Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-11-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-2029-430-2023].docx
Bylos nr.: e2A-2029-430/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Inoda" 303266607 atsakovas
UAB „Statimeda“ 305560504 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl statybos rangos
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Bylos dėl rangos
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės



Civilinė byla Nr. e2A-2029-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21261-2022-7.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inoda“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Statimeda(toliau – UAB „Statimeda“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Inoda17 850,00 Eur skolą, 1633,00 Eur delspinigius bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       Šalys 2021 m. vasario 25 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl bendrastatybinių darbų objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo. Sutarta objekto darbų kaina susideda iš atliktų darbų valandinio kiekio padauginto iš 11,25 Eur  valandą. Sutarties 3 punkte numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos. Pagal minėtą sutartį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras: 2021 m. kovo 15 d. STM Nr. 004 4140 Eur sumai be PVM; 2021 m. balandžio 1 d. STM Nr. 006 10 620 Eur sumai be PVM; 2021 m. balandžio 15 d. STM Nr. 008 7020 Eur sumai be PVM; 2021 m. balandžio 30 d. STM Nr. 010 5989,50 EUR sumai be PVM; 2021 m. gegužės 17 d. STM Nr. 013 4083,75 Eur sumai be PVM. Tarp šalių 2021 m. kovo 3 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl apdailos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), sutarta objekto darbų kaina, susidedanti iš atliktų darbų valandinio kiekio, padauginto iš 11,25 Eur už val. Sutarties 3 punkte numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą STM Nr. 011 720 Eur sumai.

1.2.       Šalys 2021 m. balandžio 20 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl bendrastatybinių darbų atlikimo objekte adresu (duomenys neskelbtini). Sutarta objekto darbų kaina, susidedanti iš atliktų darbų valandinio kiekio, padauginto iš 11,25 Eur už valandą. Sutarties 3 punkte numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos. Pagal minėtą sutartį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą STM Nr. 014 1125 Eur sumai be PVM ir 2021 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 013. Atsakovė pilnai apmokėjo 2021 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą STM Nr. 004 4140 Eur sumai be PVM; dalinai apmokėjo 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą STM Nr. 00610 620 Eur sumai be PVM, apmokėta 5960 Eur, likusi neapmokėta suma yra 4660 Eur; dalinai apmokėjo 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą STM Nr. 008 7020 Eur sumai be PVM, apmokėta 4000 Eur, neapmokėta 3020 Eur. Iš viso ieškovė pagal sutartis atliko darbų už 31950 Eur, iš jų atsakovė apmokėjo 14 100 Eur, likusi neapmokėta suma yra 17 850,00 Eur.

2.       Atsakovė UAB Inoda atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.       2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. 014 1125 Eur sumai išrašyta ieškovės atstovo vienašališkai ir jos atsakovės atstovas negavo ir nepasirašė. Palyginus PVM sąskaitose - faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytus duomenis matyti, kad atskirose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos neatitinka atliktų darbų aktuose nurodytiems duomenims. 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje STM Nr. 011 nurodyta 720 Eur suma be PVM už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 3, neatitinka duomenims 2021 m. balandžio mėnesio Atliktų darbų akte Nr. 3, kuriame nurodyta, kad išdirbtos 8 valandos. Padauginus valandų skaičių iš sutarto įkainio bendra suma sudaro ne 720 Eur, o 90 Eur( 8x 11,25 ꞊ 90 Eur). 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje STM Nr. 006 10 620 Eur sumai be PVM už atliktus darbus bei 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje STM Nr. 10 4950 sumai be PVM sumos prieštarauja atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytiems duomenims. Akte nurodyta, kad išdirbta 164 valandos, tačiau neteisingai apskaičiuota mokėtina suma, nepagrįstai nurodant 14 760 Eur, nors faktiškai yra 1845 Eur( 164 x 11,25 ꞊ 1845 Eur). Tuo būdu pagal minėtas dvi sąskaitas faktūras nepagrįstai priskaičiuota suma sudaro 14 355 Eur. Matematinės klaidos padarytos ir kitame akte: atliktų darbų akte Nr. 2 už 2021 m. balandžio mėnesius nurodyta, kad dirbta 133 valandos, tačiau paskaičiuota 11970 Eur, nors faktiškai yra 1496,25 Eur (133 x 11,25 ꞊1496,25 Eur). Ši aplinkybė patvirtina tai, kad nepagrįstai paskaičiuota 10 473,75 Eur.

2.2.       Atliktų darbų aktai: Nr. 1 už 2021 m. gegužės mėnesio 1-15 d., 2021 m. balandžio 1-15 d., 2021 m. gegužės 3 d. balandžio 16-30 d., 2021 m. kovo 31 d. ( be darbo laikotarpio), 2021 m. kovo 15 d. (be darbo laikotarpio) surašyti ieškovės atstovo vienasmeniškai. Šiuose aktuose nurodytas asmuo - V. F., nėra atsakovės įgaliotas asmuo, jo parašo aktuose taip pat nėra. Šie aktai perleidžiant reikalavimo teises UAB „Juris LT“ nebuvo pateikti, kas duoda pagrindą manyti, kad jie surašyti vėliau nei juose nurodyta jų surašymo data. Faktiškai atsakovų atstovų patvirtinti tik atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3, 006, bendrai 30 825 Eur sumai, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, dėl skaičiavimo klaidų šiais aktais pagrįsta tik 5 996,25 Eur atsakovės mokėtina suma. Nesant objektyvių duomenų patvirtinančių UAB „Inoda“ mokėtinas ieškovei sumas už dirbtas darbo valandas pagal visus teismui pateiktus atliktų darbų aktus negalima nustatyti atsakovės mokėtinų ieškovei sumų, nepagrindžiamas ieškovės reikalavimas.

2.3.       Ieškovė savo reikalavimus grindžia vienasmeniškai surašytais atliktų darbų aktais: Nr. 1 už 2021 m. gegužės mėnesio 1-15 d., 2021 m. balandžio 15 d., balandžio 1-15 d., 2021 m. gegužės 3 d. balandžio 16-30 d., 2021 m. kovo 31 d. (be darbo laikotarpio), 2021 m. kovo 15 d. (be darbo laikotarpio) kas prieštarauja sutarties sąlygoms ir negali būti pagrindu reikalaujant apmokėjimo už galimai atliktus darbus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčyti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina reikšti ieškinio dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.).

2.4.       Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai ne tik, kad klaidingi, surašyti vienašališkai, bei ir neinformatyvūs, juose nėra detaliai išvardyti kiekvieną konkretų jam nurodytą laikotarpį atlikti ir užsakovo priimti darbai, nurodyti jų kiekiai, kaip tai reikalavo sutartys, atskiruose aktuose nėra nurodytos ir dirbtos valandos.

3.       Ieškovė UAB „Statimeda“ pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad:

3.1.       Ieškovė statybos rangos darbus atliko ir perdavė juos atsakovei. Darbų atlikimas buvo patvirtintas atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose: Atliktų darbų aktu Nr. 1. 4083,75 Eur sumai, Atliktų darbų aktu Nr. 2 14 483,70 Eur sumai su PVM, Atliktų darbų aktu Nr. 3 871,20 Eur sumai, ir 2021 m. balandžio 1 d. atliktų darbų aktu Nr. 006 17 859,60 Eur sumai su PVM. Nurodyti teismui pateikti dokumentai atsakovės pasirašyti, apie juos atsakovei buvo žinoma, šiuose dokumentuose nurodyta už kurį laikotarpį, kokiai sumai ir kurį objektą jie išrašyti. Jokių pretenzijų dėl paskaičiavimo ir dėl darbų atlikimo gauta nebuvo. Tai reiškia, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė.

3.2.       Visos nurodytos ir teismui pateiktos sąskaitos faktūros atsakovės priimtos ir pasirašytos. Pretenzijų dėl paskaičiavimo ir dėl darbų atlikimo gauta nebuvo.

3.3.       Ieškovė atsakovės prievolę sumokėti nurodytą sumą ieškovė grindžia teismui pateiktais, abiejų šalių pasirašytais dokumentais: atliktų darbų aktais (darbų priėmimo perdavimo aktai pateikti su ieškiniu), atsakovės pasirašytomis ir priimtomis PVM sąskaitomis-faktūromis (sąskaitų faktūrų kopijos pateiktos su ieškiniu). Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir terminų ieškovė negavo. Tik pateikus ieškinį teismui, atsakovė pradėjo abejoti ir kaltinti ieškovą, jog ieškovė atliktų darbų aktus surašė vienašališkai.

4.       Atsakovė UAB Inodatripliku prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

4.1.       Ieškovės pateikti duomenys neįrodo, kad ieškovė surašė ir pateikė atsakovei visus darbų priėmimo-perdavimo aktus ir pateikė juos atsakovei pasirašyti, kaip tai nurodyta CK 6.62 straipsnyje, ir kad atsakovė atsisakė pasirašyti aktus.

4.2.       Atsakovė, ginčydama pareigą mokėti ieškovės nurodytą sumą aiškiai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti didesnes pinigų sumas, nei abiejų šalių pasirašytuose darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodyti ir šalių patvirtinti atliktų darbų kiekiai. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad pagal minėtus aktus atsakovė turėjo sumokėti 3431,25 Eur, nepagrįstai paskaičiuota 10 473,75 Eur sumą.

4.3.       Didesnės sumos paskaičiavimas prieštarauja faktiniams nurodytuose aktuose nurodytiems duomenims ir Sutarties sąlygoms, todėl ieškovė pagal minėtus aktus nepagrįstai pagal PVM sąskaitą faktūrą STM Nr. 011 (2021 m. balandžio 30 d.) pareikalavo apmokėti 720,00 Eur be PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą STM Nr. 10 (2021 m. balandžio 30 d., pagal aktą Nr. 006) pareikalavo apmokėti 4950,00 Eur be PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą STM Nr. 006 (2021 m. balandžio 1 d.) pareikalavo apmokėti 10 620 Eur. Viso minėtomis sąskaitomis ieškovė pareikalavo apmokėti 16 290 Eur, iš jų 10473,75 Eur nepagrįstai.

4.4.       Atsakovė pagal PVM sąskaitas faktūrą STM Nr. 004 (2021 m. kovo 15 d.) sumokėjo 4140 Eur, pagal PVM sąskaitą faktūrą STM Nr. 006 (2021 m. balandžio 1 d.) sumokėjo 5960 Eur; (priskaičiuota 10 620 Eur, turėjo sumokėti 1845 Eur), pagal PVM sąskaitą faktūrą STM Nr. 008 (2021 m. balandžio 15 d.) sumokėjo 4000 Eur ( priskaičiuota 7020 Eur). PVM sąskaitos faktūros STM Nr. 010- 4950 Eur sumai, Nr. 011- 720 Eur sumai; Nr. 13- 3 375 Eur sumai, Nr. 14-1125 Eur sumai neapmokėtos.

4.5.       Teigia, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros STM Nr. 10, joje nurodytas apmokėjimo pagrindas-aktas Nr. 006, atlikta darbų už 1845 Eur. taigi reikalaujama apmokėti suma 3105 Eur didesnė nei faktiškai yra atliktų darbų kaina, o apmokėta suma 4115 Eur didesnė nei faktiškai atliktų darbų kiekis. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 011 nurodytas apmokėjimo pagrindas aktas Nr. 3, atlikta darbų už 90 Eur, taigi reikalaujama apmokėti 630 Eur daugiau nei faktiškai yra atliktų darbų kaina. PVM sąskaitoje faktūroje STM Nr. 14 nurodyta, kad mokėtina 1125 Eur suma pagal aktą Nr.4, tačiau tokio akto nėra, PVM sąskaitos faktūros atsakovė negavo, ką patvirtina tai, kad jame nėra atsakovės vadovo parašo. Pažymėjo, kad tokia sąskaitą nebuvo išrašyta ir perduota UAB „Juris LT“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

4.6.       UAB „Juris LT“ teikiant pareiškimą teismui dėl įsakymo priėmimo ši bendrovė nurodė , kad atsakovė skolingas pagal 2021 m. gegužės 17 d. STM Nr. 013, suma 3375,00 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. STM Nr. 011, suma 720,00 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. STM Nr. 019, suma 4950,00 Eur, 2021 m. balandžio 1 d. STM Nr. 008, suma 7020,00 Eur, 2021 m. balandžio 1 d. STM Nr. 006, suma 10 620,00 Eur, neapmokėtas likutis 660,00 Eur. Skolos suma pagal nurodytas sąskaitas yra 16 725,00 Eur. Šie ieškovės pateikti duomenys skiriasi, todėl manytina, kad ieškovė nepagrindė ieškininio reikalavimo sumos.

4.7.       Teigia, kad atsakovė sumokėjo 14 100 Eur ir pagal šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, nėra skolingas ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Inoda“ ieškovei UAB „Statimeda“ 16 725,00 Eur skolą ir 1 530,34 Eur delspinigių, iš viso 18 255,34 Eur, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 18 255,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos 2022 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Inoda“ ieškovei UAB „Statimeda“ 410,75 Eur žyminio mokesčio ir 1 124,40 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 1 535,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB „Statimeda“ atsakovei UAB „Inoda“ 56,70 Eur  bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės UAB „Inoda“ valstybei 10,42 Eur  procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

7.       Nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryti ir abiejų sutarčių šalių pasirašyti keturi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai. Pagal sutartį 2021 m. vasario 25 d. 2021 m. vasario – kovo mėnesiais objekte (duomenys neskelbtini), atliktus darbus šalys įformino priėmimo perdavimo aktu Nr. 006, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė darbų iš viso už 14 760,00 Eur sumą be PVM, 17 859,60 Eur su PVM. Minėtas aktas pasirašytas be pastabų atsakovės direktoriaus A. B.. Aktu Nr. 3 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 2021 m. balandžio mėnesį objekte (duomenys neskelbtini), pagal sutartį 2021 m. balandžio 3 d. atliktus darbus už 720 Eur be PVM, 871,20 Eur su PVM. Minėtas aktas pasirašytas be pastabų atsakovės direktoriaus. Aktu Nr. 1 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė laikotarpiu 2021 m. gegužės 1-15 d. objekte (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. vasario 25 d. sutartį atliktus darbus už 3 375 Eur sumą be PVM, 4 083,75 Eur su PVM. Minėtas aktas pasirašytas ne atsakovės direktoriaus, o kito atstovo. Pagrindą laikyti, jog minėtą aktą pasirašė įgaliotas atsakovės atstovas, sudaro šio akto patvirtinimas atsakovės įmonės anspaudu. Aktu Nr. 2 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė už 2021 m. balandžio mėn. objekte (duomenys neskelbtini), pagal sutartį 2021 m. vasario 25 d. atliktus darbus 14 483,70 Eur sumai su PVM, 11 970,00 Eur be PVM. Minėtas aktas taip pat pasirašytas atsakovės direktoriaus be pastabų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės ir kainos (e.b.l. 20). Nurodė, kad iš viso pagal aukščiau nurodytas sutartis ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė pagal priėmimo – perdavimo aktus be pastabų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės kainos darbų 30 825,00 Eur sumai be PVM.

8.       Nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė sumokėjo 14 100,00 Eur už ieškovės atliktus ir perduotus darbus pagal aukščiau nurodytas sutartis. Likusi nesumokėta suma sudaro 16 725,00 Eur be PVM (ieškovė skolą prašo priteisti be PVM ir teigia, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas nurodo be PVM, tačiau faktiškai kai kurias sumas nurodo su PVM, pvz. 2021 m. balandžio 3, d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 010, todėl ieškinyje nurodyti PVM sąskaitų – faktūrų duomenys ir skolos apskaičiavimas neteisingi). Pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bendra mokėtina suma sudaro 33 698,00 Eur be PVM. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai apskaičiavo pagal PVM sąskaitas – faktūras 37 073,25 Eur sumą be PVM. Ieškovė du kartus įtraukė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 013 3375,00 Eur sumai.

9.       Sprendė, kad pagal faktinius duomenis ieškovės išrašytose atsakovei PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta bendra suma 33 698,00 Eur be PVM nesutampa su atliktų darbų aktuose nurodyta ieškovės perduotų ir atsakovės priimtų darbų bendra kaina – 30 825 Eur be PVM. Kadangi abiejų šalių pasirašytuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodyta darbų kaina nesutampa su ieškovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta suma, be to, 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 014, išrašyta pagal aktą Nr. 4, 1 361,25 Eur sumai, nepasirašyta atsakovės įgalioto atstovo ir byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo pateikta apmokėti atsakovei, teismas nustatė ieškovės atliktų ir atsakovei perduotų darbų kainą pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, pagal kuriuos atsakovės skola už atliktus darbus sudaro iš viso 16 725,00 Eur be PVM (30825 Eur – 14 100,00 Eur).

10.       Dėl atsakovės argumento, jog atliktų darbų priėmimo aktuose yra neteisingai apskaičiuotos atliktų ir perduotų darbų kaina pažymėjo, jog ieškovė pateikė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Grenata plius“ pažymą, kurioje yra paaiškintas bendros darbų kainos aktuose Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 006 apskaičiavimo mechanizmas, t. y. jog aktuose nurodytas valandų kiekis daugintas iš 8, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną.

11.       Nurodė, kad atsakovės direktorius visuose minėtuose aktuose pasirašė be pastabų dėl juose nurodytos darbų kiekio ir kainos, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodyti valandų kiekio neatitikimai bendrai darbų kainai yra akivaizdūs elementarias aritmetines žinias turinčiam asmeniui. Be to, iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų nei dėl atliktų darbų kiekio ir kainos, nei dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų ar sąskaitų – faktūrų turinio ar pagrįstumo. Atsakovė sumokėjo ieškovei 14 100,00 Eur sumą, kas iš esmės viršija jos procesiniuose dokumentuose nurodytą darbų kainą, su kuria ji sutinka (5 996,25 Eur). Atsakovė negalėjo nurodyti ir pagrįsti priežasčių, dėl kurių jų atstovai pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktus, jei laikė, jog jų turinys neatitinka tikrovės, taip pat sumokėjo ieškovei 14 100,00 Eur sumą, kuri 2,5 karto viršija sumą, kurią atsakovė pripažįsta savo procesiniuose dokumentuose.

12.       Teismas, įvertinęs šalių elgesį tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, taip pat elgesį iki civilinės bylos iškėlimo, atsakovės nesutikimą su aktuose nurodyta bendra darbų kaina ir jos apskaičiavimo būdu teismas laikė atsakovės gynybine pozicija, kuri nepagrįsta leistinais įrodymais ir todėl teismo atmetė.

13.       Teismas laikė, jog ieškovė įrodė, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 16 725,00 Eur be PVM už ieškovės atliktus darbus pagal statybos rangos sutartis. Bendra darbų kaina įrodyta šalių pasirašytais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais, todėl susidariusi skola priteisiama iš atsakovės ieškovei. Priteista skola apskaičiuota be PVM ieškovės pareikštų reikalavimų ribose.

14.       Nurodė, kad pagal visas ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už atliktus darbus atsakovė pavėlavo atsiskaityti daugiau nei 183 dienas. Todėl vadovaujantis sutarčių 8 punkte įtvirtintu šalių susitarimu dėl netesybų ir jų dydžio, atsakovė kaip užsakovas privalo sumokėti ieškovei kaip rangovui 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju delspinigiai apskaičiuojami taip: 16 725 x 0,05 proc. x 183 = 15 30,34 Eur.

15.       Nurodė, kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 200,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (93,70 proc.); atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 900 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (6,3 proc.); procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 11,12 Eur, paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir viršijančios 5,00 Eur priteisiamos valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovė UAB „Inoda pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1792-608/2023 ir priimti naują sprendimą -UAB „Statimeda“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Inoda“, atmesti, priteisti iš patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, teismo išvados prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas netinkamai vertino šalis siejusius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, aiškinant ir taikant teisės normas reglamentuojančias rangos sutartis, netesybas, įrodymų vertinimą, nenagrinėjo atsakovės pateiktų argumentų, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

16.2.       Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ieškovės reikalavimus priteisti skolą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialines teisės normas, dėl ko sprendimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, prieštaraujantis įstatymų reikalavimams ir teismų jurisprudencijai.

16.3.       Sutartimis šalys aiškiai apibrėžė apmokėjimo tvarką ir mokėjimo sąlygas, t. y. sutarė dėl išdirbtų valandų apmokėjimą pagal sutartą valandinį darbų įkainį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesivadovavo šalių sudarytų sutarčių nuostatomis nustatančiomis atliktų darbų fiksavimo bei apmokėjimo tvarką, minėtais teisės aktais ir teismų jurisprudenciją tokios kategorijos bylose.

16.4.       Pirmosios instancijos teismas nevertino bylos nagrinėjimo metu nustatytų visų aplinkybių, kad atskiri darbų priėmimo aktai buvo surašyti ieškovės vienasmeniškai ir nebuvo pasirašyti atsakovės ir vertino tik keturis atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktus, nors ieškinys ieškovės buvo grindžiamas 8 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, iš kurių keturi aktai buvo surašyti ieškovės vienasmeniškai, ir jų pagrindų surašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių atsakovė negavo.

16.5.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei teikė pasirašyti minėtus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus ir , kad atsakovė atsisakė juos pasirašyti, todėl šie dokumentai negalėjo būti teismo pripažinti pagrįstais tenkinant ieškovės reikalavimus. Minėti vienasmeniškai ieškovės surašyti atliktų darbų aktai nebuvo pateikti ieškovei, prieštarauja sutarties sąlygoms, įstatymų reikalavimams ir negali būti pagrindu reikalaujant apmokėjimo už darbus.

16.6.       Pažymėtina, kad ieškovės pateikti atliktų darbų aktai ne tik, kad klaidingi, surašyti vienašališkai, bei ir neinformatyvūs, juose nėra detaliai išvardyti kiekvieną konkretų jam nurodytą laikotarpį atlikti ir užsakovo priimti darbai, nurodyti jų kiekiai, kaip tai reikalavo Sutartys, atskiruose aktuose nėra nurodytos ir dirbtos valandos. Skirtingai nuo ankstesnių šalių pasirašytų atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktų, juose nenurodyta Sutartyse numatyti duomenys patvirtinantys išdirbtų valandų kiekį, ką reikalauja sutarčių sąlygos, paskaičiuota mokėtina suma.

16.7.       2021 m. kovo 31 d. atliktų darbų akte, be numerio, 2021 m. kovo 15 d. atliktų darbų akte, be numerio, nenurodytas darbo laikotarpis. Visuose 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. balandžio 15 d.; 2021 m. gegužės 3 d. aktuose nurodytas „atidirbtos“ žmonių dienos, kas prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygoms, nes darbo laikotarpis turėjo būti apskaičiuotas išdirbtomis darbo valandomis, o ne žmonių dienomis.

16.8.       2021 m. gegužės 31 d. sąskaitoje Nr. 014, kurioje nurodyta, kad už atliktus darbus pagal aktą Nr. 4, apskaičiuota 1 125,00 Eur kaina be PVM, aktas Nr. 4 bylos nagrinėjimo metu pateiktas nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės nesančią skolą.

16.9.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kadangi atsakovė yra pasirašiusi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus be pastabų, taip pat priėmusi ieškovės jai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ne mažesnei, nei aktuose nurodytai sumai, pagal CPK 178 straipsnyje įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles įrodinėjimo pareiga, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose nurodytas darbų kiekis ir kaina neatitinka faktiniam, tenka atsakovei.

16.10.       Mano, kad skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas UAB Grenata plius“ pažymoje nėra nurodyta, kad aktuose nurodytų išdirbtų valandų kiekis dauginamas iš 8 valandų darbo dienos, nurodytas tik skaičius 8. To nepatvirtina nei pažymos duomenys, to nepatvirtino ir ieškovės atstovas, bei liudytojas V. L.. Šiai aplinkybei prieštarauja ir 2021 m. gegužės 1-15 atliktų darbų akto Nr. 1 duomenys, kuriame buvo nurodyta, kad išdirbta 300 valandų ir paskaičiuota 3 375,00 Eur suma, kurią kaip pagrįstą nurodė ieškovė. Šiame akte valandų kiekis nedaugintas iš 8 valandų ir ieškovė bei minėtas liudytojas negalėjo paaiškinti minėtų skirtumų. Toks skaičiavimas dauginant aktuose užfiksuotų valandų kiekį iš 8 valandų nėra nurodytas ir kituose aktuose. Kita vertus nurodytuose aktuose nurodytą valandų kiekį padauginus iš aštuonių gaunamas 1064 val. kiekis pagal aktą Nr. 2; 1312 val. pagal aktą Nr. 006, kas nesant duomenų apie dirbtų asmenų skaičių, negali būti pagrįstas, tuo labiau, kad už tą patį laikotarpį surašyti kiti atliktų darbų priėmimo aktai.

16.11.       Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovė neveda rangovo dirbančių asmenų apskaitos ir nevykdė jų darbo kontrolės, todėl įrodinėti šios aplinkybės negalėjo, o ieškovė tokių įrodymų nepateikė. 

16.12.       Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų nei dėl atliktų darbų kiekio ir kainos, nei dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų ar sąskaitų – faktūrų turinio ar pagrįstumo. Atsakovė nesutiko mokėti nepagrįstai paskaičiuotų sumų, jų nemokėjo dėl ko ieškovė dar 2021 metais kreipėsi į išieškojimo bendrovę UAB ‚Juris LT“, pastaroji kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir 2021 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo priėmęs teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-35738-l 154/2021 dėl ko UAB Inoda“ 2021 m. lapkričio 29 d. pateikus prieštaravimus, pareiškėjas ieškinio nepateikė, teismo įsakymas buvo panaikintas.

16.13.       Ieškovės pateikti vienasmeniškai surašyti ir atsakovės nepasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, kuriuose neaiškus nei darbo laikas, nei išdirbtų valandų kiekis, jų pagrindu surašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė neapmokėjo, daliniai mokėjimai pagal nepagrįstai paskaičiuotas atliktų darbų vertės sumas, atsakovės nesutikimas su reikalavimu apmokėti, ieškovės delsimas pateikti ieškinį dėl skolos priteisimo nuo 2021 m. gegužės mėnesio, tariamos darbų kiekių skaičiavimo formulės nežinomos atsakovei siurprizinis pateikimas, aktuose nurodytų išdirbtų žmogaus dienų fiksavimas, skirtingu išdirbtų valandų skaičiavimo faktai atskiruose aktuose nenaudojant „formulės“ duoda pagrindą manyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos esminės ieškinį pagrindžiančios bylos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančiais įstatymais (CPK 176–185 straipsniai). 

16.14.       Teigia, kad nesant teisėto pagrindo iš atsakovės taip pat nepagrįstai priteista 1 530,34 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos, žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

16.15.       Pažymėjo, kad ieškovė, kaip ir pirmosios instancijos teismas nepagrindė už kokį uždelstą apmokėti laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai, nuo kokio laikotarpio ir už kokią skolą imant konkrečias tariamai neapmokėtas sumas.

16.16.       Teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netinkamai taikė civilinio proceso normas reglamentuojančias šių klausimų sprendimą, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas. Teismas nežiūrint į tai, kad ieškinį tenkino dalinai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė visas ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas, t. y. 71,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, viso 271,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), nepriteisdamas iš ieškovės dalies iš 400 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

17.       Ieškovė UAB „Statimeda atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

17.1.       Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas teisingai nurodė, kad iš viso pagal aukščiau nurodytas sutartis ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė pagal priėmimo – perdavimo aktus be pastabų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės kainos darbų 30 825,00 Eur sumai be PVM. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė sumokėjo iš viso 14 100,00 Eur už ieškovės atliktus ir perduotus darbus pagal aukščiau nurodytas sutartis.

17.2.       Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kuo vadovaudamasis ir kokiais įrodymais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą.

17.3.       Ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Sutartis - surašė ir pateikė atsakovei darbų priėmimo - perdavimo aktus bei pagal juos išrašytas sąskaitas faktūras, tuo tarpu Užsakovas atliktus darbų priėmimo - perdavimo aktus bei sąskaitas faktūras nors ir pasirašęs, tačiau iki šiol vengia už atliktus darbus atsiskaityti.

17.4.       Ieškovė teismui pateikė visus turimus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, o būtent, abiejų šalių pasirašytus dokumentus: atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, atsakovės pasirašytas ir priimtas PVM sąskaitas-faktūras. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir terminų ieškovė iš atsakovės negavo. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poziciją.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

19.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš apeliantės 17 850,00 Eur skolą ir 1633,00 Eur delspinigius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš apeliantės 16 725,00 Eur skolą ir 1530,34 Eur delspinigių, iš viso 18 255,34 Eur. Atsakovė nesutikdama su priimtu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

22.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas pagrindais, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialines teisės normas, spęsdamas ieškovės reikalavimus priteisti skolą, priimdamas sprendimą nesivadovavo šalių sudarytų sutarčių nuostatomis nustatančiomis atliktų darbų fiksavimo bei apmokėjimo tvarką, nevertino bylos nagrinėjimo metu nustatytų visų aplinkybių, kad atskiri darbų priėmimo aktai buvo surašyti ieškovės vienasmeniškai ir nebuvo pasirašyti atsakovės ir vertino tik keturis atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktus, nors ieškinys ieškovės buvo grindžiamas 8 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais neturi.

23.       Ginčo byloje, kad ieškovė UAB „Statimeda“ ir atsakovė UAB „Inoda“ sudarė tris statybos rangos sutartis - 2021 m. vasario 25 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl bendrastatybinių darbų objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo, 2021 m. kovo 3 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl apdailos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 20 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl bendrastatybinių darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti pagal atsakovės užsakymą rangos darbus, kurių pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai nėra. Ginčo byloje taip pat nebuvo, jog atitinkamai kiekvienos sutarties 2 punktu buvo susitarta, jog sutarties objekto darbų kaina sutartinė ir susideda iš atliktų darbų valandinio kiekio padauginto iš 11,25 Eur už valandą, o sutarčių 3 punktuose numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos byloje taip pat nekilo. Tiesėjų kolegija sprendžia, jog darbų kaina, apmokėjimo tvarka aiški.

24.       Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2021 m. vasario 25 d. sutartį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras: 1) 2021 m. kovo 15 d. STM Nr. 004 4140 Eur sumai be PVM, kurią pasirašė atsakovės atstovas, nurodant, kad sąskaita už atliktus darbus pagal sutartį; 2) 2021 m. balandžio 1 d. STM Nr. 006 10 620 Eur sumai be PVM, kurią pasirašė A. B., nurodant, kad sąskaita už atliktus darbus pagal sutartį; 3) 2021 m. balandžio 15 d. STM Nr. 008 7020 Eur sumai be PVM, kurią pasirašė A. B., nurodant, kad sąskaita už atliktus darbus pagal sutartį; 4) 2021 m. balandžio 30 d. STM Nr. 010 4950,00 Eur sumai be PVM, kurią pasirašė A. B., nurodant, kad sąskaita už atliktus darbus pagal Aktą Nr. 006, 5) 2021 m. gegužės 17 d. STM Nr. 013 3375,00 Eur sumai be PVM pasirašė A. B., nurodant, kad sąskaita už atliktus darbus pagal Aktą Nr. 1. Iš viso atsakovės direktorius (atstovas) patvirtino savo parašu sąskaitas bendrai 30 105 Eur sumai. Pagal šią sutartį buvo išrašyti aktai: 1) Atliktų darbų aktas Nr. 006, nurodant, kad dirba 164 val., vnt. kaina 11,25 Eur, iš viso 14 760 Eur be PVM. Aktą pasirašė A. B.. 2) Atliktų darbų aktas Nr. 2, nurodant, kad dirba 133 val., vnt. kaina 11,25 Eur, iš viso 11 970 Eur be PVM. Aktą pasirašė A. B.. 3) Atliktų darbų aktas Nr. 1, nurodant, kad dirba 300 val., vnt. kaina 11,25 Eur, iš viso 3 375 Eur be PVM. Aktas taip pat pasirašytas ieškovės atstovo.

25.       Pagal 2021 m. kovo 3 d. sutartį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą STM Nr. 011 720 Eur sumai be PVM. už atliktus darbus pagal Aktą Nr. 3, 720 Eur sumai be PVM, kurią pasirašė A. B.. Pagal šią sutartį buvo išrašytas Atliktų darbų aktas Nr. 3, nurodant, kad dirba 8 val., vnt. kaina 11,25 Eur, iš viso 720 Eur be PVM. Aktą pasirašė A. B..

26.       Pagal 2021 m. balandžio 20 d. sutartį ieškovė išrašė 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą STM Nr. 014 1125 Eur sumai be PVM (su PVM 1361,25 Eur) už atliktus darbus pagal Aktą Nr. 4, sąskaita atsakovės atstovo nepasirašyta ir 2021 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 013 3375,00 Eur sumai be PVM, kurią pasirašė A. B.. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas dėl 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitos nurodė, kad ji nepasirašyta atsakovo įgalioto atstovo ir byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo pateikta apmokėti atsakovei, todėl jos neįskaičiavo į bendrą atsakovės skolą. Esant šiai aplinkybei, apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės nesančią skolą atmestinas kaip nepagrįstas. 

27.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad į bylą pateikti Atliktų darbų aktai, pasirašyti tik ieškovės, tačiau įvertinus jų turinį jie savo esme negali būti laikytini aktais, kuriais perduodami atlikti darbai ir jų kiekai. 2021 m. balandžio 15 d. Atliktų darbų akte nurodyta, kad „remiantis 2021 m. vasario 25 d. ieškovės darbuotojai turint 8 valandų darbo dieną nuo balandžio 1 iki balandžio 15 atidirbo 78 žm/dienas“. 2021 m. gegužės 3 d. Atliktų darbų akte nurodyta, kad „remiantis 2021 m. vasario 25 d. ieškovės darbuotojai turint 8 valandų darbo dieną nuo balandžio 16 iki balandžio 30 atidirbo 55 žm/dienas, objektas (duomenys neskelbtini)“. 2021 m. kovo 31 d. Atliktų darbų akte nurodyta, kad „remiantis 2021 m. vasario 25 d. ieškovės darbuotojai turint 8 valandų darbo dieną atidirbo 118 žm/dienas“. 2021 m. kovo 15 d. Atliktų darbų akte nurodyta, kad „remiantis 2021 m. vasario 25 d. ieškovės darbuotojai turint 8 valandų darbo dieną atidirbo 46 žm/dienų“. Vertindama aktų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad juose fiksuoti duomenys, kiek žmonių dirbo per darbo dieną, darbo dienos trukmė valandomis. Esant tokiam aktų turiniui, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino su visuma byloje pateiktų įrodymų. Vien tai, kad teismas jų vertinimo nedetalizavo teismo sprendime, nesudaro pagrindo manyti, kad teismas jų nevertino. Teisėjų kolegijos aiškinimu šiuo atveju atsakovei šių aktų perdavimas, įteikimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi jais nėra fiksuojamas darbų perdavimas. Akcentuotina, kad šalių sudarytose sutartyse nėra numatyta, kad ieškovė turi pareigą perduoti atsakovei aktais dirbusių asmenų skaičių objektuose, todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. 

28.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryti ir abiejų sutarčių šalių pasirašyti keturi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai. Pagal sutartį 2021 m. vasario 25 d. 2021 m. vasario – kovo mėnesiais objekte (duomenys neskelbtini), atliktus darbus šalys įformino priėmimo perdavimo aktu Nr. 006, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė darbų iš viso už 14 760,00 Eur sumą be PVM, 17 859,60 Eur su PVM. Pabrėžtina kad minėtas aktas pasirašytas be pastabų atsakovės direktoriaus A. B.. Taip pat ieškovė, vykdydama 2021 m. kovo 3 d. sutartį (Akte nurodyta 2021 m. balandžio 3 d. sutartis), Aktu Nr. 3 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 2021 m. balandžio mėnesį objekte (duomenys neskelbtini), atliktus darbus už 720 Eur be PVM, 871,20 Eur su PVM, sumą. Šis aktas pasirašytas atsakovės direktoriaus. Aktu Nr. 1 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė laikotarpiu 2021 m. gegužės 1-15 d. objekte (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. vasario 25 d. sutartį atliktus darbus už 3 375 Eur sumą be PVM, 4083,75 Eur su PVM. Aktas pasirašytas atsakovės atstovo ir patvirtintas atsakovė antspaudu. Aktu Nr. 2 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė už 2021 m. balandžio mėn. objekte (duomenys neskelbtini), pagal sutartį 2021 m. vasario 25 d. atliktus darbus 14 483,70 Eur sumai su PVM, 11 970,00 Eur be PVM. Šis aktas taip pat pasirašytas atsakovės direktoriaus. Pabrėžtina, jog visi keturi aktai pasirašyti atsakovės direktoriaus (atstovo) bei patvirtinti atsakovės antspaudu, aktuose nėra nurodyta jokių pastabų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės ir kainos. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, kad atsakovė yra sutikusi su atliktais darbais už 30 825,00 Eur sumą be PVM, kaip tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė sumokėjo iš viso 14 100,00 Eur už ieškovės atliktus ir perduotus darbus pagal aukščiau nurodytas sutartis. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog apeliantė skolinga pagal šalių sudarytas sutartis ir išrašytas sąskaitas 17 850,00 Eur. Apeliantė byloje laikėsi pozicijos, jog yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, sąskaitose ir aktuose pateikti neteisingi darbų kiekiai ir sumos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes pagrindo sutikti su apeliante neturi. Akcentuotina, kad į bylą pateikti duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad atsakovė yra pasirašiusi ant atliktų darbų aktų, kuriais jai buvo perduota darbų už bendrą 30 825,00 Eur sumą.

29.       Kaip teisingai nurodo apeliantė, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ginčyti rangos darbų perdavimo-priėmimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-956-513/2018).

30.       Nagrinėjamu atveju, apeliantė ginčydama darbus nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog aktuose nurodyti darbų kiekiai neatitinka faktiškai perduotų darbų ar darbai nebuvo atlikti. Apeliantės argumentai, jog jai nebuvo pateikti aktai ir sąskaitos, esant aktuose apeliantės direktoriaus (atstovo) parašui ir antspaudui, apeliantei neginčijant parašo ir antspaudo tikrumo, pripažintini kaip gynybinės pozicijos, objektyviai nepagrįsti argumentai. Akcentuotina, kad apeliantė ieškovei pagal išrašytas sąskaitas iki ieškinio pareiškimo jau buvo sumokėjusi 14 100 Eur sumą, kas vertintina, jog mokėjimų metų apeliantė laikė, jog sąskaitose nurodytos sumos ir kiekiai teisingi.

31.       Akcentuotina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog darbų perdavimo metu ar po darbų atlikimo reiškė pretenzijas ieškovei dėl darbų atlikimo kokybės, kiekio ar rezultato. Atsakovė pirmą kartą ginčyti ieškovės perduotus ir priimtus darbus tik ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, kas laikytina, kad darbų perdavimo metu atsakovė sutiko su perduodamais darbų kiekiais ir laikė, jog darbai atlikti tinkamai, o darbų rezultatas tenkino atsakovę. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovė, ginčydama darbų kiekius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius (CPK 178 straipsnis). Vien tik apeliantės pozicija ir deklaratyvūs teiginiai, neteikiant jokių jas pagrindžiančių įrodymų negali būti laikoma kaip paneigiančia ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

32.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad į bylą pateikti duomenys iš UAB „Juris LT“, su kuria ieškovė buvo sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį ir kuri buvo inicijavusi teisminį procesą dėl skolos priteisimo teismo įsakymu, patvirtina, jog apeliantė 2021 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku pateikė UAB „Juris LT“ skolų suderinimo aktą, t. y. atsikaitymus už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kuriuose nurodyta, kad atsakovė ieškovei skolinga 16 725 Eur sumą. Esant šiai aplinkybei, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė iki civilinės bylos iškėlimo buvo pripažinusi 16 725 Eur skolą ieškovei pagal sudarytas sutartis.

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovės atliktų ir atsakovei perduotų darbų kainą pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, pagal kuriuos atsakovės skola už atliktus darbus sudaro iš viso 16 725,00 Eur be PVM (30 825 EUR – 14 100,00 Eur). Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu sutinka, tai patvirtina ir nustatytos aplinkybės.

34.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sulygti darbų dalis, už kurią priteistas atlyginimas, atlikti. Apeliantės teiginiai kad ieškovės atlikti minėti darbų kiekiniai neatitinka yra neįrodyti.

35.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

36.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu galima vertinti, kad Atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai nebuvo atlikti. Apeliantės teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o vien deklaratyviomis prielaidomis, kurių pagrindu teismas negali padaryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

38.       Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada neturi. Teisėjų kolegijos nuomone teismas vertino visus šalių pateiktus įrodymus, juos objektyviai ir nešališkai, nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Vien tai, kad teismas įrodymus vertino, ne taip kaip juos vertina apeliantė nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegija, pažymi, kad teismo sprendime pasisakyta dėl visų atsakovei išrašytų sąskaitų-faktūrų, pasisakyta dėl jų jose nurodytų neteisingų sąskaitose nurodytų duomenų, vadovautasi ir priteista ieškiniu prašydama skolos dalis tik ta, kuri pagrįsta ir įrodyta.

39.       Apeliaciniame skundė teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesivadovavo šalių sudarytų sutarčių nuostatomis nustatančiomis atliktų darbų fiksavimo bei apmokėjimo tvarką. Įvertinus šalių sudarytų sutarčių turinį nustatyta, kad visose trijose rangos sutartyse nustatyta vienoda atliktų darbų fiksavimo ir apmokėjimo tvarka, t. y. šalys sutartimi susitarė, kad bus taikomas 11,25 Eur valandinis užmokestis. Nors išrašytose atsakovei sąskaitose nurodyta, jog darbų kiekis 1 vnt., tačiau Atliktų darbų aktuose, pagal kurios ir išrašytos sąskaitos-faktūros, pateikta atliktų darbų detalizacija, nurodant dirbtų valandų skaičių, o jis padaugintas iš valandinio įkainio. Ieškovė pateikė į bylą tiek Atliktų darbų aktus, tiek jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, apeliantė duomenų, kad sutartyje nustatyta tvarka apmokėjo už rangos darbus nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės skolą, lygią atliktų darbų aktuose nurodytoms sumos, o taip pat priteisė tik tokio dydžio skolą, kuri buvo patvirtinta atsakovės parašu. Akcentuotina, kad byloje įrodymų, kad atsakovė Atliktų darbų aktų pasirašymo metu ginčijo darbų kiekį, trukmę, reiškė motyvuotas pretenzijas žodžiu ar raštu byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant byloje pateiktoms atsakovės atstovo parašu ir antspaudu patvirtintiems Atliktų darbų aktams ir sąskaitoms, pagrindo laikyti, kad aktuose darbai ir jų kiekiai nebuvo atlikti, nėra.

40.       Apeliantė teigia, kad skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovė nevedė rangovo dirbančių asmenų apskaitos ir nevykdė jų darbo kontrolės, todėl įrodinėti šios aplinkybės negalėjo, o ieškovė tokių įrodymų nepateikė. CK 6.689 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą, užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje, rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę tikrinti ieškovės atliekamus darbus, jų kokybę, kiekį apeliantei nustato įstatymo nuostatos, todėl apeliantė nepasinaudojusi savo teise, apeliantė praranda galimybę įrodyti, jog darbai buvo vykdomi netinkamai.

41.       Apeliantė kvestionuoja UAB „Grenata plius“ pažymą. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliante neturi. Akcentuotina, kad pažyma išrašyta ieškovei, teikiančios buhalterines paslaugas įmonės, pažyma atitinka tokio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus, pažyma neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, atsakovė jokių įrodymų paneigiančių pažymoje nurodytus duomenis nepateikė, todėl teisinio pagrindo laikyti ją neobjektyvia ir pagrindo ja nesivadovauti nėra. Pabrėžtina, kad pažymoje pateikta skaičiavimo formulė, kaip Atliktų darbų aktuose Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 006 apskaičiuojama kaina. Apeliacinio skundo argumentą, jog apeliantei nebuvo žinoma darbų skaičiavimo tvarka paneigia šalių sudarytų sutarčių antras punktas, kuriame aiškiai nustatyta, kad darbų kaina apskaičiuojam valandinio atliktų darbų kiekį padaugintą iš sutartyse nurodyto įkainio bei aiškiai nurodyta, jog 11,25 Eur įkainis skaičiuojamas už valandą. Pažymoje nėra įvardintas 2021 m. gegužės 1-15 atliktų darbų aktas Nr. 1, todėl priešingai nei teigia apeliantė, jam pažymoje nurodyta skaičiavimo formulė nebuvo taikoma.

42.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kvalifikavo, jog tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi pagal statybos rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikti įrodymai patvirtina, kad darbus atliko, juos perdavė apeliantei, apeliantė juos priėmė, pastabų nereiškė nei dėl kiekio, nei dėl kokybės, nei apskaičiuotų sumų už darbus, tačiau už darbus pilnai neatsiskaitė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą bei yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui, taip pat yra pagrindas reikalauti, kad užsakovas įvykdytų savo prievolę – sumokėtų už atliktus darbus. Tačiau šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė nėra įvykdžiusi šalių sudarytų sutarčių tinkamai ir už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka nėra apmokėjusi, todėl teisėtai ir pagrįstai skolą pritiesė ieškovei.

43.       Apeliaciniame skunde ginčijamas delspinigių skaičiavimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė, už kokį uždelstą apmokėti laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai, nuo kokio laikotarpio ir už kokią skolą imant konkrečias tariamai neapmokėtas sumas. Teisėjų kolegija pažymi, priešingai nei teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami už 183 dienas, ir taikomas sutartyje 8 punkte nustatytas delspinigių dydis 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną bei pateikė skaičiavimą: 16725 x 0,05 proc. x 183 = 1 530,34 Eur. Pabrėžtina, kad šalių sudarytose sutartyse aiškiai nustatytas delspinigių dydis, kuris lygus 0,05 procento nuo nesumokėtos laiku sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytų sutarčių pirmuose punktuose nurodyta, jog užsakovas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal vienetinį įkainį, o 3 (trečiame) sutarčių punktuose nustatyta, kad atsakovė už atliktus darbus ieškovei sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos.

44.       Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

45.       Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

46.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

47.       Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad šalys sutartyse aiškiai susitarė dėl netesybų dydžio. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė visas nurodytas neapmokėtas ar apmokėtas dalinai sąskaitas faktūras už atliktus darbus išrašytas ir pateiktas atsakovei vėluoja apmokėti daugiau nei 183 dienas.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyta, jog paskutinė sąskaita pateikta atsakovei 2021 m. gegužės 17 d., pagal sutartį atsakovė ją turėjo apmokėti per 15 dienų, vadinasi terminas apmokėti baigėsi 2021 m. birželio 1 d. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nėra apmokėjusi ir ankstesnių sąskaitų, todėl darytina išvada, jog iki ieškinio pareiškimo ieškovė beveik metus laiko buvo pradelsusi terminą atsiskaityti su ieškovė. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už 183 dienas, kas atitinka įstatymo nuostatas, numatančias jog delspinigiai gali būti priteisimi už neilgesnį nei pusė metų laikotarpį.

49.       Atsakovės PVM sąskaitos faktūros pasirašytos 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. gegužės 31 d., todėl atsakovei nuo kiekvienos sąskaitos pasirašymo dienos skaičiuojamas 15 dienų terminas sąskaitas apmokėti. Įrodymų, jog apeliantė visas išrašytas sąskaitas apmokėjo sutartyje nustatyt terminu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovės ieškinys teisme gautas 2022 m. spalio 21 d. Iš ieškovės į bylą pateiktos periodinės pirkėjų suvestinės duomenų nustatyta, kad atsakovės paskutinis mokėjimas ieškovei atliktas 2021 m. gegužės 14 d., o 2021 m. gegužės 31 d. duomenimis fiksuota 17 850 Eur neapmokėtų sąskaitų suma. Esant šioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad apeliantė sąskaitų nepamokėjo, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti delspinigius. Pirmosios instancijos teismas delspinigius apskaičiavo ir priteisė nuo pagrindinės priteisiamos skolos dydžio, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju atsakovė ginčydama delspinigių dydį nenurodo, kad ieškovės išrašytas sąskaitas apmokėjo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turi teisę į Sutartimi įtvirtintas netesybas (delspinigius). Todėl sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėtu bei pagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

50.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

51.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovei iš atsakovės priteisė visas ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas, t. y. 71,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, viso 271,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), nepriteisdamas iš ieškovės dalies iš 400 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

54.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 200 Eur išlaidos už ieškinio ir dubliko parengimą ir 439 Eur žyminis mokestis. Atsakovė pateikė duomenis, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį ir 400 Eur už tripliko parengimą.

55.       Ieškinio suma sudarė 19 483,00 Eur (17 850,00 Eur skolą ir 1 633,00 Eur delspinigiai). Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 16 725,00 Eur skolą ir 1530,34 Eur delspinigius, iš viso 18 255,34 Eur. Apskaičiuotina, jog buvo patenkinta 93,70 procentų (18 255,34 Eur x 100 proc./ 19 483,00 Eur) ieškovės reikalavimų, kas reiškia, jog ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 535,74 Eur (1200 Eur x 93,70 proc. = 1 124,40 Eur; 439 Eur x 93,70 proc.  = 411,34 Eur; 1 124,40 Eur +411,34 Eur =1 535,74 Eur.). Atsižvelgiant į tai, kad atmestų reikalavimų dalis sudaro 6,30 proc. (100-93,70), atsakovei priteistina 6,30 proc. patirtų išlaidų, kas sudaro 56,70 Eur (500+400)x 6,30 proc.), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo priteisti 411,34 Eur žyminio mokesčio, tačiau priteisė tik 410,75 Eur žyminio mokesčio, ši sprendimo dalis keistina ir ieškovei priteisiama 411,34 Eur žyminio mokesčio, atitinkamai perskaičiuojant bendrą priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičia ir perskirto bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme.

56.       Apeliantė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas – 411 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 911 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, apelianto patirtos išlaidos nepriteisiamos.

57.       Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas – 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovės išlaidos priteistinos iš apelianto.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statimedapriteisimo paskirstymo ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inoda, juridinio asmens kodas 303266607, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statimeda, juridinio asmens kodas 305560504, 411,34 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 34 ct) žyminio mokesčio ir 1 124,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt keturis eurus  40 ct) išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 1 535, 74 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 74 ct ) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inoda“, juridinio asmens kodas 303266607, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statimeda“, juridinio asmens kodas 305560504, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėjai        Loreta Braždienė

 

 

                                                       Virginijus Kairevičius

 

                                                       Visvaldas Kazakiūnas