Administracinė byla Nr. eI-4245-583/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00471-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 4 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
2018 m. birželio 25 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui M. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. M. (toliau – ir atsakovas) 161,93 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butas kaime), 40,84 kv. m.), ir 4,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodoma, kad atsakovas neterminuotos nuomos teise valdo nekilnojamąjį daiktą, Šilalės rajono savivaldybei priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, ir yra vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., mokėtojas.
Prašyme akcentuojama, kad 2012 m. kovo 1 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai), kuriais už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.
Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (atsakovu įteiktas šaukimas).
Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos: 2012-11-29 Nr. T1-292, 2014-10-30 Nr. T1-244, 2015-12-18 Nr. T1-306) (2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai), (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.uabtratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 161,93 Eur mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butas kaime), 40,84 kv. m.), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis : gyvenamoji (trijų ir daugiau butų), yra administruojamas UAB „Šilalės būstas“. 2015 m. gruodžio 18 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DĮV-1720 1 punktu, M. M. atnaujinta neterminuotai 40,84 kv. m. naudingo ploto savivaldybės būsto gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo neįregistruota viešajame registre (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Taigi nagrinėjamu atveju, vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto valdytojas, yra atsakovas M. M.
Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo ar būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl senaties termino taikymo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos dalį, kuri apskaičiuota ir už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 8 d. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Iš 2012 m. lapkričio 2 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo Nr. 10065036 ir 2018 m. kovo 1 d. pažymos apie skolą Nr. 18-R-00001393 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 apskaičiuota 68,85 Lt (68,85 : 3,45280 = 19,94 Eur) vietinė rinkliava. Šia apimtimi pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, konstatavus, jog yra praleistas vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo terminas. Pareiškėjui priteistina 141,99 Eur (161,93 – 19,94 = 141,99) nesumokėta vietinė rinkliava, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-12-31.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 4,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtas išlaidas.
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 4.79 Eur sumą sudaro prašymo teismui parengimo išlaidos, o patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. vasario 7 d. skolų išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojų paslaugų pirkimo sutartis Nr. 4.34-17/05, sudaryta tarp TRATC ir VšĮ „Credibell“, 2017 m. spalio 12 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017TPS-GG-1012 sudaryta tarp pareiškėjo atstovo UAB „Credibell“ ir advokato Giedriaus Gvildžio, 2018 m. balandžio 17 d. advokato Giedriaus Gvildžio išrašyta PVM sąskaita – faktūra, 2018 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas ir teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017TPS-GG-1012 priedas Nr. 2.
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2017 m. IV ketvirtį buvo 884,8 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už prašymo parengimą sudaro 2212 Eur (2,5 x 884,8), t. y. prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.
Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-583/2014).
Teismas atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo mažinti prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo priteistinas 4,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.
Iš atsakovo M. M. pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 141,99 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 4,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Remigijus Arminas