Civilinė byla Nr. 2S-2419-264/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22674-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.1.14.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovių V. G., L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-775/2015 pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. G., L. G., M. G., L. G. dėl nuostolių atlyginimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1588-775/2015 pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. G., L. G., M. G., L. G. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas 2015-09-07 nutartimi asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininką P. M. laikė netinkamu atsakovų atstovu byloje, kuris neturi teisės atstovauti teisme pagal pavedimą. Išaiškino atsakovams V. G., L. G. ir M. G. teisę turėti byloje tinkamą atstovą, atitinkantį CPK 51 ir 56 str. reikalavimus.

Atsakovai V. G., L. G., M. G. ir L. G. atstovaujami asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininką P. M. laikė netinkamu atsakovų atstovu byloje, neturinčiu teisės atstovauti teisme pagal pavedimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė atsakovams V. G., L. G., M. G. ir L. G. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal CPK 56 str. 1 d. 6 p. Iš Juridinių asmenų registro išrašo, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo narius ginant jų interesus, susijusius su vartotojų teisėmis, verslo ir tautiškumo skatinimu, žmogaus, šeimos, darbo, civilinių ir pilietinių teisių apsauga, bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisėmis, gretutinėmis teisėmis, būsto ir kitų statinių statybos, priežiūros, vystymo klausimais, nusikalstamumo prevencijos ir administracinių teisės pažeidimų klausimais, teisme, kitose įstaigose. Jokių kitų veiklos tikslų asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neturi. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu siekiama apeiti CPK numatytus atstovavimo ribojimus, kas laikytina piktnaudžiavimu teise ir todėl tokia teisė negali būti ginama. Teismas darė išvadą, kad atsakovų atskirasis skundas neatitinka LR CPK 111 str. 2 d. 7 p. reikalavimų. Atskirojo skundo atsakovai nepasirašė, atskirasis skundas pasirašytas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovo, teismas sprendė, kad atskirasis skundas pasirašytas netinkamo asmens, todėl atsakovams nustatė terminą atsirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovės V. G. ir L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį, išspręsti klausimą iš esmės priimant atskirąjį skundą ir leidžiant atsakovams būti atstovaujamiems jų teisėto atstovo – Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2014, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Paminėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl VšĮ „Advoc LT“ siekio turėti neribotą teisę atstovauti visiems jos dalininkais tapusiems asmenims, visų rūšių bylose, t. y. iš esmės veikti kaip advokatų kontora (advokatas), o ne kaip viešasis juridinis asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti ir atstovauti viešojo juridinio asmens dalyviams tik ginčuose, susijusiuose su viešojo juridinio asmens veiklos tikslais (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 3 d.).

2. Teismas neįvertino, kad atsakovai yra atstovaujami tik kaip fiziniai asmenys, priklausantys vartotojų ir buto savininkų grupei, kurių teises gina asociacija vartotojų teisių apsaugos, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais. Tai yra konkretūs asociacijos tikslai – ginti ne visų į ją įstojusių asmenų, o vartotojų ir butų savininkų teises, ir ne visais klausimais, o tik tais, kurie yra susiję su asociacijos tikslais ginti ir atstovauti fizinius asmenis, priklausančius vartotojų ir buto savininkų grupei, vartotojų teisių apsaugos, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais. Teismas visiškai nepagrįstai, nesiremdamas jokia teisės norma ir faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė, kad atsakovų atstovavimas teisme nėra numatytas asociacijos tiksluose. Atsakovai šioje byloje yra atstovaujami kaip fiziniai asmenys, priklausantys siaurai vartotojų ir buto savininkų grupei, kurių teises gina jų asociacija vartotojų teisių apsaugos, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais.

3. Kauno apygardos teismas 2014-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2638-221/2014, yra išaiškinęs, kad turto valdymo, naudojimo ir priežiūros klausimais asociacija turi teisę atstovauti savo narius civilinėse bylose. Analogiškai pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1243-232/2013, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-922/2014, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1228-460/2012.

4. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad asociacijos tikslai neapima atstovauti atsakovų kaip fizinių asmenų, kaip vartotojų ir kaip buto savininkų vartotojų teisių, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais, nes tokie tikslai yra nurodyti asociacijos įstatų 2, 23 ir 27 punktuose. Dėl viešojo registro programinės įrangos ribotumo asociacijos registracijos pažymėjime rodomi ne visi tikslai, todėl teismas, spręsdamas dėl asociacijos visų tikslų, privalėjo vadovautis asociacijos įregistruotais įstatais, kurie buvo pateikti teismui, o ne išrašu iš įstatų, pateiktu registracijos pažymėjime.

Ieškovė 214-oji DNSB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Nesutika su apeliantų pozicija, kad teismas nevertino įstatų 2, 23, 27 punktų, kuriuose numatyti asociacijos tikslai atstovauti savo narius. Atsakovai klaidingai supranta terminą „kitų tikslų turėjimas“. Neteisingai suprasdami šį terminą, atsakovai nesuprato teismo nutarties ir todėl atskirajame skunde klaidingai manydami nurodė asociacijos Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga įstatų 3, 23, 27 punktus, kurie anot atsakovų, nurodo kitus tikslus, pagal kuriuos jie gali atstovauti savo narius konkrečiuose teisiniuose santykiuose. Asociacijos Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga įstatų 3, 23, 27 punktai, vertinant semantiškai reiškia, ne ką kitą kaip tik savo narių atstovavimą teisme ar kitose įstaigose. Atsakovai asociacijos įstatuose nurodytus tikslus vertina sintaksiškai, t.y. jų kiekybinę išraišką, nes aiškiai yra daugiau nei vienas tikslas, tačiau semantiškai, jie apima tik atstovavimą teisme ar kitose institucijose, todėl pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad jokių kitų veiklos tikslų asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga neturi.

2. Klaidingas ir atsakovų teiginys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2014 ratio decidendi nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Šios bylos aplinkybės sutampa su minėtos bylos ratio decidendi, kadangi NTGS asociacijos įstatuose nurodytas tik vienas tikslas, atstovavimas jos narių teisme ar kitose įstaigose, todėl NTGS negali būti atstovu CPK 56 str. 1 dalies 6 punkto prasme. Byloje 2S-1811-513/2014 teismas pažymi, kad tokiu būdu siekiama apeiti CPK numatytus atstovavimo ribojimus, kas laikytina piktnaudžiavimu teise ir todėl tokia teisė negali būti ginama, aiškinant priešingai susidarytų juridiškai ydinga situacija, kai iš esmės asociacija turėtų neribotą teisę atstovauti visiems jos dalininkais tapusiems asmenims, visų rūšių bylose, t. y. iš esmės veiktų kaip advokatų kontora, o ne kaip  viešasis juridinis asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti ir atstovauti viešojo juridinio asmens dalyviams tik ginčuose susijusiuose su viešojo juridinio asmens veiklos tikslais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas - Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 nutarties, kuria apeliantams nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-09-14 nutartimi nustatė atsakovams 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad atskirasis skundas pasirašytas netinkamo asmens, t. y. atskirojo skundo atsakovai nepasirašė, atskirasis skundas pasirašytas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovo.

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1–3 dalyse.

CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. CPK 56 str. 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta teisė profesinėms sąjungoms, asociacijoms ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims atstovauti teisme savo narius yra išimtis iš bendros taisyklės, siejama su tokių juridinių asmenų teise atstovauti savo narius siekiant profesinės sąjungos, asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimo, todėl ši teisė negali būti aiškinama plečiamai. Visų pirmą, iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešas juridinis asmuo galėtų savo narius atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, asmens įstatuose numatyta teisė atstovauti savo narius turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t.y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos tikslų (pvz., tokiomis galėtų būti laikomos vartotojų interesams atstovauti įsteigta asociacija, gyvūnų mylėtojų asociacija ir kt.), tačiau toks tikslas negali būti vienintelis. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir aukščiau aptartus motyvus, asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3P-18/2015). CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461-611/2015).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių teiginiais, kad teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad asociacijos tikslai neapima atstovauti atsakovų kaip fizinių asmenų, kaip vartotojų ir kaip buto savininkų vartotojų teisių, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais, nes tokie tikslai yra nurodyti asociacijos įstatų 2, 23 ir 27 punktuose. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė 214-oji butų savininkų bendrija dėl nuostolių atlyginimo, motyvuodama tuo, kad atsakovai nevykdo pareigos atsiskaityti už gautus, sunaudotus ir neapmokėtus komunalinius ir kitus patarnavimus. Iš į bylą pateiktų asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatų ir Juridinių asmenų registro išrašo, asociacijos  veiklos tikslai numatyti 1 – 51 punktuose. Asociacijos įstatuose veiklos tikslai 2 punkte apibrėžti kaip fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose būsto ir kitų statinių statybos, priežiūros, vystymo klausimais; 23 punkte – vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais; 27 punkte – bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisių apsauga ir gynimas, ir fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisių apsaugos ir gynimo, turto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais. Nors apeliantės įsitikinę, kad asociacijos tikslai atstovauti numatyti įstatų 2, 23 ir 27 punktuose apima teisę atstovauti fizinius asmenis nagrinėjant šį tarp šalių kilusį ginčą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tarp šalių kilęs ginčas pagal savo pobūdį nepatenka į asociacijos veiklos sritis ir pagrindinius jos veiklos tikslus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų ir Juridinių asmenų registro išrašo, kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neturi. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad asmens įstatuose numatyta teisė atstovauti savo narius turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t.y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461-611/2015). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jokių kitų veiklos tikslų asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės teigdamos, kad yra asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ narės, net nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Apeliantės savo teiginiams pagrįsti remiasi teismine praktika: Kauno apygardos teismo 2014-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2638-221/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-232/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-922/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1228-460/2012. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktuali naujausia teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3P-18/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461-611/2015) dėl CPK 56 str. 1 d. 6 p. turinio aiškinimo, kurioje nurodoma, kad asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

CPK 111 str. 2 d. 7 p. numato, jog procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Nagrinėjamu atveju apeliančių atskirąjį skundą (reg. Nr. CB3-645) pasirašė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas, o ne apeliantai. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju asociacija nėra tinkamas atstovas byloje, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atskirasis skundas pasirašytas netinkamo asmens, dėl ko nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, Kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias fizinių asmenų atstovavimą, pagrįstai vadovavosi Kasacinio teismo praktika dėl ko pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Apeliančių atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 214-oji butų savininkų bendrija prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Minėtas išlaidas grindžia prašymu dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir mokėjimo nurodymu Nr. 3001. 2015-10-09 mokėjimo nurodymo Nr.3001 mokėjimo paskirtyje nurodyta – sąskaita už atsiliepimą į atskirąjį skundą, teisinių paslaugų sutartis Nr.99/2015. Už atsiliepimo surašymą (E. G., (duomenys neskelbtini)). Byloje yra pateikta atstovavimo sutartis sudaryta 2014-11-13 sudaryta tarp ieškovės ir advokatės D. J. ( I tomas b. l. 7). Tačiau byloje nėra pateikta mokėjimo nurodyme nurodytos atstovavimo sutarties Nr. Nr.99/2015. Taip pat mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama už atsiliepimo surašymą skliaustuose nurodant E. G., (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra pateikta atstovavimo sutartis ieškovę atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovių V. G. ir L. G. atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliančių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,76 Eur / 2 =2,88 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantėms 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo, ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytus trūkumus ir pateikti Kauno apylinkės teismui patikslintą atskirąjį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja              Aušra Baubienė