Civilinė byla Nr. e2A-836-460/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01092-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.11.18; 2.6.12

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškėvičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. patikslintą ieškinį atsakovams S. A. D., A. B., S. M., N. M., dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, šio sandorio pripažinimo pirkimo–pardavimo sandoriu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys S. F., S. B., R. R., G. R., Plungės rajono 1–ojo notarų biuro notarė I. Š.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. D. (ieškovė M. D. yra mirusiojo ieškovo J. D. teisių ir pareigų perėmėja (sutuoktinė)), patikslintu (penktuoju) ieškiniu prašė:

1)       pripažinti 2018 m. gegužės 28 d. Plungės rajono 1-ajame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. A. D. išmainė 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 221 Eur, į S. M. ir N. M. priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 Eur, apsimestine;

2)       pripažinti 2018 m. gegužės 28 d.. Plungės rajono 1-ajame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. A. D. išmainė 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 221 Eur, į S. M. ir N. M. priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 Eur, pirkimo–pardavimo sutartimi;

3)       perkelti ieškovui J. D. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad S. A. D. pardavė, o J. D. pirko 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 9 200 Eur;

4)       grąžinti 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams S. M. ir N. M.;

5)       priteisti iš ieškovo J. D. atsakovams S. M. ir N. M., 9 200 Eur (devynis tūkstančius du šimtus eurų);

6)       perkelti ieškovui J. D. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. liepos 2 d.     pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad A. B. pardavė, o J. D. pirko            370/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) už 20 000 Eur;

7)       priteisti iš ieškovo J. D. atsakovams S. M. ir N. M., 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų);

8)       priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo J. D. naudai.

2.       Ieškiniuose nurodoma, kad 1996 m. spalio 30 d. pagal apskrities valdytojo sprendimą ieškovas J. D. su kitais bendraturčiais A. B., S. A. D. bei S. F. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio bendras plotas 14,28 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovas kartu su bendraturčiais – atsakovais A. B., S. A. D. ir S. F. – valdė kartu. Tarp savininkų buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį kiekvienas bendraturtis naudojosi savo žemės sklypo dalimi, rūpinosi ja ir prižiūrėjo. Didžiąją žemės sklypo dalį sudaro miškas. Ieškovas valydavo šį mišką, savo reikmėms naudojo medieną bei sausuolius. Tam bendraturčiai neprieštaravo. Šalys taip pat buvo kalbėję, jog ateityje turbūt reikės sklypą parduoti, kadangi dėl amžiaus ir sveikatos būklės jie juo tinkamai rūpintis nebegalės. Taip pat buvo kalbėję, jog jei kuris nors sugalvotų parduoti savo dalį, tai pastarasis turi visų pirma informuoti kitus bendraturčius. Kaip paaiškėjo vėliau, dalį žemės sklypo atsakovams perleidus kitiems asmenims, ieškovas J. D. apie perleidimą nebuvo informuotas, kaip ir nebuvo jam, kaip bendraturčiui, pasiūlyta įsigyti parduotas žemės sklypo dalis.

3.       Ieškiniuose teigiama, kad, kaip tapo žinoma šiuo metu, atsakovas S. A. D. 2018 m. gegužės 23 d. buvo sudaręs preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu S. M., kuria susitarė, jog S. A. D. parduos S. M. 200/1428 ha dalis miško ūkio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 9 200 Eur. Taip pat šia sutartimi susitarė, jog, praėjus 3 dienoms po sutarties pasirašymo, S. M. sumokės pavedimu 8 000 Eur avansą į S. A. D. sąskaitą banke. Be kita ko, S. A. D. šia sutartimi patvirtino, jog turi visus sutikimus, leidimus ir visus reikiamus dokumentus, kad netrukdomai galėtų sudaryti šią ir pagrindinę sutartis. Nepaisant šios sutarties sudarymo, praėjus vos 5 dienoms, t. y. 2018 m. gegužės 28 d., S. A. D. ir S. M. bei jo sutuoktinė N. M. sudarė visiškai kitą – mainų – sutartį, kuria S. A. D. perdavė S. M. ir N. M. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 200/1 428 (50/357) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mainais į 1/141 dalį žemės sklypo, priklausančios M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovo S. A. D. žemės sklypo dalis įvertinta 9 221 Eur, o tuo tarpu atsakovų S. M. ir N. M. 1/141 dalis įvertinta vos 21 Eur. Atsakovai S. M. ir N. M., be kita ko, mainų sutartimi įsipareigojo atlikti tuos pačius veiksmus, kaip ir preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje, t. y. sumokėti 8 000 Eur pervedant į banko sąskaitą bei 1 200 Eur sumokėti grynaisiais.

4.       Ieškiniuose nurodoma, kad 2018 m. gegužės 23 d. atsakovas A. B. taip pat sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu S. M., kuria susitarė, jog A. B. parduos S. M. 370/1428 ha dalis miško ūkio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., už 20 000 Eur. Taip pat šia sutartimi susitarė, jog, praėjus 3 dienoms po sutarties pasirašymo, S. M. sumokės pavedimu 10 000 Eur avanso į A. B. sąskaitą banke. A. B. šia sutartimi patvirtino, jog turi visus sutikimus, leidimus ir visus reikiamus dokumentus, kad netrukdomai galėtų sudaryti šią ir pagrindinę sutartis. 2018 m. liepos 2 d. A. B. ir S. M. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. B. pardavė, o S. M. nusipirko 370/1428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Atsakovas A. B., pasirašydamas 2018 m. gegužės 23 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, ne tik nebuvo gavęs kitų bendraturčių sutikimo perleisti kitiems asmenims žemę, bet taip pat nepasiūlė šios dalies įsigyti pirmumo teise.

5.       Ieškiniuose pažymima, jog sudarydami šias preliminariąsias sutartis atsakovai S. A. D. ir A. B. ne tik nebuvo gavęs kitų bendraturčių sutikimo perleisti kitiems asmenims žemę, bet taip pat nepasiūlė šios dalies įsigyti pirmumo teise. Abi preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gegužės 23 d., kai atsakovas S. M. net ir formaliai neturėjo jokio įstatymų numatyto pagrindo pasinaudodamas pirmumo teise įsigyti šiuos žemės sklypus. Atsakovas S. M. yra (duomenys neskelbtini) vadovas – direktorius. Ši įmonė, kaip pati skelbiasi savo interneto puslapyje, brangiai perka mišką visoje Lietuvoje, superka žemės ūkio paskirties žemę, rengia miškotvarkos projektus, parduoda medieną, perka žemės ūkio paskirties žemę. Kad atsakovas S. M. yra šios srities specialistas, patvirtina ir tai, jog jis nuosavybės teise turi kitą žemės sklypą (mišką), kurio itin mažas ir bevertes dalis tariamomis mainų sutartimis (dėl šio žemės sklypo analogišku būdu atsakovas S. M. yra sudaręs dar mažiausiai 9 mainų sutartis) išmaino kitiems asmenims įgydamas daug vertingesnę jų žemę. Pažymėtina ir tai, kad S. M. taip pat turėjo individualią S. M. įmonę (duomenys neskelbtini). Vykdydamas šią veiklą, pirkdavo įvairų nekilnojamąjį turtą. Taip pat ši jo įmonė kaip atsakovė dalyvavo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-63-460/2010. Šioje civilinėje byloje S. M. individuali įmonė buvo pripažinta nesąžiningu įgijėju pagal 2000 m. rugsėjo 7 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, tai patvirtina, jog atsakovas S. M. tiek veikdamas juridinio asmens vardu, tiek ir šiuo atveju – veikdamas išimtinai savo vardu, kaip fizinis asmuo (nors turi įmonę, kuri supirkinėja miškus), sudarydamas ginčijamus sandorius, elgiasi nesąžiningai.

6.       Ieškiniuose nurodoma, kad ieškovas J. D. žodžiu buvo pareiškęs norą įsigyti už tą pačią kainą parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo dalis iš bendraturčių. Apie šį savo ketinimą ieškovas informavo ne tik bendraturčius S. A. D., A. B. ir S. F., bet ir atsakovą S. M.. Nepaisant to, S. M. skubos tvarka vis tiek pasirašė preliminariąsias sutartis su S. A. D. ir A. B., o vėliau ir su S. F.. S. M., supratęs, kad be bendraturčio, t. y. ieškovo, sutikimo pirkimo–pardavimo sandorio sudaryti neįmanoma, sugalvojo būdą, kaip apeiti ieškovą J. D., turintį pirmumo teisę įsigyti turtą pagal įstatymą, t. y. S. M. sudarė apsimestinį mainų sandorį. Neteisėtai tapęs bendraturčiu, S. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su A. B.. Šiuo atveju joks bendraturčių sutikimas nebebuvo reikalingas, kadangi S. M., neteisėtai tapęs bendraturčiu (mainų sutartimi), pirko iš kito bendraturčio (A. B.) jo dalį sklypo. Akivaizdu, jog tokiu būdu buvo pažeista ieškovo J. D. pirmumo teisė įsigyti turto dalis ir efektyviai valdyti mišką.

7.       Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi tenkintas ieškovo J. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešajame registre – uždraudžiant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovams S. M. ir N. M. bei atsakovui A. B. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo (unikalus                               Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, esančias (duomenys neskelbtini).

8.       Atsakovai S. A. D.

9.       Trečiasis asmuo S. F. atsiliepimu į paskutinį (penktąjį) patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. F. kartu su kitais sklypo bendraturčiais susitarė, kad visi kartu parduos ginčo žemės sklypą, nes niekas iš bendraturčių jo pirkti vienas iš kito nenorėjo ir kiekvienas aiškiai atsisakė bendraturčio pirmenybės teisės. S. F. nurodė, jog 2018 m. spalį pas S. F. atvyko ieškovo J. D. sūnus V. D. ir pažadėjo sumokėti už ginčo žemę keturiais tūkstančiais eurų daugiau nei numatyta preliminarioje sutartyje. Taigi S. F. būtų turėjusi grąžinti jau gautą avansą ir gauti net 4 000 Eur daugiau. V. D. mainais prašė panaikinti įgaliojimą ir nutraukti atstovavimo sutartį su advokatu G. A. ir išduoti įgaliojimus S. F. vardu veikti ieškovui, tai yra ieškovo sūnui V. D.. S. F. sutiko su V. D. pasiūlymu ir panaikino įgaliojimą ir išdavė įgaliojimą V. D. ir pasirašė V. D. advokato parengtus dokumentus, kurių turinys jai buvo nežinomas, su ja nebuvo derinamas ir pateiktas tik pasirašyti, net nesuteikiant laiko jų perskaityti. Tokiu būdu V. D. gavęs S. F. įgaliojimą nutraukė atstovavimo sutartį su advokatu G. A., o žadėtų pinigų taip ir nesumokėjo, nes atvežė tik 4 000 Eur. S. F. prašė, kad V. D. atvežtų žadėtus 20 000 Eur, nes juos reikia grąžinti, bet V. D. to nepadarė. S. F. suprato esanti apgauta, todėl panaikino V. D. išduotą įgaliojimą ir paprašė advokato G. A. vėl jai padėti ir atstovauti jos interesams bylose, nurodydama advokatui, kad nepageidauja ir niekada nepageidavo ginčo žemės parduoti V. D..

10.       Trečiasis asmuo Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo pateiktą trečiąjį patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. patvirtino žemės sklypų mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. M., N. M. ir S. A. D.. 2018 m. liepos 2 d. patvirtino žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. M., N. M. ir A. B.. Nurodė, kad abiejų sutarčių sudarymo metu šalys pareiškė, kad sandoriai nėra sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), taip pat, kad sandoriais nesiekia pridengti kitų sandorių. Sutartys buvo sudarytos laisva valia, atliekamų notarinių veiksmų pasekmės šalims buvo išaiškintos, šalių suprastos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš ieškovės M. D. priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. M., 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. R., 74,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir nusprendė teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12.       Teismas dėl pirmumo teisės įsigyti bendraturčio turto dalį nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, jog tais atvejais,  kai bendraturtis yra žodžiu informuojamas apie kito bendraturčio ketinimą perleisti nuosavybės teisę į bendrą daiktą ir aiškiai (nors ir žodžiu) išreiškia atsisakymą pasinaudoti tokia teise dar net iki nustatyto termino pabaigos, tai jis neturi teisės pasinaudoti CK 4.79 straipsnio suteikiama teise reikalauti perkelti jam pirkėjo teises, jei jis vėliau persigalvoja. Byloje pateiktame pranešime Nacionalinei žemės tarnybai apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nenurodyta šio dokumentų surašymo data. Bylos nagrinėjimo metu, V. D. nurodė, jog šį pranešimą jo tėvas J. D. pasirašė jo akivaizdoje 2018 m. gegužės viduryje, praėjus savaitei laiko po žemės sklypo bendraturčių susitikimo, vykusio Klaipėdos mieste, pasaže ,,Vėtrungė“. Atsakovas S. A. D. nurodė, jog jis šį dokumentą kartu su A. B. pasirašė 2018 m. gegužės 20 d. Klaipėdoje pasaže ,,Vėtrungė“, ir po to tą pačią dieną šį dokumentą ligoninėje pasirašė S. F., kuri tuo metu gydėsi ligoninėje. Taigi byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai, t. y. S. A. D., A. B., S. F. 2018 m. gegužės 20 d. Klaipėdoje pasaže ,,Vėtrungė“ pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovas J. D. šį pranešimą pasirašė dar po savaitės, šias aplinkybes patvirtino pats V. D.. Pranešime nurodoma, jog parduodamas 14,28 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur. Šis pranešimas patvirtina, jog J. D. iki 2018 m. gegužės 27 d. visiems bendraturčiams ir būsimam pirkėjui deklaravo parduodantis savo žemės sklypo dalį S. M. už 30 000 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog visi ginčo žemės sklypo bendraturčiai susitarė parduoti jiems priklausantį žemės sklypą, nes nė vienas iš bendraturčių neišreiškė valios įsigyti visą žemės sklypą ar kitų bendraturčių dalis.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai S. A. D. ir A. B. 2018 m. gegužės 23 d. su atsakovu S. M. sudarė preliminariąsias žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, tai yra tuo laikotarpiu, kai visi bendraturčiai buvo išreiškę vieningą valią parduoti žemės sklypą S. M. už 80 000 Eur. Ieškovo J. D. sūnus V. D. teismo posėdžio metu teismui keletą kartų patvirtino tai, kad jis jau po 2018 m. gegužės 27 d. asmeniškai ieškojo pirkėjų, vedė derybas ir siekė parduoti tiek tėvo, tiek kitų bendraturčių žemės sklypo dalis. Ieškojo, kas mokės daugiau. Patvirtino, jog buvo suradęs kitą pirkėją, kuris siūlė didesnę pinigų sumą. Siekį parduoti turtą V. D. teisme pakartojo daug kartų. Ši V. D. nurodyta faktinė aplinkybė tik patvirtina, jog ieškovas J. D. niekada neturėjo tikslo įgyvendinti bendraturčio pirmumo teisę ir įsigyti sklypo dalis taip sukoncentruojant nuosavybę vienose rankose. Tai, kad ieškovas J. D. neturėjo tikslo įsigyti sau kitų bendraturčių dalis, liudija ir tai, kad ieškovas ir jo vaikai nesivertė miškų ūkio veikla. Ieškovas J. D. nenurodė ir neįrodinėjo, kad jam neužtenka jo turimos miško dalies. Ieškovas J. D. bendrą nuosavybę turėjo daugiau kaip 20 metų ir per tą laiką nesiekė išpirkti kitų bendraturčių dalių, nors tam turėjo visas galimybes. Be to, ieškovas J. D. nepareiškė noro pirkti atsakovų dalis, kai prasidėjo derybos dėl pardavimo su S. B.. Derybos užtruko daugiau kaip keturis mėnesius. Svarbi aplinkybė yra ir tai, jog atsakovas S. A. D. tik įkalbėtas ieškovo sūnaus V. D. nusprendė parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį, iki tol jis nesutiko parduoti savo žemės sklypo dalies. A. S. D. nurodė, kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kad ieškovas J. D. norėtų pirkti kitų bendraturčių dalis. Bylos nagrinėjimo metu S. A. D. patvirtino, jog visiems bendraturčiams pasirašant pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai dėl parduodamo sklypo, pats ieškovo sūnus V. D. netgi išsiderėjo didesnę parduodamo turto kainą nuo 60 000 Eur iki 80 000 Eur. Netgi tuo metu, ieškovas J. D. ir jo sūnus V. D. neišreiškė valios išpirkti kitų bendraturčių dalis, nors tokią galimybę turėjo. Visos  anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog visų bendraturčių valia tuo metu buvo aiški ir vienoda – parduoti visą sklypą už 80 000 Eur. Taigi ieškovas J. D. žinojo visas pardavimo sandorio aplinkybes, sąlygas ir pats išreiškė valią parduoti savo dalį. Ieškovo atstovo teiginiai apie J. D. norą (ketinimą) įsigyti ginčo žemės sklypo dalis, yra neobjektyvūs ir neatitinkantys tikrovės, kadangi realus (tikrasis) noras buvo žemės sklypą parduoti, neturint tikslo įsigyti iš bendraturčių žemės sklypo dalių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. A. D. patvirtino, jog po notarinės sutarties sudarymo, tai yra 2018 m. gegužės 28 d., ieškovo J. D. sūnus V. D. atvykęs pas S. A. D. pareiškė norą įsigyti S. A. D. žemės sklypo dalį. Pastarajam S. A. D. atsakė, jog savo dalį perleido S. M..

14.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog pareiga pranešti apie parduodamą žemės sklypo dalį kitiems bendraturčiams taikoma tada, kai parduodama žemės sklypo dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju buvo pardavinėjama ne kažkuri dalis iš bendro 14,28 ha žemės sklypo, o visas žemės sklypas. Tai patvirtina minėtas pranešimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriui, tai reiškia, jog visiems bendraturčiams nusprendus parduoti visą jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bendraturčiai atskirai informuoti vienas kito neturėjo. Pažymėtina, kad nurodytu atveju informavimo procedūros nenumato ne tik teisės aktai, bet ir apskritai toks informavimas nebūtų tikslingas, kadangi visi bendraturčiai žinojo, jog parduodamas žemės sklypas (ar atskirai kiekviena šio žemės sklypo dalis), todėl galėjo įgyvendinti pirmumo teisę ir visą sklypą, ar jo dalį pirkti. Priešingai, ginčo žemės sklypo bendraturčiai (iki ieškovo ginčijamų sandorių) išreiškė aiškią valią, t. y. parduoti visą 14,28 ha žemės sklypą, ir apie tai pranešė NŽT. Nė vienas iš bendraturčių,  iš jų ir ieškovas, pirmenybės teise pirkti žemės sklypą ar atskiras jo dalis nesinaudojo. Esant tokiai situacijai, reikalavimas ginti ieškovo pirmumo teise, kai ta teise nebuvo siekiama realiai pasinaudoti, nepagrįstas. Visi bendraturčiai kartu pateikdami NŽT Klaipėdos rajono skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, aiškiai patvirtino, jog nė vienas iš jų nepageidauja Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo tvarka pasinaudoti jiems CK 4.79 straipsnyje suteikta bendraturčio pirmenybės teise įsigyti kito bendraturčio parduodamą sklypo dalį. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas J. D. aiškiai atsisakė savo pirmenybės teisės, todėl šios teisės ir negalėjo būti pažeistos.

15.       Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog teisiškai nereikšminga yra atsakovo S. M. ir S. A. D. valia, ketinimai, derybos ir kitos aplinkybės mainų sutarties sudarymo metu, kadangi ieškovas jau buvo aiškiai atsisakęs savo bendraturčio teisės. Atitinkamai nėra pagrindo pasisakyti dėl reikalavimų tiek dėl pirkimo pardavimo, tiek dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Reikalavimai pripažinti sandorius apsimestiniais yra kildinami iš pažeistos ieškovo J. D. pirmumo teisės įgyti dalį žemės sklypo. Šis ieškinio reikalavimas argumentuojamas tuo, jog sandoriais buvo siekiama išvengti J. D. pirmumo teisės įgyti ginčo žemės sklypo dalį. Teismui konstatavus, jog visi bendraturčiai, iš jų ir pats ieškovas J. D., buvo nusprendę bendrai parduoti visą 14,28 ha žemės sklypą, todėl šie ieškovo argumentai dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais atmestini, kadangi teismas pripažino, jog ieškovas J. D. apskritai neturėjo tikslo pirkti šio žemės sklypo dalių. Ieškovas savo teise įsigyti kitų bendraturčių žemės sklypų dalis nesinaudojo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė siekia ginti savo teises, kurios realiai nebuvo pažeistos ir kuriomis ieškovas J. D. niekada nesinaudojo, todėl ieškinys atmestinas.

16.       Teismas nurodė, kad atsakovas S. M. rašytiniais dokumentai pagrindė 2 000 Eur turėtų teisinių atstovavimo išlaidų. Trečiasis asmuo R. R. rašytiniais dokumentais pagrindė 1 000 Eur turėtų teisinių atstovavimo išlaidų. Vertinant teisinių atstovavimo išlaidų dydį atsižvelgtina į tai, jog byloje net keturis kartus buvo tikslinamas pradinis ieškinys, vėliau ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė. Pripažintina, jog byla buvo didelės apimties, sudėtinga, todėl atsakovo S. M. ir trečiojo asmens R. R. nurodytos teisinės atstovavimo išlaidos yra pagrįstinos ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš ieškovės, kaip iš asmens, kurios nenaudai buvo priimtas sprendimas. Iš ieškovės taip pat priteistina 74,60 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Ieškovė M. D. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Teismui nusprendus, jog šiuo metu nėra pagrindo ieškovės ieškinio tenkinti  anksčiau šiame apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau pripažinus, kad teismas neatskleidė bylos esmės (nenustatė ir nevertino daugelio reikšmingų faktinių aplinkybių), prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės M. D. naudai.

18.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės netinkamai pritaikė Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatas. 2018 m. gegužės 20 d. visi bendraturčiai pasirašė pranešimą NŽT apie ketinimą parduoti visą turimą bendraturčiams priklausantį mišką. Kitą dieną, t. y. 2018 m. gegužės 21 d., ieškovas vieninteliam žinomam tarpininkui S. B. pranešė apie tai, kad jis atsisako pardavinėti žemės sklypą. Tą pačią dieną S. B. apie tai informavo S. M.. Pažymėtina, kad ir kiti bendraturčiai žinojo tiek apie ieškovo, kaip bendraturčio, atsisakymą parduoti sklypą, tiek ir pasiūlymą pirkti kitų bendraturčių dalis. S. M., nors ir sužinojęs šią informaciją, vis tiek su kitais bendraturčiais 2018 m. gegužės 23 d. sudarė preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir 2018 m. gegužės 28 d. nekilnojamojo turto mainų sutartį. Žemės savininkai apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą nepranešė jokiam pasirinktam notarui ar NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Vien ta aplinkybė, kad šalys, iš pradžių ketindamos parduoti visą jiems priklausantį žemės sklypą, pasirašė pranešimą NŽT, niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog toks pranešimas buvo pateiktas įstatymo nustatyta tvarka. Vienam iš bendraturčių atsisakius parduoti savo turimo sklypo dalį, bendras viso sklypo pardavimas ankstesne tvarka apskritai tapo nebeįmanomas. Jokio ketinimo parduoti kokią nors savo dalį ieškovas niekada išreiškęs nebuvo. Pranešime buvo ketinama parduoti visą sklypą visiems bendraturčiams, nenumatant ir nenurodant jokių atskirų dalių. Ieškovas, pasirašydamas pranešimą NŽT, net teoriškai negalėjo niekaip nei sukurti, nei pakeisti, nei panaikinti jam priklausančių civilinių subjektinių teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju taikytinos imperatyvios Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, remiantis kuriomis bendraturtis, parduodamas bendrosios nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį NŽT teritoriniam padaliniui gali pateikti tik po to, kai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. Tokiu atveju, siekdamas parduoti savo turimą dalį tretiesiems asmenims, bendraturtis pirmiausia turėjo informuoti kitą (ar kitus) bendraturtį apie ketinimą parduoti savo turimą sklypo dalį ir tik gavęs jų atsisakymą pasinaudoti pirmumo teise, galėjo kreiptis į NŽT su prašymu leisti parduoti savo turimą sklypo dalį. Be kita ko, to paties Miškų įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kiti asmenys galėjo pirkti dalį parduodamo žemės sklypo tik tokiu atveju, kai ieškovas, būdamas informuotas apie bendraturčių ketinimą parduoti jų turimas sklypo dalis tretiesiems asmenims, būtų atsisakęs pirmumo teisės arba NŽT nustatytu laiku nepateikęs sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Tik tokiu atveju NŽT, suėjus šiam terminui, per kurį turintys pirmumo teisę asmenys nepasinaudojo pirmumo teise pirkti sklypą, galėjo išduoti pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Taigi ieškovui negavus jokio pranešimo ir nebūnant informuotu apskritai apie įvykusį pardavimo faktą, juo labiau nesuteikus termino išreikšti pageidavimą pačiam pirkti kitų bendraturčių dalis, buvo pažeista jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisė.

19.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog aptarta tvarka galioja tik miškų ūkio žemės paskirties žemės sklypų pardavimo sandoriams, o sudarant kitokio pobūdžio sandorius, pavyzdžiui, dovanojimo ar mainų, netaikoma. Ieškovui, kaip bendraturčiui atsisakius pardavinėti visiems bendraturčiams priklausantį sklypą, atsakovas S. M. nedelsiant pradėjo sudarinėti preliminariąsias sutartis ir galiausiai su atsakovu S. A. D. 2018 m. gegužės 28 d. sudarė mainų sutartį, tokiu būdu sąmoningai apeidamas tiek imperatyvias įstatymo nuostatas, tiek ir ieškovą. Faktiškai šalys buvo susitarusios dėl sklypo dalies iš bendros nuosavybės pirkimo–pardavimo, o mainų sandoris tikrųjų jų ketinimų ir valios neatitiko, šis sandoris yra iš dalies tariamas, iš dalies – apsimestinis, ir buvo sudarytas vien tam, kad atsakovai S. M. ir N. M. nekliudomai galėtų tapti žemės sklypo bendraturčiais, apeidami kitų privilegijuotos pirmenybės teisę turinčių pirkėjų, įskaitytinai ir ieškovo, turimą pirmumo teisę. Net jeigu būtų traktuojama, kad neva visų bendraturčių pranešimas NŽT, kuris taip ir nebuvo šiai institucijai pateiktas, yra pranešimas apie ketinimą parduoti turtą, tai tampa visiškai neaišku, kodėl tuomet atsakovas S. M. su S. A. D. sudarė ne pirkimo–pardavimo sutartį, o būtent mainų sutartį. Pažymėtina, jog 2020 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu apklaustas S. M. pats pripažino, jog mainų sutartį sudarė, kadangi siekė pagreitinti sutarties sudarymą, kad apsisaugotų. Kad šalys neturėjo tikslo sudaryti būtent mainų sutartį, patvirtina atsakovo S. A. D. 2020 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Šių sandorių seka, jų ryšys, itin trumpas laikotarpis tarp jų sudarymo, mainomų daiktų verčių disproporcija leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad mainų sandoris neatitiko mainų sandorio esmės, savo esme ir šalių siekiamu tikslu jis atitiko pirkimo–pardavimo sandorį, kai viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.306 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismas ne tik netinkamai taikė įstatymo nuostatas (Miškų įstatymo 41 straipsnį ir CK 4.79 straipsnį), tačiau nukrypo ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

20.       Atsakovai S. A. D., A. B., S. M., N. M., tretieji asmenys R. R., G. R. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo S. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Eur – parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, o pirmosios instancijos teismas terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujino be svarbių priežasčių. Apeliacinis skundas grindžiamas išimtinai deklaratyvių argumentų pagrindu, nenurodant pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų, dėl to būtų pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo kilusį ginčą, tinkamai taikė ir aiškino ginčą reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, jog J. D., kaip bendraturčio, pirmumo teisė įsigyti parduodamo žemės sklypo dalis nebuvo pažeista. Ieškovas pats turėjo tikslą savo valdomą žemės sklypo dalį parduoti tretiesiems asmenims. Tai patvirtina surinkti ir pirmosios instancijos teisme itin išsamiai ištirti įrodymai. J. D. ketinimas parduoti savo dalį tretiesiems asmenims, aiškiai rodo, jog J. D. atsisakė savo pirmumo teisės įgyti kitų bendraturčių žemės sklypo dalis. Tais atvejais, kai bendraturtis yra žodžiu informuojamas apie kito bendraturčio ketinimą perleisti nuosavybės teisę į bendrą daiktą ir aiškiai (nors ir žodžiu) išreiškia atsisakymą pasinaudoti tokia teise, tai jis neturi teisės pasinaudoti CK 4.79 straipsniu suteikiama teise reikalauti perkelti jam pirkėjo teises. CK 4.79 str. visiškai negina bendraturčio, siekiančio perparduoti kitų bendraturčių žemės sklypų dalis, pasipelnymo tikslais, interesų. Nagrinėjamu atveju ieškovo tikrasis interesas yra ne sukoncentruoti ginčo miško ūkio paskirties žemės sklypą į vienas rankas, užtikrinant efektyvesnį turto valdymą, o parduoti savo bei kitų bendraturčių dalis. Ginčas tarp šalių apskritai kilo tik tada, kai ieškovo sūnus bei žentas sugalvojo, kad už parduodamą žemės sklypą suderėta per maža pinigų suma ir galima papildomai pasipelnyti ne tik iš ieškovo turimos dalies paduodant ją brangiau, tačiau galima gauti pelno ir iš svetimų nuosavybės dalių. Norint uždirbti iš svetimos nuosavybės dabartinėje situacijoje reikalinga imituoti, kad neva buvo pažeistos ieškovo pirmumo teisės įsigyti kitų bendraturčių dalis. Taigi ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, prisidengdamas tariamu pirmumo teisės pažeidimu, iškraipydamas faktines bylos aplinkybes bei siekdamas nesąžiningai pasipelnyti kitų asmenų sąskaita.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog pranešimo nepateikimas (fiziškai) NŽT nėra teisiškai svarbi aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste. Šiuo atveju svarbi yra pačių bendraturčių valia dėl bendro turto pardavimo, kuri puikiausiai ir atsispindi visų ginčo žemės sklypo bendraturčių pasirašytame pranešime NŽT. Vien pranešimo pasirašymas leidžia spręsti apie buvusią ieškovo valią žemės sklypo pardavimo klausimu. Analizuojamas pranešimas nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbus tuo, kad patvirtina, jog visi žemės sklypo bendraturčiai ( iš jų ir J. D.) susitarė parduoti jiems priklausantį žemės sklypą (visą) tretiesiems asmenims. Nė vienas iš bendraturčių, pasirašydamas šį pranešimą, neišreiškė valios įsigyti visą žemės sklypą ar kitų bendraturčių dalis. Joks atskiras pranešimas apie ketinimą parduoti žemės sklypą ar jo dalis ieškovui ir neturėjo būti pateiktas, kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai buvo nusprendę parduoti visą žemės sklypą. Kaip matyti iš Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatų, imperatyvi pareiga pranešti apie parduodamą žemės sklypo dalį kitiems bendraturčiams yra taikoma tik tada, kai parduodama žemės sklypo dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta (patvirtina bylos šalių paaiškinimai, pasirašytas pranešimas NŽT), kad buvo pardavinėjamas visas 14,28 ha žemės sklypas, o ne tam tikra atskira šio sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, jog buvo pažeistos Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatos, nepagrįsti. Nustačius, kad ieškovo pirmumo teisė nėra ir nebuvo pažeista, ieškovas netenka teisės reikšti reikalavimo dėl kitų asmenų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu. Ieškovas negali tikrinti, kokius sandorius sudarė kiti asmenys, ir kvestionuoti jų teisėtumą.

23.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

25.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

26.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės M. D., mirusiojo ieškovo J. D. teisių ir pareigų perėmėjos (sutuoktinės), patikslintas ieškinys atsakovams S. A. D., A. B., S. M., N. M., dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, šio sandorio pripažinimo pirkimu–pardavimu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys S. F., S. B., R. R., G. R., Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š..

27.       Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nepripažino mainų sutarties apsimestiniu sandoriu, netinkamai taikė ir vadovavosi sprendime nurodyta teismų praktika.

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, o pirmosios instancijos teismas terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujino be svarbių priežasčių.

29.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. gegužės 17 d., o apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2021 m. birželio 17 d., t. y. viena diena praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

30.       Ieškovė prašydama atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog sprendimas nebuvo skelbiamas (t. y. buvo įkeltas lik elektroninėje byloje) 2021 m. gegužės 18 d., jo paskelbimą siejo išimtinai su galimybe pamatyti šį dokumentą viešoje erdvėje, t. y. sprendimo įkėlimo bei oficialia išsiuntimo proceso šalims lydraščio data. Teigė, kad ieškovė terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido tik dėl klaidingo įstatymo aiškinimo bei interpretavimo, skundo pateikimo teismui metu būdama visiškai įsitikinusi, jog skundas yra paduodamas tiek laiku, tiek įstatyme numatytais terminais. Todėl šį klaidingą įstatymo aiškinimą bei interpretavimą prašė teismo laikyti svarbia priežastimi ir atnaujinti 1 dieną praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teisėjo 2021 m. birželio 23 d. rezoliucija prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti patenkintas.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Sprendžiant termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą būtina įvertinti tai lėmusias priežastis, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida, ar kitos aplinkybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai, kad nenustatyta, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažymi, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgusis ieškovė neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010, 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2007, 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčui reikšmingų esminių faktinių bylos aplinkybių

32.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio bendras plotas 14,28 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ieškovui J. D. (488/1 428 dalys), atsakovams A. B. (370/1 428 dalys), S. A. D. (200/1 428 dalys) ir trečiajam asmeniui S. F. (370/1 428).

33.       Byloje pateiktas ieškovo J. D., atsakovų S. A. D., A. B. ir trečiojo asmens S. F. pasirašytas pranešimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Pranešime nurodoma, jog parduodamas 14,28 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur. Šio dokumento surašymo data nenurodyta. Šalių teigimu, ginčo žemės sklypo bendraturčiai atsakovai S. A. D., A. B. ir trečiasis asmuo S. F. šį pranešimą pasirašė 2018 m. gegužės 20 d., o ieškovas J. D. – 2018 m. gegužės 27 d. Byloje nėra ginčo dėl šio dokumento pasirašymo momento, taip pat nėra ginčo, jog šis dokumentas NŽT Klaipėdos rajono skyriui, notarui ar kitai kokiai nors institucijai nebuvo pateiktas.

34.       Atsakovas S. A. D. 2018 m. gegužės 23 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu S. M., kuria susitarė, jog S. A. D. parduos S. M. 200/1 428 ha dalis miško ūkio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 9 200 Eur. S. A. D. šia sutartimi patvirtino, jog turi visus sutikimus, leidimus ir visus reikiamus dokumentus, kad netrukdomai galėtų sudaryti šią ir pagrindinę sutartis.

35.       Atsakovai S. A. D. ir S. M. bei jo sutuoktinė N. M. 2018 m. gegužės 28 d. sudarė mainų sutartį, kuria S. A. D. perdavė S. M. ir N. M. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 200/1428 (50/357) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mainais į 1/141 dalį žemės sklypo, priklausančio S. M. ir N. M., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo S. A. D. ginčo žemės sklypo dalis įvertinta 9 221 Eur. Atsakovų S. M. ir N. M. žemės sklypo 1/141 dalis įvertinta 21 Eur. Atsakovai S. M. ir N. M. mainų sutartimi įsipareigojo atlikti tuos pačius veiksmus kaip ir preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje, t. y. sumokėti 9 200 Eur.

36.       Atsakovas A. B. 2018 m. gegužės 23 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu S. M., kuria susitarė, jog A. B. parduos S. M. 370/1428 ha dalis miško ūkio žemės sklypo, unikalus             Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. A. B. šia sutartimi patvirtino, jog turi visus sutikimus, leidimus ir visus reikiamus dokumentus, kad netrukdomai galėtų sudaryti šią ir pagrindinę sutartis.

37.       Atsakovai A. B. ir S. M. 2018 m. liepos 2 d. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. B. pardavė, o S. M. nusipirko 370/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur.

38.       Trečiasis asmuo S. F. 2018 m. birželio 7 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu S. M., kuria susitarė, jog ji parduos S. M. 370/1 428 ha dalis miško žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. S. F. šia sutartimi patvirtino, jog turi visus sutikimus, leidimus ir visus reikiamus dokumentus, kad netrukdomai galėtų sudaryti šią ir pagrindinę sutartis.

39.       Trečiasis asmuo S. F. 2018 m. birželio 21 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovais R. R. ir G. R., kuria susitarė, jog iki 2018 m. spalio mėn. bus sudaryta pagrindinė sutartis, t. y. trečiasis asmuo S. F. parduos R. R. ir G. R. 370/1428 ha dalis miško žemės sklypo, unikalus     Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 40 000 Eur.

40.       Ieškovas 2018 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. A. D., A. B., S. M., N. M., trečiasis asmuo S. F., dėl atsakovų A. B. ir S. M. 2018 m. gegužės 23 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir atsakovų S. A. D. ir S. M. bei jo sutuoktinės N. M. 2018 m. gegužės 28 d. sudarytos mainų sutarties pripažinimo apsimestiniais sandoriais ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui. Vėliau ieškinys buvo 4 kartus tikslinamas.

41.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje                              Nr. e2-770-253/2019, įsiteisėjusia 2019 m. birželio 11 d., pagal ieškovų R. R. ir G. R. ieškinį atsakovei S. F. dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo priėmė nutartį nutraukti civilinę bylą ir patvirtinti 2019 m. gegužės 27 d. bylos šalių – ieškovo R. R., G. R. ir atsakovės S. F. – sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1) ieškovai atsisako visų šioje byloje keliamų reikalavimų ir visų kitų su pareikštais reikalavimais susijusių pretenzijų atsakovei; 2) atsakovė S. F. savo prievolių įvykdymui perleidžia jai nuosavybės teise priklausančią 370/1428 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (sudarančią 3,70 ha) ieškovams R. R. bei G. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 3) šalys susitaria, kad joks atskiras dokumentas dėl nuosavybės teisių į minėtos žemės sklypo dalies nuosavybės teisės perleidimą ieškovui sudaromas nebus, o ši teismo patvirtinta taikos sutartis bus prilyginama nuosavybės teisės perleidimo sandoriui.

42.       Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi priėmė ieškovo J. D. 2019 m. kovo 27 d. pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovams S. F., G. R. ir R. R. dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2018 m. birželio 21 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo ieškovui arba šios sutarties pripažinimo negaliojančia atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

43.       Teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pakeitė ieškovą J. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) jo teisių perėmėja ieškove M. D. (mirusiojo sutuoktinė).

Dėl pirmumo teisės įsigyti bendraturčio turto dalį

44.       Savininko teisių turinys, apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, nustato savininko teisių įgyvendinimo ribas ir principus, taigi savininkas įgyvendina savo nuosavybės teisę valdydamas, naudodamas jam priklausantį nuosavybės teisės objektą ir disponuodamas juo savo nuožiūra, tačiau šie veiksmai neturi pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi, nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendindamas savininkas turi paisyti tam tikrų draudimų, todėl savininko teisių įgyvendinimas neturėtų būti suvokiamas vien kaip valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimas, nes savininkas, šias teises įgyvendindamas, įgyja ir tam tikrų pareigų.

45.       Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi, be kita ko, priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

46.       Remiantis CK 4.78 straipsniu, kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Dėl šios teisės įgyvendinimo kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

47.       CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą; kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiškinanti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo bendrosios nuosavybės dalį. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). Pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015).

49.       Aiškindamas šių nuostatų tikslus ir taikymo ypatumus teismas nurodė, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigos pranešti apie tai kitiems bendraturčiams, kartu nurodant parduodamos dalies kainą ir kitas pardavimo sąlygas, skirtos apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybės dalis nebūtų parduota kitam asmeniui, nepasiūlius įsigyti ją pirmiausia bendraturčiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesąžiningų savo dalį parduodančio bendraturčio veiksmų, kai ši dalis parduodama mažesne kaina ir (ar) kitomis pirkėjui geresnėmis sąlygomis, negu buvo pasiūlytos bendraturčiams pirmenybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmumo teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmumo teisė yra įstatymų numatyta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmumo teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausiančiu ar jų naudojamu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).

50.       Taigi, aiškindamas CK 4.79 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigą pranešti raštu apie tai kitiems bendraturčiams, paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesams apsaugoti, tačiau pabrėžia, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007). Kito bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį pažeidimas gali pasireikšti inter alia tiek nepasiūlymu pirkti bendraturčiams, tiek pardavimu tretiesiems asmenims nesibaigus terminui, per kurį bendraturčiai gali įgyvendinti pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnio 2 dalis) ar pardavimu tretiesiems asmenims kitomis sąlygomis nei buvo nurodyta bendraturčiams. Nėra pakankamas pagrindas perkelti bendraturčiui pirkėjo teises ir pareigas, jei apie parduodamą nekilnojamojo turto dalį ir pardavimo sąlygas jam pranešta nesilaikant įstatymo nustatytos formos, tačiau nustatyta, kad jam buvo žinoma apie pardavimą bei pardavimo sąlygas, ir per nustatytą terminą jis pirmenybės teisės neįgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

51.       Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau vadovaujamasi ginčui aktualia akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., jei nenurodyta kitaip) 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atvejai kai pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė, tačiau byloje dėl to ginčo nėra.

52.       Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį NŽT padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. Miškų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad NŽT teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu; šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

53.       Be to, kai turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių (CK 4.79 straipsnio 1 dalis), nėra jokių CK 4.79 straipsnio 2 dalies ar Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatų išimčių, todėl šios normos laikytinos imperatyviomis. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju miškų ūkio paskirties ginčo žemės sklypo, esančio bendrąja nuosavybe, dalies pardavėjai (dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir pirkimo–pardavimo sandoriams taikytinų taisyklių bus pasisakoma toliau šiame sprendime) privalėjo raštu per notarą pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda (CK 4.79 straipsnio 2 dalis).

54.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad S. A. D., A. B. ir trečiasis asmuo S. F. pasirašė pranešimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui apie sprendimą parduoti visą jiems nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties ginčo žemės sklypą nagrinėjamoje situacijoje nėra nei aktuali, nei gali paneigti tekusią bendraturčiams pareigą raštu per notarą informuoti kitus bendraturčius apie ketinamų sudaryti pirkimo–pardavimo sandorių sąlygas. Nesant tokio pranešimo, negalima ir išvada, kad ieškovas atsisakė teisės pirkti turtą. Kita vertus, jei ieškovas J. D., atsakovai S. A. D., A. B. ir trečiasis asmuo S. F. pasirašydami pranešimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui apie sprendimą parduoti visą miškų ūkio paskirties ginčo žemės sklypą būtų atsisakę pasinaudoti savo pirmenybės teise jį pirkti, tai savininkai apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą turėjo pranešti NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą arba pasirinktam notarui, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą turėjo perduoti NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą (Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Taigi ginčo žemės sklypo bendraturčiai, atsisakydami savo pirmumo teisės įsigyti kitų bendraturčių ginčo žemės sklypo dalis, taip pat turi laikytis Miškų įstatyme imperatyviai nustatytos tokios paskirties žemės sklypo pardavimo tvarkos. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad toks pranešimas NŽT teritoriniam padaliniui nei tiesiogiai, nei per notarą nebuvo pateiktas.

55.       Akivaizdu, kad šis momentas – pranešimo pasirašymas – negali būti tapatinamas su sužinojimu apie turto dalies pardavimą konkrečiam asmeniui už konkrečią kainą, juolab, kad net ir iš šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu išdėstytų paaiškinimų matyti ir dėl to ginčo nėra, jog atsakovai S. M. ir S. A. D. prieš sudarant 2018 m. gegužės 28 d. mainų sutartį, taip pat ir atsakovas A. B. prieš sudarant 2018 m. liepos 2 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį žinojo, jog ieškovas J. D. nesutinka parduoti jam nuosavybės teise priklausančios miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalies sąlygomis nurodytomis bendraturčių pasirašytame pranešime. Taip pat svarbu tai, kad minėtame pranešime nurodytos konkrečios būtent viso ginčo sklypo pardavimo sąlygos – parduodamas 14,28 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur. Taigi bendraturčiai, nusprendę kitomis sąlygomis, t. y. atskirai parduoti savo dalis, tuo labiau turėjo pareigą pranešti kitiems bendraturčiams apie bendrosios nuosavybės dalies pardavimą, nurodydami kainą ir kitas pardavimo sąlygas.

56.       Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui galėjo būti žinoma, jog atsisakius parduoti jam nuosavybės teise priklausančios miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį sąlygomis, nurodytomis bendraturčių pasirašytame pranešime, kiti bendraturčiai, nepranešdami ieškovui apie pardavimą bei pardavimo sąlygas, nesant jokiam nustatytam terminui pirmenybės teisei įgyvendinti, tuo labiau nesilaikant Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, parduos miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis kitam asmeniui.

57.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista ieškovo J. D. pirmenybės teisė pirkti ginčo žemės sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmesdamas iš esmės dėl to, kad ieškovo J. D. pirmenybės teisė pirkti ginčo žemės sklypo dalis pažeista nebuvo ir dėl to pripažinęs ieškovą neturinčiu teisinio suinteresuotumo sandorių galiojimu ar negaliojimu, šį ginčą išsprendė neteisingai.

Dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu

58.       CK 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tariamo sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių realiai ir siekė sandorio šalys. Kitaip tariant, toks sandoris vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią.

59.       Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).

60.       Pirmenybės teisė pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį galioja pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui ir netaikoma kitais turto dalies perleidimo (pavyzdžiui, mainų sutartimi) atvejais. Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Bendraturčiai, manydami, kad mainų ar kita turto perleidimo sutartis sudaryta, siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį ir taip išvengti CK 4.79 straipsnyje nustatytų bendrosios dalies perleidimo ribojimų, gali kreiptis į teismą, prašydami pripažinti sandorį apsimestiniu ir taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius (CK 4.79 straipsnis). Pripažinus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestinė, pirkimo–pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kvalifikavus sutartį nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartimi, taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

61.       Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Teismas, nuspręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat ir šalių elgesį po sutarties sudarymo.

62.       Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje, vertinant sandorių apsimestinumą, nuosekliai pasisakoma ir tuo aspektu, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o tik kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).

63.       Nagrinėjamu atveju preliminariosios pirkimo–pardavimo ir mainų sutarčių sudarymo seka, laiko tarpas tarp kiekvieno iš sandorių sudarymo ir jų turinys nedaro atsitiktinumo įspūdžio. Priešingai, būtent tokia šių sandorių seka, jų ryšys, itin trumpas laikotarpis tarp jų sudarymo, mainomų daiktų verčių itin didelė disproporcija teisėjų kolegijai leidžia pritarti ieškovės pozicijai, kad mainų sandoris neatitiko mainų sandorio esmės, savo esme ir šalių siekiamu tikslu jis atitiko pirkimo–pardavimo sandorį, kai viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.306 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, kad šalys ir neturėjo tikslo sudaryti būtent mainų sutartį, patvirtina ir atsakovų S. M. ir S. A. D. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu išdėstyti paaiškinimai. Akivaizdu, jog tokia schema įgyvendinta atsakovo S. M., kuris norėjo skubiai įsigyti miškų ūkio paskirties ginčo žemės sklypą, pasiūlymu ir jo iniciatyva, nes teisėta jo dalių pardavimo procedūra būtų užtrukusi arba išvis neįvykusi, vienam iš bendraturčių – ieškovui J. D. – atsisakant parduoti savo dalį. Vadinasi, tokia sandorių grandine atsakovai S. M. ir S. A. D. susikūrė sąlygas sudaryti teisėtų sandorių regimybę ir tokiu būdu išvengti CK 4.79 straipsnyje ir Miškų įstatymo 41 straipsnyje nustatytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų ar jų dalių pardavimui taikomos tvarkos (procedūros), kuri, kaip minėta, yra imperatyvi.

64.       Ieškovei nurodant aplinkybes, patvirtinančias jos dėstomą poziciją dėl sandorio apsimestinumo, atsakovai, vadovaudamiesi rungimosi principu, turėjo pareigą paneigti nustatytus faktus. Tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių ginčo sandorio šalių siekį sukurti teisinius santykius, kylančius iš mainų sutarties. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kitaip vertinti šių išvadų neturi pagrindo.

65.       Kaip minėta, tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pridengtojo sandorio (pirkimo–pardavimo sutarties) turinys leistų padaryti išvadą, kad sandoris neatitinka imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalies ir Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies reikalavimų – atsakovas S. M., prieš tai neįgyvendinus bendraturčių ir gretimų žemės sklypų savininkų pasinaudojimo pirmumo teise procedūros, negalėjo tapti parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėju. Kvalifikavus mainų sutartį nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartimi, taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos.

66.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir pripažinti 2018 m. gegužės 28 d. Plungės rajono 1-jame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. A. D. išmainė 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 221 Eur, į S. M. ir N. M. priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 Eur, apsimestine, taip pat pripažinti 2018 m. gegužės 28 d.. Plungės rajono 1-jame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. A. D. išmainė 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 221 Eur, į S. M. ir N. M. priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 Eur, pirkimo–pardavimo sutartimi.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

67.       Kaip minėta, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Šios įstatymų formuluotės reiškia, kad pirkimo–pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi nuosavybės teisės perleidimo ir prievolinių santykių (atsiskaitymo) subjektai: parduodama daikto dalis perduodama pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui, o šis turi sumokėti pinigus buvusiam pirkėjui, jei tas jau buvo atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui. Tai turi būti tiksliai nurodyta sprendimų rezoliucinėse dalyse (nepakanka tik nurodyti, kad tam tikram asmeniui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                           2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptarta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą kito bendraturčio dalį nėra absoliuti ir yra saistoma ketinančio parduoti savo dalį bendraturčio nurodytų sąlygų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai dalis, esanti bendrąja nuosavybe, yra parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti ir kitas bendraturtis teismine tvarka siekia pasinaudoti teise, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jis turi teisę reikalauti tik tokių pačių teisių ir pareigų, kurios buvo pridengtos apsimestiniu sandoriu, perkėlimo. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Pažeistai pirmumo teisei ginti yra nustatytas specialus gynimo būdas, kuris nėra atsitiktinis ir leidžia efektyviau bei greičiau pašalinti šios teisės pažeidimo padarinius – pažeistą pirmumo teisę jos turėtojas gali realiai apginti tokiu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmumo teisės įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

69.       Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog mainais pridengta atsakovų S. A. D. ir atsakovų S. M. bei jo sutuoktinės N. M. 2018 m. gegužės 28 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat atsakovų A. B. ir S. M. 2018 m. liepos 2 d. sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudarytos pažeidžiant CK 4.79 straipsnio 2 dalies ir Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo pačiu pažeidžiant šiuo straipsniuose įtvirtintą pirmumo teisę pirkti, taikytinos CK 4.79 straipsnio 3 dalyje ir Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės.

70.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir perkelti ieškovei M. D. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad S. A. D. pardavė, o M. D. pirko 200/1428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 9 200 Eur, ir grąžinti 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams S. M. ir N. M. ir priteisti iš ieškovės M. D. atsakovams S. M. ir N. M. 9 200 Eur (devynis tūkstančius du šimtus eurų), taip pat perkelti ieškovei M. D. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad A. B. pardavė, o M. D. pirko 370/1428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur,  ir priteisti iš ieškovės M. D. atsakovams S. M. ir N. M. 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Dėl kitų motyvų ir argumentų

71.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

72.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų ir argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

73.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, todėl neteisingai išsprendė ginčą dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, šio sandorio pripažinimo pirkimo–pardavimo sandoriu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

75.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2 136 Eur (2 000 Eur atstovavimo išlaidas ir 136 Eur žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus ieškovės ieškinį visa apimtimi, atsakovės naudai iš atsakovų S. A. D., A. B., S. M., N. M. priteistina po 534 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmestini.

76.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė patyrė 1 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (100 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur advokato išlaidas už apeliacinio skundo parengimą). Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, ieškovei iš atsakovų S. A. D., A. B., S. M., N. M. priteistina po 275 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atmestini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

77.       Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi tenkintas ieškovo J. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešajame registre – uždraudžiant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovams S. M. ir N. M. bei atsakovui A. B. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, esančias (duomenys neskelbtini).

78.       Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2018 m. gegužės 28 d. Plungės rajono 1-ajame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išmainė 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 221 Eur, į S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 Eur, apsimestine.

Pripažinti 2018 m. gegužės 28 d.. Plungės rajono 1-ajame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išmainė 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 221 Eur, į S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 Eur, pirkimo–pardavimo sutartimi.

Perkelti ieškovei M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad S. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko 200/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 9 200 Eur.

S. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 28 d.. Plungės rajono 1-ajame notarų biure sudaryta mainų sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perleistą 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovams S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 200 Eur (devynis tūkstančius du šimtus eurų).

Perkelti ieškovei M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovė M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko 370/1 428 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur.

Priteisti iš ieškovės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Ieškovei M. D. priteisti iš atsakovų S. A. D., A. B., S. M., N. M. po 534 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atsakovų S. A. D., A. B., S. M., N. M. ir trečiųjų asmenų S. F., R. R., G. R. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmesti.

Ieškovei M. D. priteisti iš atsakovų S. A. D., A. B., S. M., N. M. po 275 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Atsakovų S. A. D., A. B., S. M., N. M. ir trečiųjų asmenų R. R., G. R. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešajame registre – uždraudžiant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovams S. M. ir N. M. bei atsakovui A. B. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, esančias (duomenys neskelbtini).

Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                         Irma Čuchraj

                 Aušra Maškevičienė

                 Erika Misiūnienė