Civilinė byla Nr. 2VP-7238-959/2018

Teisminis proceso Nr. 2-05-3-10606-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,

dalyvaujant antstolei Redai Stašenienei,

išieškotojai A. K.,

skolininkui L. R.,

viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Redos Stašenienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo skolininkui L. R. už teismo sprendimo nevykdymą.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja antstolė Reda Stašenienė prašo teismo skirti baudą skolininkui L. R. už Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. teismo sprendimo nevykdymą. Antstolė savo pareiškime nurodė ir  teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 02 04 10 val. 30 min. nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad durys iš patalpos 1-7 į patalpą 1-1 užrakintos. Patekti prie šildymo katilo nėra galimybės. Radiatoriai, esantys pirmo aukšto patalpoje 1-7 yra karšti, o pastogėje esančių patalpų radiatoriai - šalti. Kadangi pirmame aukšte ir pastogėje esančios patalpos šildomos kūrenant tą patį šildymo katilą, akivaizdu, kad šildymo sistemos atjungimas į pastogę nepanaikintas ir L. R. turi galimybę atjungti šildymo padavimą į pastogėje esančias patalpas, todėl 2012-03-02 sprendimo, kuriuo L. R. buvo įpareigotas panaikinti šildymo sistemos atjungimą į pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate 3A1p, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas bendro 60,74 kv.m. ploto, kurias sudaro  patalpos 6-1 (8,91 kv.m.), 6-2 (1,03 kv.m.), 6-3 (15,91 kv.m.), 6-4 (13,80 kv.m.), 6-5 (14,40 kv.m.), 6-7 (6,69 kv.m.), priklausančios A. R., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jis neįvykdė.

Skolininkas L. R. su antstoles prašymu nesutiko ir paaiškino, kad   išieškotoja servituto teise pati naudojasi tomis patalpomis, kuriose yra katilas ir įrengta sklendė, reguliuojanti šilumos padavimo intensyvumą į jai priklausančias patalpas palėpėje, todėl pati gali kontroliuoti tiekiamą šilumą. Be to, teismo sprendimu jis buvo įpareigotas panaikinti šildymo sistemos atjungimą į A. K. priklausančias pastogės patalpas. Šiuo metu šildymo sistemos atjungimas į išieškotojai priklausančias pastogės patalpas yra panaikintas, o pajungimo vietoje yra įstatyta šilumos padavimo reguliavimo sklendė. Tačiau vien tai, kad reguliuojamo ventilio pagalba yra techninė galimybė visiškai atjungti šildymo padavimą į palėpės patalpas nereiškia, kad nėra įvykdytas teismo sprendimas. Be to, šilumos pajungimą į palėpę atjungė R., o ne jis. Panaikinti atjungimo jis negali, nes ne jis vienas yra savininkas. Tačiau pripažįsta, kad butas yra jo nuosavybė, o jame yra ir katilas su sklende.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas netenkintinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0106/17/01075 nustatyta, kad antstolė Reda Stašenienė 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-17-106-12039 priėmė vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-238-887/2012, išduotą pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą, kuriuo ieškovei A. R. buvo nustatytas servitutas – teisė naudotis atsakovui L. R. priklausančiomis patalpomis 1-7 (6,11 kv. m.), 1-1 (2,43 kv. m.), 1-2 (3,55 kv. m.), 1-5 (9,27 kv. m.) tikslu patekti į ieškovei priklausančias pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu, bei atstatytos pažeistos ieškovės A. R. teisės – atsakovas L. R. buvo įpareigotas  panaikinti šildymo sistemos atjungimą į pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate 3A1p, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas bendro 60,74 kv. m. ploto, kurias sudaro patalpos 6-1 (8,91 kv. m.), 6-2 (1,03 kv. m.), 6-3 (15,91 kv. m.), 6-4 (13,80 kv. m.), 6-5 (14,40 kv. m.), 6-7 (6,69 kv. m.), priklausančios A. R. (K), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2017 m. lapkričio 14 d. antstolė skolininkui L. R. išsiuntė raginimą per 10 dienų įvykdyti sprendimą. 2018 m. sausio 15 d. išieškotojos A. K. įgaliotas asmuo A. N. pateikė antstolei pranešimą, kuriame nurodė, kad L. R. nevykdo teismo sprendimo, užsuka šilumos padavimo sklendę į išieškotojos patalpas bei užrakina duris į patalpas, kuriose yra pečius. Antstolė surašė 2018 m. vasario 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-106-2231, kuriuo konstatuota, kad skolininkas per nurodytą terminą neįvykdė sprendimo, t. y. šildymo sistemos atjungimo nepanaikino (v. b. l. 1-11 ).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos bei antstolės paaiškinimų, antstolė priverstinai vykdo ir tą 2012-03-02 sprendimo dalį, kurioje ieškovei A. R. (dabar K) nustatyta daiktinė teisė servitutas – teisė naudotis atsakovui L. R. priklausančiomis patalpomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus); vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009).

Nagrinėjamu atveju 2012-03-02 sprendimas dalyje, kurioje nustatytas servitutas, savo esme yra sprendimas dėl teisinių santykių pripažinimo, juo skolininkas nebuvo įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, todėl šioje dalyje sprendimas negali būti priverstinai vykdomas ir už jo tariamą nevykdymą skolininkui negali būti skiriama bauda CPK 771 str. pagrindu.

2012-03-02 sprendimu skolininkas L. R. buvo įpareigotas panaikinti šildymo sistemos atjungimą į pastogės, priklausančios išieškotojai A. K., patalpas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio dalyje tai yra sprendimas dėl priteisimo ir jis gali būti priverstinai vykdomas. Už sprendimo šioje dalyje nevykdymą taip pat prašoma skolininkui skirti baudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013, yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

Prieš tai aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-454/2009).

Nagrinėjamoje byloje skolininkas buvo įpareigotas per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti šildymo sistemos atjungimą į pastogės patalpas. Teismo nustatytą pareigą panaikinti šildymo sistemos atjungimą gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir išieškotoja, teismui jai tokią teisę suteikus. Kadangi šildymo sistemos atjungimo panaikinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo panaikinti šildymo sistemos atjungimą nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Antstolė turi teisę CPK 771 str. 3 d. nustatyta tvarka sprendimo neįvykdymo aktą perduoti priėmusiam sprendimą teismui su prašymu spręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

Pažymėtina, jog vykdymo procese galimas procesinių teisinių sankcijų taikymas kitais pagrindais (CPK 616 straipsnis). Vienas tokių atvejų – antstolio reikalavimo nevykdymas ar kitoks kliudymas antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Už tokius veiksmus gali būti skiriama iki 300 EUR bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju reikalavimų taikyti skolininkui sankcijas kitais CPK nustatytais pagrindais nepareikšta, todėl tokių sankcijų skyrimo galimybės nesvarstytinos.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas konstatuoja, kad antstolės pareiškimas negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas              Sergej Lebedev