LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. sausio 27 d. gautu ieškovo K. A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas K. A. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. A., A. S., G. Č., L. N. ir R. D. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Šiuolaikinio meno centrui, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. L., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų teisėtumo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vertindami ir lygindami Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) išvadą su kitais Departamento raštais, pažeidė imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 252 straipsnyje, 49 straipsnio 3 dalyje, 185 straipsnyje ir 197 straipsnio 2 dalyje. Byloje buvo gauta Departamento išvada, kuri yra kompetentingos valstybės institucijos išvada (CPK 252 straipsnis) ir oficialusis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismai Departamento išvadą neteisėtai traktavo kaip nuomonę ir eilinį rašytinį įrodymą, kurį paneigė kitais, visiškai nelygiaverčiais, rašytiniais įrodymais, neteisėtai nesivadovaudami padidintos įrodomosios galios oficialiu kompetentingos valstybinės institucijos dokumentu, ko pasekoje neteisėtai konstatavo, jog trečiojo asmens idėja atitinka Kvietimo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse sąlygas. Pažymėtina, jog teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas ir įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Tokiu būdu teismai pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį, CPK 185 straipsnio 1 dalį, CPK 176 straipsnio 1 dalį, CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Teismas, vertindamas bylos įrodymus ir aplinkybes, faktiškai nukrypo ir (ar) pakeitė Konkurso sąlygas, taip padarydamas materialinės ir procesinės normos pažeidimą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.948 straipsnio 1 dalį, Kvietimo sąlygos vykdant Konkursą negali būti keičiamos. Konkurso vykdymo metu, tiek konkursą vykdančios institucijos, tiek teismas turėjo įsitikinti, kad trečiojo asmens idėją bus realu įgyvendinti apskritai, ir ar bus realu įgyvendinti iki 2018 m. gruodžio 1 d. Teismas visiškai nepagrįstai ir nukrypdamas nuo konkurso sąlygų, ir tuo pažeisdamas CK 6.948 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad Konkurse teikiami projektai yra tik meninės idėjos, kurios negali būti galutinai įvertintos statybos teisės ir kultūros paveldo aspektais Konkurso vykdymo metu, nes Konkurse nebuvo teikiami projektiniai pasiūlymai, ir kad projektiniai pasiūlymai ir jų vertinimas statybos teisės prasme bus atlikti vėlesniuose atrinktos idėjos įgyvendinimo etapuose. Teismas taip pat pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pripažįstama, kad tais atvejais, kai į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo; grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti už kasatorių žyminį mokestį sumokėjusiai Šedbaro advokatų profesinei bendrijai (į. k. 303321402) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 27 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 661.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas