kai premija skiriama kaip skatinamoji išmoka pagal DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys turi diskrecijos teisę tiek nustatydamas tokios išmokos dydį, tiek skyrimo sąlygas ir mokėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju Aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad šio Aprašo nustatyta tvarka gali būti skatinami visi bendrovės darbuotojai (išskyrus nurodytus Aprašo 2 punkte), įdarbinti iki 2017 m. lapkričio 30 d. (imtinai) ir dirbantys paskatinimo išmokėjimo dieną. Pagal Aprašo 9 punktą, vadovaujantis DK 142 straipsnio 3 dalimi, atleistiems darbuotojams, su kuriais darbo santykiai nutraukti iki paskatinimo išmokėjimo dienos, paskatinimai nėra išmokami.
34. Apeliantas (ieškovas) savo laisva valia 2018 m. kovo 22 d. pateikė darbdavei prašymą atleisti jį iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2018 m. kovo 30 d. (t. 1, b. l. 150), nors iš pirmiau nurodyto 2018 m. kovo 14 d. elektroninio laiško žinojo, kad paskatinimai už 2017 metus bus mokami 2018 m. balandžio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantas (ieškovas) atsakovės bendrovėje dirbo pakankamai ilgą laiką (daugiau kaip septynerius metus), todėl turėjo suvokti, jog premija už praėjusius metus nėra jo darbo užmokesčio sudėtinė dalis, kurią darbdavė privalo jam mokėti, kad ši premija – skatinimo priemonė, vadinasi, orientuota į ateitį – motyvuoti darbuotoją gerai dirbti. Akivaizdu, kad darbuotojas, nutraukiantis darbo santykius bendrovėje, tokios motyvacijos negali turėti, todėl jo skatinimas tampa netikslingas.
35. Apelianto argumentai, kad premijų mokėjimo tvarka buvo nustatyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinėje sutartyje, galiojusios iki 2018 metų, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, jog premijos turi būti išmokėtos iki 2017 metų pabaigos, yra nepagrįsti. Kolektyvinės sutarties redakcijos, galiojusios iki 2018 m., 4 susitarimo 7 punkte (t. 1, b. l. 194), kuriuo remiasi apeliantas (ieškovas), reglamentuotas nuolatinių priedų mokėjimas, tuo tarpu skatinamojo pobūdžio premija negali būti laikoma nuolatiniu priedu.
36. Apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtinama, kad Aprašo nuostatos pažeidžia lygiateisiškumo, objektyvumo principus, nes pagal šį Aprašą darbuotojai skirstomi į dirbančius premijų mokėjimo dieną ir nedirbančius premijų mokėjimo dieną. Pasak apelianto, ginčo atveju premija buvo mokama už 2017 metų gerus darbo rezultatus, kuriuos pasiekė visi atsakovės darbuotojai, gerai dirbę 2017 metais.
37. Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės AB „lietuvos geležinkeliai“ mokėta premija už gerus bendrovės veiklos 2017 m. rezultatus buvo skatinamojo pobūdžio išmoka, kurios tikslas – motyvuoti darbuotojus ir ateityje gerai dirbti, tačiau toks tikslas nepasiekiamas, mokant tokią išmoką darbo santykius nutraukusiam darbuotojui. Dėl to Aprašo nuostatos, pagal kurias premija išmokama darbuotojams, dirbantiems paskatinimo išmokėjimo dieną, ir nemokama darbuotojams, su kuriais darbo santykiai nutraukti iki paskatinimo išmokėjimo dienos, nelaikytinos diskriminuojančiomis.
38. Dėl apelianto (ieškovo) argumentų, kad, neišmokėjus ginčo premijos, pažeisti jo teisėti lūkesčiai gauti dalį 2017 metais uždirbto darbo užmokesčio, pakartotinai akcentuotina tai, jog nagrinėjamu atveju premija nebuvo sulygta kaip darbo užmokesčio už pasiektus konkrečius darbo rodiklius dalis, tai buvo skatinamojo pobūdžio išmoka, kurios skyrimo sąlygų, mokėjimo tvarkos nustatymas – darbdavio diskrecija, ir darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad darbdavys tokią premiją jam sumokėtų.
39. Kartu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog darbdavio diskrecijos teisė nustatyti premijos, kaip skatinamosios išmokos, skyrimo sąlygas ir tvarką, nėra absoliuti. Šią teisę riboja diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principai, kuriuos pažeidus darbuotojas įgytų subjektinę teisę gauti premiją. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nenustatyta. Atsakovė sprendimą skirti darbuotojams premiją už 2017 m. priėmė savo iniciatyva, siekdama motyvuoti darbuotojus gerai dirbti ateityje, todėl suprantama jos nuostata šią premiją skirti tik paskatinimo išmokėjimo dieną dirbantiems darbuotojams, o darbuotojams, su kuriais darbo santykiai bus nutraukti iki paskatinimo išmokėjimo dienos, tokio paskatinimo nemokėti. Priešingu atveju, t. y. išmokėjus aptariamą premiją atleistam iš darbo darbuotojui, net ir dirbusiam visus 2017 m., šio premijavimo (skatinimo) tikslas – dirbti gerai ateityje – būtų paneigtas.
40. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad kai kurie atsakovės darbuotojai gavo premijas už 2017 metus, nors išėjo iš darbo beveik tuo pačiu metu kaip ir apeliantas (ieškovas), pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų apie premijų išmokėjimą tokiems darbuotojams, kurie jau buvo nutraukę darbo santykius ir nedirbo premijų išmokėjimo dieną. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad Aprašo nuostatos apeliantui (ieškovui) ir kitiems atsakovės darbuotojams buvo taikomos skirtingai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
41. Priėjus prie išvados, kad apeliantas (ieškovas) neturėjo pagrindo gauti skatinamosios premijos už 2017 m., nėra pagrindo spręsti dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, nes atleidžiant apeliantą (ieškovą) iš darbo su juo buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta.
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
43. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, ir premijos, skiriamos darbdavio iniciatyva, siekiant paskatinti darbuotoją, mokėjimą, nepažeidė įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nenustatyta pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė