Civilinė byla Nr. e2A-1207-912/2019

Teisminio proceso Nr. 22-68-3-12357-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.6.8.11.1; 2.6.17

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Alytaus aeroklubas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu; trečiasis asmuo – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisių perėmėja).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės Alytaus skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 2VĮ-310-(14.2.2.), pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad bylos šalys 2010 m. birželio 17 d. sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį, pagal kurią 68 metams ieškovui perduotas neatlygintinai naudotis 102,5 ha žemės sklypas Alytuje (duomenys neskelbtini). Sklypo tikslinė paskirtis – kita paskirtis, žemės sklypo panaudojimo būdas – inžinerinės infrastuktūros teritorija, žemės sklypo naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2016 m. sausio 13 d. sudarė valstybės turto panaudos sutartis, pagal kurią vienerių metų terminui ieškovui aviacijos sporto šakos plėtrai perduotas nekilnojamas ir kitas turtas (pirmiau nurodytame sklype esantys pastatai ir orlaiviai). Atsakovė 2018 m. kovo 27 d. pranešimu informavo ieškovą apie tai, kad atsakovės Alytaus skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 22 d. įsakymu nutraukta valstybės žemės panaudos sutartis. Iš nurodyto įsakymo ieškovas suprato, kad atsakovė sutartį nutraukė dėl to, jog ieškovas sklypą naudojo ne pagal paskirtį. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad sklypą naudojo ir šiuo metu naudoja civilinės aviacijos veiklai, t. y. tai pačiai paskirčiai. Ieškovė turi leidimą civilinės aviacijos aerodromo veiklai. Valstybinės žemės panaudos sutartis ir valstybės turto panaudos sutartys nesusijusios. Valstybės turto panaudos sutartis pasibaigė dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių. Ieškovas siekė pratęsti nurodytos sutarties terminą, dėjo visas pastangas, kad tai būtų padaryta. Ieškovas nepažeidė žemės panaudos sutarties. Tai, kad pasibaigė žemės sklype esančių pastatų panaudos sutartis, nereiškia, jog pakenkta atsakovės interesams. Ginčijamas atsakovės įsakymas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes yra neaiškus, dviprasmiškas, jame nenurodytas faktinis pagrindas.

3.       Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad valstybinės žemės panaudos sutartį nutraukė, nes 2017 m. sausio 13 d. pasibaigė ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta statinių panaudos sutartis. Nutraukdama sutartį, atsakovė vadovavosi CK 6.489 straipsnio 1 dalimi, 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1, 6 dalimis, 32 straipsnio 3 dalimis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428. Tai, kad pasibaigė sklype esančio valstybės turto panaudos sutarties terminas, reiškia, kad valstybinis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį ir panaudos gavėjas neatlieka funkcijų, kurioms perduotas žemės sklypas. Tuo metu, kai sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis, pastatus ieškovas valdė pagal 2008 m. lapkričio 19 d. sutartį. Jeigu būtų sudaryta sutartis dėl pastatų panaudos, tai būtų sudaryta taip pat ir sutartis dėl žemės panaudos.

4.       Atsiliepime trečiasis asmuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad pasibaigus valstybės turto panaudos sutarties terminui, trečiasis asmuo nereikalavo grąžinti turto, o ieškovas negrąžino turto. Dėl to, CK 6.481 straipsnį laikytina, kad 2016 m. sausio 13 d. valstybės turto pabaudos sutartis yra galiojanti. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad negali pratęsti valstybės turto panaudos sutarties ir perduoti ieškovui naudotis ginčo sklype esančiu turtu, nes pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tai pačiai asociacijai negali būti perduotas kitas nekilnojamasis turtas pagal panaudos sutartį, jeigu toje pačioje savivaldybėje asociacija jau turi nekilnojamojo turto. Ieškovas panaudos pagrindu jau valdo žemės sklypą, perimtą iš atsakovės. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jam nereikalingas turtas, kurį šiuo metu valdo ieškovas. Be to, trečiasis asmuo neturi nei žmonių, nei lėšų tam, kad galėtų efektyviai valdyti nurodytą valstybės turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį: 1) pripažino, kad atsakovės Alytaus skyriaus viršininkas 2018 m. kovo 22 d. įsakymu neteisėtai vienašališkai nutraukė 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį ir panaikino nurodytą įsakymą; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės 2 438 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad žemės sklypas ir jame esantys nekilnojamieji daiktai yra valstybės nuosavybė. Sklypas patikėjimo teise perduotas atsakovei, sklype esantis nekilnojamasis turtas – trečiajam asmeniui. Pagal atsakovės ir ieškovo žemės panaudos sutartį atsirado terminuotos valstybės žemės panaudos teisiniai santykiai. Pagal trečiojo asmens ir ieškovo turto panaudos sutartį atsirado pastatų, statinių ir įrenginių terminuotos valstybės turto panaudos teisiniai santykiai. Nurodytiems santykiams taikomos CK normos. Taip pat, įvertinus tai, kad sutarčių dalykas yra valstybės turtas, taikomi specialūs teisės aktai, kuriuose reglamentuojama valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarka.

7.       Ieškovas 2017 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį, nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. baigiasi turto panaudos sutarties galiojimo terminas ir paprašė pratęsti sutartį 5 ar 10 metų laikotarpiui. Trečiasis asmuo 2018 m. gegužės 30 d. raštu atsakė, kad nepratęs turto panaudos sutarties, nes tai neatitiktų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vis dėlto trečiasis asmuo nereikalavo grąžinti panaudos objekto, pasibaigus panaudos terminui. Šiuo metu ieškovas naudojasi žemės sklypu ir jame esančiais pastatais, orlaiviais bei kitais daiktais aviacinei veiklai vykdyti.

8.        Teismas pažymėjo, kad ginčijamame atsakovės 2018 m. kovo 22 d. įsakyme išvardyti CK bei Žemės įstatymo straipsniai, kuriuose nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, kai perduotas sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad žemės panaudos sutartis ir turto panaudos sutartis nesusijusios. Dėl to tai, kad viena sutartis pasibaigia ar nutraukiama, nelemia to, jog taip pat ir kita sutartis nutraukiama ar pasibaigia. Žemės panaudos sutarties 15 punkte šalys susitarė dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, išvardijo atvejus ir nustatė galimybę sutartį nutraukti kitais CK ir įstatymų numatytais atvejais. Nurodytame punkte nenustatyta turto panaudos sutarties pabaiga, kaip pagrindas nutraukti žemės panaudos sutartį. Aptariamame punkte nustatyta, kad atsakovė turi teisę nutraukti sutartį, jeigu ieškovas naudojasi sklypu ne pagal sutartyje nurodytas sąlygas ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

9.       Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovė nenurodė ieškovo veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti sklypo naudojimu ne pagal paskirtį. Tai, kad trečiasis asmuo ir ieškovas raštu nesudarė sklype esančio turto panaudos sutarties ar nesusitarė raštu pratęsti sutarties termino, nėra pagrindas teigti, jog ieškovas sklypu naudojasi ne pagal paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas sklypu naudojasi ne pagal paskirtį. Dėl to atsakovė neteisėtai nutraukė valstybinės žemės panaudos sutartį, o byloje ginčijamas atsakovės įsakymas naikintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo argumentais, todėl netinkamai taikė Žemės įstatymo 7, 8 straipsnius.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismui panaikinus atsakovės įsakymą, kuriuo nutraukta su ieškovu sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis, formuojama praktika, kad valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis nesivadovaujant teisės aktais, kuriuose reglamentuota valstybinės žemės panauda, t. y. pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo imperatyviąsias nuostatas, Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėse nustatytus reikalavimus.

10.3.                      Trečiojo asmens ir ieškovo sudarytos pastatų ir kito materialiojo turto panaudos sutarties terminas pasibaigė 2017 m. sausio 13 d. Tai reiškia, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatai, naudojamas ne pagal paskirtį ir panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms perduotas valstybinės žemės sklypas.

10.4.                      Pagal Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą.

10.5.                      Pagal Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.

10.6.                      Teismas neįvertino prieštaringos trečiojo asmens pozicijos. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo raštu išreiškė valią nepratęsti pastatų ir kito materialiojo turto panaudos sutarties, bet nereikalavo grąžinti panaudos objektų, todėl pastatų ir kito turto panaudos sutartis tapo neterminuota. Teismas nesiekė išsiaiškinti nurodytų aplinkybių, netenkino atsakovės prašymo pripažinti trečiojo asmens atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Dėl to teismas ignoravo atsakovės argumentus.

10.7.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės panaudos sutarties ir valstybės turto panaudos sutarties nesieja ryšys. Atsakovė nurodė, kad aptariamos sutartys susijusios, nes, jeigu nebūtų buvusios valstybės turto panaudos sutarties, tai nebūtų sudaryta taip pat ir valstybinės žemės sklypo, kuriame yra nurodyti pastatai ir kitas turtas, panaudos sutartis.

11.       Atsiliepime ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Apeliaciniame skunde nurodyta, kad, pagal CK 6.157 straipsnio 2 dalį, imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. 2017 m. birželio 7 d. valstybinės žemės panaudos sutartis sudaryta galiojant 2010 m. balandžio 1 d. Žemės įstatymo redakcijai, 2009 m. rugpjūčio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijai. Abiejuose įstatymuose buvo nustatyta galimybė perduoti valstybės ir savivaldybių turtą asociacijoms. Tuo metu ir šiuo metu nesikeitė ieškovo veikla.

11.2.                      Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl trečiojo asmens ir ieškovo valstybės turto panaudos sutarties, t. y. galioja ši sutartis ar ne. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad nurodyta sutartis pasibaigė. Ieškovo veikla nepakito. Turto panaudos sutarties šalims nesudarius raštu susitarimo sutarties termino pratęsimo, ieškovui toliau naudojantis pastatais ir kitu turtu, o trečiajam asmeniui tam neprieštaraujant, negalima teigti, kad ieškovas žemės sklypu naudojasi ne pagal paskirtį. Trečiasis asmuo neprieštarauja tam, kad ieškovas naudotųsi pastatais ir kitu turtu, pasibaigus panaudos sutarties terminui. Dėl to aptariama panaudos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis).

11.3.                      Apie sutarties nutraukimą atsakovė nepranešė ieškovui per įstatymuose nustatytus terminus. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad, net norėdama pasinaudoti teise nutraukti panaudos sutartį kitais pagrindais, atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius (CK 6.642 straipsnis).

11.4.                      Atsakovė turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas aviacijos ir su tuo susijusią veiklą vykdo labai daug metų, todėl žemės panaudos sutarties nutraukimas, atimant galimybę vykdyti veiklą, neigiamai paveiktų ieškovės, aerodromo ir aeroklubo bendruomenės interesus.

11.5.                      Tai, kad teismas nepripažino trečiojo asmens atstovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, nėra pagrindas teigti, jog galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo, suėjus tame sklype esančių pastatų ir kito nekilnojamojo turto panaudos sutarties terminui, bet panaudos gavėjui toliau naudojantis nurodytu turtu.

13.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

14.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus: 1) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T-185, kuriuo pripažintas netekusius galios tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T-308, kuriuo pritarta, kad būtų rengiamas Alytaus aerodromo plėtros projektas, ir jis pripažintas strategiškai reikšmingu; 2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ministerija planuoja pateikti patikslintą aviacijos sporto plėtojimo koncepcijos projektą svarstyti Vyriausybės pasitarime, taip pat bus svarstoma Alytaus miesto civiliniame aerodrome esantį turtą perduoti Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Būtinybę priimti naujus įrodymus atsakovė grindžia tuo, kad 102,5 ha valstybinės žemės sklypą Alytuje, (duomenys neskelbtini), ateityje perdavus Alytaus miesto savivaldybei, su šia savivaldybe turės būti sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis. Atsakovės nuomone, jeigu būtų palikta galioti ieškovo ir atsakovės 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartis, būtų pažeistas Žemės įstatymo 8 straipsnis.

16.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra tai, teisėtai atsakovė 2018 m. kovo 22 d. įsakymu nutraukė 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį ar ne. Taigi byloje nagrinėjamos reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo metu, kai valstybinės žemės patikėtinis nutraukė sklypo Alytuje, (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, bylos šalis siejusiomis teisėmis ir pareigomis. Aplinkybės, susijusios su tuo, kaip aptariamo valstybinės žemės sklypo patikėtinis ateityje disponuos sklypu nereikšmingas šalių ginčui pagal nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštą ieškinį išnagrinėti. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė CPK 314 straipsnyje nustatytos būtinybės pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

17.       Byloje nustatyta, kad Alytaus aeroklubas yra asociacija (visuomeninė organizacija) (T. 1, b. l. 23–33). Jis valdo pastatus, orlaivius ir kitą turtą, esančius 102,5 ha žemės sklype Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir jais naudojasi vykdo civilinės aviacijos veiklą. Žemės sklypas, jame esantys pastatai orlaiviai ir kitas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (T. 1, b. l. 76–84). Žemės sklypu patikėjimo teise nuo 2010 m. liepos 1 d. disponuoja atsakovė (anksčiau žemės patikėtinė buvo Alytaus apskrities viršininko administracija). Kitu turtu (taip pat ir bendrabučiu, administraciniu aktu, 4 lėktuvų angarais, sandėliu, sargų postu, inžineriniais tinklais ir kiemo statiniais) disponavo trečiasis asmuo (2010 m. birželio 9 d. turto priėmimo–perdavimo aktas Nr. 8.9.-17/PA1-13) (turto patikėjimo teisė perimta iš likviduotos Alytaus apskrities viršininko administracijos).

18.       Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad pastatai Alytuje, (duomenys neskelbtini), ieškovui neterminuotai perduoti valdyti ir jais naudotis 2008 m. lapkričio 19 d. panaudos sutartimi, 2010 m. gruodžio 14 d. panaudos sutartimi – penkerių metų terminui, 2016 m. sausio 13 d. panaudos sutartimi – vienerių metų terminui. Pagal nurodytą sutartį ieškovui laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis perduotas sutarties 19 priede išvardytas turtas: 8 pastatai, 15 orlaivių ir dvi sklandytuvų priekabos (T. 1, b. l. 38–43).

19.       Ieškovas 2017 m. sausio 10 d. raštu pranešė trečiajam asmeniui, kad 2017 m. sausio 13 d. baigiasi 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutartis ir prašė ją pratęsti (T. 1, b. l. 44). Trečiasis asmuo nepratęsė turto panaudos sutarties termino, nesiėmė veiksmų, kad ieškovas grąžintų turtą. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepratęsė pastatų ir kito turto panaudos sutarties termino, nes to negali padaryti pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 dalies 1 punkto nuostatą, jog tai pačiai asociacijai negali būti perduotas kitas nekilnojamasis turtas pagal panaudos sutartį, jei toje pačioje savivaldybėje asociacija jau turi nekilnojamojo turto (trečiojo asmens duomenimis, šios asociacijos dažniausiai panaudos pagrindais jau valdo žemės sklypus, perimtus iš atsakovės) (T. 1, b. l. 147).

20.       Alytaus apskrities viršininkas ir ieškovas 2000 m. gegužės 31 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią 102,5 ha žemės sklypas Alytuje, (duomenys neskelbtini), išnuomotas ieškovui. Nuomos sutartis galiojo dešimt metų (T. 1, b. l. 76).

21.       Alytaus apskrities viršininkas (panaudos davėjas) ir ieškovas Alytaus aeroklubas (panaudos gavėjas) 2010 m. birželio 17 d. sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį, pagal kurią ieškovui neatlygintinai naudotis perduotas pirmiau nurodytas žemės sklypas (T. 1, b. l. 11, 12, 76). Sklypas ieškovui perduotas naudotis 68 metams (sutarties 2 punktas). Tuo metu, kai sudaryta nurodyta valstybinės žemės panaudos sutartis, pastatus ieškovas valdė pagal 2008 m. lapkričio 19 d. panaudos sutartį.

22.       Atsakovės Alytaus skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 22 d. įsakymu nutraukė 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį ir kitos dienos raštu (2018 m. kovo 23 d.) apie tai pranešė ieškovui (T. 1, b. l. 45, 46). Nurodytą įsakymą atsakovė priėmė nustačiusi, kad pasibaigė trečiojo asmens ir atsakovo 2016 m. sausio 13 d. valstybės turto panaudos sutarties terminas, todėl atsakovė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, laiko, jog ieškovas žemės sklypu naudojasi ne pagal paskirtį.

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų santykių kvalifikavimo, panaudos sutarčių vertinimo ir ieškovo reikalavimo pagrįstumo

23.       Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. I-787 (Seimo 2008 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. X-1616 redakcija) nutarė, atsižvelgdama į vykstantį Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (toliau – Draugija) reorganizavimą bei jos integravimąsi į Lietuvos Respublikos infrastruktūrą ir siekdama išsaugoti sukauptąjį turtą, pavesti Vyriausybei perimti Draugijos visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei materialinius išteklius. Taip pat Aukščiausiojo Taryba nutarė, kad buvusios Draugijos turtas naudojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti juridiniai asmenys, įrašyti į Vyriausybės patvirtintą technikos sporto šakų sistemai priklausančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų sąrašą, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojasi iki šio įstatymo įsigaliojimo naudotu Draugijos turtu pagal šio turto naudojimo tikslinę paskirtį.

24.       Pažymėtina, kad ieškovas įtrauktas į Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1637 patvirtintų technikos sporto šakų sistemai priklausančių juridinių asmenų, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojančių Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtą pagal šio turto naudojimo tikslinę paskirtį, sąrašą (sąrašo 2 punktas). Taigi ieškovas atitinka subjekto, naudojančio pagal Aukščiausiojo Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. I-787 reorganizuotos buvusios Draugijos turtą, kriterijų.

25.       Ieškovas valstybei nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kitu turtu, esančiais valstybiniame žemės sklype Alytuje, (duomenys neskelbtini), naudojosi 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties pagrindu. Nurodyta sutartis sudaryta pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą.

26.       Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu, valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais).

27.       Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, valstybės ir savivaldybės turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Valstybės ir savivaldybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik tiems labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. Asociacijų ir labdaros ir paramos fondų veiklas, kurios priskiriamos socialinei arba valstybės nacionalinio saugumo sričiai, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Profesinių sąjungų susivienijimams panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik savivaldybės nekilnojamasis turtas.

28.       Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1.11 punkte žmonių fizinio aktyvumo skatinimas, kūno kultūros ir sporto plėtojimas priskirti socialinei sričiai, kuri nustatyta asociacijų, labdaros ir paramos fondų veikloms.

29.       Pagal ieškovo įstatų 1 punktą, Alytaus aeroklubas yra visuomeninė organizacija, vienijanti savanoriškai praktikuojančius aviacijos sportą, o taip pat aviacija besidominčius asmenis ir tenkinanti jų bei visuomenės viešuosius interesus, kuri tęsia 1959 metais įkurto Alytaus aviacijos techninio sporto klubo veiklą ir tradicijas. Taigi ieškovo veikla priskirtina pirmiau nurodyto Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo 2.1.11 punkte nustatytų veiklos sričių.

30.       Vienas iš kriterijų, kurį asociacija turi atitikti tam, kad jai panaudai būtų suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas, yra tai, jog asociacija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

31.       Trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškovu sudarytos turto panaudos sutarties terminas, pasibaigęs 2017 m. sausio 13 d. nepratęstas, nes ieškovas Alytaus miesto savivaldybėje turi kito nekilnojamojo turto – ieškovui panaudos teise suteiktas naudoti žemės sklypas, skirtas šiame sklype esantiems pastatams ir kitam nekilnojamajam turtui naudoti. Taigi nagrinėjamoje byloje susidarė paradoksali situacija, kai ieškovui panaudai nuo 2008 metų suteiktas valstybės turtas (pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas) aviacijos sportui ir su juo susijusioms veiklos vykdyti. Taip pat, vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsniu, nuo 2010 metų ieškovui panaudai suteiktas valstybinės žemės sklypas, reikalingas nurodytiems pastatams ir kitam turtui, esančiam tame sklype, naudoti. Tačiau trečiasis asmuo nepratęsė pastatų ir kito turto panaudos sutarties termino, remdamasis tuo, kad ieškovas valdo ir naudojasi valstybinės žemės sklypu, skirtu tiems patiems pastatams naudoti. Tai neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, taip pat ir teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principo, paneigia Žemės įstatymo 8 straipsnio prasmę ir tikslą.

32.       Pažymėtina taip pat ir tai, kad Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga subjektui, siekiančiam gauti panaudai valstybės nekilnojamąjį turtą (taip pat ir asociacijai), yra neturėjimas nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto toje pačioje savivaldybėje. Taigi būtinoji sąlyga siejama su nekilnojamojo turto neturėjimu. Pagal Turto valdymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą valstybės turto sandarą, valstybės ilgalaikis materialusis turtas yra (Turto valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis): 1) žemė, žemės gelmės, vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jeigu bet koks šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka; 2) statiniai, patalpos ar jų dalys (toliau – valstybės nekilnojamasis turtas), kiti nekilnojamieji daiktai; 3) kitas ilgalaikis materialusis turtas. Atsižvelgus į Turto valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą formuluotę, t. y., kad valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, patalpos ar jų dalys toliau aptariame įstatyme vadinamos valstybės nekilnojamuoju turtu, bet nurodyta formuluotė (t. y. „valstybės nekilnojamasis turtas“) neapima valstybinės žemės, atskirai išskirtos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, darytina išvada, kad Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte subjektui, siekiančiam gauti panaudai valstybės nekilnojamąjį turtą, draudžiama toje pačioje savivaldybėje turėti tik statinių, patalpų ar jų dalių (valstybės nekilnojamojo turto), bet ne valstybinės žemės sklypo, skirto tiems statiniams, patalpoms ar jų dalims aptarnauti (t. y. reikalingo jiems eksploatuoti, naudoti ir prižiūrėti). Teismas daro išvadą, kad taip pat ir dėl aptartų priežasčių trečiasis asmuo nepagrįstai atsisakė pratęsti su ieškovu 2016 m. sausio 13 d. sudarytos valstybės turto panaudos sutarties terminą.

33.       Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–8 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

34.       2011 m. gruodžio 18 d. aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 16¹, 17, 19, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 8, 9, 10, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17217, 2151, 2152, 2153, 2591 straipsnių ir keturioliktojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu paaiškinta, kad reikšminga dalis subjektų, kuriems bet koks valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais, yra asociacijos. Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota apie 15 tūkst. asociacijų. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, šios teisinės formos viešojo juridinio asmens steigimo pagrindinis tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti. Pereinant prie valstybės nekilnojamojo turto nuomos principo valstybės institucijoms, taip pat atsižvelgus į tai, kad viešiesiems juridiniams asmenims, kurie nėra viešųjų paslaugų teikėjai ar valstybės bei savivaldybės funkcijų vykdytojai, valstybės paramos formos turėtų būti sietinos ne su atskirų visuomenės grupių poreikių tenkinimu, bet su viešųjų interesų, t. y. to, kas objektyviai reikšminga, reikalinga ir vertinga visuomenei, tenkinimu, keistinos įstatyme numatytos valstybės nekilnojamojo turto panaudos suteikimo galimybės asociacijoms.

35.       Pirmame Turto valdymo įstatymo pakeitimo projekte, dėl kurio teiktas pirmiau nurodytas aiškinamasis raštas, nebuvo nustatyto maksimalaus valstybinio turto panaudos sutarties termino. Aptariama nuostata dėl maksimalaus 10 metų panaudos sutarties termino Turto valdymo įstatymo pakeitime įrašyta atsižvelgus į dėl įstatymo projekto Seimo komitetų teiktas išvadas ir perkėlus Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad esminis veiksnys, dėl kurio turi būti sprendžiama, suteikti ieškovui panaudai pastatus, kitus statinius ir orlaivius, ilgesniam terminui, yra jo veiklos tinkamas vertinimas, t. y. tenkinami tokia veikla viešieji interesai ar ne.

36.       Pirmiau nurodyta Turto valdymo įstatymo nuostata, įtvirtinanti maksimalų terminą, kuriam panaudos teise perduodamas valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas subjektams (taip pat ir asociacijoms), atsirado priėmus Turto valdymo įstatymo pakeitimą, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. I-787 nenustatyta tokio termino. Ieškovas nurodė, kad pastatus ir kitą ilgalaikį turtą naudoja nepertraukiamai. Taigi ieškovui aptariamas turtas suteiktas tuo metu, kai dar įstatyme nebuvo nustatytas maksimalus 10 metų terminas, kuriam panaudos teise gali būti perduodamas valstybės ar savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas. Akcentuotina, kad, pasikeitus reglamentavimui, Turto valdymo įstatymo 4 dalies nuostata, kurioje nustatytas maksimalus valstybės ar savivaldybių turto perdavimo terminas, yra imperatyvioji teisės norma. Ji įtvirtinta specialiame įstatyme, kuriame reglamentuojama valstybės nuosavybė. Dėl to nurodytas terminas taikytinas trečiojo asmens ir ieškovo 2016 m. sausio 13 d. sudarytai valstybės turto panaudos sutarčiai (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.479 straipsnio 3 dalis). Dėl Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyto maksimalaus 10 metų panaudos termino terminuotai valstybinio turto panaudos sutarčiai netaikytina CK 6.481 straipsnio taisyklė (jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktų ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota). Pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens ir ieškovo 2016 m. sausio 13 d. panaudos sutarčiai taikęs CK 6.481 straipsnyje įtvirtintą terminuotos panaudos sutarties transformacijos į neterminuotą sutartį taisyklę, neatsižvelgė į specifinį panaudos sutarties objektą – valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą (pastatus, kitus statinius ir orlaivius) – bei valstybinio turto panaudai taikomą specialų teisinį režimą.

37.       Byloje reikšminga tai, kad pasibaigus 2016 m. sausio 13 d. valstybinio turto panaudos sutarties terminui, nėra suėjęs maksimalus 10 metų valstybinio turto panaudos terminas, nustatytas Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka.

38.       Pagal tuo metu, kai atsakovė nutraukė su ieškovu sudarytą valstybinės žemės sutartį (2018 m. kovo 22 d.), galiojusios redakcijos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.1 punkte buvo įtvirtinta, kad sprendimą dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais asociacijoms priima Vyriausybė. Pagal aprašo 6.2.2 punktą dėl nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą) perdavimo asociacijoms sprendimą priima valstybės turto valdytojas. Kai turtą ketinama perduoti asociacijai, Vyriausybės nutarimo ar turto valdytojo sprendimo dėl turto perdavimo projektą rengiantis turto valdytojas šį projektą turi suderinti su: 1) institucija, įgyvendinančia valstybės, kaip juridinio asmens, perduodančio ir priimančio valstybės turtą, dalyvio teises ir pareigas (išskyrus atvejus, kai juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė); 2) Konkurencijos taryba, kai valstybės turtas panaudos pagrindais perduodamas Aprašo 4.2–4.4 ir 4.6 papunkčiuose nurodytiems subjektams; 3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, kai panaudos pagrindais perduodamas valstybės nekilnojamasis turtas (Aprašo 8.1, 8.3, 8.4 punktai).

39.       Aprašo 9 punkte detalizuota sprendimų dėl turto suteikimo panaudai projektų derinimo tvarka. Pagal nurodytą tvarką, jeigu Aprašo 8 punkte nurodytos institucijos motyvuotai nepritaria turto valdytojo, ketinančio perduoti valstybės turtą panaudos pagrindais, pateiktam sprendimo projektui, o turto valdytojas su tuo nesutinka, galutinį sprendimą dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Vyriausybė.

40.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. sausio 10 d. raštu pranešė trečiajam asmeniui, kad 2017 m. sausio 13 d. baigiasi 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutartis ir prašė ją pratęsti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepratęsė turto panaudos sutarties termino, nes nesuderino atitinkamo sprendimo projekto su Konkurencijos taryba (pastaroji nepritarė sprendimo projektui). Vėliau valstybės turto perdavimo asociacijoms, taip pat ir ieškovui, klausimas pateiktas svarstyti Vyriausybei, bet sprendimas nepriimtas. Nustačius, kad dėl panaudos sutarties termino pratęsimo ieškovas (valstybės turto panaudos gavėjas) kreipėsi tuo metu, kai dar valstybės turto panaudos sutarties terminas buvo nepasibaigęs (t. y. iki 2017 m. sausio 13 d.), o valstybės turto patikėtinis iki šiol nėra priėmęs sprendimo dėl panaudos sutarties termino pratęsimo arba atsisakymo jį pratęsti Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir Apraše detalizuota tvarka, nutraukus su ieškovu sudarytą valstybinės žemės sklypo, reikalingo ieškovo naudojamam turtui eksploatuoti, naudoti ir prižiūrėti, panaudos sutartį, pažeidžiamas ieškovo, kaip valstybės turto panaudos gavėjo, teisėtas lūkestis ir interesai vykdyti įstatuose nustatytą aviacijos sporto veiklą, laiduojamą Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje (valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą).

41.       Valstybinės žemės panauda reglamentuota Žemės įstatymo 8 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms. Kitiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.

42.       Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai ieškovui valstybės pastatai ir kitas ilgalaikis turtas perduoti naudotis pagal panaudos sutartį, vėliau atitinkamai su ieškovu sudaryta valstybinės žemės sklypo, reikalingo tiems pastatams ir turtui eksploatuoti, panaudos sutartis. Ieškovui kreipusis į pastatų ir kito ilgalaikio turto patikėtinį ir pateikus prašymą pratęsti valstybės turto panaudos sutartį, šios sutarties termino pratęsimo procedūra liko neužbaigta ir įstatyme nustatyta tvarka nepriimtas nei teigiamas, nei neigiamas sprendimas. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad tol, kol nepriimtas nurodytas sprendimas, atsakovė, kaip valstybinės žemės panaudos davėja, neturėjo teisės nutraukti su ieškovu 2010 m. birželio 17 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Atsakovės 2018 m. kovo 22 d. įsakymą, kuriuo nutraukta su ieškovu sudaryta panaudos sutartis.

43.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

44.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1 000 Eur už advokato pagalbą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (T. 2, b. l. 32). Atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą, į bylos pobūdį, keltų ir nagrinėtų klausimų sudėtingumą, apimtį, įvertinęs atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, aplinkybę, kad tas pats advokatas ieškovą atstovavo pirmosios instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų už advokato pagalbą dydis pagrįstas. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo. 

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui asociacijai Alytaus aeroklubas (kodas 19326511) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (kodas 188704927) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.