Civilinė byla Nr. e2A-498-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.4; 2.6.7; 2.6.11.6; 2.6.15; 2.4.2.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Albinos Rimdeikaitės,

            viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. bei atsakovų R. S. ir H. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-654-584/2024 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams V. S., R. S., H. S. dėl dovanojimo, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjo teisių perkėlimo, su trečiaisiais asmenimis G. T., notare A. U..

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1. Ieškovas prašo: 

1.1. pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3203, sudarytą tarp atsakovų R. S. bei H. S. ir atsakovės V. S.;

1.2. pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3208, sudarytą tarp atsakovų R. S. bei H. S. ir atsakovės V. S.;

1.3. pripažinti 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3203 pirkimo pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui A. Š. įgijėjo (pirkėjo) teises ir pareigas (pagal 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3203 bei 2023 m. birželio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3208) įgyti nuosavybės teise:

- žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - kluoną, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - šiltnamį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- priklausinį: kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, aprašymas / pastabos: (šulinys), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini);

1.4. įpareigoti ieškovą A. Š. sumokėti atsakovei V. S. pinigų sumą, kurią atsakovė V. S. už įgytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo atsakovams R. S. bei H. S.;

  ARBA (alternatyviai)

1.5. taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę V. S. sugražinti atsakovams R. S. bei H. S.:

- žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - kluoną, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - šiltnamį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- priklausinį: kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, aprašymas / pastabos: (šulinys),

  unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini);

       bei įpareigoti atsakovus R. S. bei H. S. sugrąžinti atsakovei V. S. pinigus, kuriuos gavo pagal 2023 m. birželio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3208.

2. Ieškovas paaiškino, kad 2023 m. birželio 27 d. tarp atsakovų R. S. bei H. S. ir atsakovės V. S. buvo sudarytos dvi sutartys (žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimo ir jame esančių statinių pirkimo pardavimo), kuriomis buvo parduotas vienas objektas (sodyba). Dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes siekta išvengti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) numatytų perleidimo procedūrų ir/ar apeiti įstatyme numatytą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kurią pagal įstatymą turi ieškovas (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 4 p.). Pripažinus žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimo sandorį pirkimo pardavimo sandoriu, tuo pačiu pripažintina, jog tokiam sandoriui turėjo būti taikomos LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytos pardavimo procedūros, o būtent įstatymo 5 straipsnio nuostatos įskaitant ir pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Ieškovas patenka į įstatymo 5 str. 1 dalies 4 punkte aprašytą eilę: fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Ieškovas yra ūkininkas, ieškovo žemės ūkio valda yra registruota Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., todėl ieškovas turi pirmumo teisę ketvirtąja eile įgyti atsakovų R. S. bei H. S. neteisėtai perleistą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pripažinus, jog statinių pirkimo pardavimo sandoris bei žemės sklypo dovanojimo sandoris iš esmės yra vienas (statinių ir žemės sklypo) pirkimo pardavimo sandoris, ir pripažinus, jog žemės sklypo perleidimo sandoris prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinis ir negalioja, yra taikytinos sandorio negaliojimo pasekmės.

3. Atsakovai R. S. bei H. S. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis. Jie pardavinėjo sodybą. Mokėta buvo už žemę ir pastatus. Atsakovė V. S. pageidavo sudaryti žemės sklypo dovanojimo sutartį, jie sutiko, nes gavo tiek kiek norėjo. Apie žemės pardavimui keliamus reikalavimus jie nežinojo.

4. Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2023 m. kovo pabaigoje su ja susisiekė G. T. ir pasiūlė pirkti R. S. bei H. S. sodybą, jai žemės ir pastatų įsigijimo sąlygos tiko (kaina 64 000 Eur). Ji paprašė perleisti žemę dovanojimo sutartimi. Atsakovai S. sutiko, jiems visos sąlygos buvo žinomos.

5. Trečiasis asmuo G. T. (nekilnojamojo turto brokeris) nurodė, kad pas jį į biurą užėjo atsakovė V. S., su ja sudarė sutartį dėl sodybos pirkimo. Jis pasiūlė atsakovei V. S. pirkti atsakovų R. S. bei H. S. sodybą. Atsakovė nurodė savo sąlygas, t. y. ji pirktų pastatus, jeigu žemės sklypą atsakovai sutiktų padovanoti. Atsakovams tai pasiūlius, jie kitą dieną patvirtino, kad dovanojimo sandoris tinka. Mintis dėl dovanojimo buvo atsakovės V. S..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovui ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas išduotas 2006-10-31, jis yra deklaravęs gyvenamą vietą toje savivaldybėje, todėl sprendė, kad ieškovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

8.       Teismas, įvertinęs šalių, trečiojo asmens bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, kitas nustatytas byloje aplinkybes, nusprendė, kad ieškovas neįrodė dovanojimo sutarties apsimestinumo ir teisinių žemės sklypo pirkimo – pardavimo santykių tarp atsakovų egzistavimo fakto, todėl atmetė jo reikalavimus pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui. Teismas spendė, jog žemės sklypo vertė nurodyta dovanojimo sutartyje atitiko vidutinę rinkos vertę. Pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovai nelaikytini artimaisiais giminaičiais, savaime nesudaro pagrindo dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu. Vertinant dovanotojų valią neatlygintinai perleisti ginčo žemės sklypą, svarbu tai, kad atsakovai R. S. bei H. S. jau kuris laikas buvo apsisprendę parduoti žemės sklypą ir pastatus, apie turto pardavimą buvo skelbiama nekilnojamojo turto pardavimo portaluose, tačiau turtu, skelbime nurodytomis sąlygomis, niekas, tarp jų ir ieškovas, nesusidomėjo (1 t. b. l. 128, 129). Atsakovė V. S. nėra ūkininkė, žemės sklypas ir pastatai atsakovams nebuvo reikalingi. Atsakovės V. S. ir trečiojo asmens nekilnojamojo turto brokerio G. T., taip pat ir atsakovų R. S. bei H. S. paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė V. S. sutiko mokėti 64 000 Eur už pastatus su sąlyga, kad žemės sklypas jai bus perleistas neatlygintinai, nes didesnės paskolos iš banko ši gauti negalėsianti. Atsakovai R. S. bei H. S. su šia atsakovės sąlyga sutiko. Sandorį sudariusios notarės atstovė paaiškino, jog atsakovams sudarant sandorius buvo išaiškintos jų sudarymo sąlygos, jokių klausimų atsakovams nekilo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo ir jame esančių statinių perleidimo sąlygos tarp R. S. ir H. S. bei V. S. buvo suderintos kelios savaitės iki sandorių sudarymo.

9.       Ieškovas nenurodė bei nepateikė įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties šalių įvyko atsiskaitymas pagal dovanojimo sutartį. Ieškovas taip pat nenurodė, kokia kaina buvo sumokėta konkrečiai už žemės sklypą ir kaip vyko atsiskaitymas tarp šalių. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad už dovanojamą ginčo žemės sklypą buvo mokama kokia nors kaina. Ieškovas teigia, kad buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, tačiau, kad jis būtų sudarytas tam, jog būtų išvengta privalomų procedūrų, kurios buvo būtinos parduodant žemės ūkio paskirties žemę, byloje duomenų nepateikta, taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei tokio pobūdžio praktika būtų įprasta. Atsakovė, iki ginčo žemės sklypo jai dovanojimo, žemės įgijusi nebuvo.

10.       Teismas pažymėjo, jog dovanotame žemės sklype stovi statiniai, kurie buvo įsigyti pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pirmiausia buvo sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis, po to statinių pirkimo – pardavimo sutartis. Duomenų, jog pirkimo – pardavimo sandoris taip pat būtų apsimestinis ar būtų nesumokėta šalių sutarta kaina – 64 000 Eur, nenustatyta. Atsakovai R. S. bei H. S. patvirtino, jog pirkimo pardavimo sandorio suma juos tenkina. Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas nėra laisvas, ant jo stovi statiniai, nustatytina, jog abiejų sandorių sudarymas atitiko šalių valią sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju 2023-06-27 Dovanojimo sutarties ir 2023-06-27 Pirkimo-pardavimo sutarties šalys turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas ir laisva valia susitarti dėl šiose sutartyje nurodytų objektų perleidimo formos ir sąlygų. Darytina išvada, jog dovanojimo sandoriu nesiekė išvengti prievolės ir apeiti paminėto įstatymo nuostatas. R. S. bei H. S. ginčo sandorius taip pat ginčija kitais pagrindais, tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.

11.       Atmetus ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl pirkėjo teisių jam perkėlimo. Kita vertus, pastebėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo pirkėjo teisių jam perkėlimo, negalėtų būti patenkintas, nes jam būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš kitus tos savivaldybės teritorijoje ūkininko ūkius įregistravusius asmenis, kadangi yra ir kitų asmenų, kuriems perkant taip pat būtų tokia pati pirmumo teisę kaip ir ieškovo, todėl tokiu sprendimu ieškovas būtų išskirtas ir kitų asmenų pirmumo teise įsigyjant žemės sklypą, pabrėžiant tai, jog pirmumo nuostatos ieškovui naujoje įstatymo redakcijoje neliko. Pažymėjo, kad kaina yra viena iš esminių sąlygų, sudarant pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovo teisė prašyti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas nustatyta tik žemės sklypo pardavimo, pažeidžiant pirmumo teisę pirkti, atveju (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalis), tačiau ieškovui apskritai negali būti perkeltos pirkėjo teisės į atsakovės pagal 2023-06-27 Pirkimo-pardavimo sutartį įsigytus Statinius, kadangi, kaip minėta, ŽŪPŽĮĮ nuostatos jam tokios teisės nenumato. Ieškovas niekada nebuvo ir Statinių bendraturtis, kad jam pirmumo teisė į Statinius ar jų dalį priklausytų pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį.

12.       Teismas nurodė, kad žemės sklypo savininkai R. S. ir H. S., būdami veiksnūs ir siekdami gauti savo norimą kainą už statinius, pasinaudojo sutarties laisvės principu neatlygintinai perleisti žemės sklypą konkrečiam jų pasirinktam asmeniui, nepažeidė disponavimo tokiu turtu apribojimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-654-584/2024 ir priimti naują sprendimą - ieškovo (apelianto) ieškinį tenkinti; 2) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. S., H. S. ir V. S. apelianto A. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme pagal atskirą parašymą, kuris bus pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      žemės sklypo dovanojimo sutartis ir statinių pirkimo pardavimo sutartis buvo vienas sandoris. Tokią išvadą leidžia daryti vien tas faktas, jog abi sutartys buvo sudarytos tuo pačiu metu. Akivaizdus faktas, kad atsakovai R. S. bei H. S. vienu metu perleido nuosavybės teise žemės sklypą bei statinius ir tuo pačiu metu atsakovė vienu metu nuosavybės teise įgijo žemės sklypą bei statinius. Nei atsakovai R. S. bei H. S. neketino perleisti statinius be žemės sklypo (ketino parduoti sodybą), nei atsakovė ketino įgyti statinius be žemės sklypo (ketino pirkti sodybą), todėl žemės sklypo kaina jau buvo įskaičiuota į statinių pirkimo pardavimo kainą, ir todėl, apelianto įsitikimu, tokia sąlyga eliminuoja esminį dovanojimo sandorio elementą neatlygintinumą. Atsakovai R. S. bei H. S. niekuomet neišreiškė valios žemės sklypą perleisti neatlygintinai, šie atsakovai žemės sklypo perleidimo kainą gavo statinių pirkimo pardavimo sutartimi;

13.2.                      pagal pirkimo pardavimo sutartį atsakovė V. S. sumokėjo atsakovams R. S. bei H. S. 64 000 Eur, darytina išvada, jog už statinius sumokėta kaina visiškai neatitiko statinių vidutinės rinkos vertės. Vidutinės rinkos vertės ir sumokėtos kainos skirtumas sudaro 49 846 Eur. Ir būtent todėl vienintelė logiška ir pagrįsta išvada būtų, jog 64 000 Eur buvo sumokėti ir už statinius, ir už žemės sklypą (kartu, neišskiriant);

13.3.                      šalių sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis nėra nei neatlygintinis perleidimas, nei padėka, nei tarp artimų žmonių. Dar daugiau, akivaizdus ir pagrindinis dovanos suteikimo motyvas atsakovams R. S. bei H. S. buvo gauti pinigus (64 000 Eur - tiek už statinius, tiek ir už žemės sklypą). Kitas dovanojimo motyvas, apelianto įsitikinimu, buvo išvengti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytų perleidimo procedūrų (5 str. 1 d. 4 p.) ir/ar apeiti įstatyme numatytą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Įvertinus aprašytas aplinkybes, apelianto nuomone, byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų pripažinti 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3203, sudarytą tarp atsakovų R. S. bei H. S. ir atsakovės V. S., apsimestiniu sandoriu;

13.4.                      šioje byloje esminė ir svarbiausia faktinė aplinkybė yra ta, jog atsakovai R. S. bei H. S. nuosavybės teise į žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kartu su statiniais) perleido, o atsakovė V. S. nuosavybės teise į žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kartu su statiniais) įgijo, pažeisdami imperatyvias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas (teisės normas). Tokiu būdu, atsakovai (visi trys) išvengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo numatytų procedūrų. Ir todėl toks sandoris, kuris buvo išreikštas (realizuotas) žemės ūkio paskirties žemės sklypo Dovanojimo sutartimi Nr. 3203 bei statinių Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3208, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis bei negalioja nuo pat jo sudarymo momento (LR CK 1.80 str. 1 d.);

13.5.                      prašydamas taikyti restituciją (kaip alternatyvų jo teisių gynimo būdą), apeliantas vadovaujasi kasacinio teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, jog sandorio negaliojimo institutas ir restitucija gali būti taikomi ir tais atvejais, kai nustatomas savininko pirmenybės teisės pažeidimas, tačiau nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų. Civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Tiek žemės sklypo bendraturtis, tiek statinio ar įrenginio savininkas pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo. Kasacinio teismo pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-415/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-403/2024).

2.                      Apeliaciniu skundu atsakovai R. S. ir H. S. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-654-584/2024 ir priimti naują sprendimą - ieškovo (apelianto) ieškinį tenkinti; 2) priteisti iš atsakovės V. S. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      apeliantai ginčo nekilnojamąjį turtą visuomet vertino ir laikė, kaip vientisą valdą - sodybą. Trečiasis asmuo G. T., atstovaujantis atsakovės V. S. interesus, apeliantams perdavė, kad pirkėja pageidauja įsigyti sodybą, tačiau tik su sąlyga, kad statinių perleidimas bus įforminamas pirkimo-pardavimo sutartimi, o žemės sklypas turi būti perleidžiamas dovanojimo sutarties pagrindu. Jie sutiko su pirkėjos ir nekilnojamojo turto brokerio G. T., iškelta sąlyga už tą pačią sutartą kainą turtą perleisti išskaidytais sandoriais, t. y. statinius perleisti pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o žemės ūkio paskirties žemę - dovanojimo sutartimi. Apeliantai nesuprato savo veiksmų teisinių pasekmių, t. y. jais pažeidžiamų kitų asmenų interesų ir teisės normų;

14.2.                      teismo išvados, kad ieškovas neįrodė dovanojimo sutarties apsimestinumo ir teisinių žemės sklypo pirkimo - pardavimo santykių tarp atsakovų egzistavimo fakto, padarytos pažeidžiant imperatyvius CK 1.80 str., 1.87 str., 6.465 straipsnius, ŽŪPŽĮĮ 5 str. 4 punktą, taip pat CPK 178 - 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Minėtos teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, šalių pripažintais faktais, o atsietais duomenimis, paties teismo samprotavimais, kurie neatitinka byloje surinktų įrodymų. Be to, minėtos teismo išvados prieštarauja itin gausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai;

14.3.                      byloje nustatyta, kad ieškovas yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 punktą turėjęs pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) k. 1, kurį apeliantai 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo nepažįstamai V. S., jos reikalavimu kartu parduodami ir žemės sklype esančius statinius (nežinodami apie pirmumo imperatyvą). Pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į dovanojimo sutarties pagrindinius požymius ir jų įtaką kvalifikuojant ginčijamą sutartį, taip pat nevertino ir nesiaiškino dovanojimo sutarties sudarymo priežasties (motyvo) ir daugybės kitų reikšmingų aplinkybių: dovanojimo sutarties nevertino kompleksiškai su pirkimo-pardavimo sutartimi; tinkamai neįvertino dovanojimo sutarties šalių parodymų dėl jų tikrosios valios, sutarties sudarymo motyvų; suabsoliutino aplinkybę, kad nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog už žemės sklypą buvo mokėtas atlygis ir kt.;

14.4.                      byloje, apeliantai, kurie yra ginčijamos dovanojimo sutarties šalys (dovanotojai) aiškiai pripažino, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, o tikroji sandorio šalių valia buvo nukreipta sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo buvo siekiama parduoti visa sodybą, kaip vientisą objektą, t. y. tiek žemės sklypą, tiek jame esančius statinius. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 64 000 Eur suma, buvo šalių sutarta kaina už visą apeliantų pirkėjai perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, t. y. ir už žemės sklypą, ir už statinius jame, visą turtą perleidžiant kaip vientisą nekilnojamojo turto kompleksą;

14.5.                      pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, kad parduodamų statinių, t. y. gyvenamojo namo, kluono, šiltnamio ir šulinio kaina yra 64 000 Eur. Tuo tarpu pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytas vidutines statinių vertes, kurios nurodytos sutartyje, bendra jų vertė buvo 14 154 Eur (gyvenamojo namo vertė - 13 600 Eur, visų kitų bendra vertė - 554 Eur). Netgi ir laikant, kad statinių vertė realiai buvo dvigubai didesnė, nei nustatyta Registrų centro masinio vertinimo būdu, ši vertė būtų apie 28 308 Eur. Tokiu būdu, racionaliai paaiškinama aplinkybė, kodėl pirkėja V. S. sutiko pirkimo-pardavimo sutartimi mokėti apeliantams 4,5 karto didesnę kainą už statinius, nei nustatyta vidutinė jų vertė rinkoje, - nes į sutartą ir Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą faktiškai buvo įskaičiuoja ir formaliai dovanojamo 1,9574 ha dydžio žemės sklypo vertė;

14.6.                      dovanojimo sandorio apsimestinumą byloje patvirtino ir atsakovės V. S. bei trečiojo asmens G. T. parodymai, kuriuos minėti asmenys taip pat patvirtino, kad V. S. kreipėsi į G. T., kaip nekilnojamojo turto brokerį tam, kad surastų sodybą pirkimui, t. y. atsakovė kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį ne tam, kad jis surastų asmenis, kurie būtų pasiryžę neatlygintinai padovanoti žemės sklypą;

14.7.                      teismas sistemiškai neįvertino tarp tų pačių šalių tą pačią dieną sudarytų sandorių visumos - šalių pasiekto rezultato - sodybos pardavimas/įsigijimas buvo pasiektas tik abiejų sandorių rezultate;

14.8.                      akivaizdu, jog, jeigu atsakovė V. S. nebūtų siekusi sudaryti apsimestinio sandorio su tikslu apeiti įstatymų reikalavimus, jai nebuvo pagrindo iškelti sąlygą dėl žemės sklypo dovanojimo, t. y. jai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo sudarinėti atskirus sandorius, t. y. žemės sklypą dovanoti, o statinius jame parduoti. Jeigu pirkėja nebūtų turėjusi neteisėtų ketinimų, buvo galima sudaryti vieną pirkimo-pardavimo sutartį, numatant bendrą viso parduodamo turto kainą, įskaitant žemės sklypą. Toks vienas sandoris, o ne du atskiri būtų racionalesnis ir dėl ekonomiškumo, t. y. nes už notarines paslaugas sudarant du atskirus sandorius reikėjo sumokėti dvigubai daugiau;

14.9.                      jokios teisinės reikšmės neturi sprendimo motyvai, kad bylos nagrinėjimo metu, nuo 2024 m. sausio mėnesio nebeliko ŽŪPŽĮĮ nuostatos, numatančios asmenims pirmumo teisę įgyti žemės ūkio paskirties žemę toje pačioje savivaldybėje fiziniams asmenims deklaravusiems gyvenamąją vietą bei ūkininkams, t. y. kad šiuo metu nebegalioja įstatymo nuostata kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas. Kauno apylinkės teismas šį ginčą turėjo nagrinėti vadovaujantis ginčijamų sandorio sudarymo metu galiojusia įstatymo redakcija. Teismui sprendžiant šį ginčą neturėjo būti aktualios nei praeityje, nei ateityje galiosiančios įstatymo nuostatos, juo labiau kad CK 1.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka;

14.10.                      apeliantai sutinku su bet kurio iš ieškovo alternatyvių reikalavimų patenkinimu.

3.                      Atsakovė V. S., atsiliepimu į apeliacinius skundus, prašo ieškovo A. Š. ir atsakovų R. S. ir H. S. apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      byloje nustatyta, kad ieškovo ūkis yra už 4,4 km kilometrų nuo V. S. įsigyto žemės sklypo, t. y. ieškovo ūkis nesiriboja su žemės sklypu. Žemės sklypo pardavėjai R. S. bei H. S. patvirtino, kad šią sodybą (žemės sklypą su jame esančiais statiniais) pardavinėjo 2 (du) metus ir nesėkmingai (2024-10-16 posėdžio garso įrašo 2.33.10 sek.). Sodyba buvo pardavinėjama per skelbimo portalus, pasitelkus profesionalų brokerį (2024-10-16 posėdžio garso įrašo 2.34.10 sek). Per visą šį laikotarpį ieškovas nei karto jokia forma neišreiškė pageidavimo įsigyti žemės sklypą ar jame esančius statinius, nors šio turto pardavėjus R. S. bei H. S. pažinojo jau daugelį metų. Byloje nustačius, kad ieškovas žemės sklypo nepirko tada, kai apie jo pardavimą buvo skelbiama nekilnojamojo turto portaluose bei atsakovams R. S. ir H. S. taip pat nurodžius, jog ieškovas bendraudamas su jais jokio susidomėjimo parduodamu žemės sklypu nebuvo parodęs (2024-10-16 posėdžio garso įrašo 2.14.10 - 2.22.25 sek.), teismas pagrįstai suabejojo didesniu ieškovo sąsajumu su perleistu žemės sklypu ir ieškovo sąžiningumu siekiant pasinaudoti pirmumo teise įgyti jį;

15.2.                      nagrinėjamu atveju 2023-06-27 Dovanojimo sutarties ir 2023-06-27 Pirkimo-pardavimo sutarties šalys turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas ir laisva valia susitarti dėl šiose sutartyse nurodytų objektų perleidimo formos ir sąlygų. Sprendžiant dėl šiuos sandorius sudariusių šalių valios ir tikslų, esminę reikšmę turi sekančios aplinkybės: 1) 2023 metų kovo pabaigoje nekilnojamojo turto brokeris G. T., išgirdęs, kad V. S. ieško sodybos šalia Kauno, pasiūlė jai apžiūrėti R. S. ir H. S. parduodamą sodybą; 2) R. S. ir H. S. nurodžius, kad už parduodamus statinius jie pageidauja gauti 64 000 Eur sumą, sekančius kelis mėnesius V. S. rūpinosi banko kredito gavimu statinių kainos apmokėjimui; 3) atsižvelgiant į tai, kad banko suteikta kredito suma buvo ne didesnė nei R. S. ir H. S. pageidaujama gauti 64 000 Eur suma, V. S. per nekilnojamojo turto brokerį G. T. nurodė, kad ji sutiktų sumokėti R. S. ir H. S. pageidaujamą parduodamų statinių kainą su sąlyga, kad pastarieji kartu su statiniais neatlygintinai perleistų jai ir Žemės sklypą, kuriame randasi statiniai; 4) 2023 metų birželio mėnesį nekilnojamojo turto brokeris patvirtino, kad R. S. bei H. S. sutinka Žemės sklypą padovanoti atsakovei, bet už parduodamus statinius pageidauja gauti 64 000 Eur sumą; 5) šalių iš anksto suderintomis sąlygomis ir suderinta valia buvo sudaryta 2023-06­-27 Statinių pirkimo-pardavimo sutartis ir Žemės sklypo dovanojimo sutartis;

15.3.                      įstatymas nedraudžia dovanoti turtą ne giminaičiui ar šeimos nariui;

15.4.                      byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. S. bei H. S. praeityje yra sudarę dešimtis nekilnojamo turto sandorių ir turi ilgametę patirtį nekilnojamo turto perleidimo sutarčių sudaryme, todėl ieškovo teiginiai apie tai, kad dovanotojai nesuprato sandorio teisinių pasekmių, yra nepagrįsti;

15.5.                      nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad tarp Dovanojimo sutarties šalių įvyko atsiskaitymas už V. S. perleistą žemės sklypą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Dovanojimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina neatitiko jos rinkos vertės. Priešingai, į bylą pateiktas Nekilnojamo turto registro išrašas (e. b. 1 t., b. l. 152-153) patvirtina, kad Dovanojimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina atitiko Registrų centro nustatytą žemės sklypo rinkos vertę.

4.                      Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas labai panašiais argumentais kaip ir ieškovo apeliacinis skundas, todėl išsamiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Apeliaciniai skundai tenkinami.

6.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

7.                      Atsakovė V. S. ieškojo pirkti sodybą (tuo tikslu kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį G. T.), kurioje galėtų laikyti žirgus ir kitus gyvūnus (tą atsakovė tvirtina savo procesiniuose dokumentuose).

8.                      Atsakovai R. S. ir H. S. pardavinėjo sodybą (statinius ir žemę), t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) k. 1, (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., kuriam nėra suformuota namų valda, ir kuris randasi žemės ūkio paskirties žemėje (1.9547 ha).

9.                      Atsakovė V. S. pasiūlė atsakovams R. S. bei H. S. nupirkti gyvenamąjį namą su priklausiniais, jeigu žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su priklausiniais, bus jai padovanotas. Atsakovai R. S. ir H. S. sutiko su atsakovės V. S. pasiūlymu, nes, kaip jie teigia, atsakovė sumokėjo visą jų norimą gauti kainą už sodybą, pirkdama gyvenamąjį namą su priklausiniais.

10.                      2023 m. birželio 27 d. tarp atsakovų R. S. bei H. S. ir atsakovės V. S. buvo sudaryti du sandoriai, t. y. 1) Dovanojimo sutartis Nr. 3203, kuria atsakovai R. S. bei H. S. neatlygintinai padovanojo atsakovei V. S. žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės sklypo plotas 1,9547 ha (toliau – Dovanojimo sutartis), 2) Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3208, kuria atsakovai R. S. bei H. S. pardavė atsakovei V. S. statinius: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 122,38 kv. m; pastatą - kluoną, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 72 kv. m; pastatą - šiltnamį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 71 kv. m; priklausinį: kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, aprašymas / pastabos: (šulinys), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. 1. už 64 000 Eur, kurie randasi padovanotame žemės sklype (toliau – ginčo žemės sklypas su statiniais arba sodyba). 

11.                      2023 m. rugsėjo 11 d. ieškovas A. Š. pateikė teismui ieškinį dėl sandorių (Dovanojimo sutarties ir Pirkimo - pardavimo sutarties) pripažinimo negaliojančiais (1 t., b. l. 146).

12.                      Ieškovui 2006 m. spalio 31 d. išduotas ūkininko ūkio registracijos pažymėjimas, jis yra deklaravęs gyvenamą vietą toje savivaldybėje, kurioje perleista sodyba.

Dėl ginčo esmės

13.                      Byloje kilo ginčas, ar ginčo žemės sklypas su statiniais atsakovei V. S. buvo perleisti teisėtai, nepažeidžiant ŽŪPŽĮĮ imperatyvių reikalavimų.

14.                      Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ginčo žemės sklypo su statiniais perleidimo pažeidimų, ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais ir priimtu sprendimu.

15.                      Kadangi ginčo žemės sklypo su statiniais perleidimas (dovanojimas ir pardavimas) įvyko 2023 m. birželio 27 d. (ieškovas ieškinį teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 11 d.), ginčui spręsti taikytinos ŽŪPŽĮĮ normos galiojusios iki 2024 m. sausio 1 d.

16.                      ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.

17.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovas sandorių sudarymo metu turėjo pirmumo teisę nusipirkti ginčo žemės sklypą su statiniais (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai, kad šiuo metu tokios pirmumo teisės ieškovas neturi (panaikinus tokią įstatyme numatytą pirmumo teisę), šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes materialinės teisės normos taikomos tos, kurios galiojo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

18.                      ŽŪPŽĮĮ straipsnio 8 dalyje numatyta: „Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos“. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas laiku kreipėsi į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių.

19.                      Kasacinis teismas, aiškindamas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, yra nurodęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 36 punktas).

20.                      Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą, bet ne perleidžiant jį kitais pagrindais. Atitinkamai tuo atveju, kai žemės sklypas yra dovanojamas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Taigi, žemės sklypą perleidus dovanojimo pagrindu ir šią sutartį ginčijant bei prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, visų pirma turi būti įvertintas šio sandorio teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 38 punktas).

21.                      Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra, ar perleidžiant sodybą (žemės ūkio paskirties žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, kuriam nėra suformuotas žemės sklypas (namų valda)), sudarant ne vieną, o du sandorius, t. y. žemės ūkio paskirties žemę dovanojant, o gyvenamąjį namą su priklausiniais parduodant, nebuvo pažeistos ŽŪPŽĮĮ nuostatos, ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimu nebuvo siekiama apeiti imperatyvių ŽŪPŽĮĮ nuostatų, suteikiančių pirmumo teisę turintiems asmenims nusipirkti tokią žemę.

22.                      Apeliantai (tiek ieškovas, tiek atsakovai R. S. ir H. S.) tvirtina, kad buvo parduodamas vienas objektas - sodyba, tik atsakovės V. S. iniciatyva šis pardavimas buvo įformintas dviem sandoriais (dovanojimu ir pardavimu), t. y. iš esmės buvo vienas sandoris. Žemės ūkio žemės sklypo Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti pirkimą – pardavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantais.

23.                      Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 41 punktas).

24.                      Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, be kita ko, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 42 punktas).

25.                      CK 6.465 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje dovanojimo sutarties sampratą, nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles (CK 6.466 straipsnio 3 dalis). 

26.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo būtina nustatyti, kad tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-403/2024, 46 punktas).

27.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

28.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 47 punktas).

29.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės tokios kaip:

41.1.                      atsakovė V. S. ieškojo pirkti sodybą, tuo tikslu kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį;

41.2.                      atsakovei V. S. buvo reikalingas pakankamai didelis žemės sklypas, kad galėtų laikyti žirgus ir kitus gyvūnus;

41.3.                      atsakovės V. S. sodybos pirkimo sąlyga buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypą gauti dovanų (jos iniciatyva buvo forminamas dovanojimas);

41.4.                      atsakovė V. S. nėra nei giminaitė, nei buvo pažįstama su sodybos pardavėjais, t. y. nenustatytas joks motyvas padovanoti atsakovei didelį (1,9547 ha), didelės vertės žemės sklypą; 

41.5.                      apeliantai (pardavėjai, dovanotojai) R. S. ir H. S. siekė parduoti sodybą, o ne jos dalį padovanoti (patvirtina tiek patys apeliantai, tiek tarpininkavimo paslaugų sutartis (1 t., b. l. 128);

41.6.                      abu sandoriai buvo sudaryti tuo pačiu metu (tą pačią dieną);

41.7.                      nebuvo jokio poreikio (toks nenustatytas) sudaryti dviejų sandorių dėl sodybos perleidimo, t. y. buvo galima vienu sandoriu nusipirkti ginčo žemę su statiniais;

41.8.                      gyvenamojo namo su priklausiniais, kuris neturi jam priskirto, suformuoto žemės sklypo, o yra žemės ūkio paskirties žemėje, pirkimo – pardavimo sutarties kaina (64 000 Eur) yra aiškiai neatitinkanti rinkos vertės (itin didelė), kas leidžia spręsti, kad į šią kainą įskaičiuota ir padovanoto žemės sklypo kaina, t. y. sumokėta tiek už statinius, tiek už žemę. Iš Valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad gyvenamojo namo su priklausiniais vidutinė rinkos vertė (masinis vertinimas atliktas 2023 m. birželio 21 d., t. y. kelios dienos iki pardavimo) yra 14 154 Eur, o žemės ūkio paskirties žemės – 6 450 Eur. Nors VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė nėra individualizuota ir gali būti mažesnė, negu tikroji turto rinkos vertė, tačiau gyvenamojo namo su priklausiniais, atsižvelgiant į jo specifiką (neturėjimą jam priskirto žemės sklypo), rinkos vertė, be žemės sklypo, kuriame jis randasi, niekaip negali būti 4,5 karto didesnė, negu nustatyta masiniu vertinimu (vietoj 14 154 Eur, 64 000 Eur). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad turto įsigijimo kaina atitiko rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad žemės ūkio paskirties žemės masiniu vertinimu nustatytą vertę (6 450 Eur), atsakovė laikė tinkamai nustatyta rinkos verte (Dovanojimo sutarties 4.1 punktas);

41.9.                      patys apeliantai (pardavėjai, dovanotojai) R. S. ir H. S. tvirtino ir tvirtina, kad žemės ūkio žemės sklypo Dovanojimo sutartis apsimestinis sandoris, kad į gautą kainą už parduotą gyvenamąjį namą su priklausiniais yra įskaičiuota ir dovanotos žemės kaina, t. y. apeliantai už sodybą gavo tokią kainą, kokios norėjo, 

-       leidžia daryti išvadą, kad faktiškai buvo sudarytas vienas sandoris - sodybos pardavimas, o žemės ūkio žemės sklypo Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama apeiti imperatyvių ŽŪPŽĮĮ nuostatų taikymą, suteikiančių pirmumo teisę turintiems asmenims nusipirkti tokią žemę (šiuo atveju kartu su statiniais, kurie neturi jiems priskirtos žemės). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai, dėl Dovanojimo sutarties ir Pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tenkintini.

30.                      Atsakovės V. S. argumentai apie tai, kad dovanotojai R. S. ir H. S. turėjo suprasti dovanojimo sandorio pasekmes, nėra reikšmingi (reikšminga yra jų tikroji valia dėl sandorio sudarymo). Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar dovanotojai suprato dovanojimo teisines pasekmes, ar nesuprato, tai nepanaikina to, jog sandoris sudarytas pažeidžiant  imperatyvias ŽŪPŽĮĮ nuostatas.

31.                      Pripažinus Dovanojimo sutartį ir Pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiomis, spręstinas šių sandorių teisinių pasekmių klausimas. Ieškovas pareiškė du alternatyvius prašymus: 1) pripažinti 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3203 pirkimo pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui A. Š. įgijėjo (pirkėjo) teises ir pareigas (pagal 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3203 bei 2023 m. birželio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3208) bei įpareigoti ieškovą A. Š. sumokėti atsakovei V. S. pinigų sumą, kurią atsakovė V. S. už įgytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo atsakovams R. S. bei H. S., arba 2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę V. S. sugražinti atsakovams R. S. bei H. S. ginčo žemės sklypą su statiniais bei įpareigoti atsakovus R. S. bei H. S. sugrąžinti atsakovei V. S. pinigus, kuriuos gavo pagal 2023 m. birželio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3208. Apeliantai (atsakovai R. S. ir H. S.) sutinku su bet kurio iš ieškovo alternatyvių reikalavimų patenkinimu.

32.                      Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Tiek žemės sklypo bendraturtis, tiek statinio ar įrenginio savininkas pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-415/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-403/2024).

33.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo žemėje yra gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriam nėra suformuotas žemės sklypas, į atsakovų siekį parduoti ginčo žemės sklypą su statiniais, sprendžia, kad teisingas sprendimas yra taikyti restituciją ir grąžinti ginčo žemės sklypą su statiniais atsakovams R. S. ir H. S., priteisiant iš jų atsakovei V. S. už šį turtą sumokėtus pinigus (64 000 Eur).

34.                      Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.                      Apeliacinius skundus patenkinus (ieškinį patenkinus), apeliantams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

36.                      Ieškovas (apeliantas), pirmosios instancijos teisme, už ieškinio pateikimą yra sumokėjęs 1 386 Eur žyminio mokesčio (1 331 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus bei 55 Eur žyminis mokestis už pagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir 500 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teisme, ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 1 331 Eur žyminio mokesčio ir 1 096 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas).

37.                      Atsakovai (apeliantai R. S. ir H. S.), apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 1 331 Eur žyminio mokesčio ir 1 815 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas).

38.                      Nors ieškovas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš visų atsakovų lygiomis dalimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovės V. S.. Pažymėtina, kad kertinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nagrinėjamu atveju, atsakovai R. S. ir H. S. yra vienoje pusėje kaip ir ieškovas, jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas, jie taip pat siekė (ir vis dar siekia kitoje byloje) pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, sutiko su ieškiniu, todėl jie laikytini taip pat kaip ir ieškovas „laimėję bylą“.

39.                      Taigi, ieškovui iš atsakovės V. S. viso priteistina 4 313 Eur (1 386 + 500 + 1 331 + 1 096) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovams R. S. ir H. S. iš atsakovės V. S. priteistina 3 146 Eur (1 331  + 1 815) bylinėjimosi išlaidų (kiekvienam po 1 573 Eur).

40.                      Bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teisme, susidarė 36,98 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės V. S..

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

       Pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 27 d. Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3203, sudarytą tarp atsakovų R. S. bei H. S. ir atsakovės V. S..

       Pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3208, sudarytą tarp atsakovų R. S. bei H. S. ir atsakovės V. S..

       Taikyti restituciją – priteisti atsakovams R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bei H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini),:

- žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - kluoną, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- pastatą - šiltnamį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

- priklausinį: kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, aprašymas / pastabos: (šulinys),

  unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini),

       o atsakovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bei H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 64 000 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius eurų), gautus pagal 2023 m. birželio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3208.

       Priteisti ieškovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 313 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti atsakovams R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bei H. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti valstybei iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 36,98 Eur (trisdešimt šešis eurus 98 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

       Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                          Evaldas Burzdikas

                      Jurgita Sujetienė

                      Albina Rimdeikaitė