Civilinė byla Nr. 2-599-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00577-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8; 2.6.1.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo atsakovės bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-19-555/2021), suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Soloservis“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės BUAB „Aldengas“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti atsakovės BUAB „Aldengas“ kreditorių sąrašą – pradinę kreditorę UAB „Tyrana“ su 145,11 Eur reikalavimu pakeisti kreditore UAB „Soloservis“.
2. Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Bankroto valdymas“ teismui taip pat pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos, kuriame nurodė, kad yra gautas pareiškėjo D. P. pranešimas, jog jis 2021 m. vasario 25 d. yra apmokėjęs naujosios kreditorės UAB „Soloservis“ įgytą 145,11 Eur reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto UAB „Aldengas“, todėl prašo patvirtinti jo nurodyto dydžio finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovės BUAB „Aldengas“ bankroto byloje pakeitė pradinę kreditorę UAB „Tyrana“ su 145,11 Eur finansiniu reikalavimu naująja kreditore UAB „Soloservis“; netenkino pareiškėjo D. P. prašymo atsakovės BUAB „Aldengas“ bankroto byloje patvirtinti jo 145,11 Eur finansinį reikalavimą.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi iškelta UAB „Aldengas“ bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 19 d., nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto valdymas“. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Aldengas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslintas, tame tarpe buvo patvirtintas ir kreditorės UAB „Tyrana“ 145,11 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi BUAB „Aldengas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
5. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 2020 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis patvirtina, jog pradinė kreditorė UAB „Tyrana“, turinti 145,11 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Aldengas“, perleido savo reikalavimo teisę naujajai kreditorei UAB „Soloservis“. Iš reikalavimo perleidimo sutarties turtinio teismas nustatė, kad reikalavimo teisė yra perleidžiama naujajai kreditorei UAB „Soloservis“ nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų negaliojanti ir (ar) nuginčyta. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „Tyrana“ nuo 2021 m. sausio 1 d. nebeturi reikalavimo teisės į BUAB „Aldengas“, o ją yra įgijusi naujoji kreditorė UAB „Soloservis“.
6. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys, jog D. P. 2021 m. vasario 25 d. mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Soloservis“ 145,11 Eur sumą. Atliktą mokėjimą D. P. motyvuoja tuo, jog tokiu būdu įvykdė BUAB „Aldengas“ prievolę. Tačiau D. P. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorė UAB „Soloservis“ priėmė D. P. prievolės už BUAB „Aldengas“ įvykdymą, todėl pagrindo spręsti, kad D. P. perėjo kreditorės UAB „Soloservis“ teisės, susijusios su skolininke BUAB „Aldengas“, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas D. P. prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo 145,11 Eur finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Aldengas“ bankroto byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens prievolės kreditoriui įvykdymas už skolininką galimas tik esant kreditoriaus, kuriam sutinkama padengti skolininko prievolę, sutikimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnis aiškiai nurodo, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
7.2. Taigi, jeigu prievolė pagal savo esmę neprivalo būti vykdoma skolininko asmeniškai ir skolininkas nėra pareiškęs prieštaravimo, kad prievolę už kreditorių įvykdytų kitas asmuo, tai trečiasis asmuo turi teisę įvykdyti už skolininką prievolę kreditoriui. Tokiu atveju trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininką. Skolininko bankroto atveju, trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką kreditoriui, perima kreditoriaus teises bei privalo būti įtrauktas į skolininko nemokumo bylą, teismo nutartimi skolininko nemokumo byloje privalo būti patvirtintas kreditoriumi.
7.3. Pareiškėjas D. P. bankiniu pavedimu naujajai kreditorei UAB ,,Soloservis“ pervedė visą 145,11 Eur sumą ir pavedimo paskirtyje nurodė, kad pareiškėjas apmoka visiškai už UAB ,,Tyrana“ turėtą ir naujajai kreditorei UAB ,,Soloservis“ pagal 2020 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleistą finansinį reikalavimą į BUAB „Aldengas“. Prievolė laikoma įvykdyta lėšų įskaitymo į banko sąskaitą momentu.
7.4. Teismas neteisingai aiškina, kad pareiškėjui D. P. buvo būtinas UAB ,,Soloservis“ sutikimas tam, jog pareiškėjas galėtų už skolininkę BUAB ,,Aldengas“ įvykdyti prievolę UAB ,,Soloservis“. Teisės aktai nenumato tokio sutikimo būtinybės ir tai yra logiška, nes kiekvieno kreditoriaus, tame tarpe ir UAB ,,Soloservis“, tikslas yra patenkinti savo finansinį reikalavimą. Pareiškėjas D. P. visiškai įvykdė šį UAB ,,Soloservis“ tikslą BUAB ,,Aldengas“ bankroto byloje. Pareiškėjas, visiškai įvykdydamas už skolininkę BUAB „Aldengas“ prievolę UAB ,,Soloservis“, jokių UAB ,,Soloservis“ teisių nepažeidė, o atvirkščiai – įvykdė UAB „Soloservis“ turtinį interesą pasidengti BUAB „Aldengas“ bankroto byloje visą finansinį reikalavimą.
7.5. UAB „Soloservis“ yra įmonė, kuri buvo neteisėtai įgijusi BUAB ,,Aldengas“ nekilnojamąjį turtą ir taip padariusi ženklią žalą BUAB „Aldengas“ ir jos kreditoriams. BUAB „Aldengas“ užtruko net 10 metų kol didelės vertės nekilnojamasis turtas iš neteisėto UAB ,,Soloservis“ valdymo teismo keliu buvo sugrąžintas. Per tą laiką BUAB „Aldengas“ negavo pajamų iš neteisėtai UAB ,,Soloservis“ pasisavinto turto nuomos ir tuo pačiu iš tokių galėtų gauti pajamų negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. UAB „Soloservis“ dalyvavimas kreditorių sąraše ir kreditorių susirinkimuose kelia grėsmę visų kreditorių interesams. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjas ir įvykdė skolininkės BUAB „Aldengas“ prievolę UAB ,,Soloservis“, kad užkirstų kelią nesąžiningam asmeniui UAB „Soloservis“ dalyvauti BUAB „Aldengas“ bankroto procese ir pažeidinėti kitų kreditorių teises.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Soloservis“ prašo įpareigoti pareiškėją D. P. sumokėti 5 000 Eur užstatą galimų UAB „Soloservis“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą; neįpareigojus sumokėti užstato, pareiškėjo skundą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. UAB „Soloservis“, sužinojusi apie D. P. mokėjimą, 2021 m. kovo 5 d. pinigus grąžino, dėl to bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė skundo pateikimo metu buvo ir yra išnykusi. Mokėjimo pavedime UAB „Soloservis“ nurodė, kad grąžina per klaidą gautus pinigus. Taigi, atskirojo skundo pateikimo metu, pareiškėjas D. P. nebuvo sumokėjęs UAB „Soloservis“ 145,11 Eur, kaip pareiškėjas teigia savo atskirajame skunde. Atitinkamai, visi pareiškėjo D. P. skunde nurodyti argumentai yra nereikšmingi, o pats skundas yra nepagrįstas, todėl privalo būti atmestas.
8.2. D. P. elgesys, reiškiant nepagrįstus skundus ir ginant teises, kurios yra akivaizdžiai nepažeistos, turėtų būtų vertinamas kaip piktnaudžiavimas. UAB „Soloservis“ neišreiškė sutikimo parduoti nupirktą finansinį reikalavimą. Priešingai, UAB „Soloservis“ išreiškė nesutikimą ir grąžino D. P. jo sumokėtus pinigus. Taip UAB „Soloservis“ aktyviais veiksmais išreiškė savo valią dalyvauti atsakovės bankroto procese, taip pat nesutikimą gauti apmokėjimą iš D. P.
8.3. Pareiškėjas D. P. 2021 m. kovo 12 d. slapta, nepaisydamas UAB „Soloservis“ valios, padarė pakartotinį pavedimą. D. P. pinigai ir vėl buvo grąžinti. Tačiau tokiu piktybiniu elgesiu pareiškėjas nepagrįstai apsunkina teismų darbą ir verčia UAB „Soloservis“ patirti papildomas išlaidas, nepagrįstai yra vilkinamas klausimas dėl UAB „Soloservis“ dalyvavimo atsakovės bankroto byloje. Dėl šių priežasčių, būtina įpareigoti pareiškėją pateikti užstatą galimiems UAB „Soloservis“ nuostoliams užtikrinti.
8.4. Atsakovei BUAB „Aldengas“ yra iškelta nemokumo byla, pareiškėjas negali be šios skolininkės kreditorės UAB „Soloservis“ sutikimo perimti jos reikalavimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog D. P., neturėdamas kreditorės sutikimo, savavališkai pervedė jai 145,11 Eur, siekdamas kreditorę eliminuoti iš bankroto proceso.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas priima suinteresuoto asmens UAB „Soloservis“ pateiktus naujus raštinius įrodymus – bankinių pavedimų kopijas. Kadangi nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgus į jų kiekį ir apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo, teikdamas naujus rašytinius įrodymus, tokiu būdu piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Kadangi pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su pareiškėjo atliktais (gautais) mokėjimais, todėl jam yra (turi būti) žinoma nurodytų dokumentų įrodomoji reikšmė.
Dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti
13. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Soloservis“ prašo įpareigoti pareiškėją sumokėti 5 000 Eur dydžio užstatą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nes, UAB ,,Soloservis“ vertinimu, pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir gali vengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
14. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant kitus bylos dalyvius nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant teisminio proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
15. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).
16. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; kt.).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas atsakovės bankroto byloje prašė teismo patvirtini jo finansinį reikalavimą, o nagrinėjamu atveju skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas atmestas, savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Soloservis“ nepateikė ir duomenų, kad pareiškėjas D. P. teisminiuose procesuose vengia atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos sąlygos, kurių pagrindu galėtų būti tenkinamas UAB ,,Soloservis“ prašymas įpareigoti pareiškėją sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, todėl suinteresuoto asmens prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
18. CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Ši bendroji teisės norma nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
19. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Taigi, vadovaujantis šia norma, juridiniam asmeniui, kuriam iškelta nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo byla), draudžiama vykdyti visas finansines prievoles.
20. Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta iš esmės analogiška taisyklė, draudžianti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.
21. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad materialinės teisės bendrųjų ir specialiųjų normų prieštaravimas sprendžiamas vadovaujantis principu lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją). Dėl to, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis kitų įstatymų normomis, nustatančiomis specifinę kreditoriaus pakeitimo, trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už bankrutuojančią įmonę, tvarką bankroto bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005.
22. Teismų praktikoje, aiškinant CK 6.50 straipsnio ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (vėliau JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto) normų santykį, pažymėta, kad tuo atveju, kai skolininkui jau yra iškelta nemokumo byla, trečiasis asmuo negali be šio skolininko kreditoriaus sutikimo perimti jo finansinį reikalavimą, t. y. trečiajam asmeniui draudžiama imtis vykdyti bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1004/2012, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368/2013; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020; kt.).
23. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas D. P. atsakovės BUAB „Aldengas“ kreditorei UAB „Soloservis“ pervedė 145,11 Eur sumą tiek esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl atsakovės bankroto bylos jai iškėlimo, tiek neturėdamas UAB „Soloservis“ sutikimo įvykdyti prievolę BUAB „Aldengas“ vardu. Pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad mokėjimą atliko savavališkai, siekdamas padengti BUAB „Aldengas“ skolą ir pašalinti UAB „Soloservis“ iš atsakovės kreditorių sąrašo. UAB „Soloservis“ teismą informavo, kad nesutinka perleisti reikalavimo teisių į atsakovę ir pinigines lėšas, gautas iš pareiškėjo, grąžino.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju pareiškėjo D. P. atliktas 145,11 Eur mokėjimas, nesant UAB „Soloservis“ sutikimo perleisti reikalavimo teisių į atsakovę BUAB „Aldengas“, pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių padarinių BUAB „Aldengas“ atžvilgiu, t. y. pareiškėjas neįgijo (neperėmė) reikalavimo teisių į BUAB „Aldengas“, o UAB „Soloservis“ tokių teisių neprarado, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia imperatyvaus teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka suinteresuotas asmuo UAB „Soloservis“ patyrė 882,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.16, 8.17, 8.19 punktų nuostatas, todėl jos priteisiamos iš pareiškėjo D. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Soloservis“, juridinio asmens kodas 302435310, iš pareiškėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 882,10 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Rasa Gudžiūnienė
Jūratė Varanauskaitė