Civilinė byla Nr. e2-90-558/2021

Proceso Nr. 2-13-3-01331-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.27.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.;3.2.6.5.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 21 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,

sekretoriaujant G. B.,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ atstovui advokatui V. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antriteksa“ atstovui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Antriteksa“, dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir nuostolių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)  „Antriteksa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)  „Gelna“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 500 Eur atlyginimą už suteiktas paslaugas, 503,42 Eur nuostolių atlyginimą, 115,55 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė 2019-11-13 elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę dėl 2 konteinerių su dėvėtais rūbais pervežimo iš Alytaus į Mundros uostą (Indija) kainos (el. laiškas Nr. 1, Priedas Nr. 2). Ieškovė 2019-11-25 el. laišku nurodė, jog žemiausia kaina, kurią gali pasiūlyti už vieno 40 pėdų konteinerio su prekėmis gabenimą jūra yra 1 735,00 Eur (el. laiškas Nr. 8, Priedas Nr. 2). Atsakovė 2019-11-25 el. laiškais patvirtino savo užsakymą (el. laiškai Nr. 7, 9, Priedas Nr. 2). 2019-11-13 ir 2019-11-27 el. laiškais šalys susitarė, kad krovinio pristatymo vieta – Mundros uostas (Indija) (el. laiškai Nr. 1, 13, 16, Priedas Nr. 2). Pagal atitinkamas krovinio gabenimo sąlygas ieškovė atsakovės pavedimu 2019-11-27 pateikė pervežimo jūra užsakymą laivybos linijai ,,Maersk”. 2019-11-28 el. laiškais šalys papildomai susitarė, jog ieškovė atsakovės vardu atliks prekių eksporto procedūras (el. laiškai Nr. 17-18, Priedas Nr. 2). Tik tada, kai gavo konosamento projektą suderinimui, atsakovė 2019-12-09 el. laišku nurodė, jog konosamente į pristatymo vietos (angl. Place of delivery) langelį reikėtų įrašyti ,,ICD Patli” (el. laiškai Nr. 30, 31, Priedas Nr. 2). Įprastai konosamente pristatymo vietos (angl. Place of delivery) langelis pildomas tuo atveju, kai susitariama, jog vežėjas įsipareigoja krovinį pristatyti į kitą vietą, nei krovinio iškrovimo iš laivo vieta. Kadangi tarp ginčo šalių tokio susitarimo nebuvo, nes jos buvo sutarusios krovinius nugabenti į Mundros uostą (Indijoje), ir ieškovė buvo nurodžiusi atitinkamas sąlygas vežėjui jūra laivybos linijai ,,Maersk”, toks atsakovės nurodymas konosamente įrašyti, jog konteinerių pristatymo uostas yra ne Mundra, bet ICD Patli, neatitiko susitarimo sąlygų, todėl ieškovė negalėjo ,,Maersk” laivybos linijai nurodyti konosamente pakeisti konteinerių pristatymo vietą į kitą, negu buvo susitarta. Vis dėlto, atsižvelgiant į atsakovės pageidavimą, laivybos linija ,,Maersk” sutiko atsakovės nurodytus duomenis įrašyti į kitą konosamento laukelį, kuriame aprašomas krovinys (angl. Kind of Packages, description of Goods, Marks and Numbers, Container No.) (el. laiškas Nr. 32, Priedai Nr. 2, 3). Atsakovė 2019-12-11 el. laišku patvirtino, jog toks konosamento variantas tinkamas (el. laiškas Nr. 33, Priedas Nr. 2). Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2019-12-11 sąskaitą-faktūrą už 2 konteinerių su prekėmis gabenimo maršrutu Alytus (Lietuvos Respublika) – Mundra uostas (Indija) (2 x 1 735,00 Eur) ir eksporto procedūros įforminimo (30,00 Eur) paslaugas, kurių bendra suma 3 500,00 Eur (Priedas Nr. 4). 2020-01-25 prekės buvo atgabentos į Mundra uostą (Indija). Atsakovės kontrahentas – prekių gavėjas Indijoje pranešė atsakovei, jog negali išmuitinti prekių uoste, todėl atsakovė paprašė ieškovės pagalbos tarpininkauti bendraujant su laivybos linija ,,Maersk” (el. laiškas Nr. 37, Priedas Nr. 2). Ieškovė geranoriškai bandė padėti atsakovei spręsti susidariusią problemą, tačiau krovinio gavėjas Indijoje nebendradarbiavo ir visiškai nesirūpino krovinio atsiėmimu (el. laiškai Nr. 49, 98, 107, Priedas Nr. 2). Ieškovė informavo atsakovę apie tai, jog delsiant atsiimti krovinį, bus skaičiuojamas konteinerių prastovos mokestis, taip pat galimai susidarys ir kiti papildomi mokesčiai (el. laiškai Nr. 70, 74, 79 Priedas Nr. 2). Vėliau paaiškėjo, jog atsakovės išsiųstoms prekėms Mundros uoste (Indijoje) apskritai negali būti atliekamos importo procedūros (el. laiškai Nr. 82, 84, 88, Priedas Nr. 2). 2020-03-10 atsakovė ieškovei pateikė pretenziją dėl neva netinkamai suteiktų paslaugų ir atsisakė krovinio, nes krovinio atsisakė jos gavėjas Indijoje (el. laiškai Nr. 110, 112, Priedai Nr. 2, 5). Atsakovė pretenzijoje taip pat nurodė, jog neprisiims jokių kaštų ar atsakomybės, susijusių su jos išsiųstu kroviniu. Siuntėjui (atsakovei) ir gavėjui (atsakovės kontrahentui) atsisakius krovinio, laivybos linija ,,Maersk” pradėjo prekių atidavimo pardavimui aukcione, kuris preliminariai numatytas 2020 m. birželio mėnesį, procedūrą ir nurodė, jog už visas papildomas su kroviniu susijusias išlaidas (vietinius mokesčius, konteinerių prastovas, muitinės baudas) atsakinga krovinio siuntėja (atsakovė) (el. laiškas Nr. 114, Priedas Nr. 2). Po nemokamo 14 dienų periodo pradėtos skaičiuoti konteinerių prastovos bus skaičiuojamos iki aukciono pabaigos (el. laiškai Nr. 74, 108, Priedas Nr. 2). Kadangi atsakovės pavedimu užsakymą dėl krovinio gabenimo laivybos linijai ,,Maersk” pateikė ieškovė, laivybos linija Mundros uoste (Indijoje) susidariusių papildomų su kroviniu susijusių išlaidų atlyginimo reikalauja tiesiogiai iš ieškovės. Laivybos linija ,,Maersk” nurodė, jog vien iki 2020-03-20 susidariusi suma už konteinerių prastovas yra 20 195,00 JAV doleriai (el. laiškas Nr. 114, Priedas Nr. 2). Iki šio ieškinio pareiškimo dienos laivybos linija ,,Maersk” už Mundra uoste susidariusias papildomas išlaidas ieškovei yra pateikusi 503,42 Eur sumos sąskaitą, tačiau jau dabar akivaizdu, kad bendra išlaidų suma ir būsimi ieškovės nuostoliai bus gerokai didesni. Ieškovė, apmokėjusi gautą sąskaitą, pareikalavo iš atsakovės, jog ši apmokėtų šią sumą (Priedas Nr. 6), tačiau iš atsakovės mokėjimų nesulaukė. Ieškovės patirtų nuostolių suma ieškinio pareiškimo momentu yra 4 003,42 Eur (3 500 Eur atlyginimo už suteiktas paslaugas ir 503,42 Eur dėl atsakovės kaltės patirtų nuostolių). Taip pat ieškovė prašo priteisti 8 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kurių bendra suma iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. iki 2020-05-25 sudaro 115,55 Eur.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su ieškove bendradarbiauja jau ilgą laiką ir tarp šalių yra susiklostę ne vienkartiniai santykiai. Ir po šio ginčo ieškovė teikia atsakovei paslaugas (Priedas Nr.1-„Skolų suvestinė“). Atsakovė ieškovę žino, kaip profesionalią ekspeditorę, kuri gali suteikti pervežimo, keliais, jūra, muitinimo, deklaracijų forminimo ir kitas paslaugas, susijusias su krovinių pervežimu „nuo iki“. Atsakovė tuo tarpu teikia tekstilės atliekų surinkimo paslaugą bei yra medvilninių pramoninių šluosčių gamintoja. Atsakovė neturi jokių specialių žinių, susijusių su krovinių pervežimais, todėl tokiai paslaugai samdo profesionalus. Atsakovė ne kartą yra keipusis į ieškovę dėl paslaugų suteikimo ir paslaugos iki šio ginčo visada buvo atliekamos tinkamai, todėl tarp šalių susiklostė tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, atsakovė nepareikalavo raštiško susitarimo, o daugelis klausimų, susijusių ne tik su šiuo, bet ir kitais vykdytais pervežimais, buvo derinama žodžiu. 2019 metų lapkritį į atsakovę kreipėsi pirkėjas V. F., kuris nupirko 45243 kg tekstilės dėvėtų drabužių–2 konteinerius (Priedas Nr. 3–sąskaitos faktūros), kuriuos atsakovė įsipareigojo pristatyti pirkėjui į Indiją. Dėl to 2019-11-13 atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama preliminarios kainos dėl krovinio pervežimo Alytus – Mundra (Priedas Nr. 4–„Elektroninio susirašinėjimo“ 31 lapas) nuo kurio prasidėjo šalių derybos dėl krovinio pervežimo, kainos ir kitų sąlygų derinimas vyko tiek elektroniniu paštu,tiek žodžiu. Iš 2020-11-28 el. laiško matyti, kad Ieškovė prisiėmė atlikti ir muitinimo paslaugą (Priedas Nr. 4– Elektroninio susirašinėjimo 25 lapas). Toliau derinant krovinio pristatymo detales krovinio gavėjui bei rengiant atitinkamus dokumentus dalies viso pervežimui jūra, atsakovė patikslino, kad konosamente (arba kaip jį šalys vadina viso susirašinėjimo metu B/L) reikia įrašyti „Place if delivery: „ICD Patli“(elektroninio susirašinėjimo 20 lapas), kas reiškia, kad krovinys turėjo toliau važiuoti iš Mundra uosto tranzitu muitines procedūras atlikti į „ICD Patli“ muitinės terminalą ir iš ten pristatomas galutiniam vežėjui. Kaip paaiškėjo vėliau, Ieškovė dėl savo nekompetencijos pildydama konosamentą nenurodė grafoje „Place of delivery“ ICD Patli, o padarė klaidą ir konosamente nurodė ICD Patli kitoje grafoje prie krovinio aprašymo (Priedas Nr. 6–„Konosamentas su pažymėjimais“). Ieškovės pozicija ieškinyje nurodant, jog „ICD Patli neatitiko susitarimo sąlygų, todėl ieškovė negalėjo „Maersk“laivybos linijai nurodyti konosamente pakeisti konteinerių pristatymo vietą į kitą“ įrodo ieškovės nekompetenciją ir neatsakingumą. Kaip matyti, šis laiškas yra rašytas 2019-11-09, krovinys buvo pakrautas į Maersk liniją ir išvyko tik 2019-12-11 (Priedas Nr.7 – Gelna siunčiamas krovinio judėjimo lapas) Taigi, jeigu ieškovė manė, kad negalima papildyti krovinio gavimo vietos, ji privalėjo apie tai įspėti atsakovę arba galėjo ir turėjo teisę atsisakyti vežti krovinį, tačiau to nepadarė ir prisiėmė pareigą pervežti krovinį iki galo sutartomis sąlygomisį „ICD Patli“. Atsakovė neužsiima krovinių pervežimu, todėl samdė tam ieškovę, ji neturi jokios patirties, ar kompetencijos ir negali atsakyti ar konosamente nurodyta „ICD Patli“ buvo įrašytą į reikiamą konosamento grafą ar į klaidingą. Įrašymas į klaidingą grafą yra ieškovės atsakomybė ir kaltė, nes akivaizdu, kad ji suteikė netinkamai paslaugas. Kaip paaiškėjo vėliau, būtent šios klaidos padarymas ir lėmė visų nuostolių atsiradimą. Kaip atsakovė išsiaiškino vėliau, „Mundra“ muitinė apskritai tokio pobūdžio prekių nemuitina, būtent todėl buvo nurodyta muitines procedūras atlikti „ICD Patli“, kurioje ir turėjo būti atliktos visos muitinės procedūros, o iš „Mundra“ krovinys turėjo keliauti tranzitu nemuitintas, todėl nenurodant „place of delifery“ grafoje „ICD Patli“, prekės turėjo būti muitinamos Mundra uoste, ko faktiškai padaryti neįmanoma. Bandant ir toliau išspręsti situaciją 2020-02-12 laišku atsakydama į atsakovės klausimą „jeigu B/L būtų nurodyta „place of delivery“ –ICD Patli, ar būtų kilusi problema ir ar gavėjas būtų galėjęs pasiimti krovinį ir muitintis Patli?“, Ieškovė pripažino, jog tokiu atveju problemų nebūtų kilę (elektroninio susirašinėjimo 1 lapas). Taigi, ginčo jog krovinys užstrigo „Mundra“ uoste dėl neteisingai supildyto Konosamento, tarp šalių nėra. Šio įrašo nepadarė, o tiksliau jį padarė ne į tinkamą konasamento grafą būtent Ieškovė.Tai yra jos kaltė. Atsakovė dėl to prarado krovinį ir patyrė ne mažiau nei 5429,16 Eur nuostolį (krovinio vertė) (Priedas Nr. 3), ko pasekoje atsakovė šioje byloje reikš priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš Ieškovės. Taip ir negaudama konkrečios informacijos iš ieškovės, 2020-03-10 dienos pretenzijoje, atsakovė raštu detalizavo pačios ieškovės poziciją, kuri nuo 2020-01-25 iki 2020-03-10 nuolat keitėsi (Priedas Nr. 9–2020-03-10 pretenzija ieškovei) ir neturėdama kitos išeities, siekdama sumažinti galimus nuostolius už prastovas, kurios darėsi dėl ieškovės nekompetencijos, atsakovė 2020-03-16 atsisakė krovinio ( Priedas Nr. 10–krovinio atsisakymas).

Atsakovė UAB “Antriteksa” pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 429,16 Eur nuostolių atlyginimo bei atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dėl ieškovės blogai užpildyto konosamento atsakovė prarado krovinį ir patyrė 5 429,16 Eur nuostolį (Priedas Nr.1) Nuostolio suma sudaro krovinio vertė pagal sąskaitas faktūras, t. y. 2019-11-27 sąskaita faktūra Nr. AN-05734-Z148M1- 2 726,04 Eur sumai ir 2019-12-09 Nr. AN-05747-F3L1F7 – 2 703,12 Eur sumai. Pažymėtina, kad įvykių pasekoje atsakovė privalėjo pateikti krovinio atsisakymą, tam, kad būtų sumažinti šalių nuostoliai. Atsakovė 2020-03-16 atsisakė krovinio, su tikslu sumažinti galimus nuostolius. Kaip paaiškėjo vėliau, ginčo prekių išmuitinti Indijoje jokios galimybės nėra nei keičiant konosamento duomenis, nei muitinti pačioje Mundra muitinėje, nei krovinį grąžinti atgal į Lietuvą. Ryšium su tuo , atsakovas veikdamas visų interesais, siekdamas sumažinti galimus nuostolius atsisakė krovinio, tam, kad “Maersk” linija galėtų savarankiškai juo disponuoti. Atsakovė nurodė reikalavimą į konosamentą ,,place of delivery” įrašyti ,,ICD Patli”. Jeigu toks atsakovės nurodymas buvo neteisėtas, kaip nurodyta ieškinyje, tokiu atveju ieškovė remiantis CK 6.718 straipsnio 1 dalimi galėjo atsisakyti vykdyti sutartį, tačiau to nepadarė.Ieškovė 2019-11-09 jau tiksliai žinodama, jog krovinio muitinimas turi būti atliekamas “ICD Patli” vis tiek krovinį pakrovė “Maersk” linijai su neteisingais duomenimis, suvokdama jog pagal pateiktus konosamento duomenis krovinys negalės būti išmuitintas. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, nepateikdama rašytinės ekspedijavimo sutarties, pati prisiėmė riziką dėl paslaugos teikimo sąlygų išaiškinimo atsakovei.

Ieškovė UAB “Gelna” atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Mundra uostas randasi Indijos vakarinėje dalyje, o ,,ICD Patli” – didžiausias privatus šiaurinėje Indijos krašto gilumoje esantis konteinerių terminalas. Juos skiria beveik 1 000 km atstumas, o atstumas nuo “ICD Patli” iki bendrovės “V. F.” buveinės – daugiau nei 100 km. Atsakovė priešieškiniu siekia sudaryti įspūdį, neva ji buvo užsakiusi, o ieškovė prisiėmusi pareigą organizuoti prekių pristatymą ,,iki durų”, t. y. iki pat atsakovės kontrahentės – prekių gavėjos Indijoje ,,V. F.” buveinės, adresu Plot 642, Sector-29, Huda Indija; esą ieškovė pildydama konosamentą padarė ir vėliau pripažino klaidą, kuri neva buvo pagrindinė atsakovės patirtų nuostolių priežastis. Tuo tikslu atsakovė tendencingai interpretuoja faktines bylos aplinkybes sau palankia linkme, tačiau tokia interpretacija neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsta. Pirma, pačios atsakovės į bylą pateiktas ginčo šalių susirašinėjimo, kurio kiekvieno laiško temos pavadinime nurodytas maršrutas Alytus – Mundra, turinys patvirtina, jog atsakovė pateikė, o ieškovė patvirtino užsakymą dėl prekių pervežimo organizavimo iš Alytaus ne kur kitur, bet būtent į Indijos Mundra uosto konteinerių terminalą kaip galutinę pristatymo vietą (žr. 2019-11-13, 2019-11-20, 2019-11-27 ir 2019-11-29 el. laiškus: atsiliepimo į ieškinį Priedo Nr. 4 ,,Elektroninio susirašinėjimo” p. 22, 25-26, 30-31). Atitinkamai, pagal atsakovės nurodytą maršrutą buvo paskaičiuota ir prekių gabenimo jūra kaina – 1 735,00 Eur už vieną konteinerį (žr. 2019-11-25 el. laišką, ieškinio priedo Nr. 2. El. laiškas Nr. 8). Priešingai negu nurodyta priešieškinyje, ginčo šalys dėl prekių pristatymo ,,iki durų”, t. y. iki atsakovės kontrahentės bendrovės ,,V. F.” buveinės, nebuvo susitarusios. Antra, negalima sutikti su atsakovės pozicija, esą ieškovė buvo apsiėmusi organizuoti visą pervežimo paslaugą, įskaitant ir muitinės procedūras, tam, kad krovinys būtų pristatytas atsakovės kontrahentei bendrovei ,,V. F.”. Pažymėtina, jog 2019-11-28 el. laiškais ginčo šalys susitarė, kad ieškovė atsakovės vardu atliks prekių eksporto procedūras, tačiau atsakovės pateikto užsakymo turinys (žr. šio atsiliepimo p. 3) ir 2019-11-28 el. laiško tekstas ,,Lukai, pamiršau dėl muitinės pasakyt, kad darom pas Jus” (atsiliepimo į ieškinį Priedo Nr. 4 ,,Elektroninio susirašinėjimo” p. 25) nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovė pas ieškovę buvo užsakiusi ir importo paslaugas Indijoje. Trečia, visos ginčo šalių susitarimo dėl ekspedijavimo paslaugų iki Indijos sąlygos, tarp jų ir galutinė pristatymo vieta (Mundra uostas), buvo nurodytos ginčo šalių tarpusavio susirašinėjime el. laiškais, tuo tarpu nurodytų CMR važtaraščių duomenys aktualūs tik

ekspedijavimo paslaugų daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje – atkarpai vežant prekes sausumos keliu iš Alytaus į Klaipėdos uosto konteinerių terminalą. Nepaisant to, net ir analizuojant atsakovės nurodytų CMR važtaraščių turinį, akivaizdu, jog juose nurodyti duomenys atitiko ginčo šalių susitarimą dėl galutinės krovinio pristatymo vietos: abiejuose važtaraščiuose krovinio iškrovimo vieta nurodyta Mundra, Indija. Ketvirta, nepagrįstas atsakovės teiginys, esą ieškovė klaidingai užpildė konosamentą. Konosamentą, kuris patvirtina vežimo jūra sutarties sudarymą, pildė vežėjas jūra laivybos linija ,,Maersk”, tuo tarpu ieškovė pati atsakovės krovinio jūra nevežė ir konosamento nepildė. Ieškovė kaip ekspeditorė, organizuodama pervežimo paslaugas, vežėjui jūra laivybos linijai ,,Maersk” tik perdavė duomenis iš atsakovės pateikto užsakymo, kuriame pristatymo vieta nurodyta Mundra uostas (Indijoje). Atsakovei užsakius prekių pristatymą tik iki Mundra uosto, bet ne multimodalinį vežimą iki pat prekių gavėjo ,,V. F.” buveinės, atitinkamos sąlygos buvo perkeltos į vežimo jūra sutartį (konosamentą): pakrovimo uostu nurodyta Klaipėda, iškrovimo uostu – Mundra, gabenimas tik tarp uostų konteinerių terminalų (angl. CY / CY), pristatymo vietos laukelis paliktas neužpildytas, nes jis pildomas tik multimodalinio transportavimo atveju, t. y., kai vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į kitą nei iškrovimo uostas paskirties vietą. Kadangi susitarimas tarp ginčo šalių ir, atitinkamai, vežimo jūra sutartis neapėmė prekių pristatymo į kitas vietas, bet buvo sutarta tik dėl pristatymo į Mundra, vėlesnis atsakovės prašymas pristatymo vietą (angliškai Place of delivery) konosamente nurodyti ,,ICD Patli”, atsakovei neprašant pakeisti sutarties sąlygų dėl jos įvykdymo vietos ir būdo, reiškė tiesiog papildomos informacijos nurodymą, todėl atsakovės pateikti duomenys dėl pristatymo į ,,ICD Patli” buvo įrašyti ne į konosamento pristatymo vietos laukelį, o į siuntėjo pateiktų duomenų laukelį. Pažymėtina, jog atsakovei toks konosamento variantas buvo priimtinas (žr. 2019-12-11 el. laišką, ieškinio Priedo Nr. 2 el. laiškas Nr. 33). Penkta, jog ieškovė atsakydama į atsakovės klausimą apie tai, ar būtų kilusi prekių atsiėmimo problema, jeigu konosamente pristatymo vieta būtų nurodyta ,,ICD Patli”, ieškovė, priešingai negu nurodyta priešieškinyje, ne pripažino savo klaidą, bet nurodė, kad problema kilo dėl pačios atsakovės kaltės: ,,Jei užsakymo maršrutas būtų su pristatymu iki Patli, problemų nebūtų kilę” (žr. 2020-02-12 el. laišką: atsiliepimo į ieškinį Priedo Nr. 4 ,,Elektroninio susirašinėjimo” p. 1). Taigi, atsakovė, norėdama, kad prekės būtų pristatytos iki konkrečios paskirties vietos (bendrovės ,,V. F.” buveinės adresu ar ,,ICD Patli”), turėjo ją ir nurodyti užsakyme, tuo tarpu užsakiusi prekių vežimo

organizavimą tik iki Mundra uosto konteinerių terminalo, kur prekės ir buvo pristatytos, atsakovė turėtų pati prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Šešta, geranoriškos ieškovės pagalbos atsakovei padedant spręsti susidariusią problemą negalima vertinti kaip ieškovės kaltės pripažinimo, tuo labiau kad ieškovės pagalbos tarpininkauti bendraujant su laivybos linija ,,Maersk” paprašė pati atsakovė (žr. 2020-01-29 el. laišką, ieškinio priedas Nr. 2, el. laiškas Nr. 37). Septinta, kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovės nuostolių. Priešieškinio 18-19 p. atsakovė teigia dėl prekių praradimo (atsisakymo) patyrusi 5 429,16 Eur nuostolius, kurių dydis (prekių vertė) nustatytas pagal atsakovės

pateiktų 2019-11-27 ir 2019-12-09 sąskaitų faktūrų duomenis. Tuo tarpu, to paties priešieškinio 6 p. atsakovė nurodė, jog pagal tas pačias sąskaitas faktūras prekes iš jos nupirko bendrovė ,,V. F.”. Pažymėtina, kad 2019-11-27 ir 2019-12-09 sąskaitose faktūrose nurodytas išankstinis jų apmokėjimas, vadinasi, tikėtina, jog atsakovė buvo gavusi apmokėjimą už prekes dar iki jų iškrovimo Indijoje. Duomenų apie išankstinio apmokėjimo už prekes grąžinimą bendrovei ,,V. F.” atsakovė nepateikė. Todėl darytina išvada, kad tokiu atveju nuostolius dėl prekių praradimo galėjo patirti nebent Indijos bendrovė ,,V. F.”, bet ne atsakovė, kuri jau buvo gavusi apmokėjimą už prekes, taigi atsakovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia nepagrįstai. Pažymėtina, jog įstatyme pareiga pateikti ekspeditoriui informaciją apie krovinio vežimo sąlygas, kitą būtiną informaciją, nustatyta užsakovui, nagrinėjamu atveju – būtent atsakovei (CK 6.827 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei patvirtinus gautą užsakymą dėl krovinio nugabenimo iš Lietuvos į Indiją suorganizavimo, buvo pradėta vykdyti ne tik ekspedijavimo sutartis, bet ir atitinkamos vežimo sausumos keliais bei jūra sutartys: laivybos linija ,,Maersk” išdavė jūrinius konteinerius atsakovės prekių pakrovimui, pakrauti konteineriai su prekėmis vilkikais pristatyti iš Alytaus į Klaipėdos uostą jų pakrovimui į laivą, parengtas konosamentas. Tik gavusi konosamento juodraštį suderinimui, kai iki laivo išplaukimo į Indiją liko 3 dienos, atsakovė paprašė konosamente krovinio pristatymo vietą (angl. Place of delivery) įrašyti ,,ICD Patli”. Pristatymo vietos laukelio, skirto multimodaliniam vežimui, užpildymas konosamente reikštų, jog vežėjas jūra be įsipareigojimo nuvežti jūra krovinį į konosamente nurodytą iškrovimo uostą, prisiimtų papildomą prievolę pristatyti krovinį į konosamente nurodytą paskirties vietą, kas iš esmės reikštų vežimo sutarties sąlygų pakeitimą. Tačiau nei tarp ginčo šalių sudaryta ekspedijavimo sutartis, nei atitinkama vežimo jūra sutartis neapėmė krovinio pristatymo iki bendrovės ,,V. F.” buveinės ar iki ,,ICD Patli”, nes dėl to nebuvo susitarimo, o buvo sutarta tik dėl prekių pristatymo į Mundra uostą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu, vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sutarties pakeitimu laikomas ir jos įvykdymo vietos pakeitimas. Taigi, atsakovei neprašant pakeisti sutarties sąlygų dėl jos įvykdymo vietos ir būdo, atsakovės pateikti papildomi duomenys dėl pristatymo į ,,ICD Patli” buvo pagrįstai įrašyti ne į konosamento pristatymo vietos laukelį, o į siuntėjo pateiktų duomenų laukelį, ir tai nelaikytina ieškovės klaida. Būtent tai atsakovei ir bandė paaiškinti ieškovės atstovė 2020-02-12 el. laiške, nurodydama, jog problemos nebūtų kilę, jeigu atsakovė būtų užsakiusi pristatymą su maršrutu iki pat ,,ICD Patli”  Indijoje.

Teismo posėdžių, vykusių 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. gegužės 6d., metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, jame nurodytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad susitarimas tarp šalių buvo nuo Alytaus iki Mundros uosto (Indijoje), tą patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais bei sutarta kaina iki Mundros uosto už vieną konteinerį 1 735 Eur (į šią kainą įėjo krovinio nugabenimas iš Alytaus į Klaipėdos uostą ir jūros pervežimas iki Mundros uosto). Dėl ICD Patli (Indijoje) pristatymo vietos šalys nesitarė, nes priešingu atveju kaina būtų žymiai didesnė, o „Maersk“ laivybos linija, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą, neteikia transporto paslaugų sausuma Indijoje, o atsakovė užsakė būtent šią laivybos įmonę, nes to pageidavo jos pirkėjas Indijoje. Nugabenus krovinį į Indiją, prekių gavėjas negalėjo jų išmuitinti, nes neturėjo tam reikiamos licencijos. Tokiu būdu, tarp prekių gavėjo ir atsakovės įvyko nesusikalbėjimas ir dėl šios priežasties atsakovei teko atsisakyti krovinio. UAB „Gelna“ stengėsi padėti šioje situacijoje, nes krovinys negalėjo būti išleistas iš uosto ir buvo sprendžiama, ką daryti su prekėmis. Atsakovė už suteiktas eksporto ir krovinio gabenimo paslaugas nesumokėjo ieškovei 3 500 Eur. Taip pat krovinio gavėjui neatsiėmus prekių iš uosto, susidarė papildomi 503,42 Eur mokesčiai, kuriuos UAB „Gelna“, kaip krovinio ekspeditorė, laivybos linijai Maersk turėjo sumokėti. Minėtas sumas prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai. Problema yra ne konosamento neteisingas užpildymas, kaip bando įrodyti atsakovė, o pats atsakovės užsakymas – iki Mundros uosto, o dėl prekių pristatymo iki ICD Patli šalys visai nesitarė, nes priešingu atveju turėjo būti sudaryta multimodalinio pervežimo važtaraštis, kurio pagrindu vežėjas būtų įsipareigojęs pervežti krovinį traukiniu į ICD Patli bei taip pat turėjo būti kita laivybos linija, nes kaip žinia „Maersk“ tokios paslaugos nevykdo. Dėl maršruto keitimo tartasi nebuvo. Ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą krovinį nugabenti iki paskirties uosto, užtai turi gauti teisėtą atlygį. Ieškovė atvykus į Indija stengėsi atsakovei geranoriškai padėti, tačiau pagal Indijos įstatymus nebuvo galima pakeisti sutarties. 

Teismo posėdžių, vykusių 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. gegužės 6d., metu atsakovės atstovas palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovė kreipėsi į profesionalų krovinių vežėją, kuri užsiima šioje srityje, o atsakovė neturėdama patirties vežimo srityje tikėjosi gauti kokybišką paslaugą. Ieškovei buvo perduoti duomenys, jog prekių pristatymo vieta turi būti ICD Patli. Atsakovė nesuprato, nes ji neturi patirties konosamento pildyme, kad įrašyti duomenys konosamente dėl pristatymo vietos į ICD Patli ne laukelyje „Pristatymo vieta“, o papildomoje informacijoje prie prekių aprašymo, sukels neigiamas pasekmes. Kaip paaiškėjo, nugabenus krovinį į Mundros uostą, tokio tipo prekės jame nemuitinamos, jas reikalinga gabenti į krovinių terminalą ICD Patli, ką atsakovė ir buvo nurodžiusi, tačiau dėl ieškovės nekompetencijos (neteisingai užpildyto konosamento) to padaryti buvo neįmanoma. Tarp atsakovės ir prekių pirkėjo Indijoje rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, jie bendravo elektroniniais laiškais. Buvo susitarta, kad prekės pirkėjui bus pristatytos į ICD Patli, o išmuitinimo procedūras atliks pirkėjas (indas). Didelė dalis pokalbių su ieškove vyko telefonu. Šalys susitarė, kad krovinį nugabenus į Mundros uostą, bus tariamasi sudaryti kitą vežimo sutartį, t. y. dėl gabenimo geležinkelio transportu. UAB „Gelna“ turėjo galimybę, jeigu netiko atsakovės sąlygos atsisakyti vežti krovinį arba prisiimti riziką.

        2021 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. J., kuris yra UAB „Antriteksa“ direktorius, nurodė, jog prieš krovinio pakrovimą jis bendravo su UAB „Gelna“ darbuotoju K. J. dėl prekių nugabenimo į Indiją per Mundros uostą iki ICD Patli. Su krovinio gavėju Indijoje rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Taip pat nebuvo sudaryta rašytinė sutartis ir su ieškove. Ieškovė su atsakove žodžiu susitarė, kad ieškovė atgabenusi krovinį į Mundros uostą jį pristatys į ICD Patli, kur atliekamos išmuitinimo procedūros. Pardavimo kaina su ieškove buvo sutarta iki Mundros uosto, o dėl krovinio nugabenimo sausuma iki Patli paslaugų kainos, klausimą paliko atvirą, nutarė spręsti vietoje. Ieškovė padarė klaidą pildydama konosamentą, nes galutinė prekės pristatymo vieta turėjo būti ne Mundros uostas, o ICD Patli ir dėl šios priežasties prekių gavėjas Indijoje atsisakė krovinio. Kai krovinys buvo uoste (Klaipėdoje), jo vadovaujama įmonė iš prekių pirkėjo Indijoje sužinojo, kad pristatymo vieta turi būti ICD Patli ir apie tai informavo ieškovę, tačiau ji blogai užpildė konosamentą ir dėl šios priežasties jo įmonė patyrė nuostolius. Už prekes pinigai sumokėti nebuvo, nes pirkėjas, kaip žinia jų negavo. UAB „Antriteksa“ ne kartą naudojosi vežėjų paslaugomis jūra, tai paprastai krovinys gabenamas iki uosto, o toliau pirkėjas sprendžia ar pats krovinį atsiima ar atsakovė per logistikos kompaniją organizuoja pristatymą. Šiuo atveju su ieškove buvo susitarta dėl prekių pristatymo iki vietos.

        2021 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P., kuris yra UAB „Antriteksa“ vadybininkas, nurodė, kad jų įmonė ne kartą naudojosi ieškovės paslaugomis, o po šio įvykio - vieną kartą ir šiuo metu įmonės nebendradarbiauja. Užsakius pirkėjui iš Indijos žaliavą jis, kaip įmonės vadybininkas, organizavo krovinio pervežimą. Gavęs konosamento juodraštinį variantą ir susisiekus su pirkėju iš Indijos, paaiškėjo, kad krovinio pristatymo vieta yra ICD Patli, ką jis ir nurodė ieškovei, kad ši pakeistų konosamentą. Liudytojas niekada nėra pildęs konosamento, todėl kurioje grafoje turi būti įrašyta krovinio pristatymo vieta jis nežinojo, todėl ieškovei patvirtino, kad viskas tinka. Dėl kainos iki ICD Patli tartasi nebuvo, nes jos dydis nebuvo aiškus, o vėliau paaiškėjus, manė, kad susitars. Viską turėjo padaryti vežėjas - UAB „Gelna“, t. y. pristatyti krovinį ,,iki durų“, nes taip buvo susitarta, o dėl galutinės kainos, kai ji būtų aiški ir krovinys būtų pristatytas iki vietos apmokėjimo klausimą šalys būtų išsprendusios. Dėl krovinio pristatymo iki Patli jis asmeniškai tarėsi su UAB „Gelna“ darbuotoju K. J.. Prekių gavėjas Indijoje už prekes nesumokėjo, nes jų negavo. Atsakovė sąskaitas išrašė per inkaso, o kadangi prekė nebuvo pristatyta pirkėjui, sąskaita nebuvo siunčiama apmokėjimui per banką.

2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. J., kuris UAB „Gelna“ dirbo pardavimų vadybininku, šiuo metu minėtoje įmonėje nebedirba. Nurodė, kad tarp įmonių UAB „Gelna“ ir UAB „Antriteksa“ 10 metų vyko bendradarbiavimas, į Indiją per jų įmonę atsakovei organizavo 2 vežimus. Tuo metu, kai buvo tariamasi dėl atsakovės krovinio vežimo į Indiją, jis bendravo su UAB „Antriteksa“ direktoriumi R. J.. Buvo susitarta dėl kainos, kurią sudarė krovinio pervežimas Alytus – Klaipėda bei prekių pristatymas iki Indijos uosto Mundra. Kiek jis pamena, atsakovė parinko būtent jūros laivybos liniją  „Maersk“, nes taip pageidavo jų pirkėjas Indijoje. Šalys susitarė, jog UAB „Gelna“ organizuos prekių vežimą sausumos transportu Alytus - Klaipėda ir jūrų transportu iki paskyros Mundros uosto (Indijoje). Dėl importo procedūrų tartasi nebuvo.

2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K., kuri dirba UAB „Gelna“ transporto vadybininke. Ji, kai buvo derinamas atsakovės krovinio gabenimas į Indiją, nusiuntė patvirtinimui konosamento juodraštinį variantą UAB „Antriteksa“. Minėtame juodraštiniame dokumente pildoma labai daug informacijos, pvz. sąskaitų numeriai, prekių kiekiai ir pan., todėl elektroniniais laiškais susirašinėjant su atsakove nurodyta pristatymo vieta ICD Patli buvo įrašyta konosamente prie siuntėjo pateiktų duomenų, kas atsakovei tiko ir tą patvirtino elektroniniu laišku, nes UAB „Antriteksa“  neprašė keisti maršruto. Ji pagalvojo, kad gal būt klientas savo lėšomis iš Mundros uosto gabens į ICD Patli ar kitais būdais, bet su jais dėl krovinio nugabenimo iki ICD Patli tartasi nebuvo. Visos sąlygos buvo aptartos Paraiškoje – susitarime su klientu, kuri UAB „Antriteksa“ buvo išsiųsta ir jokių pastabų gauta nebuvo. Paprastai, jeigu klientas sutinka, jis nieko neatsako, todėl negavus pastabų, ieškovė pradeda organizuoti krovinio pervežimą. Dėl importo procedūrų tartasi su atsakove nebuvo. Anksčiau ji taip pat atsakovei yra pildžiusi konasamentą, ieškovė taip pat neteikė atsakovei muitinės importo paslaugų, nes jų UAB „Antriteksa“ neprašė. Kaip vėliau paaiškėjo, „Maersk“ laivybos linija neteikia Indijoje pervežimo geležinkelio transportu paslaugų.

2021 m. balandžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J., kuri dirba UAB „Gelna“ 20 metų, šiuo metu užima klientų skyriaus aptarnavimo vadovės pareigas. Nurodė, kad ji yra atsakinga už skyriaus darbuotojų darbą, o jos skyriaus darbuotojai yra šioje byloje apklausti liudytojai Kęstutis, Lukrecija. Ji, kaip vadovė, prižiūri apskaitos krovinių priežiūros kontrolės sistemą, nes krovinių srautai yra dideli. Šiuo nagrinėjamu atveju, kai krovinys pasiekė Mundros uostą Indijoje, UAB „Gelnos“ darbas baigėsi, tačiau paaiškėjus, kad krovinio gavėjas Indijoje neturėjo importo procedūroms atlikti licencijos, ji padėjo spręsti šias problemas, nes ten kur reikalinga pagalba jų įmonė savo klientams stengiasi padėti, nes priešingu atveju jų įmonė nedirbtų ir neegzistuotų, jeigu savo klientus paliktų likimo valiai. Buvo bendradarbiaujama su laivybos linija „Maersk“. Vėliau paaiškėjo, kad Maersk linija Indijoje neteikia paslaugos gabenimu sausuma (geležinkelio transportu), o šią liniją pasirinko klientas (atsakovas). Prekių gavėjas Indijoje su laivybos linija „Maersk“ pradžioje bendravo, po to, kai reikėjo spręsti tam tikrus klausimus dingo ir buvo nebepasiekiamas, tuomet pati atsakovė pradėjo rūpintis dėl importo procedūrų. Indijoje informacija keitėsi kas pusdienį, tai jie gali išmuitinti krovinį, po kiek laiko – nebegali. Ji asmeniškai kalbėjosi telefonu su UAB „Antriteksa“ direktoriumi R. J., tai šis minėjo, kad jam tokia situacija nėra nauja, panašių yra buvę, turėję papildomų išlaidų. Taip pat buvo susisiekta su UAB „Gelna“ tarpininku Indijoje, buvo bandoma ieškoti visų įmanomų būdų problemai išspręsti. Kaip paaiškėjo, reikėjo gauti atsakymą iš Indijos centrinės muitinės, kas būtų užtrukę ilgą laiko tarpą, todėl išlaidų kaštai viršytų krovinio vertę. Įvertinusi šią situaciją atsakovė atsisakė krovinio. Šiuo metu yra periodiškai užsiklausiama „Maersk“ laivybos linijos dėl konteinerių likimo Indijoje, tai jie informavo, kad aukcionas dar nėra pradėtas. Kiek jai žinoma, derinant su atsakove sąlygas dėl krovinio gabenimo, UAB „Antriteksa“ buvo siunčiamas užsakymas dėl transportavimo sąlygų. Gavęs paraiškos formą, klientas turi pasirašyti, tačiau paprastai nepasirašo ir jeigu nepareiškia prieštaravimų tai jų įmonė vykdo užsakymą. Šiuo atveju, rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, sutarties sąlygų derinimas vyko elektroniniais laiškais, telefonu. Nebuvo derintos sąlygos dėl krovinio pristatymo Indijoje į ICD Patly, nes priešingu atveju būtų buvusi kita krovinio kaina, taip pat ieškovės įmonė neteikė atsakovei importo paslaugų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas pilnai.

Priešieškinis atmestinas.

Krovinių ekspedijavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XLI skyriaus normos. Pagal šio skyriaus 6.824 str., įtvirtinančio krovinių ekspedijavimo ir krovinių ekspedijavimo sutarties sąvokas, 1 dalies nuostatą krovinių ekspedijavimas - krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje; krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) - lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.284 straipsnio 3 dalis). Krovinių ekspedicijos sutarties formą reglamentuojančio CK 6.825 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokia sutartis sudaroma raštu, arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. 

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Gelna“ ir atsakovo UAB „Antriteksa“ buvo sudaryta žodinė ekspedijavimo sutartis: užsakymai buvo pateikti elektroniniu paštu: iš 2019 m. lapkričio 13 d. elektroninio laiško turinio matyti (2020-06-03, CBP-2912, priedas Nr. 2, laiškas Nr.1), kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl dviejų konteinerių su dėvėtais rūbais pervežimo iš Alytaus į Mundra uostą (Indija), iš 2019 m. lapkričio 27 elektroninių laiškų Nr.13,14 matyti, kad šalys susitarė dėl dviejų konteinerių pristatymo vietos iki Mundra (Indija) uosto ir pervežimo kainos (CBP-2912, priedas Nr.2). Atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. elektroniniais laiškais patvirtino, jog prekių gabenimui jūra „Maersk“ laivybos linija yra tinkama ir patvirtino savo užsakymą (CBP-2912, priedas Nr. 2, laiškai Nr. 7, 9). Taip pat sutarties sąlygos buvo derinamos ir žodžiu. Iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis, pagal kurią ekspeditorius UAB „Gelna“ įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio ekspedijavimu, o užsakovas UAB „Antriteksa“ įsipareigojo sumokėti ekspeditoriui užmokestį už suteiktas paslaugas. Aplinkybę, kad šalys neginčija ekspedijavimo sutarties fakto, patvirtina į bylą pateikta ieškovės UAB „Gelna“ išrašyta atsakovei UAB „Antriteksa“ 2019 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita – faktūra PS062418, kurioje nurodyta, jog už dviejų konteinerių su prekėmis nugabenimą maršrutu Alytus (Lietuvos Respublika) - Mundra (Indija) uosto (2 x 1 735 Eur) ir eksporto procedūros įforminimą (30 Eur), bendra suma sudaro 3 500 Eur (CBP-2912E, priedas Nr.4). Ginčo dėl minėtos sumos dydžio byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju vyko ne tarptautinis krovinių gabenimas sausumos keliais pagal CMR konvencijos nuostatas, tačiau atsakovo užsakymas ieškovui pervežti krovinį vertintinas kontekste su konosamentu. Konosamentas – tai krovinio vežimo dokumentas, išduodamas krovinius transportuojant jūra. Hagos-Visbi taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma vežėjo, kapitono arba vežėjo agento pareiga priėmus krovinį išduoti siuntėjui konosamentą ir nurodoma informacija, kuri turi būti įrašyta konosamente. Konosamentas yra disponavimo kroviniu (reikalavimo teisę į prekes patvirtinantis) dokumentas, kuriame užfiksuojama siuntėjo nurodyta informacija. Konosamentas yra vienašalis dokumentas (t. y. pasirašomas vieno asmens), kuriame nurodoma siuntėjo suteikta informacija apie krovinio savininką, siuntėją, gavėją ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 14 str. krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 15 p. krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą.  Konosamentas (Bill of Lading), B/L – dokumentas, įrodantis abiejų šalių sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis užsakovo teisę gauti iš krovinio gabenimo kompanijos nurodytą krovinį. Konosamentas patvirtina faktą, kad krovinys (jūros konteineris) yra pakrautas į laivą ir yra gabenamas iki nurodytos paskirties vietos ir uosto.

Iš pateikto į bylą konosamento Nr.969866919 matyti, kad į laivą V. M., reiso Nr. 950W buvo pakrauti 2 konteineriai su 45 387 kg bendro svorio akrilo megztiniais (dėvėtais rūbais) (toliau – krovinys). Šio krovinio siuntėja UAB „Antriteksa“, gavėjas M/S V. F., Indijoje. Pakrovimo uostas Klaipėda, iškrovimo uostas – Mundra (Indijoje). Konosamente, skiltyje ,,Siuntėjo pateikti duomenys“ prie krovinio aprašymo įrašyta, kad krovinio pristatymo vieta ICD Patli. Visus šiuos duomenis ieškovė, kaip ekspeditorė, organizuodama pervežimo paslaugas, vežėjui jūra laivybos linijai „Maersk“ perdavė iš atsakovės pateikto užsakymo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų, t. y. krovinio pristatymo vietos, importo paslaugų. Atsakovė argumentuoja tuo, kad pagal susitarimą ieškovė privalėjo krovinį ne tik nugabenti į Mundros (Indijos) uostą, bet jį pristatyti gavėjui sausuma (geležinkelio transportu) iki ICD Patli (Indijoje), t. y. ginčo šalys buvo sudariusios multimodalinę sutartį, tačiau ieškovė dėl savo nekompetencijos pildydama konosamentą nenurodė grafoje „Pristatymo vieta“ (angliškai „Place of delivery“) – ICD Patli, o padarė klaidą ir ne toje konosamento grafoje, t. y.  prie krovinio aprašymo nurodė - ICD Patli, kas ir lėmė visų nuostolių atsiradimą.

 Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ apibrėžtis nėra pateikta. Krovinių vežimas laikomas multimodaliniu, kai krovinys gabenamas naudojant du ir daugiau transporto rūšių (žr., pvz., Terminology on C. T.. United Nations, New York and Geneva, 2001). Nors atsakovė teigia, kad šalys buvo susitarusios, kad ieškovė nugabens krovinį iki ICD Patli, šie teiginiai paneigti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Pačios atsakovės į bylą pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kurio kiekvieno laiško turinys patvirtina, jog atsakovė pateikė, o ieškovė patvirtino užsakymą dėl prekių pervežimo organizavimo iš Alytaus ir ne kur kitur, bet į Mundros uostą (Indijoje) kaip galutinę pristatymo vietą (2020-06-22, DOK-22231E, priedas Nr.4 „Elektroninio susirašinėjimo“ p. 22, 25-26, 30-31). Pagal atsakovės maršrutą buvo paskaičiuota ir prekių gabenimo jūra kaina – 1 735 Eur už vieną konteinerį (2020-06-03, CBP-2912E, priedas Nr.2, el. laiškas Nr.8). Atsakovės kviesti liudytojai R. J. ir V. P. patvirtino, jog kaina buvo sutarta iki Mundros uosto (Indijoje), o dėl vežimo Indijoje sausuma nebuvo tartasi, manė, kad susitars po to, kai krovinys bus pristatytas į Mundros uostą (Indijoje). Iš ieškovės pateiktos į bylą momentinės ekrano nuotraukos su žemėlapiais matyti, kad Mundros uostas yra Indijos vakarinėje dalyje, tuo tarpu ICD Patli šiaurinėje Indijos krašto gilumoje, kurie vienas nuo kito nutolę beveik 1 000 km. atstumu (2020-09-21, DOK-33097E, priedas). Taip pat byloje nustatyta, kad laivybos linija „Maersk“ nevykdo krovinių pervežimo sausuma paslaugų Indijoje, o būtent šią laivybos įmonę užsakė atsakovė, nes to pageidavo atsakovės prekių gavėjas Indijoje (2020-06-03, CBP-2912E, priedas Nr. 2, el. laiškai Nr. 3, 4, 5, 6, 7). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šalys negalėjo sudaryti multimodalinės sutarties, nes priešingu atveju ieškovė būtų suradusi kitą laivybos liniją, kuri teikia sausumos pervežimo paslaugas Indijoje ir labiau tikėtina, kad šalys būtų iš anksto susitarusios dėl šios paslaugos kainos, nes abu yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno, o ne tada kai atvykstama į krovinio paskirties vietą (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra įrodymų iš kurių galimą daryti vienareikšmę išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta multimodalinė sutartis (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, kaip pagrindinį įrodymą byloje dėl multimodalinės sutarties sudarymo, nurodo, jog ji gavusi konosamento juodraštį 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. prieš tris dienas išvykstant kroviniui (krovinys išplaukė 2019 m. gruodžio 11 d.) (2020-06-22, DOK-22231E, priedas Nr.7 - UAB “Gelna” siunčiamas krovinio judėjimo lapas) patikslino, kad grafoje „Pristatymo vieta“ (angliškai „Place of delivery“) reikia įrašyti „ICD Patly“, tačiau „Maersk“ laivybos linija šiuos duomenis įrašė prie krovinio aprašymo (2020-06-03, CBP – 2912E, 2 priedas 30,31). Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad šalys buvo susitarusios, jog vežėjas įsipareigoja krovinį pristatyti į kitą vietą, nei krovinio iškrovimo iš laivo vieta, todėl konosamente įrašyti duomenys, jog krovinio pristatymo vieta yra Mundros uostas (Indijoje), o ICD Patli buvo įrašyta į kitą konosamento laukelį, kuriame aprašomas krovinys, atitiko šalių susitarimo sąlygas, su kuo sutiko ir pati atsakovė (2020-06-03, CBP – 2912E, 2 priedas 30, 31, 32, 33). Pažymėtina, jog pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu, vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sutarties pakeitimu laikomas ir jos įvykdymo vietos pakeitimas. Taigi, atsakovei neprašant pakeisti sutarties sąlygų dėl jos įvykdymo vietos ir būdo, atsakovės pateikti papildomi duomenys dėl pristatymo į ,,ICD Patli” buvo pagrįstai įrašyti ne į konosamento pristatymo vietos laukelį, o į siuntėjo pateiktų duomenų laukelį, ir tai nelaikytina ieškovės klaida. Atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovė turėjo suprasti, kad pristatymo vieta yra ICD Patli prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl ieškovei neatsirado pagrindas atsisakyti vykdyti sutartį CK 6.718 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes sutartis buvo aiški. 

Liudytojos R. J. parodymais bei į bylą ieškovės pateikta 2019 m. lapkričio 25 d. ekspedijavimo užsakymo – sutartimi (toliau – sutartis) nustatyta, kad minėta sutartis elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 11 d. buvo išsiųsta atsakovei, kurioje nurodyta ją pasirašyti ir atsiųsti atgal (2021-04-23, DOK-14614, priedas Nr.1, 2). Atsakovė neigia, kad ji gavo šią sutartį, į bylą pateikė savo elektroninio pašto išrašą, kuriuo įrodinėja, kad užsakymo sutartis jai išsiųsta nebuvo, o tą dieną buvo gauta tik PVM sąskaita-faktūra (2021-05-03, DOK-16235). Teismo vertinimu, atsakovės selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovė neišsiuntė sutarties, nes aukščiau nustatytos aplinkybės nepaneigia šios sutarties sudarymo fakto.

Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3  dalyje – jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Tam, kad galėtų būti taikoma CK 6.173 straipsnio  3 dalyje nustatyta išimtis, t. y. galėtų būti konstatuota, kad akceptas išreikštas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais – nepranešant oferentui, turėtų egzistuoti šių sąlygų visuma: 1) galimybė ofertą akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) turėtų būti numatyta ofertoje arba tokia akceptavimo praktika turėtų būti susiklosčiusi ginčo šalių santykiuose, 2) akceptanto valia dėl ofertos turėtų būti išreikšta būtent tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais, o ne eksplicitiškai. Kaip ir buvo minėta, 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovė gavo ieškovo ofertą dėl Ekspedijavimo sutarties sudarymo, t. y. jau po to, kai šalys elektroniniais laiškais buvo susitarusios dėl sutarties sąlygų. Oferta atsakovei buvo pasiūlyta dėl krovinių pervežimo iš Alytaus į Mundros uostą (Indijoje), aprašytas krovinys, nurodyta kaina (1 735 Eur) bei eksporto forminimo kaina – 30 Eur (2021-04-23, DOK-14614, priedas Nr.1). Tokiu būdu, atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais, sudarė minėtą sutartį ir ši sutartis įsigaliojo. Tokia išvada daroma dėl to, kad šalys 10 metų bendradarbiavo, pasitikėjo viena kita, į Indiją ieškovė atsakovei organizavo prekių gabenimą antrą kartą, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika tartis žodžiu, sutarties sąlygas derinant elektroninias laiškais. Kaip minėta aukščiau, šalys susitarė dėl krovinio kainos, kuri yra tokia pati, kaip nurodyta užsakymo sutartyje, 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. elektroniniais laiškais patvirtino, kad krovinio pristatymo vieta – Mundros uostas (Indija), 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovė elektroniniu laišku patvirtino, jog toks konosamento variantas yra tinkamas. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog buvo susitarta, kad ieškovė atliks krovinio importo procedūras, kurios kaip paaiškėjo Mundros uoste (Indijoje) tokio pobūdžio prekių nemuitina, o muitinės procedūras atlieka ICD Patli (konteinerių terminalas, kuris randasi 1 000 km. atstumu nuo uosto), tačiau iš užsakymo sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė tik dėl prekių eksporto procedūros, o 2019 m. lapkričio 28 d. elektroninio laiško tekstas atsakovės rašytas ieškovei ”Lukai pamiršau dėl muitinės pasakyt, kad darom pas Jus” (2020-06-22, DOK-22231E, Priedo Nr. 4 “Elektroninio susirašinėjimo” p. 25), kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas atsiliepime į priešieškinį, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovė pas ieškovę buvo užsakiusi ir importo paslaugas Indijoje, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik apie eksporto prekių procedūrų susitarimą.

2020 m. sausio 25 d. prekės buvo atgabentos į Mundros uostą (Indijoje) (2020-06-22, DOK-22231E, priedas Nr.7 -UAB “Gelna” siunčiamas krovinio judėjimo lapas). Iš pateikto į bylą 2020 m. sausio 29 d. elektroninio laiško rašyto atsakovės ieškovei matyti, kad pristačius prekes į Mundros uostą (Indijoje) prekių gavėjas Indijoje pranešė atsakovei, jog negali išmuitinti prekių uoste, todėl atsakovė paprašė ieškovės pagalbos tarpininkauti bendraujant su laivybos linija “Maersk” (2020-06-03, CBP-2912E, priedas Nr.2, el.laiškas Nr.37). Kad ieškovė geranoriškai bandė padėti atsakovei spręsti susidariusią problemą, patvirtina į bylą pateikti šalių susirašinėjimai elektroniniais laiškais (2020-06-03, CBP-2912E, priedas Nr.2, el.laiškai Nr. 49, 98, 107), iš kurių turinio matyti, kad krovinio gavėjas Indijoje nebendradarbiavo ir visiškai nesirūpino krovinio atsiėmimu. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. J. parodymais nustatyta, kad krovinio gavėjas Indijoje neturėjo importo procedūroms atlikti licencijos, todėl UAB “Gelna” dėjo visas pastangas per savo tarpininkus Indijoje padėti spręsti šias problemas, tačiau kaštams viršijant krovinio kainą, atsakovė krovinio 2020 m. kovo 16 d. atsisakė (2020-06-22, DOK-22231E, priedas Nr.10). 

Teismo vertinimu, UAB “Antriteksa” išsiuntė krovinį ten, kur jo neatsiėmė gavėjas, todėl niekaip nėra susijusi su UAB “Gelna” sutartinių įsipareigojimų krovinį pristatyti į Mundros uostą (Indijoje) įvykdymu. Pažymėtina, jog prekių siuntėja yra atsakinga už visas dėl prekių išsiuntimo susidariusias išlaidas.

Šalis, patyrusi žalą (nuostolius) dėl to, kad kita šalis netinkamai vykdė sutartį, turi teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai).

Savo ruožtu užsakovui paprastai yra žinoma, kad, vykdydamas pagal ekspedicijos sutartį prisiimtas pareigas, ekspeditorius savo vardu yra sudaręs būtinas sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pagal tokias sutartis prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedijavimo sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui.

Teismas sutinka su ieškovo pozicija ir pažymi, jog atsakovės pirkėjui Indijoje neatsiėmus krovinio, o vėliau atsakovui jo atsisakius ne dėl ekspeditoriaus kaltės, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas (ekspeditorius) neturi priimti atsakomybės dėl to, kad atsakovas (prekiautojas) neatsakingai rūpinosi, kam parduoda prekes.

Šios nurodytos aplinkybės galėtų būti kvalifikuotinos ekspeditoriaus nuostoliais kaip civilinės atsakomybės forma. Tokie užsakovo veiksmai galėtų būti įvertinti kaip iš sutarties kilusios prievolės neįvykdymas, t. y. neteisėti užsakovo veiksmai (CK 6.205 straipsnis; 6.246 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas (užsakovas) netinkamai vykdė sutartį svarbu būtų nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi ekspedijavimo sutartis sudaroma verslo tikslais, todėl kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra teisiškai reikšminga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010).

Kaip matyti iš į bylą pateiktų UAB „Gelna“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. PS062418 PS064277, už atsakovės dviejų konteinerių su prekėmis gabenimo maršrutu Alytus – Mundra uostas (Indijoje) ir eksporto procedūros įforminimo bendra paslaugų suma sudaro 3 500 Eur ((2020-06-03, CBP-2912E, priedas Nr.4) bei 503,42 Eur nuostolių suma, kurią ieškovė yra apmokėjusi ir kuri susidarė krovinio gavėjui neatsiėmus prekių (2021-04-23, DOK-14614, Priedas Nr.6). 

Taigi, teismui konstatavus, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o tai sąlygojo už suteiktas eksporto ir krovinio gabenimo iš Lietuvos į Indiją paslaugas bei papildomas krovinio išlaidas paskirties uoste (konteinerių prastovos, uosto paslaugų, mokesčių Indijoje ir kt.), teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas bei nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Palūkanų, kurias privalo mokėti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, dydis reglamentuotas CK 6.210 straipsnyje, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas) yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ieškovės prašymas iš atsakovės priteisti 8 procentų palūkanas, kurių bendra suma sudaro 115,55 Eur, paskaičiuota nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos (2019-12-11, sąskaitos Nr. PS062418, apmokėjimo termino pabaiga 2020-01-10, neapmokėta suma - 3 500 Eur, 3 500 Eur x 8 % : 365 k. d. x 144 k. d.= 110,47 Eur; 2020-03-18, sąskaitos Nr. PS064277, apmokėjimo termino pabaiga 2020-04-17, neapmokėta suma - 503,42 Eur, 503,42 Eur x 8 % : 365 k. k. x 46 k. d. = 5,08 Eur) yra tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 118,97 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus, priešieškinis atmestinas. Priešieškinis grindžiamas nuostoliais, atsiradusiais iš netinkamo sutarties sąlygų vykdymo, tačiau teismas nustatė, kad nuostoliai kilo ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės, todėl civilinė atsakomybė ieškovui negali būti taikoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje  ir 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia šių išlaidų apskaičiavimą ir pagrindžiančius dokumentus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas patyrė 2 843,50 Eur (907,50 Eur + 1 210 Eur + 726 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 93 Eur žyminį mokestį, viso 2 936,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų teisinių santykių struktūrą bei komplektiškumą, byla laikytina sudėtinga ir reikalaujanti specifinių teisės žinių, konstatuotina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl prašymas priteisti 2 936,50 Eur bylinėjimosi išlaidų yra tenkintinas.

Trečiasis asmuo UAB „Maersk Line Lithuania“, kuris Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nelaikytinas trečiuoju asmeniu ir pašalintas iš proceso pateikė prašymą  priteisti jam 1 434,15 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (pateiktas vienas atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinį, dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje), į bylą pateikė rašytinius įrodymus dėl patirtų išlaidų (2020-11-18, DOK-40798, priedas).

 CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

UAB „Maersk Line Lithuania“ prašo teismo priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1434,15 Eur. Iš pateiktų į bylą PVM sąskaitos faktūrų Nr. 06820, Nr. 06821 matyti, kad UAB „Maersk Line Lithuania“  2020 m. rugsėjo mėnesį suteiktos teisinės paslaugos (byloje pateiktas vienas atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinį, dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje) – 786,50 Eur ir 647,65 Eur, viso 1434,15 Eur. Teismas mano, kad UAB „Maersk Line Lithuania“ prašoma išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma (už vieną procesinį dokumentą atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį bei už vieno parengiamojo teismo posėdžio dalyvavimą) yra nepagrįstai didelė. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato LR Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. Rekomendacijoje rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3. p.), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4. p.), ginčo sumos dydį (2.5. p.) ir kitas šioje rekomendacijoje išvardintas svarbias aplinkybes.

Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnis) darytina išvada, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra nepagrįstai didelė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 2.1 punkte nustatytų maksimalių dydžių atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (CPK 93 straipsnio 4 dalis), UAB „Maersk Line Lithuania“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 900 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Antriteksa“ (į. k. 301098712) ieškovės UAB „Gelna“ (į. k. 141749538) naudai 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) atlyginimą už suteiktas paslaugas, 503,42 Eur (penkių šimtų trijų eurų 42 ct) nuostolių atlyginimą, 115,55 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 55 ct) palūkanas, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 118,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 936,50 (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės  UAB „Antriteksa“ (į. k. 301098712), UAB „Maersk Line Lithuania“ (į. k. 302651596) naudai 900  Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Daina Knezevičienė