Civilinė byla Nr. e2A-334-775/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00849-2019-2

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2;

                                                                                        2.4.2.2; 2.4.2.10; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-191-887/2021 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai, daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), A. G., O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., A. Č., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J. dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje, G. Š., daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, A. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. spalio 15 d. patikslinusi prašė teismo: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikiama teisė statytojui žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, kurios paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, kategorija – nesudėtingas statinys; 2) panaikinti 2018 m. spalio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, kurios pagrindu įregistruota dviejų dalių automobilių stovėjimo aikštelė žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), galiojimą; 3) įpareigoti atsakovus daugiabučio namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini), O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., A. Č., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius registro duomenis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre; 4) įpareigoti atsakovus O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltų asmenų – Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo A. G., lėšomis, o jei šio įpareigojimo minėti atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo A. G.. Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija statytojo (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija) pirmininkei O. I. (duomenys neskelbtini) išdavė statybos leidimą, kuriuo suteikta teisė žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas), statyti naują inžinerinį statinį – dviejų dalių automobilių stovėjimo aikštelę, kategorija – nesudėtingas statinys (toliau – aikštelė). Statybos leidimas išduotas pagal projektuotojo A. G. (toliau – projektuotojas) parengtą 2017 metų statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“ (toliau – projektas). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota nekilnojamojo turto registre: viena aikštelės dalis, kurios plotas 250 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kita aikštelės dalis, kurios plotas 150 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 (toliau – deklaracija) pagrindu. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypas patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), 2017 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis) pagrindu yra išnuomotas bendrijai. Inspekcija atliko patikrinimą ir nustatė, kad su prašymu išduoti statybos leidimą nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, t. y., kad statytojas nepateikė NŽT rašytinio sutikimo dėl automobilių aikštelės įrengimo (duomenys neskelbtini), taip pat, kad pažeisti teisės aktai. Inspekcija, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) nustatė, kad projekte numatyta statyti aikštelę (250 m2 ploto) valstybinėje žemėje, todėl išduodant statybos leidimą buvo privaloma pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinį sutikimą / susitarimą statyti žemės sklype. Taip pat buvo privaloma išlaikyti nustatytą 15 metrų atstumą iki besiribojančioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo langų. Nuomos sutartimi bendrijai nebuvo suteikta teisė žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius. Kadangi sutikimas prie prašymo išduoti statybos leidimą nebuvo pateiktas, todėl statybos leidimas, kuriuo bendrijos pirmininkei O. I. suteikiama teisė žemės sklype statyti naują inžinerinį statinį – aikštelę, išduotas neteisėtai. Panaikinus statybos leidimą, automobilių stovėjimo aikštelė kaltų asmenų lėšomis turi būti nugriauta, taip pat panaikinta deklaracija ir aikštelės teisinė registracija, kaip išvestiniai veiksmai dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo. Alytaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos leidimo. Priimant bendrijos prašymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas turėjo patikrinti, ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai, ar asmuo prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Nustačius, kad statytojas minėtų reikalavimų neatitinka, jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo būti nepriimtas ir atitinkamai toliau nenagrinėtas. K. A. miesto savivaldybės administracija neteisėtai išdavė statybos leidimą, todėl statybos padariniai turi būti šalinami jos lėšomis. Projektuotojas A. G. taip pat laikytinas atsakingu už neteisėtai išduotą statybos leidimą ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. 2017 metais gavęs statytojo (bendrijos) projektavimo užduotį ir projekto rengimo dokumentus, jis privalėjo parengti projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Tarp neteisėtai išduoto statybos leidimo ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys, nes leidimą išdavusiai institucijai kilo pareiga patikrinti pateiktus dokumentus, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, taip prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Todėl tarp neteisėtai išduoto statybos leidimo ir projektuotojo veiksmų taip pat yra priežastinis ryšys, nes projektuotojas prisiėmė atsakomybę, kad projektas atitiko imperatyvias įstatymų nuostatas. Nagrinėjamu atveju negalima atskirti atsakovų Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo atsakomybės, todėl jiems kyla solidarioji atsakomybė.

2.       Atsakovė A. miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad išduodant statybos leidimą nebuvo privaloma pateikti NŽT rašytinį sutikimą, nes Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrija žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, iš NŽT yra išsinuomojusi 65 metams. Su automobilių aikštelės projektu savivaldybei buvo pateikta Valstybinės žemės nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 4.7 punkte numatyta naujų statinių ir įrenginių statyba, taip pat, kad žemės sklypas naudojamas pagal detaliojo plano, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ sprendinius. Detaliajame plane, aiškinamojo rašto 3 punkte, nustatyti detaliojo plano planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – suformuoti žemės sklypus viešosioms erdvėms, komerciniams bei visuomeniniams pastatams, <...> daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimus. Be to, aikštelės plėtra numatyta detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Statytojas (bendrija) leidimo statyti išdavimo metu atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą – žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. nuomos sutartimi. Ši žemės sklypo nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) įregistruota VĮ Registrų centre. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punktu, nurodyto reikalavimo – rašytinio sutikimo nebuvo prašoma pateikti, nes Savivaldybei buvo pateikta žemės sklypo nuomos sutartis. Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekte numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą automobilių asfalto dangos zoną ir įrengti stovėjimo aikštelę. Automobilių aikštelės dalis, dėl kurios statybos nuo gretimo namo langų 15 m atstumo nesilaikymo yra kilęs ginčas, pastatyta kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), kaip namo priklausinys, kurios statybos pabaiga siejama su daugiabučio statybos pabaiga. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras duomenimis pastatytas (duomenys neskelbtini), aikštelė neįregistruota VĮ Registrų centras. Aikštelė, kurios dalis yra arčiau kaip 15 m nuo gretimo daugiabučio namo langų, statybos darbais buvo tik atnaujinta, o naujai statomos aikštelės dalis buvo praplėsta į kitą, nutolusią nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) pusę. Interneto svetainėje geoportal.lt iš palydovo darytoje nuotraukoje matyti, kad aikštelės dalis buvo jau 1995 m. ir automobilių vietos neišlaiko 15 m atstumo nuo langų. Aikštelės dalis, kuri neatitinka 15 m atstumo nuo langų, buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl jai netaikytinas šis teisės aktas, nes jis atgal negalioja. Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) buvo įtvirtinta, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Įgyvendindama Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 buvo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – Specialiosios sąlygos). Specialiųjų sąlygų 2.2 punkte buvo numatyta, kad tvirtinant žemės sklypų bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu yra taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Specialiosiose sąlygose yra apibrėžtos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios yra detalizuojamos, nustatant konkrečius ūkinės ir ar kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Viena iš Specialiosiose sąlygose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV), kuri yra detalizuojama 60-71 punktuose. Specialiųjų sąlygų 68 punktas patenka tarp tų normų, kurios detalizuoja specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV). Specialiųjų sąlygų 68 punkte esantys apribojimai buvo ne savarankiški minimalūs atstumai nuo atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų žemės sklype, o Specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ (XIV) sudedamoji dalis, kuri detalizuoja minėtą Specialiąją sąlygą ir patenka į jos turinį. Specialiosiose sąlygose reglamentuojamos iš viso 57 (LVII) apibrėžtų pavadinimų Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kiekviena iš šių sąlygų detalizuota, nustatant konkrečius ūkinės ir (ar) kitokios veiklos žemės sklype apribojimus. Taigi Specialiųjų sąlygų 68 punkte nurodytas reikalavimas yra Specialioji sąlyga. Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Esminė yra Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostata, pagal kurią nustatytos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi tik tam tikrai Specialiosiose sąlygose apibrėžtai žemės ir miško naudojimo sąlygai esant įrašytai Nekilnojamojo turto registre, vykdant veiklą tame sklype reikia jį naudoti taip, kad nebūtų pažeisti Specialiosiose sąlygose nustatyti būtent tai įregistruotai sąlygai būdingi apribojimai. Specialiųjų sąlygų XIV dalyje yra įtvirtinta Specialioji sąlyga – Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, o jos turinys yra detalizuotas 60-72 punktuose. Tam, kad bendrijos įrengtai aikštelei būtų taikomas Specialiųjų sąlygų 68 punkte nustatytas apribojimas įrengti ją ne mažesniu kaip 15 metrų atstumu nuo šalia esančio namo langų, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruota Specialioji naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Pagal ieškovo pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta aikštelė, Nekilnojamojo turto registro duomenis (9 punkte) yra registruotos tokios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, XX. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos, IX. Dujotiekių apsaugos zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos I. Ryšių linijų apsaugos zonos. Taigi, rengiant aikštelės projektą, buvo būtina atsižvelgti tik į Specialiųjų sąlygų XXVII, XX, XLVIII, IX, VI, XLIX ir I dalyse nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu Specialiųjų sąlygų XIV dalies 68 punkto reikalavimas žemės sklypui, kuriame įrengta aikštelė, neturėjo būti taikomas. Todėl savivaldybė, išduodama bendrijai leidimą statyti aikštelę, nepažeidė Specialiųjų sąlygų 68 punkte nurodyto reikalavimo, nes šiame punkte nurodytas reikalavimas nebuvo įrašytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, nurodytais Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, vienas iš jų teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo dokumentu, t. y. detaliuoju planu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, patvirtintas teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detalusis planas, kuriame aikštelė nurodyta toje pačioje vietoje kaip ir buvo suprojektuota. Detaliajame plane numatyta automobilių stovėjimo aikštelės statyba, pažymėta aikštelės užstatymo teritorija - 1 m nuo žemės sklypo ribos. Projekte numatytos aikštelės ribos sutampa su detaliajame plane numatytomis aikštelės ribomis. Patikrinusi detalųjį planą Inspekcija (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tikrinimo išvada teigiama, tai reiškia, jog nėra teisinio pagrindo netvirtinti detalaus plano. Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punktu ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į Inspekcijos 2014 m. gruodžio 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą privalėjo detalųjį planą per 20 darbo dienų patvirtinti arba motyvuotai nepatvirtinti. Savivaldybei, gavus teigiamą patikrinimo išvadą, neliko pagrindo netvirtinti detalaus plano. Savivaldybė (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą statyti, nes aikštelės projekto sprendiniai neprieštaravo detaliojo plano sprendiniams, t. y. statinių statybos zonai ir jos riboms.

3.       Atsakovai O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J., atstovaujami advokato V. P., 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projekte buvo numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą aikštelę, pakeisti asfalto dangos zoną ir įrengti papildomas vietas. Tai reiškia, kad prie ginčo objektų jau buvo įrengtos stovėjimo aikštelės. Ar buvo jos įregistruotos nekilnojamo turto registre atsakovai nežino, tačiau jeigu nebuvo įregistruotas, tai turėjo padaryti žemės savininkas iki išnuomojant žemės sklypą. Nors leidimas buvo išduotas naujai automobilių aikštelei įrengti, faktiškai tai atitiko senos aikštelės dangos pakeitimą ir pačios aikštelės sutvarkymą bei išplėtimą. Projektuojant ir rekonstruojant nebuvo pakeisti senieji bordiūrai, ribojantys aikštelę nuo gretimai esančio namo. Papildomos automobilių stovėjimo vietos buvo įrengtos faktiškai išlaikant įstatyme nurodytus atstumus. Keičiant aikštelės dangą nei vienu metru nebuvo priartėta prie šalia esančio namo. Atsižvelgiant i teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą reguliuojančias normas, savavališkos statybos padarinių šalinimas vykdomas pagal padarinių šalinimo metu galiojančias normas. Tokiu būdu automobilių parkavimo aikštelių panaikinimas turėtų būti vykdomas pagal galiojantį reglamentavimą, kuris nenumato 15 metrų atstumo nuo daugiabučio namo artimiausio lango.

4.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visi leidimai rekonstrukcijai buvo gauti laikantis statybos leidimo išdavimo metu galiojančių norminių aktų, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) metais patvirtintą detalų planą, kuriame buvo numatyta, jog suformuoti žemės sklypai yra skirti daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte pažymėta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Aikštelės statybos projekte numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą aikštelę, pakeisti asfalto dangos zoną ir įrengti papildomas vietas. Nors ieškovas aikštelių įrengimą laiko nauja statyba, tačiau faktiškai tai nėra nauja statyba, o senos, apie (duomenys neskelbtini) metais pastatytos aikštelės remontas ir rekonstrukcija. Bendrija atliko tik gyvenamo namo administratoriaus, kuris vykdo savininkų sprendimus, funkcijas. Projektą ruošė specialistas, statybos leidimą išdavė institucija, kurioje dirba specialistai, detalųjį planą tvirtino bei derino institucijos, kuriose taip pat dirba atitinkamų sričių specialistai. Savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas išdavė leidimą statyti pagal pateiktą projektą, tai reiškia, kad jis patikrino projekto atitikimą galiojantiems įstatymams. Ieškinyje neteigiama, kad aikštelė buvo pertvarkyta nesilaikant projekto.

5.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog teismo sprendimas yra dokumentas, kurio pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi ar pakeičiami nekilnojamojo turto kadastre. Teismui panaikinus deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, t. y. teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą, toks teismo sprendimas yra pakankamas teisinis pagrindas išregistruoti nekilnojamąjį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus

7.       Pasisakydamas dėl valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinio sutikimo statyti aikštelę teismas, įvertinęs įstatyminį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, į bylą pateiktus įrodymus, nesutiko su ieškovės pozicija, kad, išduodant statybos leidimą, buvo privaloma pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinį sutikimą / susitarimą statyti žemės sklype. Nurodė, kad teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkte numatytas bendrijai nuomojamo žemės sklypo naudojimas, tame tarpe naujų statinių ir įrenginių statyba. Nuomotojas ir nuomininkas susitarė, kad žemės sklypas naudojamas vadovaujantis detaliojo plano, patvirtinto (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ sprendiniais. Nuomos sutarties 7 punkte susitarta dėl žemės naudojimo apribojimų ir vėlgi nurodyta, jog žemės sklypas naudojamas pagal detaliojo plano sprendinius ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl, teismas laikė, kad NŽT nuomos sutartyje pasisakė dėl galimybės vykdyti statybos ar rekonstrukcijos darbus ir atskiras sutikimas nėra reikalingas. Leidimas reikalingas, kuomet statomi nauji statiniai ar rekonstruojami esami valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti (STR 1.05.01:2017 50 punktas). Tuo tarpu valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas minėtam daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 punkte nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – suformuoti žemės sklypus viešosioms erdvėms, komerciniams bei visuomeniniams pastatams, <...> daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimus. Be to, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje bei automobilių stovėjimo aikštelės naujos statybos projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 3.2.1 punkte numatyta aikštelės plėtra. Išnuomotame valstybinės žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 30.7 punktas). Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė atliko teritorijų planavimo dokumentų, t. y. detaliojo plano, patikrinimą bei (duomenys neskelbtini) surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodė, jog detaliojo plano planavimo procedūros ir sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir detalųjį planą leido tvirtinti. Teismas, atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą (redakcija nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), atkreipė dėmesį į tai, kad lingvistiškai aiškinant šią nuostatą, negalima daryti išvados, jog, norint gauti leidimą statyti statinį, turi būti pateikiamas žemės sklypo savininko sutikimas. Šią įstatymo formuluotę galima suprasti kaip alternatyvią, o kadangi yra gautas žemės naudotojo – Savivaldybės administracijos sutikimas, nes ji išdavė statybą leidžiantį dokumentą, taip išreikšdama savo sutikimą dėl projekte nurodytų darbų, daugiau joks sutikimas nėra reikalingas. Teismas nurodė, kad įstatymai nereglamentuoja, kokia turi būti sutikimo dėl statybos forma. Todėl teismas vertino, jog Savivaldybės administracija, išduodama leidimą statyti, kartu davė ir sutikimą dėl aikštelės statybos. Savivaldybės administracijos direktorius administruoja savivaldybės turtą, todėl, išduodamas statybos leidimą, jis taip išreiškė ir savo sutikimą dėl projekte suplanuotų darbų. Teismas akcentavo, kad valstybinės žemės sklypo savininkė – valstybė, atstovaujama valstybinės žemės patikėtinės NŽT, valstybinės žemės sklypo valdytoja patikėjimo teise – Savivaldybė. Projektuotojas A. G. nurodė, jog jis kreipėsi į NŽT dėl sutikimo gavimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad sutikimas nereikalingas. Atsakovės NŽT ir Savivaldybė – kompetentingos institucijos, išreiškė vieningą poziciją, jog šiuo konkrečiu atveju, išduodant statybos leidimą, NŽT rašytinis sutikimas nebuvo privalomas. Todėl teismas konstatavo, jog išduodant statybos leidimą, nebuvo privaloma pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinį sutikimą / susitarimą statyti ginčo aikštelę valstybinės žemės sklype.

8.       Pasisakydamas dėl atstumo iki gyvenamųjų namų langų, teismas konstatavo, jog rengiant aikštelės projektą, buvo būtina atsižvelgti tik į specialiųjų sąlygų XXVII, XX, XLVIII, IX, VI, XLIX ir I dalyse nustatytus reikalavimus, o specialiųjų sąlygų XIV dalies 68 punkto reikalavimas žemės sklypui, kuriame įrengta aikštelė, neturėjo būti taikomas. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad buvo atlikta naujo statinio statyba. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog automobilių aikštelės dalis, dėl kurios 15 m atstumo nuo gretimo namo langų nesilaikymo yra kilęs ginčas, pastatyta kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), bei kurios statybos pabaiga siejama su šių daugiabučių statybos pabaiga. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis pastatytas (duomenys neskelbtini) m., aikštelė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras, nes tokie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Šios faktinės aplinkybės byloje nepaneigtos. Iš teismui pateikto projekto matyti, jog aikštelė, kurios dalis yra arčiau kaip 15 m nuo gretimo daugiabučio namo langų, statybos darbais buvo tik atnaujinta senosios aikštelės ribose, vertinant atstumą iki daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o naujai statomos aikštelės dalis buvo praplėsta nutolstant nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Iš palydovo darytoje nuotraukoje matyti, kad ginčo aikštelės dalis jau buvo (duomenys neskelbtini), todėl tvirtinimas, jog buvo statomas naujas statinys, neteisingas ir nepagrįstas. Atstumas, pamatuotas tiesioginiu vektoriumi nuo aikštelės krašto iki buto (duomenys neskelbtini) varstomo lango – 4,26 m, atstumas nuo aikštelės krašto iki buto (duomenys neskelbtini) varstomo lango – 6,39 m, tačiau ši aikštelės dalis buvo pastatyta (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ įsigaliojimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, ties varstomais langais auga didelis krūmas, kuris sąlyginai atriboja (duomenys neskelbtini) butų langus nuo ginčo aikštelės. Iš ieškovės atliktų matavimų bei teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) balkonai įstiklinti. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. pasikeitė STR 2.06.04:2014STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (redakcija nuo 2021 m. vasario 23 d.), kurio 123 punkto 321 lentelėje nustatyta, jog nuo daugiabučio namo iki atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 11–20, nustatytas 7 m atstumas, kuris matuojamas nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų dangos krašto iki patalpų varstomų langų ir vėdinimo sistemos oro ėmimo angų. 123.12 papunktyje nurodyta, jog nustatyti atstumai (šiuo atveju 7 m) gali būti neišlaikomi iki lentelėje nurodytos paskirties pastatų bendro naudojimo (koridoriai, holai, laiptinės, bendrieji sanitariniai mazgai ir kt.), pagalbinių, techninių patalpų langų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 149.2 ir 149.2.2.1 papunkčiais, įstiklinti balkonai yra priskirti prie pagalbinių patalpų. Todėl teismas konstatavo, kad įstiklinti balkonai yra priskirti prie pagalbinių patalpų, iki kurių pagal STR 2.06.04:2017, 123.12 papunkčio nuostatas nustatyti atstumai gali būti neišlaikomi. Šią teismo išvadą patvirtina ieškovės išaiškinimas, pateiktas Savivaldybei. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė prašė panaikinti leidimą ir įpareigoti nugriauti visą automobilių stovėjimo aikštelę. Statybos padarinių šalinimas suprantamas, kaip situacijos grąžinimas į buvusią pradinę padėtį, t. y., kad turi būti pašalintas asfaltas užlietas ant senosios aikštelės dalies. Teismas laikė, kad buvusios padėties sugrąžinimas šiuo atveju praktiškai yra neįmanomas. Be to, nurodė, kad, įvertinęs teisės aktų pasikeitimus, teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kokia aikštelės dalis patenka į 7 metrų atstumą nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) varstomų langų. Ieškovė pateikė teismui atsakymą, jog tokio įpareigojimo įvykdyti neturi galimybių. Teismas vertino, jog ieškinio tenkinimas sudarytų prielaidą atsirasti žalai, neadekvačiai esamai situacijai. Todėl, vadovaudamasis nurodytais motyvais, įstatyminiu reglamentavimu, suformuota teismų praktika bei protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atmestinas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas ir pažeidžiant procesinės teisės normas, prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Teismas neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti faktines aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai pritaikė ginčo situacijai vertinti taikytinus teisės aktus.

1.2.                      Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarką ir sąlygas, įrodymų vertinimą. Žemės sklypą bendrija valdo nuomos teise nuomos sutarties pagrindu, tačiau šia sutartimi nėra suteikta teisė bendrijai žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius. Kartu su prašymu išduoti statybos leidimą bendrija nepateikė NŽT sutikimo / susitarimo dėl aikštelės statybos žemės sklype, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje turi būti specialiai ir aiškiai aptarta, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad NŽT sutikimas statyti naujus statinius tariamai nereikalingas, nes žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas bendrijai. Nuomos sutarties 4 punkte įrašyta tik, kad žemės sklypas naudojamas vadovaujantis detaliojo plano, patvirtinto 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. DV-891 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ sprendiniais, t. y. nuomos sutartyje buvo numatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano, sprendiniais. Todėl laikytina, kad nuomos sutartyje aptartas tik žemės sklypo naudojimas, o teisė statyti naujus statinius žemės sklype neaptarta. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą turto naudojimas – tai naudingų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. Todėl sąvoka – turto naudojimas neapima naujo turto, naujo statinio sukūrimo. Nuomos sutarties 4 punkto formuluotė neleidžia statyti naujus statinius, nes naudojimo sąvoka neapima naujų statinių statybos – naujo turto kūrimo.

1.3.                      Teismo argumentas, kad detaliojo plano planavimo procedūros ir sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir detalųjį planą leido tvirtinti, vertintinas kaip nepagrįstas, nes ginčo dėl to, kad detalusis planas yra neteisėtas, ar kad statybos leidimas išduotas, pažeidžiant detalųjį planą, byloje nėra. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo plano tikslas, kuriuo siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius – suformuoti žemės sklypus viešosioms erdvėms, komerciniams bei visuomeniniams pastatams, atkurti nuosavybės teises į žemę, inžinieriniai infrastruktūrai, daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimus. Detalusis planas parengtas jau užstatytai teritorijai, detaliuoju planu nesprendžiamas užstatymo tipas ar zona. Tai, kad detaliajame plane numatyta aikštelės plėtra, savaime nesuponuoja išvados, kad aikštelė numatyta statyti neišlaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir imperatyvių normatyvinių atstumų. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas viso kvartalo detalusis planas dėl susisiekimo tinklų, bet ne dėl konkrečių ginčo aikštelės sprendinių. Tai tėra teritorijų planavimo dokumentas, o konkretūs sprendiniai numatomi, projektuojant statinį, tai yra statinio projekte, kurio pagrindu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.

1.4.                      Teismas, neaptaręs ieškovės argumentų, neanalizavęs jokių teisės aktų, formaliai nurodė, kad aikštelė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras, nes tokie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo metu galiojančiuose teisės aktuose, tačiau atmetant ieškinį, jokio realaus ir motyvuoto teismo sprendimo pagrįstumo nepateikė. Ieškovės ieškinio reikalavimai panaikinti deklaracijos galiojimą, panaikinti atliktą aikštelės teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, atliktą deklaracijos pagrindu, liko neaptarti net formaliai. Teismas nepasisakė apie ieškovės ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, taip pat nepasisakė apie jame pateiktą teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, neskyrė jokio dėmesio ieškovės argumentams. Teismas ieškovės ieškinį atmetė pavieniais argumentais, iš kurių net nėra aišku, kuris ieškinio reikalavimas ir dėl ko yra atmestas. Ieškovė teismo argumentus vertina kritiškai.

1.5.                      Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį ir konstatuodamas, jog rengiant aikštelės projektą, buvo būtina atsižvelgti tik į specialiųjų sąlygų XXVII, XX, XLVIII, IX, VI, XLIX ir I dalyse nustatytus reikalavimus, o specialiųjų sąlygų XIV dalies 68 punkto reikalavimas žemės sklypui, kuriame įrengta aikštelė, neturėjo būti taikomas, nukrypo nuo teismų praktikos.

1.6.                      Teisiškai nepagrįstu pripažintinas teismo sprendimo motyvas, kad ieškovė, formaliai vertindama situaciją, akcentuoja, jog buvo atlikta naujo statinio statyba. Teismas neanalizavęs jokių teisės aktų, formaliai ir deklaratyviai nurodė, kad aikštelė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras, nes tokie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Teismas, ignoruodamas byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei jų įrodomąją reikšmę, padarė nepagrįstą išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog automobilių aikštelės dalis, dėl kurios 15 m atstumo nuo gretimo namo langų nesilaikymo yra kilęs ginčas, pastatyta kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), bei kurios statybos pabaiga siejama su šių daugiabučių statybos pabaiga.

1.7.                      Teismo samprotavimai apie ne naują aikštelės statybą, o tik jos atnaujinimą prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. ginčijamam statybos leidimui ir jo turiniui, deklaracijai apie statybos užbaigimą ir deklaruojamiems duomenims, už kurių teisingumą taip pat atsako deklaruojantysis, nekilnojamojo daikto registracijai. Statinio statybos rūšys yra aiškiai įtvirtintos Statybos įstatyme ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Atnaujinimas visiškai sugriuvusio, sunaikinto, nugriauto statinio priskiriamas naujai statybos rūšiai. Taigi aikštelės pastatymas (naujas aikštelės išbetonavimas) ir atitinka naujos statybos sąvoką, nes statybos teisinius santykius reglamentuojančios normos nenumato tokios statybos rūšies kaip atnaujinimas.

1.8.                      Spręsdamas statybos leidimo išdavimo (ne) teisėtumo klausimą teismas privalėjo vadovautis statybos leidimo išdavimo metu galiojusiais teisės aktais, kadangi leidimo išdavimo metu galioję teisės aktai nenumatė jokių išimčių, nes buvo reglamentuotas tik imperatyvus 15 m atstumas iki gretimo namo langų. Tuo tarpu statybos padarinių šalinimui taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu.

1.9.                      Teismo sprendimas motyvuotas tikrovės neatitinkančiais faktiniais duomenimis, kadangi teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 8 d., protokolas patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir rašytinių įrodymų išreikalavimo su priedais, kuriuo, be kitų pastabų, paprašyta teismo išreikalauti iš Inspekcijos rašytinius įrodymus, patvirtinančius kokia automobilių aikštelės dalis patenka į 7 metrų atstumą nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) varstomų langų. Teismas įpareigojo Inspekciją ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikti poziciją dėl pateikto prašymo, pasisakyti dėl prašyme išvardintų pastabų. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu pažymėjo, kad atliekant tikslius matavimus būtina prisirišti prie koordinačių sistemos, Inspekcija tokių galimybių neturi, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvykdyti tokio teismo įpareigojimo. Pats teismas procese nebuvo aktyvus, šių įrodymų nerinko ir net nesprendė klausimo, kuri aikštelės dalis patenka į 7 metrų neišlaikomą atstumą, o tiesiog sprendimu konstatavo niekuo nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pateikė teismui atsakymą, jog tokio įpareigojimo įvykdyti neturi galimybių, ir todėl visą jos ieškinį atmetė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas atmetė ne tik reikalavimą dėl aikštelės dalies nugriovimo, dėl kurio galėtų būti reikšminga aplinkybė, kuri konkrečiai aikštelės dalis neišlaiko 7 m atstumo, bet ir dėl leidimo galiojimo panaikinimo bei kitų ieškinio reikalavimų. Tačiau protokolo turinys patvirtina, kad ieškovė buvo įpareigota tik pateikti nuomonę dėl pareikšto atsakovų prašymo.

1.10.                      Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė prašo panaikinti leidimą ir įpareigoti nugriauti visą automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi ieškovė teismo prašė nugriauti tik aikštelės dalį, kuri neišlaiko imperatyvių atstumų iki gretimo namo langų. Todėl minėtas teismo argumentas yra tik deklaratyvus ir paremtas tik hipotetinėmis prielaidomis ir subjektyvaus vertinimo teiginiais, o ne ieškinio turiniu, tiksliau – ieškinio dalyku.

1.11.                      Teismas negalėjo atmesti ieškinio, apsiribodamas abstrakčiu argumentu, jog ieškinio tenkinimas sudarytų prielaidą atsirasti žalai, neadekvačiai esamai situacijai. 

1.12.                      Teismas neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bei jų įrodomosios reikšmės, taip pat sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetami konkretūs keturi ieškinio reikalavimai: nėra jokios konkrečios motyvacijos, kur būtų pasisakyta dėl statybos leidimo išdavimo (ne) teisėtumo fakto, kodėl nebuvo sprendžiamas kitas statybos padarinių šalinimo būdo parinkimas.

1.13.                      Inspekcijos ieškinio reikalavimai panaikinti deklaracijos galiojimą, panaikinti atliktą aikštelės teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, atliktą deklaracijos pagrindu, liko neaptarti net formaliai.

1.14.                      Teismas, spręsdamas ieškinio (ne) pagrįstumą, netinkamai įvertino šiam klausimui tinkamai išnagrinėti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl to, jog atsakovas – projektuotojas A. G., parengęs projektą, iš esmės sutiko su Inspekcijos ieškiniu. Byloje liko neištirtos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl statybos leidimo išdavimo neteisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Teismui pažeidus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir netinkamai pritaikius Vyriausybės nutarimą dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, byloje liko neištirtos aplinkybės dėl 15 m atstumo pažeidimo iki gretimo namo langų. Todėl laikytina, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai, nevisapusiškai įvertinus byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes.

1.15.                      Teismo sprendimas, priimtas ignoruojant ir netaikant ginčo atveju privalomus taikyti teisės aktus, yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas.

10.       Atsakovė A. miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad išduodant statybos leidimą buvo privaloma pateikti NŽT rašytinį sutikimą / susitarimą. Su automobilių aikštelės projektu savivaldybei buvo pateikta žemės sklypo nuomos sutartis. Apeliantė skunde klaidina teismą teigdama, kad ginčo statinys yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Kadangi iš byloje esančio Registrų centro išrašo bei žemės nuomos sutarties matyti, kad ginčo aikštelė yra suformuotame žemės sklype, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo aikštelė buvo pastatyta suformuotame bei išnuomotame žemės sklype, todėl papildomas NŽT sutikimas / susitarimas nebuvo reikalingas. Sąvokos valstybinė žemė ir valstybinės žemės sklypas yra skirtingos. Valstybinė žemė nuo valstybinės žemės sklypo skiriasi tuo, kad valstybinė žemė neturi suformuoto žemės sklypo bei nesuformuota valstybinė žemė negali būti suteikiama panaudai ar išnuomojama. Šiuo atveju asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, NŽT sutikimas išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Žemės sklypo nuomos sutartyje išreikštas NŽT sutikimas, numatantis bendrijai nuomojamą žemės sklypą naudoti vadovaujantis detaliojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu, sprendiniais. Detaliajame plane nustatyti detaliojo plano planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla suformuoti žemės sklypus viešosioms erdvėms, komerciniams bei visuomeniniams pastatams, daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimus. Detaliajame plane numatyta, jog bendrijai suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas gyvenamųjų namų eksploatacijai. Ginčo automobilių aikštelės plėtra taip pat numatyta detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje. Šiuo atveju detaliajame plane nustatyta ginčo aikštelės statybos zona. Apeliantė pripažįsta, kad detaliajame plane numatyta aikštelės plėtra. Kadangi žemės sklypas yra suformuotas detaliuoju planu, kuriame pažymėta vieta, kur galima automobilių aikštelių statyba, sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir bendrijai išnuomotas 65 m. terminui, todėl jam netaikytinas reikalavimas dėl valstybinės žemės patikėtinio, t. y. NŽT sutikimo gavimo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ne tik atsakovų, bet ir valstybinės žemės patikėtinio – NŽT atsiliepime pateiktais paaiškinimais, kuriame išreikštas nesutikimas su inspekcijos motyvais dėl atskiro rašytinio NŽT sutikimo išdavimo, motyvuojant tuo, jog NŽT sutikimas statyti ginčo aikštelę išreikštas valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte.

2.2.                      Apeliantė teigia, jog ginčo aikštelė galimai pažeidžia trečiojo asmens interesus dėl statomų automobilių prie buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau ginčo aikštelės dalis, kuri neatitinka ieškovės nurodytų atstumų, yra istoriškai susiklosčiusi, nes ji buvo pastatyta kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo, įsigydamas šį butą, apie prie jo buto langų esančią automobilių aikštelę žinojo, nes ji buvo nuo namo pastatymo laikų. Savivaldybės nuomone, buvusios aikštelės dangos atnaujinimas ir šios aikštelės praplėtimas į nuo trečiojo asmens langų nutolusią pusę negali pažeisti jo interesų. Nors apeliantė nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad aikštelė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, nes tokie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo metu galiojančiuose teisės aktuose, tačiau apeliaciniame skunde ji nepateikia duomenų, paneigiančių šią teismo nustatytą aplinkybę. Inspekcija yra statinių statybą kontroliuojanti institucija, kuri teikdama ieškinį privalo pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs teisės aktų pasikeitimus dėl atstumų, teismas, būdamas aktyvus, įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kokia aikštelės dalis patenka į 7 metrų atstumą nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) varstomų langų. Ieškovė pateikė teismui atsakymą, jog tokio įpareigojimo įvykdyti neturi galimybių. Ieškovė šių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog statybos teisinius santykius reglamentuojančios normos nenumato tokios statybos rūšies kaip atnaujinimas ir kad atnaujinimas atitinka naujos statybos sąvokos, kadangi statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12 punkte nustatyta, jog statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Kadangi šiuo atveju, statybos leidimo išdavimo metu ginčo aikštelė nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl statybos leidimas aikštelei praplėsti bei senajai dangai remontuoti (atnaujinti), išduotas naujai statybai. Teismas, patenkinęs ieškovės apeliacinį skundą, sukurtų precedentą, draudžiantį remontuoti (atnaujinti seną asfalto dangą) rekonstruoti ar perstatyti automobilių aikšteles daugiabučių namų kiemuose, kurios pastatytos dar sovietmečiu kartu su daugiabučiais namais, kurių atstumai neatitinka šiuo metu galiojančių reikalavimų dėl atstumų iki langų. Įpareigojimas nugriauti 250 kv. m automobilių stovėjimo aikštelę pažeistų proporcingumo principą, nes griovimo darbais būtų sunaikinta ne tik visa senoji aikštelė, bet ir naujosios aikštelės didžioji dalis, nepatenkanti į nustatytus atstumus iki varstomų langų. Be to, sunaikinus senąją aikštelę, situacija ne tik kad nebūtų grąžinta į buvusią pradinę padėtį, bet ji žymiai pablogintų pradinę iki statybos darbų buvusią viso daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų padėtį.

2.3.                      Teismas priėmė sprendimą, atlikęs išsamią faktinių duomenų analizę, įsigilinęs į ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes bei kitus teisės aktus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo ir E. Ž. Teisių Teismo praktikai.

11.       Atsakovai O. I., A. B., A. G., E. G., S. M., M. B., A. J., A. Š., R. Š., E. Z., M. S., V. R., G. Č., R. Č., R. L., S. J., M. J., D. B., A. B., J. S., Č. S., V. J., E. V., A. B., A. S., S. A., R. V., L. V., E. J., D. J., B. B., A. D., A. J., atstovaujami advokato V. P., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi atsakovė (duomenys neskelbtini) atstovauja ne tik save, bet ir atsakovus – bendrijos narius bei jų interesus, palaiko jos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

12.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas nebuvo motyvuotas. Teismas aiškiai, konkrečiai įvardijo priežastis, kodėl ieškinys buvo atmestas, pagrįstai konstatavo, kad automobilių aikštelė buvo įrengta ir eksploatuojama. Teismas neprivalo aiškintis, dėl kokių priežasčių ji nebuvo inventorizuota bei įteisinta ir kas privalėjo ją inventorizuoti bei įteisinti. Apeliantės teiginiai, kad nebuvo inventorizuota automobilių aikštelė yra pagrįsta tik kaip fakto konstatavimas. Valstybei priklausančiose žemėse bet kokį turto įteisinimą gali atlikti tik pats savininkas. Šiuo atveju nei viena iš valstybinių institucijų buvusios aikštelės neįteisino, tačiau tai nereiškia, kad jos nebuvo. Teismas, išnagrinėjęs situaciją, pagrįstai pripažino senos aikštelės buvimą ir vadovavosi protingumo principu, jog aikštelė buvo, vėliau atlikta šios aikštelės rekonstrukcija bendrijos vardu bei turtas išdalintas asmenims, kurie į aikštelės rekonstrukciją įdėjo pinigines lėšas. Aikštelės išasfaltavimas ir sutvarkymas aplinkinių bei trečiųjų asmenų interesų nepažeidė. Nauja aikštelė buvo tolinama nuo namo, o ne artinama.

4.2.                      Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekte numatyta atnaujinti ir išplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę, pakeisti asfalto dangos zoną ir įrengti papildomas vietas. Tai reiškia, kad prie ginčo objektų jau buvo įrengtos stovėjimo aikštelės. Nors jos nebuvo įteisintos, tačiau teismas turi teisę pripažinti jų buvimą kaip faktą, kuris sukelia tam tikras pasekmes. Atsakovė neginčija, kad leidimas buvo išduotas naujai statybai, tačiau šiuo atveju kitaip ir negalėjo būti, kadangi automobilių aikštelė nebuvo įteisinta ir išviešinta nekilnojamo turto registre. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo pasirinkti ar vadovautis de jure (teisinė, pagal įstatymą) ar de fakto (esamą), atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principą, priėmė sprendimą, kad reikia laikytis ne formalaus įstatymų taikymo, bet teisingumą vykdyti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kurios labai skiriasi nuo formalaus įstatymo taikymo. Nors leidimas buvo išduotas naujai automobilių aikštelei įrengti, faktiškai tai atitiko senos aikštelės dangos pakeitimą ir pačios aikštelės sutvarkymą bei išplėtimą. Papildomos automobilių stovėjimo vietos buvo įrengtos faktiškai išlaikant įstatyme nurodytus atstumus, dėl atstumų ieškovė klausimų nekėlė. Keičiant aikštelės dangą nei vienu metru nebuvo priartėta prie šalia esančio namo. Automobilių aikštelės dalis, dėl kurios kyla ginčas, yra pastatyta kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini) kaip statinio priklausinys, kurios statybos pabaiga siejama su namo statybos pabaiga. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis pastatytas dar (duomenys neskelbtini) m. Projekte bei situacijos schemoje aiškiai nustatytos buvusios senos automobilių stovėjimo aikštelės ribos bei naujai įrengiamos papildomos vietos automobiliams parkuoti. Atsakovai sutinka, kad buvusioji aikštelės dalis neišlaiko 15 m atstumo nuo gretimo namo langų, tačiau gyvenamasis namas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) m., dar iki Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl aikštelės rekonstrukcijai netaikytinas šis teisės aktas. Ieškovė savo ieškinį grindžia nutarimu, kuris bylos nagrinėjimo dienai yra negaliojantis.

4.3.                      Apeliantės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartys, kurios buvo priimtos iki naujų įstatymų bei norminių aktų priėmimo, yra svarbios, tačiau automatinis jų teiginių ir išvadų perkėlimas ir pritaikymas šioje byloje nėra teisingas ir pagrįstas, kadangi iš esmės pasikeitė norminė bazė. Atsakovai pateikė matavimus ir duomenis pririšo prie koordinačių, nustatyti atstumai atitiko galiojančius norminius aktus. Atsakovai sutinka, kad matavimai buvo atlikti nuo buvusios automobilių stovėjimo aikštelės krašto. Neteisingas apeliantės teiginys, kad teismas privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kadangi šis teiginys tinka tik šeimos ir darbo bylose. Kitose bylose kiekviena šalis pati pagrindžia savo reikalavimus, šalims taikomas rungimosi principas. Ieškovė pati atsisakė pateikti teismui papildomus įrodymus, nurodydama, kad jos darbuotojai neturi galimybių duomenis pririšti prie koordinačių. Ieškovė, patikrinusi detalųjį planą, (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tikrinimo išvada teigiama, tai reiškia, jog nėra teisinio pagrindo netvirtinti detalaus plano, o tai kartu reiškia, kad detaliajame plane numatyti sprendiniai yra pagrįsti, teisėti ir atitinka galiojančius įstatymus. Šiuo atveju ieškovė duoda teigiamą išvadą dėl detalaus plano tvirtinimo, o paskui pati savo sprendimą neigia ir įrodinėja, jog leidimas atlikti darbus, atitinkančius detalųjį planą, yra neteisėtas.

13.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                      Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas, teisės normas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, nepažeisdamas procesinės teisės normų ir remdamasis teismų suformuota praktika. Teismas pagrįstai konstatavo, jog išduodant statybos leidimą, nebuvo privaloma pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT rašytinį sutikimą / susitarimą statyti ginčo aikštelę valstybinės žemės sklype.

5.2.                      Teismas laikėsi pareigos visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą, nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, teisingai vertindamas, ištirdamas visas bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisingą sprendimą, taip nepažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. 

16.       Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl  leidimo statyti naują statinį galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašytinio sutikimo

17.       Ieškovė Inspekcija byloje ginčija statybos leidimo ginčo sklype pastatytiems statiniams teisėtumą ir reiškia reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti statomus ginčo sklype statinius. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017  m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 96 punktą),  spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimus bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi įvertinti ginčijamų statybos dokumentų atitiktį viešosios teisės aktams, reglamentuojantiems statybos santykius, ir teisėtumą. Jeigu teismas nusprendžia, kad statybos dokumentai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir dėl to statybą pripažįsta neteisėta (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai), jis turi spręsti dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ne tik vadovaudamasis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų nuostatomis, bet ir proporcingumo principo pagrindu derindamas viešąjį interesą užtikrinti statybos teisėtumą su asmens teise į nuosavybės ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Tiek E. Ž. Teisių Teismo, tiek kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad statinio griovimas – kraštutinė priemonė (2007 m. lapkričio 27 d. E. Ž. Teisių Teismo sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

18.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą teigdama, kad teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl statybos leidimo neteisėtumo.

19.        Apeliaciniame skunde teikdama argumentus dėl statybos leidimo neteisėtumo ieškovė  nurodo, jog kartu su prašymu išduoti statybos leidimą bendrija turėjo pateikti atskirą Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą dėl aikštelės statybos, nes  žemės sklypo nuomos sutartyje jai nėra suteikta teisė statyti naujus statinius ar įrenginius.

20.       Statybą leidžiančių dokumentų rūšis, jų išdavimo tvarką, apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymą, galiojimo panaikinimą ir kitus klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 92 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai, inter alia (be kita ko), yra leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus).

21.       Statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimas išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus ir kai įsitikinama, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus.

22.       Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13.4 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracija, gavusi prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrina, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus; jei ne, prašymas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

23.       Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos (1 dalis); statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (2 dalies 1 punktas).

24.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Šių Taisyklių 36 punktas numato, kad gali būti suteikiamas panaudai arba išnuomojamas tik suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 0,1862 ha ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti, atliekant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl apeliantės argumentas, kad ginčo statinys yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, atmetamas kaip nepagrįstas.

25.       Suformuotą ginčo žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šis žemės sklypas 65 metams yra išnuomotas daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos sutarties 4 punkte yra numatytas bendrijai nuomojamo žemės sklypo naudojimas. Nuomotojas ir nuomininkas susitarė, kad žemės sklypas naudojamas vadovaujantis detaliojo plano, patvirtinto (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, sprendiniais. Apeliantė nurodo, kad nuomos sutartyje aptartas tik žemės sklypo naudojimas, o teisė statyti naujus statinius žemės sklype neaptarta. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės sutarties 4 punkto formuluotės aiškinimu, jog turto naudojimo sąvoka šiuo atveju neapima naujų statinių statybos, t. y. naujo turto kūrimo. Šiame sutarties punkte pirmiausia yra išvardinamos atskiros sąlygos, tarp kurių yra statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų statinių ir įrenginių statybos sąlygos, o išvardinus sąlygų rūšis, įrašytas brūkšnys reiškia paaiškinimą ir apibendrinimą, kuo vadovaujantis šis žemės sklypas naudojamas, t. y. detaliojo plano, patvirtinto (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, sprendiniais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad turto naudojimo sąvoka šiuo atveju apima ir naujų statinių statybą.

26.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad detalusis planas yra neteisėtas ar kad statybos leidimas išduotas, pažeidžiant detalųjį planą. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 punkte nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – suformuoti žemės sklypus viešosioms erdvėms, komerciniams bei visuomeniniams pastatams, daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimus. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje bei automobilių stovėjimo aikštelės naujos statybos projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 3.2.1 punkte numatyta aikštelės plėtra (2019 m. balandžio 30 d. Nr. DOK 16915, 2019 m. rugsėjo 17 d. Nr. DOK 35823). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nacionalinė žemės tarnyba dėl galimybės vykdyti statybos ar rekonstrukcijos darbus ginčo žemės sklype buvo pasisakiusi nuomos sutartyje, todėl išduodant statybos leidimą nebuvo privaloma pateikti papildomai atskirą valstybinės žemės sklypo patikėtinio Nacionalinė žemės tarnybos rašytinį sutikimą / susitarimą dėl ginčo aikštelės statymo valstybinės žemės sklype.

Dėl atstumo iki gretimo namo nesilaikymo

27.       Reikalavimas išlaikyti norminį atstumą kyla iš Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 123 punkto, kuriame yra nustatyta, kad nuo požeminių, požeminių – antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai, ne mažesni už nurodytus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte – 15 metrų.

28.       Byloje pateiktas aikštelės projekto planas (situacijos schema), projekto bendrosios dalies aiškinamasis raštas (3.2 p.), interneto svetainėje geoportal.lt iš palydovo daryta nuotrauka, atsakovų paaiškinimai patvirtina, jog kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini) kaip priklausinys, kurio statybos pabaiga siejama su šių daugiabučių statybos pabaiga ((duomenys neskelbtini) m.), buvo pastatyta automobilių aikštelė. Šios faktinės aplinkybės ieškovė nepaneigė, todėl ji laikytina įrodyta (CPK 178 straipsnis). Minėta aikštelė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau inžinerinių statinių kaip nekilnojamojo turto objekto registravimas pradėtas reglamentuoti tik nuo 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu. Šio įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamas šis nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Iki šio įstatymo priėmimo inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojami, todėl (duomenys neskelbtini) metais, kai aikštelė buvo pastatyta, teisės aktai nenumatė galimybės tokį inžinerinį statinį registruoti kaip nekilnojamojo turto objektą. Taigi konstatuotina, kad, nors minėta aikštelė ir nebuvo registruota nekilnojamojo turto registre, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) metų ji egzistavo ir buvo naudojama. Būtent dėl šios aikštelės ir yra kilęs ginčas dėl jos remonto darbų atlikimo metu neišlaikyto 15 m atstumo iki gretimo namo langų. 

29.       Statybos leidimui gauti būtina paruošti tinkamą projektą – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentą, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Būtent projekte yra numatoma, kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi gavus statybos leidimą. Ginčo atveju projekte buvo numatyta, kad ketinama atnaujinti ir išplėsti esamą automobilių asfalto dangos zoną bei įrengti stovėjimo aikštelę. Ir nors apeliantė nurodo, jog sąvokos „atnaujinti“ įstatymas nenumato, tačiau STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte yra nurodyta, kad statinio paprasto remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Vadinasi, buvo planuojamos dvi darbų rūšys: atnaujinti jau esamą aikštelę ir pastatyti naują. Byloje atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad, kadangi statybos leidimo išdavimo metu senoji aikštelė kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl buvo išduotas leidimas naujai statybai, pagal kurį buvo leista senąją aikštelę remontuoti, atnaujinti ir praplėsti. Tai ir buvo atlikta. Pagal projektą aikštelė, kurios dalis yra arčiau kaip 15 m nuo gretimo daugiabučio namo langų, statybos darbais buvo tik atnaujinta, t. y. atliktas jos remontas, o naujai statomos aikštelės dalis buvo praplėsta į kitą, nutolusią nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pusę. Todėl teisėjų kolegija, konstatuoja, kad, nors statybos leidimas buvo išduotas naujai statybai, tačiau faktiškai pagal jo turinį (projektą) buvo leista remontuoti jau esamą aikštelę, o kitą jos dalį pastatyti (praplėsti) (sukurti naują statinį). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neatitikimas tarp statybos leidimo pavadinimo ir faktiškai pagal jį leistų atlikti darbų rūšių vertintinas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo jį naikinti, kitaip tai neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

30.       Atlikus statybos darbus, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos dvi automobilių aikštelės. Ieškovė prašo nugriauti nuo (duomenys neskelbtini) metų prie gyvenamojo namo buvusią ir pagal išduotą statybos leidimą (duomenys neskelbtini) metais atnaujintą, t. y. suremontuotą, aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atliekant šios aikštelės remonto darbus (minėta, kad ši aikštelės dalis nebuvo statoma naujai), statytojas neturėjo teisės keisti aikštelės ribų ir atstumų nuo jos iki gyvenamųjų namų langų, remonto darbai turėjo būti atlikti senosios aikštelės ribose, o atstumai išlikti tokie, kokiais aikštelė buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas patvirtino, kad atliekant aikštelės remontą nebuvo pakeisti senieji aikštelės borteliai, ribojantys aikštelę nuo greta esančio namo. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina, jog aikštelės pastatymo metu ((duomenys neskelbtini) m.) negaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, todėl šiuo atveju nutarime nustatyti reikalavimai dėl privalomų atstumų statytojui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl argumentų, susijusių su įvairių pastarojo nutarimo redakcijų ir teismų praktikos taikymu, nes jie neturi teisinės reikšmės.

31.       Apeliantė teigia, jog ginčo aikštelė galimai pažeidžia trečiojo asmens A. M. interesus dėl statomų automobilių prie buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pritaria atsakovei Alytaus savivaldybės administracijai, kad aikštelės dalis, kuri neatitinka inspekcijos nurodytų atstumų, buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) metais, kartu su daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo, įsigydamas šį butą, žinojo apie prie buto langų esančią automobilių aikštelę, egzistavusią nuo namo pastatymo laikų, ir turėjo šią aplinkybę įvertinti. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad esamos aikštelės dangos atnaujinimas ir šios aikštelės praplėtimas į nuo trečiojo asmens A. M. langų nutolusią pusę pažeidžia jo interesus.

32.       Apeliantė taip pat nurodė, jog teismas, atmesdamas ieškinį, net formaliai neaptarė ieškinio reikalavimų dėl deklaracijos galiojimo ir teisinės registracijos panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimai gali būti savarankiški ar išvestiniai. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimo pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013). Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimai dėl deklaracijos galiojimo ir teisinės registracijos panaikinimo yra išvestiniai. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskiras išvestinių ieškinio reikalavimų neaptarimas nesudaro pagrindo panaikinti priimtą sprendimą.

33.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei (duomenys neskelbtini) priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, atsakovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.   

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                              Virginija Gudynienė 

Izolda Nėnienė

Edita Šliumpienė