Civilinė byla Nr. B2-1025-372/2011
Teisminio proceso Nr.2-58-3-00353-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija
113.2; 117.1; 117.2; 117.3; 127.2
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kužių agroįmonė“ direktorės M. I. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kužių agroįmonė“ ir
n u s t a t ė :
Faktai ir pareiškėjos argumentai
Ieškovė M. I. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Kužių agroįmonė“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Ritava“. Nurodė, kad UAB „Kužių agroįmonė“ akcininkai priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apie šį sprendimą LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims yra pranešta nustatyta tvarka bei pateikti šiame įstatymo straipsnyje nurodyti dokumentai.
Bendrovė yra nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Pareiškime konstatuojama, kad šiuo metu UAB „Kužių agroįmonė“ turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo sėkmingai vykdyti ūkinę – komercinę veiklą. Laikini finansiniai sunkumai kilo dėl bendro pobūdžio priežasčių, kurias iš dalies sąlygoja pridėtinės vertės mokesčio padidėjimas, apyvartinių lėšų trūkumas, ypatingai sugriežtintos kreditavimo sąlygos, pirkimų apimties sumažėjimas, darbuotojų skaičiaus optimizavimas. Dėl to atleistiems darbuotojams per 2010 m. išmokėta daugiau nei 500 tūkst.Lt. Įmonė investavo virš 2 mln. Lt į naujas gyvulių šėrimo, priežiūros, klimato technologijas, pasistatė naują mėsos perdirbimo cechą, raguočių ir kiaulių skerdyklas. Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ilgalaikis turtas sudaro 1788557 Lt, trumpalaikis – 240395 Lt. Balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 996987 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 325266 Lt.
Pareiškimas netenkintinas.
Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų veiklą, sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, nenutraukusiems savo ūkinės komercinės veiklos išvengti bankroto, sumokėti skolas. Finansinių sunkumų turinti įmonė pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 punktą laikoma įmone, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Įmonės restruktūrizavimas, pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 punktą – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, skirtas įmonės mokumui atkurti, kuriomis pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai, vykdymo terminai.
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Teismas pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartyje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-496/2009 išaiškinta, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio, taip pat ar ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą. Šioje byloje teismas nustatė, kad realiai pradelsti atsakovės skoliniai įsipareigojimai yra didesni, nei pusės įmonės balanse įrašyto turto vertės. Kaip jau nurodyta teismui pateiktame 2010-12-31 balanse, įmonės turtas sudaro 2134274 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 325266 Lt ( 51 b.l.). Tačiau trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas kreditorius AB DnB NORD bankas patvirtino, kad su UAB „Kužių agroįmonė“ sudarytos kreditavimo ir kredito linijos sutartys 2011.02.15 yra nutrauktos, įmonei neįvykdžius prievolinių įsipareigojimų (86-110 b.l.). Teismui pranešta, kad skola bankui ir UAB „DnB NORD lizingas“ 2011.08.24 sudarė 740356,01 Lt. Pateikiant kreditorių sąrašą 2011.05.01, banko reikalavimai buvo nurodyti kaip nežymiai pradelsti (40-41 b.l.), o lizingo įmonė iš viso nenurodyta kaip kreditorius. Net neįtraukus banko nurodytos skolos, pradelstų skolų sumos sudaro 984296,52 Lt (41 b.l.). Tai reiškia, kad 2011 m. kovo 31 d. balansas neatitinka faktinių aplinkybių (56 b.l.). 2010 m. gruodžio 31 d. balanse įmonės turto vertė sudarė 2134274 (51 b.l.). Ji žymiai sumažėjo, lyginant su 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (46 b.l.). Teisme nagrinėjamos kelios bylos, kuriose kreditoriai reikalauja iškelti bankroto bylą atsakovei. Buvusių įmonės darbuotojų pareiškimas dėl bankroto bylos neiškėlimo jau buvo nagrinėtas apeliacine tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą. Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-1946/2011 konstatavo, kad įmonė yra nepajėgi išmokėti net pakankamai mažas sumas darbuotojams, kurie nesumokėjus darbo užmokesčio, visų pirma kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o vėliau – dėl bankroto bylos iškėlimo. Savaime atsakovės negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais nebūtų esminis pagrindas kelti bankroto bylą. Tačiau surinkti įrodymai patvirtina, kad ši įmonė yra nemoki ir jos restruktūrizavimas būtų nepagrįstas siekis išvengti galimybės kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Teismui pateiktoje 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad 2009 metais pardavimo pajamos sudarė 7501467 Lt, kai tuo tarpu 2010 metais šios pajamos sudarė žymiai mažesnę sumą – tik 2821352 Lt. (52 b.l.). Įmonės grynojo pelno rodikliai balansuoja ant nuostolių ribos (47,52,56a b.l.). Teismas buvo suteikęs galimybę ieškovei įvertinti įmonės turtą, tačiau šia galimybe ji laiku ir tinkamai nepasinaudojo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad turto įvertinimas galimai didesnėmis kainomis savaime nesuteiktų galimybės įmonei išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, skirtas įmonės mokumui atkurti. Teismas įvertina ir tai, kad nemažai gamybinių patalpų bei įmonei priklausanti kavinė yra įkeistos bankui (28 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Kužių agroįmonė“ restruktūrizavimas negalimas, nes įmonė yra nemoki.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 292 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Kužių agroįmonė“ (įmonės kodas 175755245, adresas – Žalioji g.2A, Amalių k. Šiaulių r.sav.).
Iki įsiteisės ši nutartis, palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi.
Nutartis per 7 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Birutė Simonaitienė