Adm.
byla Nr. ATP-656-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00022-2013-9 Procesinio
sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. birželio 18
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo
bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. O. apeliacinį
skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimo,
kuriuo V. O. už padarytą administracinį teisės pažeidimą,
numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti
transporto priemones atėmimu 2 metams,
n
u s t a t ė :
V. O. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis
2012-12-25, apie 17.15 val., Slabados k., Akmenynės sen., Šalčininkų r.,
pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo
transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, v.n. (duomenys
neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,65 (+- 5 proc.)
prom. girtumo laipsnis.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktas V. O. apeliaciniu skundu prašo
panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą
ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu
nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo,
kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, nes šis nutarimas yra
nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl neteisingo materialinės teisės normų
išaiškinimo, procesinių teisės normų pažeidimo ir išvadų neatitikimo faktinių
aplinkybių.
Apeliantas
pažymi, kad liudytojai R. V. ir T. B. teismui
parodė, kad matė griovyje įstrigusį automobilį, kurio ratai sukosi, o
vairuotojas bandė važiuoti tai į priekį, tai atgal. Pasak apelianto, nei vienas
iš šių liudytojų teismui nepatvirtino fakto, kad automobilis judėjo tai į
priekį, tai atgal, atvirkščiai, jie konstatavo faktą, kad automobilis taip buvo
įstrigęs griovyje, kad be sunkios technikos automobilio iš ten ištraukti nebuvo
galimybės. Apeliantas pažymi, kad minėti liudytojai įvykio vietoje buvo su
tarnybiniu galingu visureigiu ir su juo netgi nebandė ištraukti automobilio iš
griovio, nes be sunkios technikos to padaryti nebūtų įmanoma. Apeliantas
nurodo, kad teisme apklausti Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai
G. M. ir G. D. teismui parodė, kad
kai atvyko į įvykio vietą, pamatė, kad apeliantas sėdėjo LR VSAT pareigūnų
automobilyje, matė griovyje įstrigusį automobilį, kurio be sunkios technikos iš
griovio ištraukti nebūtų įmanoma, todėl netgi nebandė to daryti turimomis
jėgomis, o automobilį, įstrigusį griovyje, pagal pakvitavimą atidavė apelianto
kaimynui.
Pasak
apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad
apeliantas tik sėdėjo vairuotojo vietoje, kas nėra uždrausta, o įrodymų byloje,
kad jis valdė būtent judantį automobilį, teismas nesurinko, todėl nėra jokio
pagrindo apelianto veiksmų vertinti kaip vairavimą. Apeliantas pažymi, kad
būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų
veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Apeliantas nurodo, kad
automobilis, kuriame jis sėdėjo, kai atvyko liudytojai R. V. ir
T. B., nejudėjo ir pagal liudytojų parodymus negalėjo
judėti, nes buvo stipriai įstrigęs griovyje, automobilio be sunkios technikos
iš griovio nebūtų įmanoma ištraukti, todėl apeliantas niekaip negalėjo jo
vairuoti, t. y. valdyti judančios transporto priemonės. Apeliantas mano, kad
byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus
siekdamas valdyti automobilį, o vien sėdėjimas vairuotojo vietoje ir netyčinis
pedalų mynimas dėl ko ore sukosi automobilio ratai, nelaikytinas vairavimu.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų
rajono policijos komisariatas (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo
netenkinti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi mano, jog
Šalčininkų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas V. O. administracinę
bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., jo veiksmus vertino pagrįstai
ir objektyviai, nuobaudą pritaikė sankcijos ribose.
Apeliacinis
skundas netenkinamas.
V. O. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos
Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto
priemonę. Dėl V. O. neblaivumo įvykio metu 2012-12-25,
apie 17.15 val., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo
faktą, nurodo, kad techniškai negalėjo važiuoti.
ATPK 126 str.
4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams
neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus
(nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo
patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo
aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki
trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų
iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų
su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 284
straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas
administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas
administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis
trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar
sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti
kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai
reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio
teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų
parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens
paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais
įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais
dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis
byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai
reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų
nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo
aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257
str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos
nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų
įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos
versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus
byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad
pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes,
teismo išvados padarytos pakankamai
argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo
byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio
teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą,
jog V. O. 2012-12-25, apie 17.15 val., Slabados k.,
Akmenynės sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte
nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand
Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus,
kai nustatytas sunkus 2,65+- 5 proc. prom. girtumo laipsnis, o jo keliama
versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo, vertinama kritiškai kaip
pažeidėjo gynybinė pozicija.
Apeliaciniame
skunde V. O. nurodo, kad jis administracinio teisės
pažeidimo nepadarė, nes įvykio laiku ir vietoje transporto priemonės nevairavo.
Taip pat nurodo, kad automobilis, kuriame jis sėdėjo, kai atvyko liudytojai R. V. ir T. B., nejudėjo ir pagal
liudytojų parodymus negalėjo judėti, nes buvo stipriai įstrigęs griovyje, automobilio
be sunkios technikos iš griovio nebūtų įmanoma ištraukti, todėl apeliantas
niekaip negalėjo jo vairuoti, t. y. valdyti judančios transporto priemonės.
Apeliantas mano, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų atlikęs
kokius nors veiksmus siekdamas valdyti automobilį, o vien sėdėjimas vairuotojo
vietoje ir netyčinis pedalų mynimas dėl ko ore sukosi automobilio ratai,
vairavimu nelaikytinas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje
esantys įrodymai. Tai, kad įvykio metu V. O. automobilis „Jeep
Grand Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) judėjo, tiek
tarnybiniame pranešime (b. l. 3), tiek apklausti pirmosios instancijos teisme
(b. l. 29-30) patvirtino įvykį matę VSAT Žagunio užkardos pareigūnai R. V. ir T. B.. R.
V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-12-25, apie 17.15 val. pastebėjo
nuo kelio nuvažiavusį ir pusnyje įstrigusį automobilį „Jeep Grand Cherokee“,
v.n. (duomenys neskelbtini) kurio variklis buvo įjungtas
ir vairuotojas bandė iš griovio išvažiuoti (b. l. 3). Apklaustas pirmosios
instancijos teisme R. V. patvirtino tarnybiniame
pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad 2012-12-25, apie 17.15 val.,
kartu su pasieniečiu T. B. važiavo link Akmenynės kaimo,
prie sankryžos ties Nagibėnų kaimu pamatė griovyje įstrigusį automobilį,
privažiavus arčiau matėsi, kad automobilio ratai sukasi, automobilis yra
įstrigęs. Taip pat nurodė, kad buvo įjungtos jų automobilio šviesos, todėl
matėsi, kad vairuotojas bando važiuoti tai į priekį, tai atgal, kad bando
išvažiuoti, automobilio variklis buvo įjungtas, jokių kitų žmonių prie
automobilio nebuvo (b. l. 29). T. B. apklaustas pirmosios
instancijos teisme iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir R. V., paaiškino, kad 2012 m. gruodžio pabaigoje, vykdant
pareigas su R. V., vyko į Negibėnų kaimą per Akmenynę,
pamatė griovyje automobilį, kuris judėjo tai pirmyn, tai atgal. T. B. priėjo prie vairuotojo, automobilio variklis veikė.
Taip pat nurodė, kad matė, jog žmogus bandė išvažiuoti, sukinėjo vairą (b. l.
30). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą
teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas
netikėti VSAT Žagunio užkardos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi
pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti
pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn
atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį
melagingus paaiškinimus.
Lietuvos
Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. numatyta,
kad transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio
transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto
priemonė. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įvykio metu ir vietoje V. O. valdoma transporto priemonė judėjo, todėl pirmosios
instancijos teismas V. O. veiksmus pagrįstai vertino kaip
automobilio vairavimą.
Vertinant
administracinėn atsakomybėn patraukto V. O. parodymus,
matyti, kad jis surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo kaltę
dėl administracinio teisės pažeidimo pripažino, gailėjosi (b. l. 1). Apklaustas
pirmosios instancijos teisme jis pakeitė savo poziciją, su
pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad automobilio nevairavo, tą dieną buvo labai
girtas, neprisimena, kaip atsidūrė automobilyje (b. l. 32), tačiau tokia V. O. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta
gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Pirmosios
instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. O., V. B., I. T.,
A. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 30-31) nėra
informatyvūs, kadangi jie paties įvykio nematė, todėl teismas pagrįstai
nesirėmė jų parodymais.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad V.
O. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4
d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos
aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje
esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą,
kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šalčininkų
rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n
u t a r i a:
Palikti Šalčininkų
rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir V. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėja Angelė Ikasalienė